Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-237-889/2021

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-02-25
Bylos Nr.: e2A-237-889/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-43-3-01131-2020-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Marius Dobrovolskis, Aurimas Brazdeikis, Milda Skersienė
Atsakovas: R. Š.
Ieškovas: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-237-889/2021Teisminio proceso Nr. 2-43-3-01131-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.5; 3.2.3.3; 3.1.4.5; 3.3.1.18.4; 3.3.1.20 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 25 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Mariaus Dobrovolskio, Mildos Skersienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. Š. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei R. Š. dėl vaikų atskyrimo nuo motinos bei išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas atskirti nepilnametes R. G., gimusią (duomenys neskelbtini), K. K., gimusią (duomenys neskelbtini), ir G. B., gimusią (duomenys neskelbtini), nuo jų motinos R. Š.; priteisti iš atsakovės R. Š. nepilnametėms R. G., K. K. ir G. B. išlaikymą po 50 Eur kiekvienai, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki mergaičių pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; paskirti laikinuosius globėjus (rūpintojus) išlaikymui priteistų lėšų tvarkytojais iki teismo sprendimo dėl G. B., K. K., R. G. nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo bei globėjo (rūpintojo) paskyrimo įsiteisėjimo dienos; priteisti iš atsakovės visas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu.

1.1. Ieškinyje nurodė, kad R. Š. šeima dėl socialinių įgūdžių stokos ir nepakankamos vaikų priežiūros tarnybai žinoma nuo 2007 metų. Siekiant užtikrinti reikiamą pagalbą, atsakovei ir jos vaikams visą laiką buvo teikiamos intensyvios kompleksinės socialinių paslaugų ugdymo ir palaikymo paslaugos, kadangi šeima be socialinių darbuotojų ar kitų specialistų pagalbos nebuvo ir nėra pajėgi savarankiškai funkcionuoti. Informacijoje apie šeimą ir teikiamą jai pagalbą buvo identifikuotos šeimos problemos, kurias tarnybos specialistė apibūdino kaip socialinių įgūdžių ir tvarkos namuose ir buityje stoką, šeimoje jaučiamas nestabilus psichoemocinis klimatas, nes motina dėl nesuvokimo negeba socialiai adaptuotis aplinkoje, tvarkytis buityje, yra nesavarankiška, nėra pajėgi spręsti iškilusių problemų. Atsakovė negeba tinkamai rūpintis vaikais, jos sugyventiniai, su kuriais tuo metu gyveno moteris, piktnaudžiavo alkoholiu, o tai darė neigiamą įtaką tiek jai, tiek vaikams. Motina buvo įpareigota dalyvauti pozityvios tėvystės ugdymo mokymuose, tačiau nepajėgė išklausyti viso mokymo kurso, taip pat nesistemingai lankėsi UAB „(duomenys neskelbtini)“, negebėjo tvarkytis buityje.

1.2. Tarnyba, reaguodama į 2019 m. gruodžio 7 d. ir 2019 m. gruodžio 11 d. gautus pranešimus apie galimus vaiko teisių pažeidimus, pradėjo grėsmės vaikams lygio nustatymo procedūrą. Tarnybos specialistai nustatė antrą grėsmės G. B., K. K., R. G. lygį ir priėmė sprendimą paimti vaikus iš vaiko atstovų pagal įstatymą, informaciją perdavė atvejo vadybininkui dėl pagalbos šeimai plano koregavimo. Taip pat buvo sudaryta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Mobilioji komanda (toliau – Mobilioji komanda), kuri šeimai teikė intensyvią pagalbą.

1.3. 2020 m. birželio 16 d. įvykusiame atvejo vadybos posėdyje, įvertinus šeimos teigiamus / neigiamus pokyčius, išklausius vaikų, specialistų, teikiančių pagalbą šeimai, mamos nuomonę, įvertinus gautus dokumentus apie R. Š. sveikatos būklę, buvo priimtas sprendimas kreiptis į teismą dėl motinos atskyrimo nuo vaikų. Tarnybos nuomone, vaikams nėra sudarytos sąlygos grįžti į biologinę šeimą ir nors atsakovė iš dalies vykdė pagalbos šeimai plane numatytus įpareigojimus, tačiau motinos suvokimas apie esamą situaciją nesikeičia, ji neadekvačiai reaguoja į visas gyvenimiškas situacijas, dėl negalios negeba pati savo jėgomis susidoroti su šeimą ištikusiomis net ir mažiausiomis problemomis, nesugeba užtikrinti net minimaliausių vaikų poreikių, nesuvokia vaikų amžiaus ypatumų, problemų, negeba vaikų auginti nevartodama smurto, nuteikinėja vaikus prieš globėjus (rūpintojus).

1.4. Tarnybos duomenimis, R. Š. nuo vaikystės diagnozuotas vidutinis protinis atsilikimas ir dėl diagnozuotų psichikos susirgimų nustatytas 35 proc. darbingumo lygis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Tauragės apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino: 1) atskyrė nepilnametes R. G., gimusią (duomenys neskelbtini), K. K., gimusią (duomenys neskelbtini), ir G. B., gimusią (duomenys neskelbtini), nuo jų motinos R. Š., gimusios (duomenys neskelbtini); 2) priteisė iš atsakovės išlaikymą nepilnametėms dukroms nuo ieškinio padavimo dienos (2020 m. liepos 14 d.), kas mėnesį mokant periodinėmis išmokomis kiekvienai dukrai po 50 Eur iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 3) paskyrė R. G., K. K. ir G. B. laikinuosius globėjus, nurodytus (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. sausio 23 d. įsakyme Nr. A1-88, išlaikymui priteistų lėšų tvarkytojais iki teismo sprendimo dėl nepilnamečių R. G., K. K. ir G. B. nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo bei globėjo (rūpintojo) paskyrimo įsiteisėjimo; 4) iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo ir nuolatinio globėjo (rūpintojo) paskyrimo įsiteisėjimo nustatė nepilnamečių R. G., K. K., ir G. B. gyvenamąją vietą su (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. sausio 23 d. įsakyme Nr. A1-88 paskirtais laikinaisiais globėjais jų gyvenamojoje vietoje; 5) nurodė, jog sprendimo dalis dėl vaikų atskyrimo nuo motinos ir dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo vykdytina skubiai; 5) inicijavo procesą dėl nepilnamečių R. G., K. K. ir G. B. nuolatinės globos nustatymo ir nuolatinio globėjo paskyrimo. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo motyvai:

2.1. Teismas nustatė, jog atsakovė yra įrašyta į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą, jai diagnozuoti sveikatos sutrikimai. Iš Neįgaliojo pažymėjimo NP Nr. (duomenys neskelbtini) ir Darbingumo lygio pažymos matyti, jog R. Š. nustatytas 35 proc. darbingumas. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad atsakovė dėl sveikatos būklės nėra pajėgi pasirūpinti nepilnametėmis dukterimis. Atsakovė teismo posėdžio metu pripažino ieškinį, nors teigė, kad vaikais pasirūpinti gali, bet patvirtino, kad vartoja vaistus, yra buvę atvejų, kai namuose nebūdavo maisto, patvirtino alkoholio vartojimo faktą ir tą aplinkybę, kad pas ją atvykę svečiai vartodavo alkoholį. Dukterys su atsakove negyvena nuo 2019 m. gruodžio 5 d. Atsakovė bausta administracine tvarka, LITEKO duomenimis, atsakovė 2020 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-336-351/2020 nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį už smurto prieš nepilnametę savo dukrą K. K. vartojimą.

2.2. Teismas konstatavo, jog byloje įrodyta, kad atsakovė nevykdo motinos pareigų, negyvena kartu su nepilnametėmis dukromis, nesirūpina kasdiene jų buitimi. Teismas padarė išvadą, jog šiuo metu atsakovė neturi galimybės auklėti ir rūpintis savo nepilnametėmis dukromis dėl objektyvių priežasčių – jai diagnozuotų psichikos sutrikimų, todėl teismas nusprendė, kad būtina taikyti įstatyme numatytas vaiko teisių ir interesų apsaugos priemones: atskirti dukras R. G., K. K. ir G. B. nuo mamos R. Š..

2.3. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, atsakovė dirba VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovė teigia, jog gauna 200 Eur darbo užmokesčio. Atsakovės gaunama neįgalumo pašalpa sudaro 225 Eur. VĮ „Regitra“ ir Juridinių asmenų registro duomenimis, atsakovės vardu registruotų transporto priemonių ir nekilnojamojo turto nėra. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė turi sveikatos sutrikimų, jai nustatytas 35 procentų darbingumo lygis, tai riboja jos galimybę dirbti, teismas nusprendė priteisti iš atsakovės dukterų išlaikymui po 50 Eur kiekvienai, mokant išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

3. Atsakovė pateikė apeliacinį skundą, jame prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 27 d. sprendimą ir ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas; skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

3.1. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė su socialinių darbuotojų pagalba yra pajėgi rūpintis savo dukromis. Vaikas turi prioritetinę teisę augti savo šeimoje. Atsakovė neneigia, jog praeityje šeimoje buvo problemų, nes ji neturėjo darbo, tėvai neprisidėjo prie dukterų išlaikymo, auklėjimo. Šiuo metu situacija yra iš esmės pasikeitusi. Atsakovė susirado darbą, gauna darbo užmokestį, darbdavys charakterizuoja teigiamai. Atsakovė taip pat gauna neįgalumo pašalpą, gyvena (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos suteiktame socialiniame būste. Šiuo metu gyvena viena, nes išsiskyrė su sutuoktiniu, kuris vartodavo alkoholį ir smurtaudavo, taip pat nutraukė ryšius su kitais pažįstamais, vartojusiais alkoholį. Atsakovė gydosi UAB „(duomenys neskelbtini)“, vartoja jai išrašytus vaistus. Nors ir nustatytas atvejis, kai ji prieš nepilnametę dukterį pavartojo smurtą, tačiau dėl to atsakovė labai išgyvena ir gailisi. Santykiai su dukterimis iš esmės yra geri, šilti. Siekdama ištaisyti bendravimo su dukterimis klaidas, atsakovė išklausė pozityvios tėvystės kursus. Taip pat nėra nusišalinusi nuo dukterų auklėjimo ir mokymosi. Pirmosios instancijos teismas šių atsakovės nurodytų aplinkybių nevertino visų bylos įrodymų kontekste – tik rėmėsi praeityje užfiksuotais pavieniais netinkamais veiksmais.

3.2. Nors pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta, jog atsakovė su ieškiniu sutiko, tačiau ji teigia iš esmės nesutikusi. Ieškinys atsakovei nebuvo įteiktas, nors ji turi nuolatinę gyvenamąją vietą, – dokumentai buvo įteikti viešo paskelbimo spaudoje būdu. Taigi atsakovė neturėjo galimybės pateikti atsiliepimo į ieškinį. Dėl nustatytų psichinės sveikatos sutrikimų atsakovei sunku susigaudyti teisiniuose reikaluose, tačiau jai nebuvo suteikta galimybė susipažinti su byla, turėti atstovą. Pirmosios instancijos teismas, turėdamas duomenis, kad atsakovei nustatytas 35 proc. darbingumas, privalėjo išspręsti klausimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo atsakovei, tačiau to nepadarė. Taip buvo pažeista Civilinio proceso kodekso 404 straipsnyje numatyta teisė atsakovei turėti atstovą ir tinkamai ginti savo teises. Šis pažeidimas turėjo įtakos neteisėto sprendimo priėmimui, nes atsakovė neturėjo galimybės su atstovo pagalba susipažinti su byla, pateikti atsiliepimą į ieškinį bei įgyvendinti kitas teises, numatytas Civilinio proceso kodekse.

Atsiliepimas

4. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašo skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

4.1. Ieškovo nuomone, teismas visapusiškai ir objektyviai įvertino visą bylos medžiagą: nuo pat atsakovės ir jos šeimos įrašymo į šeimų, kurioms teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos, sąrašą iki 2019 m. gruodžio 17 d., kai tarnyboje buvo gauti paskutiniai pranešimai apie galimus vaikų teisių pažeidimus. Ieškovo nuomone, buvo išnaudotos visos galimybės padėti motinai auginti vaikus biologinėje šeimoje, tačiau atsakovė dėl nuo jos nepriklausančių aplinkybių negeba užtikrinti augančių mergaičių poreikių, neturi suvokimo, todėl nesugeba tinkamai įsisavinti specialistų teikiamų paslaugų.

4.2. Ieškovas, pateikdamas ieškinį, įvertino visą apeliantės šeimos istoriją, mergaičių paaiškinimus, siekė įgyvendinti prioritetinį vaiko teisių apsaugos ir gynimo principą ir laikėsi pozicijos, kad valstybė tėvams, patiriantiems sunkumų dėl vienokių ar kitokių priežasčių, visų pirma siūlo pagalbą, neatskirdama vaikų nuo tėvų, tačiau, jei pagalba neduoda teigiamų rezultatų, vaikai negali laukti neapibrėžtą laiką. Vaikų poreikiai gyventi saugų, sveiką gyvenimą turi būti tenkinami kiekvieną dieną, todėl, esant įstatyme numatytiems pagrindams, vaikai turi būti atskiriami nuo tėvų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

6. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Apeliaciniame skunde atsakovė prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis, todėl atsakovės prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo atmestinas.

7. Atsakovė su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus: darbdavio charakteristiką bei pažymą apie išklausytus pozityviosios tėvystės kursus. Pažymėtina, jog naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal Civilinio proceso kodekso 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktų įrodymų turinį bei jų reikšmę nagrinėjamai bylai, bylos specifiką, tai, jog proceso pirmosios instancijos teisme metu atsakovė nebuvo pateikusi jokių procesinių dokumentų, nenustatęs atsakovės procesiniame elgesyje piktnaudžiavimo, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ir siekdamas visapusiško bylos išnagrinėjimo, priima ir prideda prie bylos atsakovės kartu su apeliaciniu skundu naujai pateiktus įrodymus.

8. Nagrinėjamu atveju atsakovė skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo patenkintas ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (duomenys neskelbtini) ieškinys ir atsakovės nepilnametės dukterys atskirtos nuo atsakovės, dukterims iš atsakovės priteistas sprendime nurodyto dydžio išlaikymas, taip pat išspręsti kiti susiję klausimai. Atsakovė nesutinka su teismo sprendimu ne tik dėl to, jog, tenkinant materialinius reikalavimus byloje, jos nuomone, buvo netinkamai įvertinti faktiniai duomenys, bet ir dėl proceso teisės normų pažeidimų. Atsakovės teigimu, proceso teisės normų pažeidimas pasireiškia tuo, jog teismas neužtikrino, kad atsakovė būtų tinkamai atstovaujama procese, taip buvo pažeista Civilinio proceso kodekso 404 straipsnyje numatyta atsakovės teisė turėti atstovą ir tinkamai ginti savo teises.

9. Pasisakydama dėl atsakovės nurodomo proceso teisės normų pažeidimo, kolegija pažymi, jog Civilinio proceso kodekse suformuluotas civilinio proceso tikslas – kuo greitesnis teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimas, o proceso koncentracijos, ekonomiškumo principai nedviprasmiškai įpareigoja teismą imtis visų leistinų priemonių, kad byla būtų išnagrinėta per kuo trumpesnį laiką (CPK 2, 7, 72, 158 ir kt. straipsniai). Tačiau visos bylos nagrinėjimo pagreitinimo priemonės neturėtų atimti iš teisėjo galimybės prireikus įsikišti į bylos nagrinėjimo eigą ir daryti jai įtaką taip, kad būtų sudarytos sąlygos priimti teisingą sprendimą. Kitaip tariant, siekiant bylos nagrinėjimo koncentruotumo tikslo būtina atsižvelgti į materialiosios tiesos principą, net jeigu kartais dėl to procesas sulėtėtų. Ne mažiau svarbus realios šalių lygybės procese užtikrinimas, kai faktiškai jų galimybės nėra lygios. Taigi teismas turi rūpintis kuo greitesniu teisinės taikos atkūrimu tarp ginčo šalių, o tai yra pasiekiama teisėjui tinkamai vadovaujant civiliniam procesui. Viena iš vadovavimo civiliniam procesui formų – teismo veiksmai, kai įstatymo nustatytomis priemonėmis šalinami trukdžiai, kliudantys siekti civilinio proceso tikslų, ir padedama dalyvaujantiems byloje asmenims įgyvendinti savo teises bei pareigas.

10. Pagal CPK 51 straipsnį asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovą. Atstovavimas – tai specifinė veiklos rūšis, reikalaujanti ne tik laiko, bet ir specialių teisės žinių. Proceso šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys dažniausiai tokių žinių neturi. Dėl to, norėdami geriau apginti savo teises ir interesus, jie kviečiasi į pagalbą advokatus ar kitus asmenis – atstovus. Asmenų teisių ir įstatymo saugomų interesų apsauga ir gynimas nėra vienintelis atstovavimo tikslas. Atstovai, įgyvendindami kooperacijos civiliniame procese principą, taip pat padeda teismui priimti teisingą ir pagrįstą sprendimą byloje. Dėl to atstovavimas laikomas viena iš teisės į tinkamą procesą garantijų. Teisės į teisingą teismo procesą principas reikalauja, kad valstybė, garantuodama teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, kartu užtikrintų, jog teismo procesas vyktų sąžiningai, operatyviai, kvalifikuotai, būtų gerbiamos šalių teisės, o bylą nagrinėtų nešališkas ir neutralus teisėjas. Pažymėtina tai, kad įstatymų leidėjas, siekdamas užtikrinti Konstitucijoje įtvirtintą asmens teisę į gynybą, taip pat teisę turėti advokatą ir siekdamas sudaryti galimybes asmenims ginti įstatymų garantuojamas savo teises ir teisėtus interesus civilinėse ir administracinėse bylose, 2000 m. kovo 28 d. priėmė ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą.

11. Civilinio proceso kodekso 161 straipsnyje numatyta, jog tais atvejais, kai posėdžio pirmininkas mano, kad šalis be atstovo pagalbos nesugeba tinkamai ginti savo teisių, jis gali pasiūlyti šiems asmenims pasirūpinti, jog jiems būtų atstovaujama procese. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad pagal įstatymą teismas neprivalo rūpintis, kad šalis turėtų atstovą, kvalifikuotą teisininko pagalbą byloje; tik matydamas, kad šalių gebėjimai dalyvauti nagrinėjant bylą yra aiškiai nelygūs, kad dėl sveikatos ar kitos svarbios priežasties šalis be atstovo pagalbos negali tinkamai ginti savo teisių, teismo posėdžio pirmininkas gali pasiūlyti šalims pasirūpinti jų atstovavimu; toks posėdžio pirmininko veiksmas nepažeistų šalių procesinio lygiateisiškumo principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-178/2006). Gebėjimas veiksmingai įgyvendinti procesines teises iš esmės priklauso nuo dalyvaujančio byloje asmens gebėjimo sekti procesą ir visapusiškai jame dalyvauti, šį gebėjimą gali menkinti amžius, nepakankama branda ar negalia. Galimos situacijos, kai dalyvaujantis byloje asmuo dėl menko išsilavinimo, teisinio neišprusimo bei nepatyrimo gali nesugebėti įvertinti pasirinkto teisių gynimo būdo tinkamumo bei jo veiksmingumo konkrečioje byloje ir dėl to atsidurti nelygiavertėje procesinėje padėtyje kitos bylos šalies atžvilgiu, taigi teisingo, sąžiningo ir tinkamo bylos išnagrinėjimo tikslas gali likti neįgyvendintas. Ar šalis dėl tam tikrų priežasčių be atstovo pagalbos negali tinkamai ginti savo teisių, vertinama konkrečioje byloje vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis).

12. Civilinio proceso kodekso 404 straipsnio, reglamentuojančio pasirengimą nagrinėti bylą dėl vaiko atskyrimo nuo tėvo (motinos), taip pat tėvų valdžios apribojimo, 4 dalyje numatyta, jog, jeigu vaiko tėvai (ar vienas iš jų), dėl kurių valdžios apribojimo sprendžia teismas, per teismo nustatytą terminą patys (pats) nepasirenka advokato, teiksiančio jiems (jam) teisinę pagalbą, teisėjas, kuriam paskirta parengti bylą nagrinėti, praneša valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančiai institucijai apie tai, kad vaiko tėvams (ar vienam iš jų), dėl kurių valdžios apribojimo sprendžia teismas, būtinas advokatas, jei mano, kad vaiko tėvai (ar vienas iš jų) be advokato pagalbos negalės tinkamai ginti savo teisių.

13. Teisėjų kolegija pažymi, kad, atsižvelgiant į bylose dėl vaikų atskyrimo nuo tėvų sprendžiamų klausimų svarbą, CPK 161 straipsnio 1 dalyje nustatyta teismo posėdžio pirmininko ar kito bylą nagrinėjančio teisėjo pareiga įsitikinti, ar byloje dalyvaujantys asmenys be atstovo pagalbos sugeba (sugebės) tinkamai ginti savo teises, o tuo suabejojus, pasiūlyti šiems asmenims pasirūpinti, kad jiems būtų atstovaujama procese, turi ypatingą reikšmę. Šios kategorijos bylose vaiko teisėti atstovai paprastai patiria daug neigiamų išgyvenimų, kurie daro neigiamą įtaką jų galimybei racionaliai mąstyti, tinkamai elgtis procese. Dėl to kiekvienu atveju, kai vaiko tėvai ar kiti atstovai pagal įstatymą nėra pasirūpinę savo teisiniu atstovavimu, teismas turi išsiaiškinti to priežastis, įvertinti šių asmenų galimybę tinkamai ginti savo teises teisminio proceso metu. Toks vertinimas apima, be kita ko, vaiko tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą amžiaus, išsilavinimo, socialinių įgūdžių, raštingumo ir kitų reikšmingų aplinkybių įvertinimą. Esant bent menkiausiai abejonei dėl vaiko tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą sugebėjimo tinkamai ginti savo teises, teismas turi pasiūlyti šiems asmenims pasirūpinti, kad jiems būtų atstovaujama procese.

14. Susipažinus su proceso pirmosios instancijos teisme eiga nustatyta, jog nagrinėjamu atveju atsakovė proceso metu nebuvo atstovaujama advokato. Atkreiptinas dėmesys, jog procesiniai dokumentai atsakovei, nepavykus jų įteikti asmeniškai, buvo įteikti viešo paskelbimo spaudoje būdu 2020 m. spalio 23 d. Skelbime nurodyta, jog atsakovė per 14 dienų nuo pranešimo paskelbimo dienos privalo pateikti teismui atsiliepimą į ieškinį. 2020 m. spalio 28 d. atsakovei išsiųstas šaukimas į teismo posėdį, įvyksiantį 2020 m. lapkričio 11 d. Šaukimas atsakovei įteiktas 2020 m. lapkričio 3 d. Atsakovė į teismo posėdį atvyko, jame dalyvavo, tačiau jokių procesinių dokumentų iki teismo posėdžio nepateikė. Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė su ieškiniu sutinkanti. Pirmosios instancijos teismui priėmus sprendimą ir ieškinį tenkinus, atsakovė 2020 m. gruodžio 11 d. sudarė atstovavimo sutartį su advokato V. K. kontora ir pateikė apeliacinį skundą, jame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį atmesti. Ypač svarbu pažymėti, jog pirmosios instancijos teismui ruošiantis bylos nagrinėjimui buvo žinoma, kad atsakovei dėl psichinės sveikatos sutrikimų yra nustatytas 35 proc. darbingumas: ši informacija buvo nurodyta ieškovo pateiktame ieškinyje (iš esmės atsakovės negebėjimas pasirūpinti dukterimis grindžiamas jos sveikatos būkle), prie ieškinio pridėti įrodymai, susiję su atsakovės sveikatos būkle (UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašas iš medicininių dokumentų, neįgaliojo pažymėjimas ir kt.).

15. Nutarties 14 punkte nurodytų aplinkybių pagrindu kolegija konstatuoja, jog šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamos bylos pobūdį, sprendžiamų klausimų svarbą, privalėjo įvertinti atsakovės sveikatos būklę, kitas reikšmingas aplinkybes (pavyzdžiui, socialinių įgūdžių stoką), keliančias pagrįstų abejonių dėl atsakovės procesinio elgesio tikslingumo, ir nustatęs, kad atsakovės gebėjimas tinkamai ginti savo teises kelia pagrįstų abejonių, išspręsti šį klausimą Civilinio proceso kodekso 404 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, t. y. pasiūlyti atsakovei pasirūpinti tinkamu atstovavimu, o jai per nustatytą terminą nepasirinkus atstovo, pranešti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančiai institucijai apie tai, kad atsakovei būtinas advokatas. Pirmosios instancijos teismui to nepadarius, buvo pažeisti CPK 161 straipsnio 1 dalies ir 404 straipsnio 4 dalies reikalavimai, neužtikrintas teisėtas ir teisingas procesas.

Dėl bylos procesinės baigties

16. Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad byloje nustatytas esminis proceso teisės normų pažeidimas, kuris negali būti pašalintas apeliacinės instancijos teisme, todėl pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos nagrinėti teismui iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

17. Konstatavusi proceso teisės normų pažeidimą, teisėjų kolegija nepasisako dėl apeliaciniame skunde keliamų klausimų, susijusių su vaikų atskyrimo nuo motinos pagrįstumu materialiosios teisės prasme. Šias aplinkybes turės įvertinti pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, užtikrinęs visas procesines garantijas dalyvaujantiems byloje asmenims.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

18. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžinus bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neskirstytinos: dėl šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo turės pasisakyti pirmosios instancijos teismas, iš naujo išnagrinėjęs bylą (CPK 93 straipsnis ).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 27 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Teisėjai Aurimas BrazdeikisMarius DobrovolskisMilda Skersienė