Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2024-01-15 · Administracinė byla Nr. eI3-1542-621/2024

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2024-01-15Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2025-05-28Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-01-15
Bylos Nr.
eI3-1542-621/2024
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-01808-2023-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arvydas Martinavičius, Žanas Kubeckas, Jarūnė Sedalienė
Pareiškėjas
I. M.
Atsakovas
Joniškio rajono savivaldybės administracijai
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-1542-621/2024Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01808-2023-0Procesinio sprendimo kategorijos: 24.4; 55.1.1; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. sausio 15 d.Šiauliai

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žano Kubecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arvydo Martinavičiaus ir Jarūnės Sedalienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. M. skundą atsakovei Joniškio rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir kitų reikalavimų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pareiškėja I. M. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą ir prašo panaikinti Joniškio rajono savivaldybės administracijos Joniškio seniūnijos 2023-06-28 sprendimą Nr. S-175 „Dėl teismo sprendimo vykdymo ir prašymo netenkinimo“ ir įpareigoti Joniškio rajono savivaldybės administraciją iš naujo nagrinėti pareiškėjos 2022 m. lapkričio 17 d. prašymą išduoti leidimą teikti maitinimo paslaugas (duomenys neskelbtini).

Šalies argumentai

Pareiškėja I. M. skunde nurodė, jog vykdo individualią restoranų ir pagaminto valgio teikimo veiklą. Minėtai veiklai ji naudoja kioską – kebabinę. Pareiškėja žodžiu kreipėsi į Joniškio rajono savivaldybės administracijos Joniškio seniūnijos seniūnę dėl leidimo teikti maitinimo paslaugas išdavimo. Joniškio seniūnei žodžiu pasiūlius pirmiausia gauti Joniškio rajono savivaldybės vyriausiosios architektės suderinimą patvirtinantį dokumentą, pareiškėja 2022 m. spalio mėnesį kreipėsi į Joniškio rajono savivaldybės vyriausiąją architektę. Pareiškėja 2022-10-17 el. laišku Joniškio rajono savivaldybės vyriausiajai architektei pateikė savo naudojamo prekybos įrenginio kiosko nuotraukas bei išmatavimus (plotis 3,81 m, ilgis 4,24 m, aukštis 2,77 m) ir po savaitės Joniškio rajono savivaldybės vyriausioji architektė 2022-10-25 el. laišku atsiuntė pareiškėjai prekybos vietos schemą Joniškio turgelyje (su spaudu, jos parašu ir įrašu, kad „Prekybos vieta suderinta“). Minėtame 2022-10-25 el. laiške Joniškio rajono savivaldybės vyriausioji architektė nurodė: „Toliau derinti su Joniškio seniūne“.

Iš minėtų aplinkybių pareiškėjai buvo visiškai akivaizdu, kad Joniškio rajono savivaldybės vyriausioji architektė atliko visus reikiamus veiksmus ir priėmė savo sprendimą suderinti konkretaus prekybos įrenginio – kiosko, kurio išmatavimus ir foto nuotraukas buvo gavusi iš pareiškėjos, t. y. dėdama suderinimo žymą pritarė tiek prekybos vietai, tiek ir įrenginio vaizdiniui.

Gavusi Joniškio rajono savivaldybės vyriausiosios architektės suderinimo dokumentą, pareiškėja vėl žodžiu kreipėsi į Joniškio seniūnę dėl leidimo teikti maitinimo paslaugas išdavimo. Šį sykį Joniškio seniūnė jai nurodė, kad leidimas teikti maitinimo paslaugas nebus išduotas.

2022-11-17 rašytinis pareiškėjos prašymas buvo pateiktas. Nepaisant to, kad remiantis 2009-10-08 Joniškio rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-229 „Dėl Prekybos ir paslaugų teikimo Joniškio rajono savivaldybės viešosiose vietose tvarkos aprašo ir Joniškio rajono savivaldybės viešųjų vietų, kuriose galima prekiauti ar teikti paslaugas, sąrašo patvirtinimo“ patvirtinto Prekybos ir paslaugų teikimo Joniškio rajono savivaldybės viešosiose vietose tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 13 punktu, leidimas turi būti išduodamas per 3 darbo dienas nuo visų reikalingų dokumentų pateikimo, atsakymo į 2022-11-17 prašymą pareiškėja laukė iki 2022-12-05, t. y. 12 darbo dienų. Laiku nesulaukus atsakymo į prašymą, pareiškėjos atstovas advokatas P. Ragauskas 2022-11-24 telefonu susisiekė su Joniškio seniūne, kuri jam paaiškino, jog sprendimui priimti trūksta įrenginio vaizdinio suderinimo, klausimas atiduotas spręsti Joniškio rajono savivaldybės vyriausiajai architektei.

Pareiškėjos atstovui 2022-11-24 telefonu susisiekus su Joniškio rajono savivaldybės vyriausiąja architekte ir pasiteiravus apie pareiškėjos kelto klausimo išsprendimą, ji pareiškė, kad trūksta vaizdinio. Taip pat paaiškino, kad kioskas netinka prie aplinkos, „vizualinės taršos“ nesinori. Pareiškėjos atstovui nurodyta, kad ji kaip vyriausioji architektė savo nuožiūra sprendžia ar tinka, ar netinka prekybos įrenginys toje vietoje (t. y. leido suprasti turinti neribotą diskreciją šiuo klausimu). Tai iš esmės atkartojo ir Joniškio rajono savivaldybės vyriausiosios architektės 2022-11-30 raštas Nr. APS-68, kuris yra abstraktus, subjektyvus.

2022-12-09 rašte buvo atkreiptas Joniškio rajono savivaldybės vyriausiosios architektės dėmesys į tai, kad 2022-11-30 rašte Nr. APS-68 ji nurodė, jog prekybos aikštelė (duomenys neskelbtini) yra nekilnojamojo kultūros vertybių teritorijoje: Joniškio senojo miesto vietos (u. k. (duomenys neskelbtini)), Joniškio miesto istorinės dalies (u. k. (duomenys neskelbtini)) bei Joniškio sinagogų komplekso (u. k. (duomenys neskelbtini)) tiesioginio faktinio vizualinio poveikio zonoje. Siekiant sustiprinti miesto estetinį įvaizdį, šioje senamiesčio teritorijoje taikomi ypatingi architektūros kokybės kriterijai – statiniai ir įrenginiai turi derėti konkrečioje vietoje tiek forma, tiek spalviniu sprendimu, nedarkyti aplinkos. Laikiniems statiniams ir prekybos paviljonams keliami aukšti architektūriniai reikalavimai, kad jie nebūtų svetimkūniai esamoje urbanistinėje erdvėje, o prekybai pritaikytiems automobiliams ar priekaboms su atitinkama šių objektų lokalizacija ir funkcija - didesni estetiniai ir kokybės reikalavimai. Taip pat, kad minėtame rašte nurodė, jog atsižvelgiant į Joniškio senojo miesto teritorijai taikomus reikalavimus, iš pateiktos kiosko nuotraukos nustatyta, kad įrenginys neatitinka architektūros kokybės kriterijų – vientisos architektūrinės idėjos, formos, spalvinio sprendimo bei estetinės išvaizdos, nesiderina prie esamos aikštelės įrenginių, todėl pateiktam įrenginio vaizdiniui nepritaria.

Jai, kaip Joniškio savivaldybės vyriausiajai architektei, priimant individualius administracinius sprendimus yra taikomi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme numatyti reikalavimai, įskaitant šio įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintus viešojo administravimo principus. Vienas tokių principų – įstatymo viršenybės, kuris reiškia, kad administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Primintas ir kitas aktualus viešojo administravimo principas – išsamumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį. Remiantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 punktu, kiekviename administraciniame sprendime turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas.

2023-01-02 rašte Nr. (3.17 E) S-20 pateiktame atsakyme Joniškio rajono savivaldybės vyriausiosios architektė į pareiškėjos atstovo keltus klausimus iš esmės neatsakė, nes nebuvo pateikta jokio paaiškinimo, kokiuose Lietuvos Respublikos arba Joniškio rajono savivaldybės teisės norminiuose aktuose kaip saugotina ir sukelianti potencialius apribojimus yra apibrėžta ar bent jau minima „tiesioginio faktinio vizualinio poveikio zona“; nebuvo pateikta paaiškinimo, kokiuose Lietuvos Respublikos arba Joniškio rajono savivaldybės teisės norminiuose aktuose yra įtvirtinta, jog „Joniškio senamiesčio teritorijoje taikomi ypatingi architektūros kokybės kriterijai – statiniai ir įrenginiai turi derėti konkrečioje vietoje tiek forma, tiek spalviniu sprendimu, nedarkyti aplinkos“. Nenurodyti teisės aktais apibrėžti kriterijai, kurie įtvirtintų konkrečius formai ir spalviniam sprendimams keliamus reikalavimus bei aplinkos darkymo požymius. Pateiktas tik papildomas abstraktus teiginys apie Joniškio miesto teritorijų naudojimo reglamentą, kuriame „pažymėta, kad miesto centras ir artimiausia jo aplinka – tai mišrios miesto centrinės dalies teritorijos, kurioms keliami ypatingi reikalavimai pastatų ir viešųjų erdvių architektūrai“; nebuvo pateikta jokio paaiškinimo, kokiuose Lietuvos Respublikos arba Joniškio rajono savivaldybės teisės norminiuose aktuose yra įtvirtinta, jog laikiniems statiniams ir prekybos paviljonams keliami aukšti architektūriniai reikalavimai, kad jie nebūtų svetimkūniai esamoje urbanistinėje erdvėje. Aukšti architektūriniai reikalavimai visiškai nekonkretizuoti; nebuvo pateikta jokio paaiškinimo, kokiuose Lietuvos Respublikos arba Joniškio rajono savivaldybės teisės norminiuose aktuose yra konkrečiai nustatyti administracinio sprendimo priėmimą lėmę kriterijai: a) vientisa architektūrinė idėja; b) forma; c) spalvinis sprendimas; d) estetinė išvaizda; e) pareiga derintis prie esamos aikštelės įrenginių.

Joniškio rajono savivaldybės vyriausioji architektė nepagrįstai pakeitė savo poziciją (anksčiau priimtą sprendimą) ir, kiek tai susiję su naujuoju sprendimu, pareiškėjai taip ir nenurodė jokios informacijos ir / arba argumentų, kokios konkrečios pareiškėjai priklausančio prekybos įrenginio kiosko savybės neatitinka vienų ar kitų konkrečių architektūrinių kriterijų. Taip pat Joniškio rajono savivaldybės vyriausiosios architektė pareiškėjai nenurodė, kokiuose norminiuose aktuose įtvirtinti atitinkami konkretūs architektūriniai kriterijai.

Joniškio rajono savivaldybės vyriausiosios architektės atsisakymas pritarti pareiškėjos prekybos įrenginio vaizdiniui nėra teisiškai pagrįstas jokiomis konkrečius kriterijus, kurių pareiškėjos prekybos įrenginys neatitinka, nustatančiomis teisės normomis, t. y. pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 punktą nenurodytas tinkamas teisinis pagrindas atsisakyti pritarti prekybos įrenginio vaizdiniui.

Joniškio rajono savivaldybės vyriausiosios architektės atsisakymas pritarti pareiškėjos prekybos įrenginio kiosko vaizdiniui nėra netgi faktiškai pagrįstas konstatavimu, kad kokios nors konkrečios pareiškėjos prekybos įrenginio savybės pažeistų tam tikrus kriterijus, t. y. pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 punktą nenurodytas tinkamas faktinis pagrindas atsisakyti pritarti prekybos įrenginio vaizdiniui.

Tai, kad pareiškėjai nebuvo įvardinti jokių konkrečių jos prekybos įrenginio kiosko savybių neatitikimai tam tikriems konkretiems reikalavimams, sukuria situaciją, kai pareiškėja nežino, ką konkrečiai ji turi atlikti, kad atitiktų Joniškio rajono savivaldybės vyriausiosios architektės neįvardijamus kriterijus ir galėtų gauti pritarimą savo patobulinto ar pakeisto prekybos įrenginio vaizdiniui. Tokia padėtis nesuderinama su konstituciniu teisinio apibrėžtumo principu.

Joniškio rajono savivaldybės vyriausiosios architektės 2022-11-30 atsisakymas pritarti pareiškėjos prekybos vietos vaizdiniui atšaukia jo ankstesnį pritarimą, toks Joniškio rajono savivaldybės vyriausiosios architektės elgesys pažeidžia pareiškėjos teisėtus lūkesčius.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, Joniškio rajono savivaldybės vyriausiosios architektės 2022-11-30 raštas Nr. APS-68 (kartu su jį papildančiu 2023-01-02 raštu) pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareiškėjos teisę į ūkinės veiklos laisvę ir iniciatyvą.

Žemesnės instancijos teismas

Joniškio rajono savivaldybės administracijos Joniškio seniūnijos 2022-12-05 administracinį sprendimą Nr. S-404 „Dėl prašymo nagrinėjimo sustabdymo“ pareiškėja apskundė teismui. Regionų apygardos administracinis teismas 2023-04-13 sprendimu nusprendė panaikinti Joniškio rajono savivaldybės administracijos Joniškio seniūnijos 2022-12-05 sprendimą Nr. S-404 „Dėl prašymo nagrinėjimo sustabdymo“ ir įpareigojo Joniškio rajono savivaldybės administraciją iš naujo spręsti pareiškėjos 2022-11-17 prašymą išduoti leidimą teikti maitinimo paslaugas (duomenys neskelbtini).

Nors Regionų apygardos administracinio teismo 2023-04-13 sprendimas įsiteisėjo 2023-05-16, tik po to kai pareiškėjos atstovas 2023-05-18 kreipėsi į Joniškio savivaldybę primindamas, kad pagal Joniškio rajono savivaldybės tarybos patvirtintą aprašą leidimas turi būti išduodamas per 3 darbo dienas bei prašydamas informuoti apie tai kada numatoma įvykdyti teismo sprendimą ir (kadangi kreiptasi paskutinę leidimo išdavimo klausimo sprendimui skirtą dieną ir numanant, kad laiku šis klausimas išspręstas nebus) kodėl vėluojama tai padaryti, Joniškio seniūnė tos pačios 2023-05-18 dienos rašte į pareiškėjos atstovo klausimus iš esmės neatsakydama nurodė: „Prašymo nagrinėjimas stabdomas, kol bus pateikti visi administraciniam sprendimui priimti reikalingi dokumentai, prie Prašymo nėra banko ar kredito unijos kvito, patvirtinančio, kad sumokėta vietinė rinkliava, prašo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio rašto gavimo dienos sumokėti Nuostatuose nustatyto dydžio vietinę rinkliavą, jei per 5 darbo dienas nuo šio rašto gavimo dienos nesumokės Nuostatuose nustatyto dydžio vietinės rinkliavos, Prašymo nagrinėjimas bus nutrauktas.

2022-11-17 teikiant prašymą išduoti leidimą teikti maitinimo paslaugas (duomenys neskelbtini), dokumentas apie rinkliavos sumokėjimą buvo pateiktas, bet pati Joniškio savivaldybė priėmė vienašališką sprendimą grąžinti šią įmoką pareiškėjai. Panaikintame Joniškio seniūnijos 2022-12-05 administraciniame sprendime buvo nurodoma, kad „2022-11-17 I. M. pravesti 29,00 eurai į savivaldybės rėmėjų lėšų sąskaitą bus gražinti gavus prašymą dėl lėšų gražinimo“. Tačiau šios lėšos pareiškėjai buvo grąžintos 2022 m. gruodžio 29 d. be jokio atitinkamo jos prašymo.

2023-05-19 pareiškėja minėtą rinkliavą dar sykį sumokėjo ir Joniškio savivaldybės administracija ją gavo.

Kadangi Regionų apygardos administracinio teismo 2023-04-13 sprendimas įsiteisėjo 2023-05-16, o sprendimas stabdyti pareiškėjos 2022-11-17 prašymą priimtas tik 2023-05-18, vertina, kad sprendimas dėl pareiškėjos 2022-11-17 prašymo turėjo būti priimtas sekančią darbo dieną – 2023-05-22. Tačiau nei 2023-05-22, nei 2023-05-23 sprendimas priimtas nebuvo. O 2023-05-24 pareiškėja gavo pranešimą, kad jos 2022-11-17 prašymo svarstymas vėl sustabdytas.

Tai buvo antras savarankiškas pranešimas apie stabdymą dėl ne tik tariamo (fiktyvaus) pagrindo, bet ir dirbtinai ištęsiant procedūrą, nes šis tariamas (fiktyvus) pagrindas neabejotinai egzistavo ir buvo žinomas jau teikiant 2023-05-18 pranešimą dėl 2022-11-17 prašymo nagrinėjimo stabdymo ir elgiantis sąžiningai turėjo būti nurodytas iš karto.

Atsakydamas į 2023-05-24 pranešimą, pareiškėjos atstovas 2023-06-20 el. laiške atkreipė Joniškio savivaldybės administracijos dėmesį į tai, kad „Aprašas nenumato leidimą gauti siekiančių asmenų pareigos patiems derinti savo įrenginius su vyr. architektu. Tai prašymą gavusios savivaldybės administracijos vidiniai reikalai. Kita vertus, I. M. atveju vyr. architekto suderinimą patvirtinantis dokumentas jau yra išduotas ir jokio pagrindo jį atšaukti nėra. Nes neįmanoma derinti prekybos vietą kartu nederinant konkretaus įrenginio (juo labiau, kad vyr. architektė turėjo jo nuotrauką ir išmatavimus bei prekybos vietoje būtent pagal tuos matmenis jį ir pažymėjo). Todėl šiuo atveju nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo klientei pačiai kreiptis į vyr. architektę ir inicijuoti naują derinimo procedūrą“.

Joniškio seniūnijos 2023-06-28 raštu Nr. S-175 „Dėl teismo sprendimo vykdymo ir prašymo netenkinimo“ pareiškėja buvo informuota apie tai, kad „netenkina Prašymo išduoti leidimą prekiauti ir teikti paslaugas iš kiosko prekybos vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), nes prie prašymo pridėtam 6 priedui „Prekybos įrenginio (kiosko) vaizdinys“ nėra Joniškio rajono savivaldybės vyriausiojo architekto pritarimo, kaip to reikalaujama pagal Tvarkos aprašo 5³punktą“ (toliau – ir Skundžiamas sprendimas).

Nei Aprašo 5³ punkte, nei kur nors kitur Apraše nėra nurodyta, kad pareiškėjai turėtų pareigą derinti prekybos įrenginių vaizdinius. Aprašo 5³ punkte nustatyta, kad „Prekiauti ar teikti paslaugas iš kioskų, prekybai pritaikytų automobilių, priekabų ar lauko kavinių galima tik gavus seniūnijos leidimą. Leidimas išduodamas tik tada, kai vietos schemai (planui) ir įrenginio vaizdiniui pritaria Joniškio rajono savivaldybės vyriausiasis architektas“. Apraše tiesiogiai nėra detalizuota, kokia tvarka yra gaunamas Joniškio rajono savivaldybės vyriausiojo architekto pritarimas vietos schemai (planui) ir įrenginio vaizdiniui.

Be to, Aprašo 10 punkto sisteminė analizė akivaizdžiai patvirtina, kad pareiga suderinti (gauti tam tikro subjekto pritarimą) apskritai yra specifinė ir atitinkamo suderinimo (pritarimo) gavimo pareigą nustatant pareiškėjui, tokį suderinimą (pritarimą) išreiškiantis administracinis sprendimas yra įforminamas ir seniūnijai pateikiamas atskiru dokumentu: Aprašo 10.7 punkte nurodyta, jog leidimą prekiauti ar teikti paslaugas viešosiose vietose siekiantys asmenys šalia kitų dokumentų privalo pateikti „Žagarės regioninio parko direkcijos rašytinį suderinimą (kai prašoma išduoti leidimą prekiauti ar teikti paslaugas Joniškio rajono savivaldybės viešųjų vietų, kuriose galima prekiauti ar teikti paslaugas, sąrašo 1.5, 10.1.2 ir 10.2 papunkčiuose nurodytose vietose).

Tuo tarpu Aprašo 10.5 punkte nurodoma tik pareiškėjų pareiga pateikti įrenginio vaizdinį (išskyrus švenčių ir renginių metu, o ne su savivaldybės vyriausiuoju architektu suderintą įrenginio vaizdinį (išskyrus švenčių ir renginių metu) arba savivaldybės vyriausiojo architekto rašytinį įrenginio vaizdinio suderinimą (išskyrus švenčių ir renginių metu).

Atsižvelgiant į Žagarės regioninio parko atskirumą, jo nepavaldumą Joniškio savivaldybės administracijai, toks skirtumas yra visiškai logiškas administracinių paslaugų teikimo kontekste, ypač Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 13 punkte įtvirtinto „vieno langelio“ principo kontekste, kuris reiškia, jog „Prašymą ar skundą nagrinėja ir informaciją iš savo administracijos padalinių, pavaldžių subjektų, prireikus – ir iš kitų viešojo administravimo subjektų gauna pats prašymą ar skundą nagrinėjantis ir administracinį sprendimą priimantis viešojo administravimo subjektas, neįpareigodamas tai atlikti prašymą ar skundą padavusio asmens“.

Remiantis minėtu viešosios teisės principu „draudžiama viskas, kas nėra tiesiogiai leidžiama įstatymu“ ir vieno langelio principu viešojo administravimo subjektai negali individualiu atveju reikalauti iš privačių asmenų atlikti tam tikrus suderinimo ar pritarimo gavimo veiksmus, jei norminiai aktai (įstatymai) nėra numatę atitinkamų privačių asmenų pareigų. Šiuo konkrečiu atveju Joniškio seniūnija negalėjo reikalauti, kad pati pareiškėja atliktų suderinimo ar pritarimo gavimo veiksmus, kai atitinkamą suderinimą (pritarimą) turi išduoti tai pačiai Joniškio savivaldybės administracijai priklausantis padalinys (tarnautojas) – savivaldybės vyriausiasis architektas. Atitinkamus veiksmus turėjo atlikti pati Joniškio seniūnija.

Skundžiamas sprendimas ydingas ir naikintinas todėl, kad Joniškio rajono vyriausioji architektė 2022-10-25 el. laišku atsiuntė pareiškėjai prekybos vietos schemą Joniškio turgelyje (su spaudu, jos parašu ir įrašu, kad „Prekybos vieta suderinta“). Joniškio rajono savivaldybės vyriausioji architektė atliko visus reikiamus veiksmus ir priėmė savo sprendimą suderinti konkretaus prekybos įrenginio – kiosko, kurio išmatavimus ir foto nuotraukas buvo gavusi iš pareiškėjos – pastatymui (duomenys neskelbtini), t. y. dėdama suderinimo žymą pritarė tiek prekybos vietai, tiek ir įrenginio vaizdiniui. Priešingu atveju Joniškio rajono savivaldybės vyriausioji architektė nebūtų galėjusi teigti, kad „Toliau derinti su Joniškio seniūne“ ir turėdama pareiškėjos naudojamo prekybos įrenginio foto nuotraukas ir žinodama, kaip vizualiai atrodantis konkretus prekybos įrenginys kioskas pareiškėjos numatomas statyti (duomenys neskelbtini) esančioje prekybos vietoje, Joniškio rajono savivaldybės vyriausioji architektė negalėjo suderinti vien tik tokio laikino statinio prekybos vietos schemos, jei įrenginio vaizdinį būtų įvertinusi kaip nepriimtiną ir / arba neatitinkantį tam tikrų reikalavimų (nes tokiu atveju prekybos vietos schemos derinimas būtų visiškai betikslis, kadangi abu atitinkami klausimai spręstini tik sistemiškai).

Joniškio rajono savivaldybės vyriausioji architektė yra priėmusi sprendimą dėl prekybos vietos ir kartu įrenginio vaizdinio suderinimo. Tuo tarpu administracinio akto, kuriuo šis jos sprendimas būtų anuliuotas, nėra. Prašo pareiškėjos skundą tenkinti.

Atsakovė Joniškio rajono savivaldybės administracija atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjos skundu nesutinka. 2023 m. gegužės 16 d. įsiteisėjo Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. balandžio 13 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI2-2699-289/2023 (toliau – Teismo sprendimas), nagrinėtoje pagal pareiškėjos I. M. patikslintą skundą atsakovei Joniškio rajono savivaldybės administracijai dėl Joniškio rajono savivaldybės administracijos Joniškio seniūnijos 2022 m. gruodžio 5 d. sprendimo Nr. S-404 „Dėl prašymo nagrinėjimo sustabdymo“ panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas įpareigojo Joniškio rajono savivaldybės administraciją iš naujo spręsti pareiškėjos I. M. 2022 m. lapkričio 17 d. prašymą išduoti leidimą teikti maitinimo paslaugas (duomenys neskelbtini).

Joniškio rajono savivaldybės administracijos Joniškio seniūnija iš naujo išnagrinėjo Pareiškėjos 2022 m. lapkričio 17 d. prašymą (toliau – ir Prašymas) ir 2023 m. birželio 28 d. išsiuntė pareiškėjai atsakymą netenkinti Prašymo išduoti leidimą prekiauti ir teikti paslaugas iš kiosko prekybos vietoje, adresu (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 37 punkte yra nustatyta savivaldybės savarankiškoji funkcija – prekybos ir kitų paslaugų teikimo tvarkos savivaldybių ar jų valdomų įmonių administruojamose turgavietėse ir viešose vietose nustatymas.

Prekybos ir paslaugų teikimo Joniškio rajono savivaldybės viešosiose vietose tvarka nustatyta Joniškio rajono savivaldybės tarybos 2009 m. spalio 8 d. sprendimu Nr. T-229 „Dėl Prekybos ir paslaugų teikimo Joniškio rajono savivaldybės viešosiose vietose tvarkos aprašo ir Joniškio rajono savivaldybės viešųjų vietų, kuriose galima prekiauti ar teikti paslaugas, sąrašo patvirtinimo“ (toliau – Tvarkos aprašas). Tvarkos aprašo 5³ punkte nustatyta, kad prekiauti ar teikti paslaugas iš kioskų, prekybai pritaikytų automobilių, priekabų ar lauko kavinių galima tik gavus seniūnijos leidimą. Leidimas išduodamas tik tada, kai vietos schemai (planui) ir įrenginio vaizdiniui pritaria Joniškio rajono savivaldybės vyriausiasis architektas. Nustatytos formos leidimai prekiauti ar teikti paslaugas viešosiose vietose išduodami juridiniams ir fiziniams asmenims, kurie pagal Tvarkos aprašo 4 – 8 punktus kreipiasi į seniūniją, kurios teritorijoje norima prekiauti, teikti paslaugas ar organizuoti komercinius renginius, ir pateikia šiuos dokumentus: prašymą; juridinio asmens registravimo pažymėjimo, verslo liudijimo kopiją ar individualios veiklos vykdymo pažymą, asmens tapatybę liudijantį dokumentą; banko ar kredito unijos kvitą, patvirtinantį, kad sumokėta vietinė rinkliava; dokumentą, patvirtinantį rinkliavos lengvatą, ir jo kopiją (kai turi teisę į rinkliavos lengvatą); įrenginio vaizdinį (išskyrus švenčių ir renginių metu); vietos schemą (išskyrus švenčių ir renginių metu); Žagarės regioninio parko direkcijos rašytinį suderinimą (kai prašoma leidimą prekiauti ar teikti paslaugas Joniškio rajono savivaldybės viešųjų vietų, kuriose galima prekiauti ar teikti paslaugas, sąrašo 1.5, 10.1.2 ir 10.2 papunkčiuose nurodytose vietose) (Tvarkos aprašo 10 p.). Leidimas išduodamas per 3 darbo dienas nuo visų reikalingų dokumentų pateikimo (Tvarkos aprašo 13 p.).

Pareiškėja į atsakovą kreipėsi su prašymu suteikti administracinę paslaugą – išduoti leidimą prekiauti (teikti paslaugas) viešoje vietoje. Leidimai prekiauti (teikti paslaugas) viešoje vietoje Joniškio rajono savivaldybėje yra išduodami fiziniams ir (ar) juridiniams asmenimis, kurie pagal Tvarkos aprašo 4 – 8 punktus (tame tarpe ir Tvarkos aprašo 5³ p. reikalavimas – leidimas išduodamas tik tada, kai vietos schema IR įrenginio vaizdiniui pritaria Joniškio rajono savivaldybės vyriausiasis architektas) kreipiasi į seniūniją ir pateikia Tvarkos aprašo 10 punkte išvardintus dokumentus. Kokį įrenginį asmuo, planuojantis prekiauti (teikti paslaugas) viešoje vietoje, planuoja naudoti veikloje gali pateikti tik pats asmuo. Tačiau tam, kad būtų išduotas leidimas – būtinas savivaldybės vyriausiojo architekto pritarimas įrenginio vaizdiniui.

Atsakovas atmeta pareiškėjos teiginį, kad yra neįmanoma pritarti atskirai prekybos vietai ir atskirai įrenginio vaizdiniui. Sistemiškai ir lingvistiškai vertinant Tvarkos aprašo 5³, 10.5 ir 10.6 punktų nuostatas, pagrįstai daroma išvada, kad vietos schema, įrenginio vaizdinys yra du savarankiški ir turinio aspektu skirtingi dokumentai, kuriems reikalingi Joniškio rajono savivaldybės vyriausiojo architekto atskiro pritarimai ir to reikalauja teisės aktas. Prie pareiškėjos Prašymo yra pridėtas dokumentas, kuriame matyti aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), schema ir Joniškio rajono savivaldybės vyriausiosios architektės D. B. 2022 m. spalio 25 d. derinimo žyma „Prekybos vieta SUDERINTA“, tačiau dokumento, liudijančio savivaldybės vyriausiosios architektės pritarimą Įrenginio, iš kurio planuojama teikti (maitinimą) paslaugas, vaizdiniui – nėra.

Atsakovas, nagrinėdamas Prašymą, atliko procedūrą – siuntė laiškus siūlydamas įsivertinti Joniškio savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus 2022 m. lapkričio 30 d. rašte Nr. ASP-68 ,,Dėl Joniškio seniūnijai pateikto 2022 m. lapkričio 17 d. prašymo“ pateiktus faktus ir nederinimo motyvus ir prašė informuoti dėl priimto sprendimo dėl vaizdinio korekcijos. Buvo užsiklausta Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus informacijos, ar pareiškėja kreipėsi į Joniškio rajono savivaldybės vyriausiąjį architektą dėl prie Prašymo pridėto įrenginio vaizdinio (Prašymo 6 priedas) korekcijos. Tuo pačiu metu pateiktas dar vienas užklausimas pareiškėjai, prašant suteikti informaciją ar yra/ ar bus inicijuojamas derinimas dėl vaizdinio korekcijos. Atsižvelgiant į tai, kad iš pareiškėjos nebuvo gauta informacijos, kad ketina inicijuoti ir /ar iniciavo prie Prašymo pridėto 6 priedo ,,Prekybos įrenginio (kiosko) vaizdinys“ korekcijos suderinimo su Joniškio rajono savivaldybės vyriausiuoju architektu, buvo priimtas sprendimas, jog pareiškėja sprendimo nekeičia dėl prie Prašymo pridėto 6 priedo ,,Prekybos įrenginio (kiosko) vaizdinio“ turinio ir priimtas sprendimas turimų duomenų pagrindu. Prašo pareiškėjos skundą atmesti.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl atsakovo Joniškio rajono savivaldybės administracijos Joniškio seniūnijos 2023-06-28 sprendimo Nr. S-175 „Dėl teismo sprendimo vykdymo ir prašymo netenkinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo, įpareigojimo atsakovą Joniškio rajono savivaldybės administraciją iš naujo nagrinėti pareiškėjos 2022 m. lapkričio 17 d. prašymą išduoti leidimą teikti maitinimo paslaugas (duomenys neskelbtini).

Byloje nustatyta, kad 2022 m. lapkričio 17 d. pareiškėja I. M. pateikė atsakovei prašymą išduoti leidimą teikti maitinimo paslaugas (duomenys neskelbtini), ir, be kita ko, Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą, vyriausiosios architektės suderintą prekybos vietos schemą, prekybos įrenginio (rudos spalvos kiosko) vaizdinį.

Atsakovė Joniškio rajono savivaldybės administracija 2022 m. gruodžio 5 d. priėmė sprendimą Nr. S-404 „Dėl prašymo nagrinėjimo sustabdymo“.

2023 m. gegužės 16 d. įsiteisėjo Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. balandžio 13 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI2-2699-289/2023, kuriuo buvo panaikintas 2022 m. gruodžio 5 d. sprendimas Nr. S-404 „Dėl prašymo nagrinėjimo sustabdymo“ panaikinimo ir Joniškio rajono savivaldybės administracija įpareigota iš naujo spręsti pareiškėjos I. M. 2022 m. lapkričio 17 d. prašymą išduoti leidimą teikti maitinimo paslaugas (duomenys neskelbtini).

Joniškio rajono savivaldybės administracijos Joniškio seniūnija iš naujo išnagrinėjo pareiškėjos 2022 m. lapkričio 17 d. prašymą ir 2023 m. birželio 28 d. priėmė skundžiamą sprendimą Nr. S-175 „Dėl teismo sprendimo vykdymo ir prašymo netenkinimo“, kuriuo netenkino pareiškėjos prašymo išduoti leidimą prekiauti ir teikti paslaugas iš kiosko prekybos vietoje, adresu (duomenys neskelbtini).

Ginčijamas sprendimas priimtas vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi, 13 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių 45.3 punktu, Joniškio rajono savivaldybės tarybos 2009 m. spalio 8 d. sprendimu Nr. T-229 patvirtinto Prekybos ir paslaugų teikimo Joniškio rajono savivaldybės viešuosiuose vietose tvarkos aprašo ir Joniškio rajono savivaldybės viešųjų vietų, kuriose galima prekiauti ar teikti paslaugų, sąrašo 5³ punktu.

Bylai taip pat aktualus Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, kurio 6 straipsnio 37 punkte nustatyta, kad prekybos ir kitų paslaugų teikimo tvarkos savivaldybių ar jų kontroliuojamų įmonių administruojamose turgavietėse ir viešose vietose nustatymas yra viena iš savarankiškųjų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų nustatytų (priskirtų) savivaldybių funkcijų.

Vykdydama šias nurodytas funkcijas Joniškio rajono savivaldybės taryba 2009 m. spalio 8 d. sprendimu Nr. T-229 „Dėl prekybos ir paslaugų teikimo Joniškio rajono savivaldybės viešosiose vietose tvarkos aprašo ir Joniškio rajono savivaldybės viešųjų vietų, kuriose galima prekiauti ar teikti paslaugas, sąrašo patvirtinimo“ (suvestinė redakcija nuo 2021-12-29) patvirtino Prekybos ir paslaugų teikimo Joniškio rajono savivaldybės viešosiose vietose tvarkos aprašą (toliau – ir Tvarkos aprašas), kuris nustato bendruosius mažmeninės prekybos ir paslaugų teikimo reikalavimus joniškio rajono savivaldybės viešosiose vietose.

Tvarkos aprašo 5³ punkte nurodyta, kad prekiauti ar teikti paslaugas iš kioskų, prekybai pritaikytų automobilių, priekabų ar lauko kavinių galima tik gavus seniūnijos leidimą. Leidimas išduodamas tik tada, kai vietos schemai (planui) ir įrenginio vaizdiniui pritaria Joniškio rajono savivaldybės vyriausiasis architektas.

Pagal Tvarkos aprašo 10 punktą, nustatytos formos leidimai prekiauti ar teikti paslaugas viešosiose vietose (priedas) išduodami juridiniams ir fiziniams asmenims, kurie pagal šių nuostatų 4–8 punktus kreipiasi į seniūniją, kurios teritorijoje norima prekiauti, teikti paslaugas ar organizuoti komercinius renginius, ir pateikia šiuos dokumentus: 10.1. prašymą; 10.2. juridinio asmens registravimo pažymėjimo, verslo liudijimo kopiją ar individualios veiklos vykdymo pažymą, asmens tapatybę liudijantį dokumentą; 10.3. banko ar kredito unijos kvitą, patvirtinantį, kad sumokėta vietinė rinkliava; 10.4. dokumentą, patvirtinantį rinkliavos lengvatą, ir jo kopiją (kai turi teisę į rinkliavos lengvatą); 10.5. įrenginio vaizdinį (išskyrus švenčių ir renginių metu); 10.6. vietos schemą (išskyrus švenčių ir renginių metu); 10.7. Žagarės regioninio parko direkcijos rašytinį suderinimą (kai prašoma išduoti leidimą prekiauti ar teikti paslaugas Joniškio rajono savivaldybės viešųjų vietų, kuriose galima prekiauti ar teikti paslaugas, sąrašo 1.5, 10.1.2 ir 10.2 papunkčiuose nurodytose vietose).

Tvarkos aprašo 2 punkte nurodoma, kad vietos schema (planas) – dokumentas, kuriuos vadovaujantis įrengiama laikinoji vieta kioskui, lauko kavinei ar mobiliajai prekybos (paslaugos) priemonei. Pardavėjo (paslaugos teikėjo) teikiama pageidaujama vietos schema (planas), kuria vadovaujantis įrengiama laikina vieta laikinajam įrenginiui. Už pritarimą vietos schemai (planui) atsakingas Joniškio rajono savivaldybės vyriausiasis architektas. Laikinojo įrenginio vaizdinys – laikinojo įrenginio vizualinė išvaizda (spalvotas vaizdas planuojamojoje erdvėje). Už pritarimą laikinųjų įrenginių vaizdiniams atsakingas Joniškio rajono savivaldybės vyriausiasis architektas.

Joniškio rajono savivaldybės viešųjų vietų, kuriose galima prekiauti ar teikti paslaugas, sąrašo 3.1.13 papunktyje yra nurodoma, (duomenys neskelbtini).

Pareiškėja ir jos atstovas advokatas ginčija Joniškio seniūnijos 2023 m. birželio 28 d. administracinį sprendimą Nr. S-175 „Dėl teismo sprendimo vykdymo ir prašymo netenkinimo“ tuo, kad Joniškio seniūnija negalėjo reikalauti, kad pati pareiškėja atliktų suderinimo ar pritarimo gavimo veiksmus. Pareiškėja mano, kad Joniškio rajono vyriausioji architektė jau suderino ir vaizdinį, nes neįmanoma derinti prekybos vietą kartu nederinant konkretaus įrenginio.

Byloje nustatyta, kad pati pareiškėja 2022 m. spalio 17 d. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) pateikė dvi spalvotas kiosko nuotraukas ir kiosko matmenis. Pareiškėja iš Joniškio rajono savivaldybės vyriausiosios architektės D. B. gavo 2022 m. spalio 25 d. parengtą ir suderintą prekybos vietos schemą. El. laiške buvo parašyta „toliau derinti su seniūne“.

Į bylą pateiktame Joniškio rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus 2022-11-30 rašte Nr. APS-68 „Dėl Joniškio seniūnijai pateikto 2022 m. lapkričio 17 d. prašymo“, pasirašytame vyriausios architektės, nurodyta, kad prekybos aikštelė (duomenys neskelbtini) yra nekilnojamojo kultūros vertybių teritorijoje: Joniškio senojo miesto vietos (u. k. (duomenys neskelbtini)), Joniškio miesto istorinės dalies (u. k. (duomenys neskelbtini)) bei Joniškio sinagogų komplekso (u. k. (duomenys neskelbtini)) tiesioginio faktinio vizualinio poveikio zonoje. Siekiant sustiprinti miesto estetinį įvaizdį, šioje senamiesčio teritorijoje taikomi ypatingi architektūros kokybės kriterijai – statiniai ir įrenginiai turi derėti konkrečioje vietoje tiek forma, tiek spalviniu sprendimu, nedarkyti aplinkos. Laikiniems statiniams ir prekybos paviljonams keliami aukšti architektūriniai reikalavimai, kad jie nebūtų svetimkūniai esamoje urbanistinėje erdvėje, o prekybai pritaikytiems automobiliams ar priekaboms su atitinkama šių objektų lokalizacija ir funkcija – didesni estetiniai ir kokybės reikalavimai. Joniškio rajono savivaldybės administracijos užsakymu 2022 metais buvo įrengti prekybos paviljonai (duomenys neskelbtini), kur ypatingas dėmesys buvo skiriamas statinių įvaizdžio formavimui, naudojant šiuolaikines medžiagas ir kompozicines priemones, o paviljonų projektiniai sprendiniai parengti atsižvelgiant į urbanistinę darną ir kultūros paveldą. Lietuvos Respublikos architektūros įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad savivaldybės teritorijoje savivaldybės vyriausiasis architektas atlieka „šiame ir kituose veiklą, kurią turi teisę vykdyti architektai, reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytas funkcijas architektūros, teritorijų planavimo ir statybos srityse, sprendžia su architektūra susijusius teritorijų funkcinio, erdvinio ir meninio aplinkos formavimo klausimus.“ Atsižvelgiant į Joniškio senojo miesto teritorijai taikomus reikalavimus, iš pateiktos kiosko nuotraukos nustatyta, kad įrenginys neatitinka architektūros kokybės kriterijų – vientisos architektūrinės idėjos, formos, spalvinio sprendimo bei estetinės išvaizdos, nesiderina prie esamos aikštelės įrenginių, todėl pateiktam įrenginio vaizdiniui nepritaria.

Joniškio rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyrius, papildydamas 2022-11-30 raštą Nr. APS-68 „Dėl Joniškio seniūnijai pateikto 2022 m. lapkričio 17 d. prašymo“, 2023-01-03 rašte ,,Dėl sprendimo nepritarti įrenginio vaizdiniui“ (pasirašytame vyriausiosios architektės) pateikė papildomą informaciją ir nurodė, kad Joniškio miesto teritorijos bendrajame plane, patvirtintame Joniškio rajono savivaldybės tarybos 2012 m. lapkričio 22 d. sprendimu Nr. T-208 (https://joniskis.lt/planai/bendrieji-planai/joniskio-miesto-teritorijos-bendrasis-planas/185), nustatytas Joniškio miesto teritorijų naudojimo reglamentas. Pažymėta, kad miesto centras ir artimiausia jo aplinka – tai mišrios miesto centrinės dalies teritorijos, kurioms keliami ypatingi reikalavimai pastatų ir viešųjų erdvių architektūrai. Vienas iš Joniškio teritorijos pagrindinių urbanistinės struktūros elementų yra miesto centras, kuris kartu su istoriniu centru sudaro kompozicinį branduolį. Bendrojo plano sprendiniuose nustatyti reglamentavimo principai, taikomi atsižvelgiant į teritorijų užstatymą. Istorinio centro (senamiesčio) teritorijoje saugoma struktūra, užstatymo charakteris ir principai, saugant vertinguosius istorinio centro urbanistinės struktūros elementus, atsižvelgiant į užstatymo vizualinį poveikį senamiesčiui. Siekiama labai geros architektūros erdvių ir užstatymo kokybė. Miesto centre siūlomos įvairios aplinkos kokybės gerinimo priemonės – siekiama spręsti miesto centro gyvinimo ir architektūrinės išvaizdos gerinimo, kultūros paveldo vertybių puoselėjimo. Miesto aikštėms, gatvėms ir pastatams, esantiems centro teritorijoje, siūlomas reprezentacinio sutvarkymo režimas. Vadovaujantis 2022 metais parengtu „Prekybos paviljonų (duomenys neskelbtini), įrengimo projektu“, šioje vietoje yra suprojektuoti baltos spalvos prekybos paskirties paviljonai, atsižvelgiant į gretimybėje esančios Nekilnojamosios kultūros vertybės – Baltosios sinagogos spalvinį sprendimą ir siekiant prisitaikyti prie jos niuanso principu. Tiesioginė faktinė vizualinė įtaka daroma baltosios sinagogos apžvelgiamumui. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas nustato nekilnojamojo kultūros paveldo, esančio Lietuvos Respublikos teritorijoje, apskaitos, saugojimo ir tvarkybos, šio ir kitų teisės aktų nustatytų paveldosaugos reikalavimų laikymosi priežiūros, kultūros paveldo objektų būklės stebėjimo teisinius pagrindus. Kultūros paveldo vietovė – teritorija, kuri pasižymi istoriškai susiformavusiais ypatumais, visumos darna ir (ar) derme su gamtine aplinka ir kurioje yra kultūros paveldo objektų. Lietuvos Respublikos architektūros įstatymas (toliau – Įstatymas) nustato architektų veiklos vykdymo reikalavimus, sąlygas ir tvarką, architektų teises ir pareigas. Įstatymo 10 straipsnyje nustatyti Savivaldybių vyriausiųjų architektų kvalifikaciniai reikalavimai ir kompetencija. Viena iš savivaldybės vyriausiojo architekto kompetencijų – sprendžia su architektūra susijusius teritorijų funkcinio, erdvinio ir meninio aplinkos formavimo klausimus“. Įstatymo 11 straipsnyje nustatyti architektūros kokybės kriterijai: urbanistinis integralumas, nekilnojamojo kultūros paveldo išsaugojimas, vientisos architektūrinės idėja, estetika. Atsižvelgdamas į šiuos Įstatymo išsamius kokybinius reikalavimus (kriterijus), juos taikydamas, t. y. apibūdindamas faktines aplinkybes ir pateikdamas jų vertinimą, savivaldybės vyriausiasis architektas gali pasitelkti savo kaip kvalifikuoto architekto profesines žinias ir priimti administracinius sprendimus.

Sistemiškai ir lingvistiškai vertinant aptartas Tvarkos aprašo 2, 5³, 10.5 ir 10.6 punktų nuostatas, spręstina, kad vietos schema, įrenginio vaizdinys yra du savarankiški ir savo turinio skirtingi dokumentai, kuriems reikalingi Joniškio rajono savivaldybės vyriausiojo architekto atskiri pritarimai (suderinimai). Prie pareiškėjos 2022-11-17 prašymo yra pridėtas dokumentas, kuriame matyti aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), schema ir Joniškio rajono savivaldybės vyriausiosios architektės D. B. 2022 m. spalio 25 d. derinimo žyma „Prekybos vieta SUDERINTA“, tačiau nei prie prašymo nei byloje nėra dokumento, patvirtinančio savivaldybės vyriausiosios architektės pritarimo įrenginio, iš kurio planuojama teikti maitinimo paslaugas, vaizdiniui. Priešingai, byloje pateikti Joniškio rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus 2022-11-30 raštas Nr. APS-68 „Dėl Joniškio seniūnijai pateikto 2022 m. lapkričio 17 d. prašymo“ ir 2023-01-03 raštas ,,Dėl sprendimo nepritarti įrenginio vaizdiniui“ (pasirašyti vyriausiosios architektės). Atsižvelgiant į tai, atsakovė pagrįstai 2023 m. birželio 28 d. priėmė skundžiamą sprendimą Nr. S-175 „Dėl teismo sprendimo vykdymo ir prašymo netenkinimo“, kuriuo netenkino pareiškėjos prašymo išduoti leidimą prekiauti ir teikti paslaugas iš kiosko prekybos vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), tuo pagrindu, kad nėra Joniškio rajono savivaldybės vyriausiojo architekto pritarimo (suderinimo) prekybos įrenginio (kiosko) vaizdiniui. Atsižvelgiant į tai, atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjos argumentas, kad Joniškio rajono vyriausioji architektė suderino ir įrenginio vaizdinį.

Vis dėl to teismas pritaria pareiškėjos skunde nurodytiems argumentams, kad nei Aprašo 5³ punkte, nei kituose Aprašo punktuose nėra nurodyta, kad būtent pareiškėjai turėtų pareigą derinti prekybos įrenginių vaizdinius. Apraše tiesiogiai nėra detalizuota, kokia tvarka yra gaunamas Joniškio rajono savivaldybės vyriausiojo architekto pritarimas vietos schemai (planui) ir įrenginio vaizdiniui.

Be to, Aprašo 10 punkto sisteminė analizė patvirtina, kad pareiga suderinti (gauti tam tikro subjekto pritarimą) apskritai yra specifinė ir atitinkamo suderinimo (pritarimo) gavimo pareigą nustatant pareiškėjui, tokį suderinimą (pritarimą) išreiškiantis administracinis sprendimas yra įforminamas ir seniūnijai pateikiamas atskiru dokumentu: Aprašo 10.7 punkte nurodyta, jog leidimą prekiauti ar teikti paslaugas viešosiose vietose siekiantys asmenys šalia kitų dokumentų privalo pateikti „Žagarės regioninio parko direkcijos rašytinį suderinimą (kai prašoma išduoti leidimą prekiauti ar teikti paslaugas Joniškio rajono savivaldybės viešųjų vietų, kuriose galima prekiauti ar teikti paslaugas, sąrašo 1.5, 10.1.2 ir 10.2 papunkčiuose nurodytose vietose). Tuo tarpu Aprašo 10.5 punkte nurodoma tik pareiškėjų pareiga pateikti įrenginio vaizdinį (išskyrus švenčių ir renginių metu, o ne su savivaldybės vyriausiuoju architektu suderintą įrenginio vaizdinį (išskyrus švenčių ir renginių metu). Remiantis viešosios teisės principu „draudžiama viskas, kas nėra tiesiogiai leidžiama įstatymu“ ir vieno langelio principu viešojo administravimo subjektai negali individualiu atveju reikalauti iš privačių asmenų atlikti tam tikrus suderinimo ar pritarimo gavimo veiksmus, jei norminiai aktai (įstatymai) nėra numatę atitinkamų privačių asmenų pareigų. Šiuo konkrečiu atveju Joniškio seniūnija negalėjo reikalauti, kad pati pareiškėja atliktų suderinimo ar pritarimo gavimo veiksmus, kai atitinkamą suderinimą (pritarimą) turi išduoti tai pačiai Joniškio savivaldybės administracijai priklausantis padalinys (tarnautojas) – savivaldybės vyriausiasis architektas, tačiau nagrinėjamu atveju tai nelaikytina esminiu procedūriniu pažeidimu, kadangi, kaip minėta, pati pareiškėja 2022 m. spalio 17 d. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) pateikė spalvotas kiosko nuotraukas (kioskas rudos spalvos) ir kiosko matmenis bei pareiškėja iš Joniškio rajono savivaldybės vyriausiosios architektės D. B. gavo 2022 m. spalio 25 d. parengtą ir suderintą prekybos vietos schemą, ką vėliau pateikė atsakovei su Prašymu. Be to, į bylą pateikti Joniškio rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus 2022-11-30 raštas Nr. APS-68 „Dėl Joniškio seniūnijai pateikto 2022 m. lapkričio 17 d. prašymo“ ir 2023-01-03 raštas ,,Dėl sprendimo nepritarti įrenginio vaizdiniui“, pasirašyti vyriausiosios architektės.

Teismas konstatuoja, kad Joniškio rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus 2022-11-30 raštas Nr. APS-68 „Dėl Joniškio seniūnijai pateikto 2022 m. lapkričio 17 d. prašymo“ ir 2023-01-03 raštas ,,Dėl sprendimo nepritarti įrenginio vaizdiniui“, pasirašyti vyriausiosios architektės, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimus, kadangi yra pakankamai motyvuoti, pagrįsti teisės aktų normomis. Įvertinus šių raštų turinį galima suprasti, kodėl nepritariama įrenginio vaizdiniui. Kaip minėta, pastaruosiuose raštuose nurodyta, kad ,,<...> iš pateiktos kiosko nuotraukos nustatyta, kad įrenginys neatitinka architektūros kokybės kriterijų – vientisos architektūrinės idėjos, formos, spalvinio sprendimo bei estetinės išvaizdos, nesiderina prie esamos aikštelės įrenginių, todėl pateiktam įrenginio vaizdiniui nepritaria; <...> Vadovaujantis 2022 metais parengtu „Prekybos paviljonų (duomenys neskelbtini), įrengimo projektu“, šioje vietoje yra suprojektuoti baltos spalvos prekybos paskirties paviljonai, atsižvelgiant į gretimybėje esančios Nekilnojamosios kultūros vertybės – Baltosios sinagogos spalvinį sprendimą <...>“.

Atkreiptinas dėmesys, kad viešai skelbiamame Joniškio miesto teritorijos bendrojo plano, patvirtinto Joniškio rajono savivaldybės tarybos 2012 m. lapkričio 22 d. sprendimu Nr. T-208, aiškinamajame rašte ir sprendinių konkretizavime nurodyta, jog ,,Joniškio kultūros vertybės koncentruojasi istoriniame miesto centre. Mieste dominuoja architektūrinis ir urbanistinis paveldas. Taip pat, Joniškio istorinis centras yra vertingas archeologiniu požiūriu: saugoma senojo miesto vieta. Centro gatvėse yra išlikę daug autentiškų senų pastatų. Senojo miesto vieta (unikalus objekto kodas (duomenys neskelbtini)) įrašyta į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą <...>, 2005-04-29 pripažintas valstybės saugomu. Joniškis (unikalus objekto kodas (duomenys neskelbtini)), Joniškio miesto centrinė dalis. 1969 m. objektas buvo įrašytas dar į Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašą, kaip vietinės reikšmės urbanistikos paminklas. Sinagogų kompleksas (unikalus objekto kodas (duomenys neskelbtini)), Miesto aikštė, Joniškis, įrašytas į LR Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą 1997-12-31. 2005-04-29 pripažintas valstybės saugomu. Kompleksą sudaro dviejų sinagogų – baltosios ir raudonosios pastatai. Aikštė (unikalus objekto kodas (duomenys neskelbtini)), Joniškio m., įrašyta dar į Lietuvos TSR Kultūros paminklų sąrašą. <...> Išvados: Joniškis yra vienas originaliausių radialinio plano urbanistikos paveldo objektų Lietuvoje: į didelę netaisyklingos formos aikštę sueina net aštuonios gatvės, kurių perspektyvose dominuoja bažnyčios bokštas. <...> Miesto centre išliko gana daug XX a. pradžios, daugiausia ,,plytų stiliaus“ pastatų, kurie formuoja istorines gatvių erdves, nuo jų priklauso šios miesto dalies architektūrinis vaizdas. Palyginus su kitais Lietuvos miestais, senuosiuose Joniškio pastatuose išlikę daug autentiškumo. <...> Inicijuoti atskirų XX a. pradžios ir tarpukario laikotarpio pastatų, turinčių kultūros vertės požymius tyrimus, dėl galimo įtraukimo į NKV registrą ir reikšmingumo lygmens nustatymo. Tai būtų šie pastatai: <...> (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); <...>. Šie pastatai suteikia Joniškio istoriniam centrui savitumą, formuoja istorinių gatvių erdves. Be išvardintų, dar yra Lietuvos miesteliams būdingų pastatų, kurių visuma taip pat turi didžiulę reikšmę istoriniam centrui. Juos perstačius, pakeitus tradicines fasadų apdailos medžiagas, išnyktų istorinio miesto įvaizdis. Šių pastatų tūrius, medžiagiškumą, mastelį taip pat būtina išsaugoti“.

Pareiškėjos skunde nurodyta, jog kadangi Regionų apygardos administracinio teismo 2023-04-13 sprendimas įsiteisėjo 2023-05-16, o sprendimas stabdyti pareiškėjos 2022-11-17 prašymą priimtas tik 2023-05-18, vertina, kad sprendimas dėl pareiškėjos 2022-11-17 prašymo turėjo būti priimtas sekančią darbo dieną – 2023-05-22. Tačiau nei 2023-05-22, nei 2023-05-23 sprendimas priimtas nebuvo. 2023-05-24 pareiškėja gavo pranešimą, kad jos 2022-11-17 prašymo svarstymas vėl sustabdytas, todėl pažeistas 3 dienų terminas.

Tvarkos aprašo 13 punkte nurodyta, kad leidimas išduodamas per 3 darbo dienas nuo visų reikalingų dokumentų pateikimo. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovei nebuvo pateikti visi reikalingi dokumentai su pareiškėjos prašymu, todėl negalima laikyti, kad padarytas procedūrinis pažeidimas.

Atsižvelgus į nurodytų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, skundžiamu sprendimu buvo įvertinti ginčo atvejui reikšmingi faktai ir aplinkybės iš esmės tinkamai, tai nulėmė teisėtą ir pagrįstą skundžiamo sprendimo priėmimą. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad priimant aptariamą sprendimą buvo nesilaikyta Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje suformuluotų bendrųjų reikalavimų administraciniam aktui. Skundžiamas sprendimas priimtas vadovaujantis teisiniu reglamentavimu. Šioje administracinėje byloje nėra jokio pagrindo naikinti skundžiamą sprendimą pareiškėjos ir jos atstovo nurodytais argumentais, o kitų esminių aplinkybių, kurios sudarytų pakankamą pagrindą panaikinti šioje byloje skundžiamą administracinį aktą, nenustatyta. Taigi, naikinti skundžiamą sprendimą nėra jokio teisinio pagrindo. Atitinkamai nėra pagrindo tenkinti kito išvestinio reikalavimo ir įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjos Prašymą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus nuosekliai laikosi pozicijos, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) <...> atitinkamas individualus administracinis aktas gali būti pripažintas neteisėtu tik tuo atveju, jei teismas konstatuoja, jog jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Nežymūs, neesminiai atitinkamo individualaus administracinio akto priėmimo procedūros pažeidimai, kurie neturi jokios įtakos sprendimo pagrįstumui, teismų praktikoje paprastai nelaikomi pagrindu pripažinti sprendimą neteisėtu ir jį panaikinti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1487/2012).

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, nurodytus argumentus ir teisės aktų reglamentavimą, pareiškėjų skundas atmestinas kaip nepagrįstas, nes nenustatyta jokių esminių teisinių pagrindų, leidžiančių tenkinti pareiškėjų skundą.

Likusieji pareiškėjos ir jos atstovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimas priimtas ne pareiškėjos naudai, pareiškėjos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas negali būti tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos I. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjos I. M. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjai Žanas KubeckasArvydas MartinavičiusJarūnė Sedalienė