- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-10-30
- Bylos Nr.
- 2-5116-362/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- UAB „Reikalavimas.Lt“
- Atsakovas
- UAB „Antroji reklamos ateljė“
- Trečiasis asmuo
- V. Korsako
- Kategorijos
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 125.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjas Arvydas Martinavičius
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Nustatė:
Šalies argumentai
į Šiaulių miesto apylinkės teismą 2012 06 27 priimtu ieškinio pareiškimu, dokumentinio proceso tvarka, kreipėsi ieškovas UAB „Reikalavimas.Lt“, atsakovas UAB „Antroji reklamos ateljė“, prašydamas priteisti 3590,07 Lt skolos, 415,46 Lt palūkanų, 6 procentus metinių palūkanų nuo ieškinio padavimo dienos iki sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas, grįsdamas savo reikalavimus PVM sąskaita faktūra bei reikalavimo perleidimo sutartimi. 2012 06 27 buvo priimtas teismo sprendimas, kuriuo ieškinio pareiškimas buvo patenkintas pilnai, 2012 07 10 gauti prieštaravimai šiam teismo sprendimui, kuriame ieškinio pareiškimas nepripažįstamas, nurodant, jog tarp atsakovo ir trečiojo asmens, kuris perdavė reikalavimo teisę, buvo pasirašyta mainų sutartis, tad reikalavimo perleidimas galimas nėra, skola nepripažįstama, ir ieškinio pareiškimą prašoma atmesti, ir 2012 08 20 priimti atsiliepimas į atsakovo pateiktus prieštaravimus.
Teismo posėdžio metu ieškovo UAB „Reikalavimas.Lt“ atstovas parodė, jog tarp jo ir trečiojo asmens buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, pagal kurią jis įgijo reikalavimo teisę į nesumokėtą pagal PVM sąskaitą faktūrą BAS Nr. 001551 skolą, bei nurodo, jog sudaryta tarp atsakovo UAB „Antroji reklamos ateljė“ ir trečiojo asmens V. Korsako įmonė „Basana“ mainų sutartis teismo ex officio turi būti pripažinta niekine, kaip prieštaraujanti imperatyvioms įstatymo normoms, esanti PVM sąskaita faktūra patvirtina buvus pirkimo paradavimo santykius, tad prašo priteisti skolą, palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovo UAB „Antroji reklamos ateljė“ atstovai parodė, jog tarp jų ir trečiojo asmens V. Korsako įmonė „Basana“ buvo sudaryta mainų sutartis, pagal kurią jie gavo dalį sutartyje numatytų daiktų, jų perdavimas buvo fiksuotas nurodyta PVM sąskaita faktūra, jie teikė trečiajam asmeniui reklamos paslaugas, tačiau dėl ginčo iki galo neatsiskaitė. Jokios pirkimo pardavimo sutarties sudaryta nebuvo. Prašo ieškinio pareiškimą atmesti.
Trečiojo asmens V. Korsako įmonė „Basana“ atstovas parodė, jog apie santykius beveik nieko neatsimena, mainų sutartis sudaryta buvo, kitų sutarčių nebuvo, nurodo, jog būtent atsakovas siūlė priimti skolą barteriu, nes neturėjo pinigų.
Liudytojas A. K. nurodo, jog būtent jis derino mainų sutartį su V. Korsako įmonė „Basana“, kadangi tai buvo principinė sutarties nuostata, nes pinigų apmokėjimui jie neturėjo.
Motyvuojamoji dalis
Byloje nustatyta, jog buvo pasirašyta reikalavimo perleidimo sutartis, dėl skolos išreikalavimo, pridedant dokumentą – 2010 06 17 PVM sąskaitą faktūrą BAS Nr. 001551, kitų dokumentų nepridėta, pateikta ši 2010 06 17 PVM sąskaita faktūra BAS Nr. 001551, kur pardavėju nurodyta V. Korsako įmonė „Basana“, o pirkėju UAB „Antroji reklamos ateljė“, jai 2012 05 10 pateiktas ieškovo pranešimas reikalavimas apie reikalavimo perleidimą bei prašymas padengti įsiskolinimą, 2012 05 16 pateikiamas pareiškimas dėl šio pranešimo reikalavimo, bei pateikiama 2010 06 15 sudaryta tarp UAB „Antroji reklamos ateljė“ ir V. Korsako įmonė „Basana“ mainų sutartis. Į bylą pateiktas elektroninis susirašinėjimas tarp UAB „Antroji reklamos ateljė“ ir V. Korsako įmonė „Basana“
Byloje nei 2012 05 08 sudaryta tarp V. Korsako įmonė „Basana“ ir UAB „Reikalavimas.Lt“ reikalavimo perleidimo sutartis, nei 2010 06 15 sudaryta tarp UAB „Antroji reklamos ateljė“ ir V. Korsako įmonė „Basana“ mainų sutartis nėra ginčijamos.
Ieškovas prašo teismo ex officio pripažinti mainų sutartį niekine, kaip prieštaraujančią imperatyvioms įstatymo normoms, kadangi mainų sutartis (LR CK 6.432. str. 1 d.) gali būti sudaryta tik dėl daiktų mainų, o šia sutartimi viena iš sutarties šalių, UAB „Antroji reklamos atelje“, įsipareigoja perduoti reklamos paslaugas. Teismas nesutinka su šia atsakovo nuomone. Pažymėtina, jog mainų sutarties 2 p. nustatyta, jog įsipareigojama teikti mainais reklamos paslaugas, bei nurodoma, jog į jas įeina ir spaudos darbai, derinant šias reklamos paslaugas, kitai pusei buvo teikiami tik materialūs daiktai – kortelės, be to, LR CK 6.3 str. numato, jog prievolės dalyku gali būti bet koks turtas, net ir tas, kuris bus sukurtas ateityje, ir bet kokie veiksmai, kurių nedraudžia įstatymas ir kurie neprieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, LR CK 6.156 str. numato, jog šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis, tame tarpe ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymui. Teismas pažymi, jog jokia įstatymo norma neprieštarauja sudaryti mainų sutartį, mainant daiktą į ateityje sukuriamą daiktą ar suteikiamą paslaugą, tad 2010 06 15 sudaryta tarp UAB „Antroji reklamos ateljė“ ir V. Korsako įmonė „Basana“ mainų sutartis toje dalyje, kiek tai liečia mainų dalyką, imperatyvioms įstatymo normoms neprieštarauja.
Kiti ieškovo atstovo nurodyti mainų sutarties trūkumai – priedo Nr. 1 nebuvimas, neaiški sutarties įvykdymo data, nepilnas sutarties įvykdymas ir kiti savo esme nedaro mainų sutarties niekine nuo jos pasirašymo momento, ir gali būti išspręsti tiek ginčo tarp šalių atžvilgiu, tiek aiškinant sutartį, tad teismas sprendžia, jog sutartis yra sudaryta, šalių pasirašyta ir galiojanti.
LR CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; kt.). Civiliniame procese išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-171/2008; kt.).
Esant galiojančiai mainų sutarčiai, bei esant šalių veiksmams, iš kurių akivaizdu, jog šalys siekė įvykdyti būtent šią mainų sutartį – sutartis pasirašyta 2010 06 15, sutartyje nurodytu terminu perduodama dalis sutartyje numatytų prekių, iš elektroninio šalių susirašinėjimo matyti, jog siekiama suteikti sutartyje numatytas reklamos paslaugas, pateikta PVM sąskaita faktūra ir įrodo būtent mainų sutarties santykius tarp šalių. Tai, kad šalys šioje PVM sąskaitoje faktūroje įvardintos kaip pirkėjas – pardavėjas, nepaneigia esant mainų santykiams tarp šalių, tai nurodo ir LR CK 6.432 str. 2 d. Pažymėtina, jog ieškovas teisingai nurodė, jog PVM sąskaita faktūra gali nurodyti, jog tarp šalių buvo susiklostę pirkimo pardavimo santykiai, bet ši galimybė egzistuoja tik tada, kai nėra kitais įrodymais patvirtinti kiti susiklostę tarp šalių santykiai, ir bet kokios PVM sąskaitos faktūros buvimas jokiu būdu negali paneigti tarp šalių pasirašytos ir galiojančios rašytinės sutarties. Tokiu būdu, atsižvelgiant į virš išdėstytą, į šalių bei liudytojų parodymus, teismas laiko, jog ieškovas neįrodė, jog tarp atsakovo bei trečiojo asmens buvo kitokie, nei mainų sutartimi apibrėžti prievoliniai santykiai.
Esant pasirašytai tarp šalių mainų sutarčiai, jai nesant nuginčytai ir neginčijamai, esant šiai sutarčiai dalinai įvykdytai, vienai iš šalių perdavus daiktą, teismas laiko, jog reikalavimo teisė galėjo būti perduota, ir laiko, jog tai neprieštarauja LR CK 6.102 str. Šio straipsnio 1 d. numato, jog draudžiama perleisti tokį reikalavimą, į kurį negalimas išieškojimas, šiuo atveju, priešingai pusei nevykdant sutarties, įvykdžius kitai pusei savo sutarties dalį, įvykdžiusi sutartį šalis turi teisę iš kitos pusės reikalauti arba įvykdyti sutartį, arba grąžinti, kas buvo gauta pagal sutartį, bei padengti nuostolius. LR CK 4.102 str. 3 d. neleidžia perleisti reikalavimo, neatsiejamai susijusio su kreditoriaus asmeniu, šiuo atveju to nėra, teikti reklamos paslaugas galima bet kokiam asmeniui. Tokiu būdu, esant perleista reikalavimo teisei pagal mainų sutartį, ieškovas turi teisę reikalauti iš atsakovo ne padengti skolą pagal išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, o reikalauti suteikti atitinkamą kiekį reklamos paslaugų (spaudos darbai, radijo stotis RS2“), ir tik atsisakius šiuos reikalavimus vykdyti, ar vykdant juos netinkamai, reikalauti padengti skolą pagal PVM sąskaitą faktūrą bei padengti nuostolius, tokių įrodymų, jog buvo reikalaujama vykdyti mainų sutartį, byloje nepateikta, priešingai, ieškovo atstovas nurodo, jog, jei būtų žinojęs apie esamą mainų sutartį, iš viso nebūtų pasirašęs reikalavimo perleidimo sutarties.
Taip pat teismas pažymi, jog 2010 06 15 sudarytos tarp UAB „Antroji reklamos ateljė“ ir V. Korsako įmonė „Basana“ mainų sutarties dalyvis, tretysis asmuo V. Korsako įmonė „Basana“ nėra pareiškęs, jog sutartis yra nutraukiama, nėra kreipęsis į atsakovą, kitą sutarties šalį, dėl sutarties nutraukimo ir nuostolių padengimo. Pažymėtina, jog dalis mainų sutarties iš UAB „Antroji reklamos ateljė“ pusės buvo įvykdyta, kitai šaliai buvo pateiktos kortelės, jos priimtos nebuvo, tačiau šių aplinkybių vertinimas nėra šios bylos dalykas, tad teismas dėl to pasisakyti negali.
Tokiu būdu, įvertinus virš išdėstytą, vadovaujantis įrodinėjimo taisyklėmis, įstatymo reikalavimais ir remdamasis sudarytomis sutartimis, bei įvertinant sudarytas, tiek mainų, tiek reikalavimo perleidimo sutartis, laikytina, jog ieškovas neįrodė savo ieškinio reikalavimo pagrįstumo, tad priimtinas galutinis sprendimas, kuriuo ieškinio pareiškimas yra atmestinas.
Ieškinio pareiškimą atmetant, atsakovo ir valstybės turėtos išlaidos priteistinos iš ieškovo (LR CPK 93 str., 96 str.). teismas pateiktas bylinėjimosi išlaidas nelaiko per didelėmis, jos atitinka esamas rekomendacijas, tad yra priteistinos pilnai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 93 str., 259 str., 262 str. 1 d., 430 str., teismas
Nusprendė:
Panaikinti 2012 06 27 priimtą preliminarų sprendimą, kuriuo priteista iš atsakovo UAB „Antroji reklamos atelje” (įmonės kodas 145848811) ieškovui UAB REIKALAVIMAS.LT (įmonės kodas 302642184) 4005,53 Lt (keturių tūkstančių penkių litų, penkiasdešimt trijų centų) skolą su palūkanomis, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 4005,53 Lt sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2012-06-27 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo,786,00 Lt (septynių šimtų aštuoniasdešimt šešių litų) bylinėjimosi išlaidas.
Priimti galutinį sprendimą, ieškinio pareiškimą atmesti.
Priteisti iš ieškovo UAB REIKALAVIMAS.LT (įmonės kodas 302642184), buveinė Vytenio 50-215, Vilnius, a.s. (duomenys neskelbtini), AB DNB bankas, atsakovui UAB „Antroji reklamos atelje” (įmonės kodas 145848811), buveinė Varpo 53a, Šiauliai, a.s. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, 1500 (vienas tūkstantis penki šimtai) Lt, bei bylinėjimosi išlaidas valstybei, 13,5 (trylika Lt 50 ct) Lt už procesinių dokumentų įteikimą.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.