Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktai V. I., jos atstovei advokato padėjėjai Daliai Jasevičienei,

Institucijos priėmusios nutarimą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovei Juditai Vilkei (dalyvavo prisijungusi per vaizdo konferencijų ir pokalbių platformą „Zoom“),

liudytojui T. D. (dalyvavo prisijungęs per vaizdo konferencijų ir pokalbių platformą „Zoom“),

liudytojui E. M. (dalyvavo prisijungęs per vaizdo konferencijų ir pokalbių platformą „Zoom“),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. I., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos 2023 m. sausio 16 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Šiaulių AVPK) 2023 m. sausio 16 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini)V. I. (toliau – ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, pareiškėja) buvo nubausta galutine 200,00 Eur bauda, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 493 straipsnio 1, 2 dalis, už tai, kad ji 2022 m. gruodžio 21 d., 19:27 val., atvykus pagal gautą iškvietimą dėl galimai neblaivios V. I., pastaroji į namus adresu: (duomenys neskelbtini), pareigūnų neįsileido, už durų sakydama, kad bendrauti nenori. Tada žinomai melagingai pranešė BPC, kad atvykę policijos pareigūnai išlaužė namo duris ir kiemo vartus. Kadangi taip nebuvo, V. I. melagingai pranešė BPC apie nebūtą nusižengimą bei bereikalingai iškvietė policijos pareigūnus, kur pagalba nebuvo reikalinga (a. b. l. 3).

2023 m. liepos 2 d. teisme gautas Šiaulių AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucijos) persiųstas V. I. skundas, kuriuo prašoma administracinę bylą nutraukti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas.

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu.

Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs tai, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą (Panevėžio apygardos teismo 2017 m. kovo 13 d. nutartis).

Tokia pat pozicija atsispindėtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

ANK 493 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Bendrojo pagalbos centro (toliau – ir BPC) darbo trukdymą žinant, kad pagalba nereikalinga. Atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda tuomet, kai nustatomi būtinieji šio administracinio nusižengimo sudėties požymiai: subjektyviosios pusės požymis – tyčinė kaltė ir objektyviosios pusės požymis – veiksmai (skambinama į Bendrąjį pagalbos centrą, nesant pagalbos poreikio). To paties straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimą žinant, kad pagalba nereikalinga. Šiuo atveju taip pat būtina tyčinė kaltės forma. Pažymėtina, kad ANK 493 straipsnis saugo normalų specialiųjų tarnybų, taip pat ir policijos, darbą nuo piktybiškų, melagingų iškvietimų, eikvojančių specialiųjų tarnybų išteklius ir sudarančių prielaidas nukreipti jų dėmesį nuo iš tikrųjų įvykusių nelaimių, kilusių grėsmių žmonių gyvybei, sveikatai ar turtui. Melagingas iškvietimas suprantamas kaip atitinkamos tarnybos kvietimas, nesant situacijų, kurioms išspręsti būtina tokių tarnybų pagalba, todėl minėtas nusižengimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. suvokiant, jog specialiųjų tarnybų pagalbos nereikia, tačiau tyčia pranešant melagingą informaciją ir taip trukdant tarnybų darbą.

Pažymėtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-27-976/2015). Kaltu dėl nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais galima tik numanyti, jog teisės pažeidimas galbūt galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą.

Teismas, susipažinęs su Šiaulių AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. sausio 16 d. nutarimu, pareiškėjos V. I. skundu, patikrinęs administracinio nusižengimo medžiagoje esančius duomenis neturi pagrindo konstatuoti, kad V. I. padarė pažeidimą, kuris nurodytas administracinio nusižengimo nutarimo pažeidimo esmėje. Nagrinėjamu atveju nusižengimo padarymo laikas nutarime bei protokole užfiksuotas 2022 m. gruodžio 21 d. 19:27 val., tačiau pagal skambučių registrą pirmasis pranešimas dėl nagrinėjamo įvykio fiksuotas 2022 m. gruodžio 21 d. 21:12 val., o paskutinis ( ketvirtas) – 22:00 val. Taigi, konstatuoto nusižengimo laikas užfiksuotas neteisingai, o bylos medžiaga nepatvirtina, kad V. I. būtų skambinusi į Bendrąjį pagalbos centrą nutarime nurodytu laiku.

Nustatyta, kad V. I. (4 kartus) paskambinusi į Bendrąjį pagalbos centrą, pranešė, kad į jos namo duris beldžiasi pareigūnai, kurie į kiemą pateko išlaužę kiemo vartus. Kaip teigia V. I., vartai prieš atvykstant pareigūnams buvo uždaryti, jie yra aukšti, pro juos įeiti atidarius iš išorės neįmanoma, reikėtų naudoti didelę jėga, jog jie atsidarytų. Pareiškėja teigia, kad per savo langą dar būnant pareigūnams kieme matė, kad vartai yra atidaryti ir išlaužti, t. y. nepriimtinais būdais atidaryti, išlaužiant užraktą. Paskambinusi į BPC V. I. prašė pagalbos, kad kas nors atvažiuotų, pradėtų tirti įvykį dėl kiemo vartų išlaužimo, nuimtų atspaudus.

Teismo vertinimu, pareiškėja turėjo teisę kreiptis į BPC ir pranešti apie įvykį taip, kaip ji pati jį suprato. Visų pirma, pareiškėja pranešė apie realius įvykius, kai pas ją į namus tamsiu paros metu atvyko policijos pareigūnai, kaip patys jai nurodė, nieko blogo jai nepadarius. Pareiškėjos įsitikinimu, prieš atvykstant policijos pareigūnams jos kiemo vartai buvo uždari, pareiškėjos suvokimu, atvykus pareigūnams akivaizdu, kad kiemo vartai buvo išlaužti, kadangi jie atidaromi tik iš vidinės kiemo pusės. Į bylą pateiktas pareigūnų fiksuotas vaizdo įrašas nepaneigia pareiškėjos keliamos versijos, kad jos kiemo vartai prieš atvykstant pareigūnams, buvo uždaryti, nes „body“ kameros įrašas užfiksavo vaizdą tik pareigūnams jau esant kieme. Taigi, pareiškėjai išsigandus ir turint priekaištų pareigūnų darbui, ji turėjo teisę pranešti apie įvykį BPC, kuri turėjo perduoti informaciją policijos pareigūnams, o informacija policijos pareigūnų turėjo būti patikrina.

Byloje surinkti įrodymai paneigia nutarime ir protokole nurodytą informaciją, kad pareiškėja pranešė apie apgadintas namo duris – nei skambučių garso įrašai, nei „body“ kameros fiksuotas vaizdo įrašas nepatvirtina, kad pareiškėja būtų teigusi apie apgadintas namo duris, todėl kaltinimas šioje dalyje nepasitvirtino.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, jų visetą, sprendžia, kad nors pareiškėja skambino net 4 kartus į BPC dėl to paties įvykio, tačiau ji turėjo teisę pranešti apie jos suvokimu įvykusį įvykį (apgadintus kiemo vartus), o pakartotinus skambučius lėmė ne tik pareiškėjos ne visai adekvatus elgesys ir situacijos suvokimas, bet ir tarnybų netikslus, nepagarbus elgesys ir neaiškus informacijos suteikimas: po pranešimo apie sugadintus kiemo vartus, buvo atsiųsti tie patys pareigūnai, dėl kurių veiksmų priekaištų turėjo pareiškėją, t.y. iš esmės suinteresuoti asmenys, kurie nepasakė pareiškėjai, kad yra atsiųsti dėl šio įvykio pakartotinai pas pareiškėją ir nepasiūlė rašyti pareiškimo, todėl visą laiką pareiškėja manė, kad policijos pareigūnai dėl jos pranešimo nėra pas ją atsiųsti, o atsiliepę BPC darbuotojai nesuteikė išsamios informacijos pareiškėjai, kaip ji turi elgtis toliau. Kaip matyti iš garso įrašų, pirmojo pokalbio gale pasakoma V. I., kad ji lauktų informacijos. Pareiškėja informacijos nesulaukė, nes kiti pareigūnai neatvyko, o esantys jos kieme tie patys pareigūnai neprisistatė iš naujo ir nepasiūlė rašyti pareiškimo. Todėl nesulaukusi jokios informacijos ji paskambino antrą kartą. Antrojo pokalbio metu su atsiliepusiu asmeniu kilo diskusija, ar pareiškėja tą dieną jau pranešė apie įvykį. Teismo vertinimu šio pokalbio metu galėjo įvykti nesusipratimas, nes pareiškėja akivaizdžiai nesuprato, ar kalbama apie jos pranešimą BPC, ar apie prieš tai buvusį jos dukros V. B. pranešimą. Dėl kurio pareigūnai buvo atvykę pas pareiškėją pirmą kartą. Pažymėtina, kad šio skambučio metu atsiliepęs asmuo nebuvo kantrus, bendravo grubiai, kas gali įtakoti skambinusio žmogaus išgąstį, sudirgimą ir todėl ribotą informacijos priėmimą; pokalbio gale pareiškė, kad „perduota“ ir atsisveikino, plačiau nepaaiškinus, ar pareiškėja turi laukti atvykstančių pareigūnų, ar elgtis kitaip. Nesulaukusi aiškios informacijos, pareiškėja paskambino trečią kartą, šio pokalbio metu, ji išreiškė poziciją, kad kažkas atvyktų ir paimtų „pėdsakus“, pokalbio metu ji aiškiai nurodė, kad niekas nieko nedaro (t. y. neatsiunčiama pagalba), klausė, kada sulauks policijos pareigūnų, atsiliepęs asmuo tik nurodė, kad policija informuota. Ketvirto pokalbio metu pareiškėja vėl reiškė priekaištus, kad vartai yra išlaužti, kad tai yra įvykis, kad būtų nuimti atspaudai, šio pokalbio metu jai buvo paaiškinta, kad policijai yra pranešta, kad ji turi teisę tiesiai į policijos komisariatą kreiptis rytojaus dieną. Po šio išsamesnio paaiškinimo pareiškėja daugiau į BPC nebeskambino. Pažymėtina, kad iš esmės dėl pareiškėjos pranešimų apie netinkamą pareigūnų darbą iki šiol nebuvo atlikta jokių veiksmų, siekiant tai ištirti, t.y. pareiškėja nebuvo išklausyta, jai nebuvo pasiūlyta rašyti pareiškimą.

Taigi, tyrimo metu surinkti administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys, juos tiesiogiai ištyrus teismo posėdžio metu, nepasitvirtino. Byloje kilusios abejonės ir neaiškumai dėl vartų atidarymo aplinkybių, jų sugadinimo ir pareiškėjos suvokimo apie tai aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Kitų objektyvių, tiesioginių, patikimų ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių V. I. kaltę, administracinio nusižengimo byloje nėra. Teismas nenustatė pareiškėjos tyčios trukdyti Bendrojo pagalbos centro darbą.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių visuma patvirtina, kad V. I. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 493 straipsnio 1 ir 2 dalyse, sudėties požymių, dėl to administracinio nusižengimo teisena negalima (ANK 565¹ straipsnio 1 punktas). Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas pareiškėjos skundą tenkina, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. sausio 16 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) naikina ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukia (ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, teismas

nutaria:

V. I. skundą tenkinti.

Panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. sausio 16 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) ir administracinio nusižengimo teiseną V. I. atžvilgiu nutraukti nesant jos veikoje administracinio nusižengimo, numatyto ANK 439 straipsnio 1-2 dalyse, sudėties.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių miesto rūmus.