Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2023-10-19 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-965-1128/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-10-19
Bylos Nr.
II-965-1128/2023
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01125-2023-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Linas Pukinskas
Pažeidėjas
J. K.
Kategorijos
  • 16.9.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 21.10.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Skundas administracinio nusižengimo bylojeNr. II-965-1128/2023
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01125-2023-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.2;
21.10.4(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. spalio 19 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Pukinskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto J. K. (toliau – ir pareiškėjas) skundą dėl 2023 m. rugpjūčio 17 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-19516-2023.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresnioji tyrėja 2023 m. rugpjūčio 17 d. priėmė nutarimą, kuriuo J. K. paskirta nuobauda – 500 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė: specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 1 mėn., už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 416 straipsnio 6 dalyje, padarymą.

J. K. nubaustas už tai, kad 2023 m. liepos 27 d. 00.28 val. Geležinio vilko g., Vilnius, vairuodamas automobilį viršijo leistiną ribotą 60 km/h greitį, važiavo 118 km/h greičiu ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 127 punkto reikalavimus.

Šalies argumentai

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas J. K. skundas, kuriuo prašoma paskirtą baudą sumažinti iki 250 Eur, paskirtą piniginę nuobaudą išdėstyti per 12 mėn. laikotarpį. Pareiškėjas skunde nurodė, kad pripažįsta padaręs administracinį nusižengimą, nuoširdžiai gailisi, studijuoja (duomenys neskelbtini) bei teikia nuolatinę priežiūrą seneliui, neturi galimybės susirasti apmokamo darbo bei gauti nuosavų pajamų. Pareiškėjo visas mėnesines pajamas sudaro Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos mokama nedarbo socialinio draudimo išmoka, kurios vidurkis siekia 408,45 Eur. Pareiškėjo seneliui būtina teikti nuolatinę priežiūrą, organizuoti maisto, vaistų, higienos ir buitinių priemonių aprūpinimą, aplinkos tvarkymą. Pareiškėjas yra vienintelis asmuo šeimoje, galintis pasirūpinti artimuoju, kadangi kiti šeimos nariai yra dirbantys ir negali teikti nuolatinės priežiūros.

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepimu į skundą prašo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodo, kad skunde nurodomų argumentų nepakanka ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatoms taikyti, kadangi negalima laikyti išskirtinėmis aplinkybėmis. Prie išskirtinių aplinkybių galėtų būti priskiriamas ir nedidelis veikos pavojingumas, tačiau pareiškėjo padarytas nusižengimas nepatenka į ANK 12 straipsnio 1 dalį, kurioje numatytos mažai pavojingos veikos.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

ANK 416 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip penkiasdešimt kilometrų per valandą užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki septynių šimtų eurų. Šio straipsnio 7 dalyje yra nustatyta, kad už šio straipsnio 6 dalyje numatytą administracinį nusižengimą vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vieno iki šešių mėnesių.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad J. K. padarė nurodytą administracinį nusižengimą, todėl pagal ANK 416 straipsnio 6 dalį pripažintas kaltu teisėtai ir pagrįstai. Šioje byloje ginčas kilo ne dėl paties nusižengimo padarymo fakto ar jo teisinės kvalifikacijos, o dėl paskirtos nuobaudos. Skundu J. K. prašo paskirtą 500 Eur dydžio baudą sumažinti iki 250 Eur.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje yra nurodyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pažymėtina, kad pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas administracinė nuobauda bei administracinio poveikio priemonė gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) arba ją švelninant; tačiau tai, kad nuobauda (administracinio poveikio priemonės) asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-38-895/2019).

Bylos duomenimis, J. K. pripažįsta savo kaltę padarius administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, skunde nurodė, kad neturi galimybės susirasti apmokamo darbo bei gauti nuosavų pajamų, kadangi studijuoja ir teikia nuolatinę priežiūrą seneliui, visas jo pajamos sudaro nedarbo socialinė draudimo išmoka. Visgi, teismo vertinimu, šios aplinkybės nėra išimtinės, sudarančios pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir skirti mažesnę baudą, nei numato įstatymas. Baudos paskyrimas pareiškėjui neabejotinai sukelia materialinių pasekmių, tačiau tokių padarinių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, suteikiančia pagrindą mažinti baudos dydį. Kaip išskirtinio pobūdžio aplinkybė negali būti laikoma asmens, įvykdžiusio administracinį nusižengimą, interesas išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų tiek jam pačiam, tiek susijusių su jo asmeniniais (šeiminiais) įsipareigojimais, nes dėl baudos paskyrimo kylantys nepatogumai yra adekvatus padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį atsakomybę prisiima pažeidėjas, darydamas administracinį nusižengimą. Teismo vertinimu, J. K., padarydamas šiurkštų ir pavojingą nusižengimą, savo elgesiu sukėlė akivaizdžią grėsmę ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams (jų turtui, sveikatai ar net gyvybei), ir tik atsitiktinumo dėka išvengė sunkesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. Pažymėtina, kad J. K. viršijo leistiną ribotą 60 km/h greitį ir važiavo 118 km/h greičiu. Toks asmens elgesys rodo jo neatsakingumą ir lengvabūdiškumą, taip pat abejingumą galinčioms kilti tokio elgesio pasekmėms. Pareiškėjas, suprasdamas, kad akivaizdžiai viršija leistiną greitį, sąmoningai pasirinko teisei priešingą elgesio variantą, toks jo elgesys negali būti laikomas mažiau pavojingu ir jį, kaip vairuotoją, charakterizuoja neigiamai. Be to, pažymėtina ir tai, kad visos pareiškėjo nurodytos aplinkybės jam buvo žinomos ir egzistavo iki administracinio nusižengimo padarymo, tačiau tai jo nesustabdė padaryti teisės pažeidimą. Administracinė nuobauda yra prievartinio pobūdžio valstybės taikoma atsakomybės priemonė, todėl ji neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais. Taigi, skiriamos nuobaudos vienas iš tikslų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, kurias nulemia paskirtos baudos dydis ir teisės vairuoti atėmimo trukmė, tačiau tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą ar poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Neigiamai J. K. charakterizuoja ir tai, kad jis jau ne kartą baustas administracine tvarka, taip pat ir už KET pažeidimus, be kita ko, ir už leistino riboto greičio viršijimą, byloje nustatyta pareiškėjo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas. Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja pareiškėją, kadangi jo elgesys rodo atsainų požiūrį į visiems privalomų taisyklių laikymąsi, o taikyta atsakomybė (piniginės nuobaudos) asmens požiūriui į nustatytų taisyklių laikymąsi įtakos neturėjo.

Kasacinėje praktikoje ne kartą pasisakyta, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-5-303/2017, Nr. 2AT-39-1073/2019). Priešingas teismo sprendimas formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas ir nepagarbą įstatymui tiek pačiam apeliantui, tiek visuomenei. Taigi taikant prevencines priemones ir asmens nubaudimą, įstatymas aukščiau vis tik iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Asmeniniai pažeidėjo poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto teisės pažeidimo pavojingumo. Skiriamos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės turi atitikti teisingumo, protingumo, proporcingumo principų reikalavimus.

Įvertinęs tai, kas nurodyta ankščiau, teismas sprendžia, jog skundžiamu nutarimu J. K. paskirta teisinga nuobauda ir administracinio poveikio priemonė, tinkamai įvertinus nusižengimo pobūdį bei jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes. Teismas sprendžia, kad paskirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, taip pat teismų praktiką, todėl jos mažinti pagrindo nėra.

ANK 675 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Minėto straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad atsižvelgdami į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.), teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), priimdami nutarimą administracinio nusižengimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdami į paskirtos baudos dydį.

Nagrinėjamu atveju teismui pateikti duomenys patvirtina, kad J. K. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) studijuoja, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2023 m. balandžio 17 d. sprendimu pareiškėjui skirta nedarbo socialinio draudimo išmoką. J. K. skunde nurodė, kad neturi galimybės susirasti apmokamo darbo bei gauti nuosavų pajamų, kadangi studijuoja ir teikia nuolatinę priežiūrą seneliui. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui nustatomas 6 mėnesių baudos sumokėjimo terminas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis,

nutaria:

J. K. skundą tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2023 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu J. K. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 416 straipsnio 6 dalyje, padarymą paskirta nuobauda – 500 Eur dydžio bauda, turi būti sumokėta per 6 mėnesius nutarties išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Linas Pukinskas