Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justa Raciūtė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. B. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Per teismo nustatytą terminą byloje dalyvaujančių asmenų papildomų prašymų, rašytinių įrodymų, prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka byloje negauta.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja S. B. L. Pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1–2 dalyse, 7 straipsnio 4 punkte nustatytu pagrindu (kaip asmenų, kurie iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę, palikuonis) siekia atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę. Pareiškėja, neturėdama kitos galimybės įrodyti Pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1–2 dalyse, 7 straipsnio 4 punkte nustatyto Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo pagrindo buvimą, kreipėsi į teismą ypatingosios tvarkos tvarka, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja S. B. L. yra E. S. (taip pat žinoma kaip E. B. Z.) iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusios Lietuvos Respublikos pilietybę, palikuonė.

Pagal Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 10 dalį Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimas – tai teisės atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę įgyvendinimas Pilietybės įstatyme nustatytais pagrindais ir tvarka. Teisė atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę – tai iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusio Lietuvos Respublikos pilietybę asmens ir jo palikuonių teisė atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę Pilietybės įstatyme nustatyta tvarka (Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 17 dalis). Lietuvos Respublikos piliečio palikuonis – tai iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjusio asmens vaikas, vaikaitis ar provaikaitis (Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 7 dalis).

Pažymėtina, kad įstatymo leidėjas 2022 m. sausio 20 d. išleido Pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 2 straipsnio pakeitimo įstatymą, kuriuo Pilietybės įstatymo 2 straipsnį papildė 1¹ dalies nuostata (įsigaliojusia 2022 m. sausio 28 d.), kad asmuo, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjęs Lietuvos Respublikos pilietybę, – asmuo, bet kuriuo metu iki 1940 m. birželio 15 d. turėjęs Lietuvos Respublikos pilietybę. Ši sąvoka neapima asmenų, kurie Lietuvos Respublikos pilietybės neteko atlikus Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytas privalomas procedūras ir dėl kurių yra priimti Lietuvos Respublikos įstatymuose numatyti sprendimai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo. Įstatymu apibrėžęs asmens, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusio Lietuvos Respublikos pilietybę, sąvoką, įstatymo leidėjas siekė palengvinti asmenims, besikreipiantiems dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, įrodinėjamų aplinkybių, kad Lietuvos Respublikos pilietybę turėjęs asmens protėvis iki 1940 m. birželio 15 d. nebuvo jos netekęs, naštą (Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Pagrindinio komiteto išvada dėl Lietuvos Respublikos Pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-430(2), 2021 m. gruodžio 15 d. Nr. 102-P-36). Taigi, nagrinėjamu atveju aktualu, ar pareiškėjos motina bet kuriuo metu iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę.

Nagrinėjant bylas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas) nustatymo, taikomos bendrosios įrodinėjimo taisyklės, nustatytos įstatyme (CPK 176–185 straipsniai) bei suformuotos kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-323/2012). Pagal CPK 185 straipsnio nuostatas visapusiškai vertinant pareiškėjo paaiškinimus reikia vadovautis tuo, kad pareiškėjas turi suinteresuotumą bylos baigtimi, tačiau vien ši aplinkybė nenulemia, kad jo paaiškinimus reikia vertinti kaip nepatikimus. Kartu įvertinama, kad asmuo kreipiasi su pareiškimu dėl šio juridinio fakto nustatymo, nes kitokia tvarka jis negali gauti reikiamo dokumento. Jeigu pareiškėjo pareiškimo nagrinėjimo metu nepateikiami priešingi įrodymai, nekyla ginčas dėl fakto, tai detalūs, logiški ir nuoseklūs pareiškėjo parodymai gali būti vertinami kaip patikimi. Ši aplinkybė svarbi vertinant, ar pareiškėjo paaiškinimai kartu su kitais byloje esančiais įrodymais yra pakankami konkrečiai faktinei aplinkybei nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (CPK 445 straipsnis), todėl į šią aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, jog priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-36-340/2009). Jeigu asmuo turi tik netiesioginių įrodymų, kurių įrodomoji galia yra mažesnė negu tiesioginių, tai teismo sprendimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priimantis teismas sprendžia, ar tokio pobūdžio įrodymai yra pakankami. Vien netiesioginiai įrodymai atskirais atvejais gali būti pakankamas pagrindas nustatyti šį faktą, o dėl to teismas nusprendžia atsižvelgdamas į pateiktų netiesioginių įrodymų visumą pagal konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018, 29 punktas). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, turi būti, laikantis įrodinėjimo taisyklių, renkami ir vertinami ne tik prašomą nustatyti faktą patvirtinantys įrodymai, bet ir duomenys, tą faktą paneigiantys arba patvirtinantys kitokius faktus, kurie leistų daryti išvadą, kad prašomas nustatyti faktas neegzistavo, nes kiti faktai pašalina tokio fakto egzistavimo galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-515/2007).

Pareiškėjos motinos E. S. (taip pat žinoma kaip E. B. Z.) iki 1940 m. birželio 15 d. turėtos Lietuvos Respublikos pilietybės faktą ir gyvenimą Lietuvoje, patvirtina: 1) 1958 m. lapkričio 26 d. pranešimas apie D. Z. mirtį, kuriame nurodyta, jog velionis D. Z. gimė (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), ir mirė (duomenys neskelbtini). Dokumente kaip velionio sutuoktinė yra nurodyta R. Z. (Z.), taip pat kaip vienas iš velionio vaikų yra nurodyta E. F. (mergautinė pavardė – Z.); 2) 2019 m. sausio 18 d. Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažyma Nr. R4-141, kurioje nurodyta informacija, kad D. Z., gyv. (duomenys neskelbtini), 1920 m. liepos 12 d. gavo vidaus pasą; ir 3) 2018 m. rugsėjo 12 d. ir 2019 m. birželio 13 d. Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymos Nr. R4-2289 ir Nr. R4-1589 ir su jomis gautas Vidaus reikalų ministerijos Administracijos departamento archyviniame fonde, kelionės sutarčių nuorašų byloje esančios kelionės sutarties Nr. 540 nuorašas, kuriame nurodoma, kad į Keiptauną (Pietų Afriką) vyksta: R. Z., A. Z., R. Z., C., C. S., B., nurodoma, kad šeima iš (duomenys neskelbtini) valsčiaus, (duomenys neskelbtini) apskrities. 1919 m. sausio 9 d. Lietuvos pilietybės laikinojo įstatymo 1 straipsnyje 4 dalyje buvo numatyta, kad Lietuvos piliečiais laikomi Lietuvos piliečio vaikai. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos seneliui D. Z. 1920 metais buvo išduotas Lietuvos Respublikos vidaus pasas 1924 m. gegužės 12 d. gimusi jo dukra E. B. Z. (vėliau žinoma kaip E. S.) (pareiškėjos motina) pagal Laikinojo įstatymo apie Lietuvos pilietybę 1 straipsnio 4 punktą buvo pripažįstama Lietuvos piliete, kaip Lietuvos piliečio vaikas. Tai, kad pareiškėjos motina ir senelė 1933 metais išvyko iš Lietuvos būdamos Lietuvos Respublikos pilietėmis, patvirtina ir pareiškėjos motinos išvykimo metu galiojęs teisinis reglamentavimas, kuris numatė, kad kelionės sutartys buvo sudaromos ir saugomos, vadovaujantis Emigracijos įstatymu, kuris reglamentavo Lietuvos piliečių, turinčių Lietuvos užsienio pasą, išvykimo nuolatiniam gyvenimui į užsienį tvarką.

Pažymėtina, kad Migracijos departamentas sprendime taip pat patvirtino, jog pareiškėjos pateikti dokumentai patvirtina, kad E. B. Z. gimė (duomenys neskelbtini) P. C. ir N. R. Z. šeimoje ir buvo įrašyta į 1933 m. rugpjūčio 11 d. sudarytą kelionės sutartį vykti į Pietų Afriką kartu su motina R. Z., tačiau pareiškėja nepateikė dokumentų patvirtinančių, kad pareiškėjos motina E. S. buvo D. Z., gyv. (duomenys neskelbtini), kuriam 1920 m. liepos 12 d. išduotas Lietuvos Respublikos vidaus pasas, duktė. Pareiškėja nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad C. Z., įrašytas į E. B. Z., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo pažymą, ir D. Z., kuriam 1920 m. liepos 12 d. išduotas Lietuvos Respublikos vidaus pasas, yra tas pats asmuo. Teismui pateiktoje 2019 m. sausio 18 d. Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymoje Nr. R4-141 „Apie D. Z. gyvenimą Lietuvoje“ nurodyta, jog D. Z., gyv. (duomenys neskelbtini), 1920 m. liepos 12 d. gavo vidaus pasą. 1958 m. lapkričio 26 d. pranešime apie D. Z. mirtį nurodyta, jog velionis D. Z. gimė (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), ir mirė (duomenys neskelbtini). Dokumente kaip velionio sutuoktinė yra nurodyta R. Z. (Z.), taip pat kaip vienas iš velionio vaikų yra nurodyta E. F. (mergautinė pavardė – Z.). 2023 m. gegužės 14 d. C. K. rašte apie D. Z. nurodyta, kad jo hebrajiškas vardas buvo D. C.. 2023 m. gegužės 14 d. C. K. rašte apie R. Z. nurodyta, kad jos hebrajiškas vardas buvo N. R.. 2021 m. sausio 19 d. Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažymoje apie gimimą Nr. (P1-8543) P2-612 nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) gimė C. ir N. R., iki santuokos Z., Z. duktė vardu E. B.. 2023 m. birželio 5 d. Johanesburgo Beth-Din (Žydų konfesinio teismo) pažymoje apie E. F. (merg. S.) ir F. D. F. santuoką nurodomas jaunosios E. F. (merg. S.) hebrajiškas vardas – E. B. Z. (S.) bei duomenys apie jos tėvus – D. C. Z. (S.) ir N. R. Z. (S., merg. Z.). Kartu su 2018 m. rugsėjo 12 d. Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažyma Nr. R4-2289 „Dėl E. B. Z. gyvenimo Lietuvoje“ gautos kelionės sutarties Nr. 540 nuoraše nurodoma, kad į Keiptauną (Pietų Afriką) vyksta: R. Z. ((duomenys neskelbtini) metų amžiaus), A. Z. ((duomenys neskelbtini) metų amžiaus), R. Z. ((duomenys neskelbtini) metų amžiaus), C. ((duomenys neskelbtini) metų amžiaus), C. S. ((duomenys neskelbtini) metų amžiaus), B. ((duomenys neskelbtini) metų amžiaus), nurodoma, kad šeima iš (duomenys neskelbtini) valsčiaus, (duomenys neskelbtini) apskrities. Kelionės sutartyje nurodomi asmenys yra tie patys asmenys, kurie D. Z. pranešime apie mirtį nurodomi kaip jo šeimos nariai – sutuoktinė R., sūnus A. (pranešime apie mirtį nurodomas kaip A.), duktė R. (pranešime apie mirtį nurodoma kaip R.), duktė C. (pranešime nurodoma kaip A.), duktė C. S. (pranešime nurodoma kaip C.), duktė B. (kurios pilnas vardas buvo E. B., pranešime apie mirtį jos vardas nurodomas kaip E.). Taigi, teismui pateiktų duomenų visuma patvirtina, kad D. Z. ir C. (D. C.) Z. buvo vienas ir tas pats asmuo. Byloje iš rašytinių įrodymų nustatyta, kad D. Z. buvo E. S. (taip pat žinoma kaip E. B. Z.) tėvas ir pareiškėjos S. B. L. senelis.

Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios paneigtų ar darytų nepatikimus pareiškėjos rašytinius paaiškinimus dėl jos motinos E. S. (taip pat žinoma kaip E. B. Z.) tapatybės ir ryšio su Lietuva. Įrodymų vertinimo prasme tai reiškia, kad teismas neturi pagrindo jų vertinti kaip nepatikimų ir jais nesivadovauti. Teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai yra tarpusavyje susiję ir neprieštaringi, pareiškėjos pateiktuose dokumentuose fiksuoti duomenys vienas kitą papildo ir sudaro iš esmės nuoseklią loginę grandinę. Suinteresuotas asmuo į bylą nepateikė įrodymų, duomenų, kurie paneigtų pareiškėjos nurodytas aplinkybes, ar nuginčytų pareiškėjos pateiktus rašytinius įrodymus. Konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

CPK 445 straipsnyje įtvirtinta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, pateiktus įrodymus, laikmetį, teismas daro išvadą, kad pareiškėja išnaudojo galimybes gauti bylos aplinkybes patvirtinančius įrodymus ir sprendžia, jog kitu būdu dokumentų pareiškėja negali gauti, o pateiktų įrodymų tarpusavio analizė sąlygoja išvadą, kad yra pagrindas nustatyti pareiškėjos prašomą juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja S. B. L. yra E. S. (taip pat žinoma kaip E. B. Z.), iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusios Lietuvos Respublikos pilietybę, palikuonė.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas tikslu pasinaudoti įstatymo nustatyta Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo supaprastinta tvarka (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 445, 448, 259 straipsniais, teismas

nusprendžia:

tenkinti pareiškėjos S. B. L., gim. (duomenys neskelbtini), pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja S. B. L., gim. (duomenys neskelbtini), yra E. S. (taip pat žinoma kaip E. B. Z.), gim. (duomenys neskelbtini), iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusios Lietuvos Respublikos pilietybę, palikuonė.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo tikslu pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.