- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-14
- Bylos Nr.
- eAS-692-822/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-08493-2023-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Iveta Pelienė, Ernestas Spruogis
- Pareiškėjas
- J. A.-O.
- Atsakovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Trečiasis asmuo
- D. O.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. A.-O. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. A.-O. skundą atsakovui Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui (trečiasis suinteresuotas asmuo D. O.) dėl aktų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja J. A.-O. kreipėsi į teismą su skundu prašydama panaikinti: 1) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2023 m. rugsėjo 21 d. surašytą G. O. situacijos vertinimo anketą Nr. 3VSV-3596 (toliau – ir Anketa 1); 2) Skyriaus 2023 m. rugsėjo 21 d. surašytą I. O. situacijos vertinimo anketą Nr. 3VSV-3597 (toliau – ir Anketa 2); 3) Skyriaus 2023 m. rugsėjo 21 d. surašytą A. O. situacijos vertinimo anketą Nr. 3VSV-3595 (toliau – ir Anketa 3) (toliau Anketos 1-3 kartu – ir Anketos).
Pareiškėja taip pat prašė taikyti užtikrinimo priemonę – iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo laikinai sustabdyti skundžiamo Skyriaus surašytos Anketos 3 dėl A. O. situacijos vertinimo ir sprendimo perduoti A. O. tėvui D. O. galiojimą.
Pareiškėja nurodė, kad Skyrius 2023 m. rugsėjo 22 d. pateikė jai vaikų G. O., I. O. ir A. O. 2023 m. rugsėjo 21 d. situacijos vertinimo Anketas, kuriose buvo įformintas atsakovo sprendimas perduoti vaikus tėvui D. O.. Pareiškėjos teigimu, skundžiamose Anketose nėra nurodytas konkretus priemonės taikymo terminas bei nėra aiškiai motyvuotas konkretaus termino parinkimas. Pareiškėjos manymu, atsakovo sprendimas visiškai nemotyvuotas, priimtas neatlikus jokio realaus tyrimo. Pareiškėja prašė skubos tvarka sustabdyti administracinio akto – Anketos 3, priimtos dėl dukters A. O., galiojimą. Pareiškėjos teigimu, kadangi skundžiamuose administraciniuose aktuose nebuvo nurodytas ir argumentuotas priemonės taikymo terminas (neaišku, kokiais kriterijais ir kiek laiko toks terminas gali būti tęsiamas) prašoma sustabdyti Anketos 3 ir sprendimo dėl A. O. perdavimo tėvui galiojimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Pareiškėjos teigimu, kad skubus skundžiamo sprendimo sustabdymas yra reikalingas siekiant užtikrinti dukters geriausius interesus. Pasak pareiškėjos, sprendimas paimti iš jos dukterį yra grindžiamas prielaida, nuomone, o ne nustatytais konkrečiais faktais ar duomenimis, nes atsakovo darbuotojai nenustatė jokio realaus dukters teisių pažeidimo. Pareiškime nurodoma, jog atsakovo darbuotojai netyrė aplinkos, į kurią skundžiamais sprendimais buvo perduoti vaikai, o perdavimą tėvui vykdė pažeisdami vaiko interesus, nes dukra A. O. dar iki skundžiamų sprendimų priėmimo buvo išsakiusi nenorą gyventi su tėvu.
Atsakovas Skyrius pateikė nuomonę dėl pareiškėjos prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.
Skyrius nurodė, kad vertinant A. O. situaciją, buvo konstatuota, kad rizikos veiksniai nustatomi tik vienam iš vaiko atstovų pagal įstatymą, o kitas vaiko atstovas pagal įstatymą geba užtikrinti vaikui saugią aplinką, jo teises bei geriausius interesus. Vaikas paveiktas ir įtikintas motinos, nebendrauja su tėvu, taip pat ryšys su broliais yra nepastovus. Vaikas perduodamas tėvui, kas sukels mažesnę žalą vaikui, nei pasikartojantys ir nuolatiniai konfliktai iš motinos pusės, kuriuose dalyvauja dukra.
Atsakovas pažymėjo, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. spalio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-12298-494/2023 tenkino D. O. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nustatė laikinąją nepilnamečių vaikų G. O., I. O. ir A. O. gyvenamąją vietą su vaikų tėvu D. O..
Atsakovo nuomone, priėmus šią nutartį pareiškėjos prašymas skubos tvarka taikyti sprendimo užtikrinimo priemonę prarado savo aktualumą, nes teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdoma skubiai, o atskirojo skundo dėl nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavimas nesustabdo nutarties vykdymo, todėl vaikai ir toliau gyvens su tėvu, kol galioja laikinosios apsaugos priemonės.
Atsakovas, atsakydamas į pareiškėjos argumentus, kad buvo ignoruota nepilnametės A. O. išsakyta nuomonė, jog ji nenori gyventi su tėvu, o nori gyventi būtent su mama, pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nurodoma, jog dėl nebrandumo, auklėjimo spragų ir panašiai vaiko norai ir interesai ne visada sutampa, todėl kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar vaiko norai atitinka jo interesus. Svarbiausias ir esminis vaiko interesas yra augti sveikoje, saugioje ir ramioje aplinkoje, kurioje vaikas nepatiria psichologinės įtampos, baimės ar nuolatinių konfliktinių situacijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-57/2007).
Atsakovo vertinimu, nagrinėjamoje situacijoje svarbus ne tik A. O. noro išsiaiškinimas su kuriuo iš tėvų ji nori gyventi, bet svarbu nustatyti, ar vaiko nuomonė yra savarankiška ar nepaveikta trečiųjų asmenų, bei įvertinti ar vaiko noras neprieštarauja vaiko interesams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.174 str. 2 d.). Atsakovo teigimu, ne tik jis ir D. O. turi rimtų abejonių dėl vaikų motinos sugebėjimų sukurti vaikams saugią ir tinkamą aplinką, bet ir Vilniaus regiono apylinkės teismas konstatavo, kad pareiškėjos šeimoje vaikai yra nuteikinėjami prieš tėvą, namuose yra nesaugi emocinė aplinka, kuri kelia grėsmę vaikų psichinei sveikatai, vaikų motina negali užtikrinti nepilnamečiams vaikams saugios emocinės aplinkos bei užtikrinti geriausių vaikų interesų. Tai reiškia kad A. O. laikinas perdavimas tėvo priežiūrai, net ir prieš vaiko norą neprieštarauja vaiko interesams. Pabrėžtina, kad nuo to momento, kai 2023 m. rugsėjo 22 d. A. O. buvo perduota tėvo priežiūrai, atsakovas negavo pranešimų, kad vaikas, būnant pas tėvą, yra nesaugioje aplinkoje. Kadangi Vilniaus regiono apylinkės teismas nustatė ne tik vaikų laikiną gyvenamąją vietą su tėvu, bet ir nustatė vaikų laikiną bendravimo tvarką su motina, tai reiškia, kad motinos ir vaikų teisės tarpusavyje bendrauti yra užtikrintos.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo D. O. pateikė atsiliepimą, kuriame prašo netenkinti prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.
Šalies argumentai
D. O. nurodė, kad pareiškėjos prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones reikštų jos reikalavimo patenkinimą, neišnagrinėjus pareiškėjos skundo. Tai neatitinka reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo sąlygų, nurodytų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje. Jis taip pat nurodė, kad prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės neatitinka geriausių vaikų interesų, nes galioja ir kitos (ne tik šioje administracinėje byloje ginčijamos) I. O., G. O. ir A. O. situacijos vertinimo anketos, kuriose yra nurodyti nuolatiniai pareiškėjos daromi vaikų teisių pažeidimai, o Skyrius iš pareiškėjos vaikus paima ne pirmą kartą. Iš vaikų G. O. ir I. O. situacijos vertinimo Anketos 1 ir Anketos 2 matyti, kad patys vaikai prašo pagalbos dėl mamos elgesio, taip pat prašo padėti seseriai A.
Trečiojo suinteresuotojo asmens nuomone, pareiškėja teikdama prašymą sustabdyti Anketos 3 galiojimą tik dėl vieno iš vaikų (dėl dukros A. O.) turi aiškų tikslą – atskirti seserį nuo brolių, o tai prieštarauja geriausiems vaiko interesams. Pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones A. O. turėtų būti grąžinti į nesaugią aplinką ir nebūtų jokių galimybių užtikrinti vaikui būtinų emocinio, fizinio, dvasinio gyvenimo ir vystymosi sąlygų.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamu atveju vaikų laikinoji gyvenamoji vieta ir pareiškėjos bendravimo su vaikais tvarka buvo nustatyta 2023 m. spalio 10 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutartimi byloje Nr. 2-12298-494/2023, kurioje nustatyti laikinąją nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vaikų tėvu D. O., nustatant laikiną motinos J. A.-O. ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką. Ši nutartis yra vykdoma skubiai ir atskiro skundo padavimas nesustabdys šios nutarties vykdymo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 152 str. 1 d., 3 d.), todėl administracinėje byloje nėra jokio pagrindo nagrinėti ir taikyti pareiškėjos prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių užtikrinimo klausimą.
Šalies argumentai
Pareiškėja pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog ginčo Anketos grindžiamos ir jose vertinama situacija, susijusi su 2023 m. rugsėjo 10 d. apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio išdavimu. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. spalio 13 d. nutartimi (priimtoje byloje Nr. IT-1-988/2023) patvirtino 2023 m. rugsėjo 10 d. D. O. atžvilgiu išduoto apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio teisėtumą ir pagrįstumą. Tai rodo, kad atsakovui priimant skundžiamas Anketas tėvo atžvilgiu galiojo apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, todėl vaikai negalėjo būti perduoti tėvu.
Atsiliepimas
Nors atsakovo pateiktame atsiliepime dėl prašomos taikyti sprendimo užtikrinimo priemonės nurodoma, jog vaikai yra perduoti saugiai gyventi pas vaikų tėvą, tačiau, atsakovo darbuotojai neatliko jokio tėvo aplinkos vertinimo bei ignoravo daugybę kitų faktinių duomenų: tėvas smurtavo tiek prieš pareiškėją, tiek ir prieš vaikus, dėl ko buvo nuteistas ir dėl jo yra įsiteisėję teismų sprendimai baudžiamojoje byloje; teistumas nėra išnykęs; tėvas ilgą laiką neteikia vaikams išlaikymo, neatlygina vaikams savo nusikalstamu elgesiu padarytos neturtinės žalos, vengia vykdyti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Pareiškėja pažymėjo, kad nuo vaikų paėmimo jau praėjo 24 dienos, tačiau iki šios dienos atsakovo darbuotojai nesusisiekė su pareiškėja ir nesuteikė jokių rekomendacijų ar nurodymų kaip turėtų būti pašalinti tie tariami vaikams „pavojingi“ jos aplinkos veiksniai.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. spalio 18 d. nutartimi netenkino pareiškėjos prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.
Byloje nustatyta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – ir VTAPĮ) 33 straipsnio 5 punkto ir 36⁴ straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, vaikai buvo buvo laikinai perduoti tėvui. Teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju atsakovo sprendimu buvo nustatytos laikinosios vaiko priežiūros priemonės, o pareiškėja de facto (faktiškai) siekia laikinai sustabdyti atsakovo pritaikytą laikiną vaiko (dukters) perdavimą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo vertinimu, pritaikius pareiškėjos prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones būtų ne laikinai sureguliuojami tarp šalių susiklostę santykiai, o faktiškai paneigiamas atsakovo nustatytas laikinas situacijos sureguliavimas, todėl teismas darė išvadą, kad tai neatitinka reikalavimo užtikrinimo priemonėms keliamų tikslų: adekvatumo siekiamam tikslui, proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso. Vien šios aplinkybės, teismo vertinimu, yra pakankamos prašymui atmesti.
Teismas pažymėjo ir tai, kad kaip nurodė atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo, vaikų (įskaitant ir dukrą) laikinoji gyvenamoji vieta ir pareiškėjos bendravimo su vaikais tvarka buvo nustatyta 2023 m. spalio 10 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutartimi byloje Nr. 2-12298-494/2023, kurioje nuspręsta nustatyti laikinąją nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vaikų tėvu D. O., nustatant laikiną motinos J. A.-O. ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką. Šias aplinkybes patvirtina ir teismui prieinama informacija Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) sistemoje. Nurodyta nutartis yra vykdoma skubiai ir atskiro skundo padavimas nesustabdo šios nutarties vykdymo (CPK 152 straispnis), todėl administracinėje byloje pritaikius pareiškėjos prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones, faktinė situacija iš esmės nepasikeistų.
Teismas, be kita ko, sprendė, kad įvertinus byloje dalyvaujančių asmenų argumentus, nėra galimybės padaryti vienareikšmę išvadą, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių būtų padaryta didelė žala, arba kad ji būtų mažesnė, jei tokios priemonės būtų pritaikytos. Atsižvelgdamas į tai teismas sprendė, kad pareiškėjos prašymas atmestinas.
III.
Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 18 d. nutartį ir jos prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo tenkinti. Pareiškėja prašo jos atskirąjį skundą nagrinėti skubos tvarka.
Pareiškėja atskirąjį skundą iš esmės grindžia analogiškomis aplinkybėmis ir argumentais kaip ir prašyme dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo. Pareiškėja pažymi, kad teismas netinkamai išsprendė pareikštą prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, neatsižvelgė į visas svarbias aplinkybes, neįvertino pareiškėjos pateiktų argumentų ir įrodymų (garso įrašų), dėl ko padarė neteisingas išvadas ir tai lėmė nepagrįstos nutarties šiuo klausimu priėmimą, todėl skundžiama nutartis, kuria atsisakyta taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, turėtų būti panaikinta, o prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės turėtų būti pritaikytos. Iš skundžiamos teismo nutarties ir atsakovo dėstomos pozicijos pateiktuose atsiliepimuose lieka neaišku, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo atsakovo taikytas priemones ir ar atsakovo veiksmai, priimant skundžiamas Anketas ir sprendimus vaikus perduoti tėvui, atitiko teisės aktų nuostatas. Ginčo Anketose nebuvo nustatytas ir fiksuotas vaiko apsaugos poreikis, nebuvo priimtas sprendimas taikyti vaiko laikinosios priežiūros priemonę (Anketų 26.2 punktas). Atsakovo specialistai priėmė sprendimą dukterį perduoti tėvui realiai neatlikus jokio tyrimo, neištyrus ir neįvertinus visų svarbių faktinių duomenų, remiantis vien prielaidomis ir vaikų tėvo pateikta versija. Skyriaus specialistai realiai neišklausė A. nuomonės, jos paaiškinimų gavimui nepasitelkė jokio psichologo ar kito eksperto.
Šalies argumentai
Pareiškėjos teigimu, ginčo Anketoje 3 nėra fiksuotas ar konstatuotas joks realus dukters interesų ar teisių pažeidimas, kurį tariamai būtų atlikusi pareiškėja. Vaikų tėvas toliau naudoja smurtą prieš vaikus, dukra A. yra nuteikinėjama prieš motiną, daromas įvairus psichologinis spaudimas. Nors tai yra žinoma atsakovui, jo vadovybei, tačiau Skyriaus darbuotojai dėl to nesiima jokių aktyvių veiksmų. Vaikų tėvo žalingą elgesį (psichologinį smurtą) įrodo pareiškėjos teismui pateikti garso įrašai. Pirmosios instancijos teismas, padarydamas tokias išvadas, neįsigilino į visus pateiktus įrodymus, o pareiškėjos prašymą dėl sprendimo užtikrinimo priemonių nagrinėjo tik paviršutiniškai, neatsižvelgęs į visas svarbias šiam klausimui išnagrinėti faktines aplinkybes.
Atsiliepimas
Atsakovas Skyrius pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą ir prašo jį atmesti.
Skyrius atsiliepimą grindžia iš esmės analogiškais motyvais kaip ir pirmosios instancijos teismui pateiktoje nuomonėje dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo. Skyriaus teigimu, Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams 2023 m. spalio 10 d. nutartimi tenkinus trečiojo suinteresuoto asmens prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones (vaikų gyvenamosios vietos laikino nustatymą su vaikų tėvu ir kt.) nagrinėjamoje administracinėje byloje nebeliko objekto, todėl pareiškėjos prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacijos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 18 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių – laikinai sustabdyti Skyriaus Anketos 3 ir sprendimo perduoti A. O. tėvui D. O. galiojimą, teisėtumas ir pagrįstumas.
Dėl pareiškėjos prašymo jo atskirąjį skundą nagrinėti skubos tvarka pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko 2019 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. TP-68 patvirtintų Administracinių bylų paskirstymo ir teisėjų kolegijų sudarymo Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 8.14 papunktį administracinės bylos pagal atskiruosius skundus, kai atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria išspręstas klausimas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių skiriamos nagrinėti prioritetine tvarka. Taisyklių 24 punktas nustato, kad administracinės bylos teismo posėdžio data ir laikas nustatomi bylas į teismo posėdį skiriant tokiu būdu, kad teisėjui pranešėjui paskirta administracinė byla, teisme gauta vėliau, nebūtų paskirta anksčiau nei teisme anksčiau gauta byla. Nuo šios tvarkos galima nukrypti esant kai byla skiriama nagrinėti ne eilės tvarka (skubos ar prioriteto tvarka, nustatyta Taisyklių 7 ir 8 punktuose). Taigi, atskirojo skundo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria išspręstas klausimas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių, nagrinėjimas skiriamas prioriteto tvarka. Byloms, skiriamoms prioriteto ar skubos tvarka, netaikomos bylos skyrimo įprastos eilės tvarka nuostatos, todėl pareiškėjos prašymo nagrinėti jo atskirąjį skundą skubos tvarka nėra teisinio ar faktinio pagrindo.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėja ginčija atsakovo Skyriaus parengtas Anketas įvertinus jos trijų vaikų I., G. ir A. O. situaciją ir nusprendus vaikus perduoti tėvui. Pareiškėja pateikė prašymą taikyti tik vieno iš reikalavimų (Anketos 3 panaikinimo ir šia anketa įforminto sprendimo perduoti pareiškėjos dukrą A. O. kitam įstatyminiam atstovui (tėvui)) užtikrinimo priemonę, kuria siekia sustabdyti Anketos 3 galiojimą iki kol byla bus išnagrinėta iš esmės.
Teisėjų kolegija, pirmiausia, pažymi, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad teismas bet kurioje proceso stadijoje savo iniciatyva ar proceso dalyvių motyvuotu prašymu gali tiek pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tiek ir priimti nutartį panaikinti reikalavimo užtikrinimą, todėl, pasikeitus faktinei situacijai, išlieka galimybė iš naujo įvertinti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinumą (žr., pvz., 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-39/2012 ir kt.). Taigi aptartos teisės aktų nuostatos bei teismų praktika leidžia teismui savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje pakartotinai spręsti dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės pritaikymo, panaikinimo ar pakeitimo, įvertinus pasikeitusią situaciją dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės poreikio.
Pasisakydama dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės – ginčijamos Anketos 3 galiojimo laikino sustabdymo, būtinumo ir tikslingumo, teisėjų kolegija pabrėžia, kad atlikęs pareiškėjos dukters situacijos vertinimą Skyrius surašė Anketą 3, kuria nenustatė vaiko apsaugos poreikio, kaip tai nustatyta VTAPĮ 36¹ straipsnyje, tačiau dėl nesaugios aplinkos gyvenant su motina laikinai apgyvendino pareiškėjos dukrą su kitu įstatyminiu atstovu (pareiškėjos dukros tėvu D. O.). Šiame kontekste pabrėžtina, kad LITEKO duomenimis, D. O. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams pateikė prašymą iki ieškinio teismui pareiškimo dienos taikyti laikinąsias apsaugos priemones byloje (Nr. 2-12298-494/2023), kurioje dar nepasibaigusi privalomoji mediacija. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2023 m. spalio 10 d. nutartimi tenkino minėtą pareiškėjo (šioje byloje – trečiojo suinteresuoto asmens) prašymą ir nustatė visų trijų pareiškėjos vaikų laikinąją gyvenamąją vietą su vaikų tėvu, priteisė iš pareiškėjos laikiną išlaikymą visiems trims vaikams bei nustatė laikiną vaikų bendravimo tvarką su pareiškėja (vaikų motina). Pareiškėja apskundė Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. spalio 10 d. nutartį atskiruoju skundu.
Iš nurodytų aplinkybių sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje pritaikius pareiškėjos prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones, faktinė situacija iš esmės nepasikeistų. Visų pirma pabrėžtina, kad bendrosios kompetencijos teismo 2023 m. spalio 10 d. nutartis priimta ne atsakovo, o trečiojo suinteresuoto asmens prašymu atsižvelgus ne tik į Anketas bet ir kitų aplinkybių visumą. Todėl net administracinėje byloje sustabdžius Anketos 3 galiojimą teismo 2023 m. spalio 10 d. nutartis liktų galioti. Antra, akcentuotina, kad pareiškėja 2023 m. spalio 10 d. nutartį yra apskundusi atskiruoju skundu, todėl apeliacinės instancijos teismas civilinėje byloje Nr. 2-12298-494/2023 spręs dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo ir teisėtumo. Pabrėžtina tai, kad CK Trečiosios knygos 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktas nustato bendrosios kompetencijos teismo kompetenciją nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų iki kol bus priimtas teismo sprendimas. Teismas tokiu atveju turi atsižvelgti į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus (CK 3.65 str. 1d).
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad teismas, spręsdamas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi atsižvelgti į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-368-143/2017).
Be kita ko, teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės pažymi, kad nurodytas prašymas grindžiamas ne neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma didele žala, tačiau argumentais dėl pačios Anketos 3 neteisėtumo. Šiame kontekste svarbu tai, kad pareiškėjai jos, kaip motinos, valdžia nėra apribota, ji su vaikais matytis gali matytis ir spręsti su jų auklėjimu susijusius klausimus.
Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos prašomą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir jos nurodytas priežastis, dėl kurių turi būti taikoma prašoma reikalavimo užtikrinimo priemonė, konstatuoja, kad nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo taikyti pareiškėjos nurodytą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Iš pareiškėjos prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones matyti, kad pareiškėja šiuo prašymu siekia išspręsti bylą iš esmės, o tai yra nesuderinama su reikalavimo užtikrinimo priemonių paskirtimi ir tikslais. Pažymėtina, kad pareiškėjos dukrai pradėjus gyventi pas savo tėvą byloje nėra pateikta naujų duomenų apie dukros nusiskundimus gyvenimo sąlygomis, tėvo ar naujos jo šeimos elgesiu, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad šiuo metu būtina apginti vaiko (pareiškėjos dukros) interesus ir taikyti pareiškėjos prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones.
Pabrėžtina, kad, kaip minėta, pasikeitus faktinei situacijai, išlieka galimybė iš naujo įvertinti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinumą procese, todėl proceso dalyviai gali pakartotinai teikti motyvuotus prašymus dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės pritaikymo, panaikinimo ar pakeitimo. Taigi ši teismo nutartis neužkerta kelio proceso dalyviams bet kurioje proceso stadijoje pateikti teismui naują (motyvuotą ir pagrįstą įrodymais) prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, panaikinimo ar pakeitimo. Tokiais atvejais jie privalo nurodyti naujas aplinkybes bei pateikti įrodymus, dėl kokių priežasčių, atsižvelgiant į ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje numatytus kriterijus, atsirado būtinybė (iš naujo) pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ar vieną reikalavimo užtikrinimo priemonę pakeisti kita arba nebeliko būtinybės taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-133/2008).
Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai skundžiamoje nutartyje sprendė, jog reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas nagrinėjamu atveju netikslingas, todėl ši nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos J. A.-O. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.