- Teismas
- Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-06-13
- Bylos Nr.
- e2-1441-835/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-00018-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys patenkintas (visiškai).
- Teisėjas
- Audra Dudzinskienė (pirm.)
- Ieškovas
- R. K.
- Atsakovas
- B. L.
- Kategorijos
- 2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovei B. L. dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės 875 Eur nuostolių atlyginimo, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas ir jo atstovė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad ieškovui ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Namas šalims padalintas po 1/2 dalį 2018 m. gegužės 8 d. Alytaus apylinkės teismo sprendimu Nr. 2YT-3369-979/2018. Atsakovė nuo pat 2018 m. gegužės 8 d. Alytaus apylinkės teismo sprendimo priėmimo nesirūpino namu, neprižiūrėjo jo. Nuo 2018 m. žiemos sezono iki 2021 m. gruodžio mėnesio ieškovas patyrė 2 350 Eur išlaidų malkoms, kuriomis yra šildomas namas. Atsakovė turi atlyginti ieškovui pusę jo patirtų išlaidų sumos – 1 175 Eur. Ji atlygino 300 Eur išlaidų, likusi neatlyginta išlaidų dalis yra 875 Eur. Taip pat prašė priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ji nesutinka su ieškovo prie ieškinio pateiktais malkų pirkimo kvitais, nes 2021 m. vasarą nerado jokios naujai vežtos malkos, todėl, akivaizdu, kad ieškovas pagal 2021 m. birželio 5 d. kvitą malkų nepirko. Namo pusrūsyje buvo likusi po ankstesnio šildymo sezono malka, kuri buvo seniai sukrauta ir viskuo apkrauta. Ieškovo pateikti kvitai neatspindi tikrovės, nes kvitai nėra griežtos atskaitomybės, sunumeruoti ir data įrašyta ranka. Gyvenant santuokoje ieškovas niekada nėra pirkęs malkų pagal kvitus, jis malkomis namo šildymui visada rūpinosi pats savarankiškai, tai tikėtina, kad malkomis pasirūpino neatlygintinai savame miške, paveldėtame po jo tėvo mirties. Ir tokių malkų kiekių, kokie nurodyti pateiktuose kvituose, anksčiau niekada nesukūreno, visada buvo šildomas ne visas bendras namo plotas, o tik gyvenamos patalpos. Po skyrybų ieškovas savo nuožiūra naudojosi visu namu, jame esančiais daiktais bei kiemu ir su ja visus šiuos metus nė karto jokių malkų pirkimo ar namo priežiūros, tvarkymo klausimų nederino.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Dėl nuostolių atlyginimo
Iš bylos medžiagos ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – namas), po 1/2 dalį bendrąją daline nuosavybės teise priklauso ieškovui ir atsakovei po santuokos nutraukimo, namo naudojimosi tvarka nenustatyta. Padalinus namą, jame gyveno ieškovas, kuris vienas rūpinosi namu, mokėjo mokesčius, jį prižiūrėjo, kūreno. Atsakovė sutiko, kad ji turi pareigą išlaikyti jai priklausančią namo dalį, neginčijo aplinkybių, kad namas yra šildomas kūrenant malkomis, kuriomis rūpinosi tik ieškovas. Ji nesutiko su ieškovo pateiktais malkų pirkimo kvitais, abejojo jų teisėtumu, taip, pat ginčijo pirktų malkų kiekio reikalingumą.
Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra nurodęs, jog įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2014). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalykų konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-697/2013; 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399-701/2015).
Atsakovė nesutiko su ieškovo pateiktais malkų pirkimo kvitais, abejojo jų teisėtumu, nes kvitai nėra griežtos atskaitomybės, sunumeruoti ir data įrašyta ranka. Byloje pateikti A. B. S. išrašyti prekių (paslaugų) pirkimo pardavimo kvitai – 2019 m. spalio 26 d. Nr. 20, 2020 m. rugsėjo 9 d. Nr. 33, 2020 m. spalio 21 d. Nr. 22, 2021 m. birželio 5 d. Nr. 13 atitinka jiems keliamus įstatymo reikalavimus ir patvirtina, kad ieškovas R. K. pirko 56 erdmetrius malkų už 2 350 Eur. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikta informacija patvirtina, kad 2019 m. spalio 26 d., 2020 m. rugsėjo 9 d., 2020 m. spalio 21 d., 2021 m. birželio 5 d. A. B. S. vykdė veiklą pagal verslo liudijimus, gavo pajamas, mokėjo pajamų mokesčius, teikė pajamų mokesčio deklaracijas, todėl A. B. S. išrašytais prekių (paslaugų) pirkimo pardavimo kvitais abejoti nėra pagrindo. Kitų duomenų, kurie paneigtų jų teisėtumą, atsakovė nepateikė. Atsakovės nurodytą aplinkybę, kad šalims gyvenant kartu ieškovas malkų niekada nepirko, paneigia ieškovo pateikta 2010 m. kovo 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 017728, pagal kurią jis pirko 10,40 erdmetrių malkos. Ieškovo nurodytas aplinkybes, kad malkos buvo atvežamos adresu (duomenys neskelbtini), vėliau naudojamos namo šildymui, patvirtino liudytojai kaimynas A. K. ir M. V.. Taip pat atsakovė nesutiko, kad 2019 m. – 2021 m. ieškovas sukūreno 46 erdmetrius malkų ir 2021 m. birželio mėn. nupirko 10 erdmetrių malkų, tačiau įrodymais pagrįstų paskaičiavimų kiek turėjo būti sukūrenta malkų nepateikė, šias aplinkybes įrodinėjo liudytojo šalių sūnaus A. K. parodymais, kurie vertintini kritiškai, nes jis iki šalių konflikto gyveno name su tėvu, o dabar name gyvena su motina. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovė name apsigyveno 2021 m. birželio mėn., o malkas kūrenimui pirko tik 2021 m. gruodžio 17 d., tai reiškia, kad kūrenimui nuo 2021 m. spalio mėn. iki 2021 m. gruodžio 17 d. atsakovė naudojo ieškovo 2021 m. birželio 5 d. pirktas malkas.
Bendraturčių teises ir pareigas naudojantis bendrąja daline nuosavybe ir ją išlaikant nustatančiame (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.76 straipsnyje įtvirtinta, kad kiekvienas bendraturtis proporcingai savo daliai privalo apmokėti išlaidas bendram turtui išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Kasacinio teismo išaiškinta, kad išlaidos bendram daiktui išlaikyti ir išsaugoti yra suprantamos kaip išleidžiamos lėšos, kurių paskirtis – išsaugoti turtą nuo žuvimo ar jo vertės pablogėjimo. Jas apibūdina būtinumo ir protingumo kriterijai. Išlaidos daiktui gali būti pripažįstamos būtinomis, jei jos reikalingos turtui išsaugoti nuo žuvimo, jo naudingoms ir vertingoms savybėms palaikyti, neleisti turtui labai pablogėti. Tai daikto išlaikymo išlaidos, kuriomis išlaikoma esama turto vertė, bet nesiekiama daikto pagerinti. Tokių išlaidų antrasis kriterijus yra protingumas. Pagal jį įvertinama, kokio dydžio išlaidos, atsižvelgiant į konkretaus turto ypatybes ar savybes, yra reikalingos jam tinkamai išsaugoti ir išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-903/2003).
Byloje pateikti įrodymai, nustatytos aplinkybės yra pakankamos išvadai, kad ieškovas patyrė 2 350 Eur išlaidų malkoms namo šildymui, atsakovei priklausanti išlaidų dalis yra 1 175 Eur. Atsakovė ieškovui sumokėjo 300 Eur ir liko skolinga 875 Eur. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. Įvertinus visas išnagrinėtas bylos aplinkybes, ištirtus rašytinius įrodymus, esančius byloje, šalių ir liudytojų paaiškinimus, ieškinys tenkintinas ir iš atsakovės ieškovui priteistinas 875 Eur nuostolių atlyginimas (CK 6.1 straipsnis, 6.38 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi bei 6.210 straipsnio 2 dalimi, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl jos priteistinos iš atsakovės.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies.
Ieškovas prašė priteisti 224 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro – 24 Eur žyminis mokestis ir 200 Eur už teisines paslaugas. Ieškovo patirtos išlaidos už teisines paslaugas neviršija Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, jų apmokėjimą patvirtina byloje pateikti pinigų priėmimo kvitai, todėl jo prašymas tenkintinas visiškai, priteisiant iš atsakovės 224 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovui bei 14,11 Eur išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 6 punktas, 92 straipsnis, 98 straipsnis).
Išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą sumokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą 5662, mokėjimo paskirtį.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 – 268 straipsniais, 270 straipsniu,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės B. L. 875 Eur nuostolių atlyginimo, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. sausio 6 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 224 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovui R. K..
Priteisti iš atsakovės B. L. 14,11 Eur išlaidas už procesinių dokumentų įteikimą valstybei.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.