- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-10-09
- Bylos Nr.
- 2YT-21413-944/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-12384-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Barškietytė
- Pareiškėjas
- D. V.
- Suinteresuotas asmuo
- L. V.
- Advokatai
- Nerijus Žvingila
- Kategorijos
- 3.4.4.19Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. V. pareiškimą suinteresuotam asmeniui L. V. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą faktiniu valdymu po tėvo V. V. V., mirties likusį turtą. Nurodė, kad abu pareiškėjos tėvai gyveno su pareiškėja. Registruotino turto po savo mirties nepaliko, todėl nebuvo kreiptasi dėl palikimo priėmimo pas notarą. Paaiškėjo, kad pareiškėjos tėvui yra atkurtos nuosavybės teisės į iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą žemę, buvusią Kauno apskrities Pažaislio valsčiaus Ž. Amalių kaime prie Slavų gatvės, Kaune, priklausiusią mirusiojo tėvui (pareiškėjos seneliui).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo atsiliepimu su pareiškimu sutiko, teismo posėdžio metu nedalyvavo. Nurodė, kad mirusysis gyveno pas pareiškėją, kuri rūpinosi savo tėvais. Paaiškino, kad po savo tėvo mirties pareiškėja į notarų biurą nesikreipė, nes nebuvo registruotino turto. Po to paaiškėjo, kad pareiškėjos senelė (mirusiojo motina) buvo pateikusi prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Kadangi V. V. V. buvo priėmęs palikimą po savo motinos mirties, todėl atitinkamai pareiškėja taip pat turi teisę paveldėti dalį turtinių teisių.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
(duomenys neskelbtini) mirė J. V. (b. l. 12). 1994-01-13 paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas, kad po J. V. jos turtą paveldėjo K. V. ir V. V. V. (b. l. 14). (duomenys neskelbtini) mirė V. V. V. (b. l. 10). (duomenys neskelbtini) mirė R. V. (b. l. 17). D. V. tėvai yra V. V. V. ir R. V. (b. l. 11). Po V. V. V. mirties paveldėjimo bylą nėra užvesta (b. l. 20). Nacionalinės žemės tarnybos 2017-11-07 pažyma dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo (b. l. 23).
Teismas nurodo, kad paveldėjimo santykių atsiradimo pagrindas yra palikėjo mirtis. Po šio juridiškai reikšmingo fakto įvyksta universalus palikėjo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Jeigu įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą ir nesikreipė dėl turto apyrašo sudarymo, tačiau faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kol kitam įpėdiniui nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, gali būti nustatomas palikimo priėmimo faktas (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Įstatyme tiesiogiai nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, jeigu jis juo rūpinasi kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.) (CK 5.51 str. 1 d.). Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011).
Juridinę reikšmę turintį faktą dėl palikimo priėmimo nustato teismas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Teismas, spręsdamas klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, turi nustatyti, ar asmuo priėmė palikimą pradėjęs jį faktiškai valdyti. Apie tokių veiksmų atlikimą teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2009; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011).
Pagal pateiktus duomenis matyti, kad po pareiškėjos tėvo mirties nebuvo registruotino turto, t. y. pagal murusiojo paskutinę deklaruotą gyvenamąją vietą, butas nuosavybės teise priklausė pareiškėjai (b. l. 15–16, 18). Pagal pareiškime nurodomas aplinkybes ir teismo posėdžio metu atstovo duotus paaiškinimus nustatyta, kad pareiškėja rūpinosi savo tėvais, kurie gyveno su ja, disponavo po tėvo mirties likusiais asmeniniais daiktais. Tokiu būdu išreiškė valią priimti palikimą. Iš Nacionalinės žemės tarnybos rašto nustatyta, kad yra turtinė mirusiojo teisė dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypo dalį. Tokio pobūdžio aplinkybės paaiškėjo vėliau. Duomenų apie kitus asmenis, kurie pretenduotų į mirusiojo turtą, nėra. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodė (CPK 178 straipsnis), kad išreiškė valią priimti turtą atsiradusį po savo tėvo mirties, pradėdamas šį turtą faktiškai valdyti, todėl šis reikalavimas tenkintinas (CK 5.51 straipsnis, CPK 444 straipsnio 8 punktas).
Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tam, kad pareiškėjai galėtų įgyvendinti savo, kaip įpėdinių teises į paveldimą turtą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 str., 576– 578 str., teismas
nutaria:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po tėvo V. V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties – (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, pradėjusi faktiškai jį valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo tikslu.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.