Kauno apygardos teismo sprendimas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. nutarimo V. V. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. V., gim. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad 2016 m. birželio 29 d. apie 21.35 val. (duomenys neskelbtini) ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „BMW 520“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,08 promilės girtumo laipsnis, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, pažeidimas padarytas pakartotinai. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, t. y. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130² straipsnyje. Kauno apylinkės teismas 2016 m. spalio 7 d. nutarimu V. V. pripažino padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130² straipsnyje, ir skyrė administracinę nuobaudą – 1200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) baudą su transporto priemonės – automobilio „BMW 520“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu. Apeliaciniame skunde V. V. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo teiseną nutraukti. V. V. nurodo, kad liudytojams G. S. ir V. G. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo ir grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą. Tai yra esminė aplinkybė, įrodanti, jog šie liudytojai yra suinteresuoti bylos baigtimi. Konfliktiškų santykių buvimą patvirtino G. S., V. V., V. G. ir L. K.. Konfliktiški santykiai prasidėjo, nes V. V. buvo apkaltintas žoliapjovės vagyste. Pirmos instancijos teismas privalėjo įvertinti tiek vienos versijos, tiek kitos patikimumą, itin kruopščiai išanalizuoti bylos medžiagą, nustatyti ar nėra tarpusavio prieštaravimų. V. V. taip pat teigia, jog tarp V. G. ir G. S. duotų paaiškinimų yra prieštaravimų. V. V. buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis, tačiau liudytojai jo elgseną apibūdino kaip sunkų girtumo laipsnį. Liudytojas V. G. teigė, jog V. V. G. S. smaugė per langą, o šis paaiškino, jog V. V. tik bandė jį griebti už kaklo. V. G. teigė, jog jam paskambino G. S. ir pasakė „gelbėk, muša, girtas atvažiavo“. Tuo tarpu G. S. teigė, jog V. V. atvažiavus jis jau kalbėjosi su V. G., kuris išgirdo telefonu judviejų konfliktą ir pats nusprendė atvažiuoti prie parduotuvės jo gelbėti. Manoma, kad aukščiau įvardintų prieštaravimai yra esminiai, kadangi jie pagrindžia V. V. duotus paaiškinimus dėl 2016 m. birželio 29 d. konflikto. Be to, V. G. nurodė, kad vieną kartą pats šnekėjo su policiją, o kitą kartą – žmona, tačiau Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pažyma patvirtina, jog abu kartus policijai skambino V. G. sutuoktinė I. G. dėl muštynių ir vairavimo išgėrus. Aplinkybė, jog policijos pareigūnams abu kartus dėl muštynių skambino I. G., iš esmės pagrindžia apelianto paaiškinimus, jog V. G. vos tik atvažiavęs trenkė V. V. per veidą, po to įvyko muštynės. Pirmos instancijos teismas taip pat visiškai nevertino prieštaringų policijos pareigūnų parodymų. Policijos pareigūnai net nebandė aiškintis esminę reikšmę administracinio teisės pažeidimo sudėčiai turinčių aplinkybių visumos, kas kelia pagrįstas abejones dėl pareigūnų šališkumo šioje byloje. Atvykę pareigūnai į įvykio vietą apeliantą rado greitosios medicinos pagalbos automobilyje, o G. S. visiškai sveikas sėdėjo savo automobilyje. Tačiau pareigūnai pasiūlė pareiškimą policijai rašyti G. S.. Negana to, pareigūnai V. V. neapklausė, o tik liepė papūsti į alkotesterį. Abiejų pareigūnų paaiškinimai išsiskyrė ir dėl esminės bylos aplinkybės, o būtent, ar V. V. nuo pat pradžių neigė vairavęs automobilį. Apeliantas teigia, kad vieninteliai nuoseklūs ir tarpusavyje neprieštaraujantys parodymai byloje buvo jo paties ir liudytojų L. K. bei V. P.. V. P. nėra apelianto artimas giminaitis, todėl nelogiška teigti, jog pastarasis prisiimtų atsakomybę už melagingų parodymų davimą. Tas pačias aplinkybes V. P. parodė ne tik šioje administracinio teisės pažeidimo byloje, bet ir pradėtame ikiteisminiame tyrime. Taip pat teigiama, jog automobilio raktelių pareigūnams V. V. asmeniškai nedavė, pastaruosius jie rado automobilyje. Aplinkybė, jog rakteliai buvo pas V. V., nenurodyta ir pareigūno R. B. 2016 m. birželio 30 d. tarnybiniame pranešime. Pirmos instancijos teismas, abejodamas V. P. paaiškinimais, visiškai nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog jam tėra 22 metai. Akivaizdu, kad tokio amžiaus žmogus nenori veltis į muštynes su bene dvigubai vyresniais vyrais, todėl ir nusprendė iš įvykio vietos pasišalinti. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas yra su esminiais trūkumais. Protokole nurodyta, jog administracinio teisės pažeidimo padarymo laikas yra 21.35 val., nors bylos duomenys patvirtina, jog V. V. vairuoti automobilio negalėjo: liudytojas G. S. patvirtino, jog prie parduotuvės V. V. atvažiavo apie 21 val., pats apeliantas iš parduotuvės dėl sužalojimų kvietė policijos pareigūnus 21.16 val., galiausiai patys pareigūnai į įvykio vietą atvyko tik 21.39 val. Negana to, administracinio teisės pažeidimo protokole taip pat nėra nurodyta ir asmenų, liudijančių pažeidimo faktą, nors ATPK 260 straipsnis imperatyviai numato, kad tokie duomenys turi būti nurodyti. Esant byloje nustatytiems faktams, jog pareigūnai patys nematė administracinio teisės pažeidimo, aukščiau įvardinti trūkumai laikytini esminiais. V. V. taip pat mano, jog šioje byloje buvo grubiai pažeistas in dubio pro reo principas. Byloje nėra ir negali būti jokių objektyvių įrodymų, jog V. V. automobilį vairavo neblaivus. Pareigūnai pažeidimo nematė, o liudytojai, matę pažeidimą, turi aiškų suinteresuotumą pakenkti V. V..Atsiliepime į V. V. apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkas prašo apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad policijos pareigūnai į įvykio vietą atvyko 21.31 val., o neblaivumas nustatytas 21.50 val. Taigi alkoholio matuoklis panaudotas tinkamai, praėjus 20 min. Įvykio dieną buvo gautas pranešimas, kad galimai važinėja neblaivus vairuotojas. Vykstant į įvykio vietą buvo išgirstas naujas pranešimas, jog automobilis sustojo ir jo vairuotojas sukėlė muštynes. Įvykio vietoje liudytojas G. S. paaiškino, kad matė, kaip privažiavo „BMW“ automobilis, kurį vairavo ir iš jo išlipo akivaizdžiai neblaivus vairuotojas, su kuriuo įvyko konfliktas. Pareigūnams paklausus V. V. ar vartojo alkoholį, jis atsakė teigiamai ir neneigė, kad vairavo transporto priemonę, o surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą pradėjo neigti vairavęs ir tai pažymėjo savo paaiškinime. Teismo posėdyje vienas iš pareigūnų, kurie atvyko į įvykio vietą, teigė, kad mašinos užvedimo rakteliai buvo pas V. V.. Apelianto keliama versija, kad tiek G. S., tiek V. G. jį siekia neteisingai apkalbėti padarius pažeidimą, vertintina kritiškai, kaip bandymas išvengti administracinės atsakomybės. Tuo tarpu liudytojų L. K. ir V. P. parodymai vertintini kritiškai. V. P. versija laikoma nepatikima ir nelogiška.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

V. V. apeliacinis skundas atmetamas.Pagal ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.Nagrinėjamu atveju V. V. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad vairavo transporto priemonę „BMW 520“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,08 promilės girtumo laipsnis, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, pažeidimas padarytas pakartotinai. Jo kaltė įrodyta byloje surinktų įrodymų visuma, t. y. administracinio teisės pažeidimo protokolo duomenimis, asmens blaivumo testo duomenimis, alkotesterio patikros sertifikatu, vyr. patrulio R. B. tarnybiniu pranešimu, G. S. pareiškimu, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu, išrašu apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus, liudytojų R. B., A. J., V. G., G. S. parodymais. Administracinėn atsakomybėn patrauktas V. V. savo kaltės nepripažino tiek apklaustas pirmos instancijos teisme, tiek savo apeliaciniame skunde ir nurodė, kad automobilio jis nevairavo. V. V. paaiškino, jog automobilį vairavo draugas V. P.. Šią aplinkybę patvirtino ir pats V. P. bei liudytoja L. K.. Tačiau aukštesnysis teismas versiją, jog automobilį vairavo ne V. V., o V. P., vertina kaip gynybinio pobūdžio, kuria siekiama išvengti atsakomybės. Pažymima, jog liudytoja L. K. parodė, jog matė tik kas sėdo už automobilio vairo prie namų. Taigi kas automobilį vairavo po to, ji negalėjo matyti, nes kartu nevažiavo. Be to, L. K. gyvena kartu su V. V., juos sieja artimi santykiai, o liudytojas V. P. yra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens draugas, todėl akivaizdu, kad minėti asmenys yra suinteresuoti bylos baigtimi ir siekia padėti V. V. išvengti atsakomybės. Pažymima ir tai, jog versija, kad automobilį vairavo V. P., buvo iškelta tik pirmos instancijos teisme. Tuo tarpu pažeidimo padarymo metu šios aplinkybės V. V. neminėjo. 2016 m. birželio 30 d. vyr. patrulio R. B. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad V. V. iš pradžių neneigė, kad vairavo transporto priemonę. Neigti, kad vairavo transporto priemonę jis pradėjo tik surašius administracinio teisės pažeidimo protokolą. Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad nors administracinio teisės pažeidimo protokole V. V. ir paaiškino, kad transporto priemonės nevairavo, tačiau asmens, kuris ją vairavo, nenurodė. Taigi daroma išvada, jog pirmos instancijos teismas pagrįstai šiuos argumentus vertino kaip gynybinę versiją ir jais nesivadovavo.Aplinkybę, jog transporto priemonę „BMW 520“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo būtent V. V. patvirtino liudytojas G. S., kuris tiek 2016 m. birželio 29 d. pareiškime, tiek apklaustas pirmos instancijos teisme parodė, kad automobiliu „BMW 520“ atvažiavo V. V., kuris išlipo iš automobilio, pribėgo prie liudytojo automobilio ir per atidarytą langą laikė jį prispaudęs ranka. Nuo V. V. sklido alkoholio kvapas. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytojas V. G., kuris parodė, kad jam paskambino pusbrolis G. S. ir pasakė, kad prieš jį smurtauja V. V.. Būtent su jo vairuojamu automobiliu prieš tai buvo prasilenkęs. Nors apeliaciniame skunde akcentuojama, kad V. V. santykiai su minėtais liudytojais yra įtempti, konfliktiški, tačiau tai nėra pagrindas netikėti liudytojų parodymais. Pažymima, jog liudytojai buvo pasirašytinai įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Apeliantas taip pat teigia, jog liudytojų parodymai yra prieštaringi, tačiau pažymima, kad parodymuose prieštaravimų dėl esminių bylos aplinkybių nėra, jie tarpusavyje sutampa. Be to, liudytojų G. S. ir V. G. parodymai nėra vienintelis V. V. kaltės įrodymas. Jų parodymus patvirtina ir kiti bylos duomenys. Liudytojas A. J. parodė, kad per radijo stotį buvo perduota, jog (duomenys neskelbtini) važinėjasi neblaivus vairuotojas „BMW“ markės automobiliu angliškais numeriais. Taigi iš byloje esančių įrodymų visumos akivaizdu, jog transporto priemonę „BMW 520“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo būtent V. V., kuriam buvo nustatytas 1,08 promilės girtumo laipsnis. Apeliaciniame skunde taip pat abejojama policijos pareigūnų parodymų patikimumu. Tačiau pažymi, kad policijos pareigūnai nesuinteresuoti bylos baigtimi, nėra jokių duomenų apie tai, jog jie gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekia melagingai apkalbėti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, kadangi sulaikydami neblaivų asmenį, kuris vairavo transporto priemonę, jie tik vykdė savo tarnybines pareigas. R. B. ir A. J. parodymai yra nuoseklūs, neprieštarauja nei R. B. tarnybiniam pranešimui, nei kitai byloje esančiai medžiagai. Tuo tarpu apeliaciniame skunde minimi prieštaravimai nėra laikomi esminiais. Taigi nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog šie asmenys tyčia melagingai siekia apkalbėti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį ir apkaltinti jį nebūto administracinio teisės pažeidimo padarymu. Apeliantas taip pat teigia, jog surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas yra su esminiais trūkumais. Tačiau iš administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, jog jame iš esmės nurodyti visi ATPK 260 straipsnyje numatyti būtini administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio elementai, t. y. nurodyta protokolo surašymo data ir vieta, protokolą surašiusio asmens pareigybė, vardas, pavardė, žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, administracinio teisės pažeidimo vieta, laikas, pažeidimo esmė, atsakomybę už pažeidimą numatantis teisės aktas ir kiti būtini duomenys. Apeliantas teigia, jog administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodyti pažeidimo padarymo faktą liudijantys asmenys ir galimai nurodytas netikslus pažeidimo padarymo laikas, tačiau apygardos teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju šios aplinkybės nėra esminės, o administracinio teisės pažeidimo protokolas laikomas surašytu nepažeidžiant įstatymo normų. V. V. apeliaciniame skunde taip pat plačiai analizuoja įvykusį konfliktą tarp jo ir V. G. bei G. S., kurio metu buvo panaudotas smurtas, tačiau aukštesnysis teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju šios aplinkybės nėra reikšmingos, nes jos tiesiogiai nesusijusios su ATPK 130² straipsnyje numatyto pažeidimo padarymu.Pasisakant dėl V. V. skirtos nuobaudos atkreipiamas dėmesys, jog ATPK 30 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo bendrąsias taisykles, pažeistos nebuvo. Pirmos instancijos teismas įvertino tai, kad V. V. administracine tvarka baustas, jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta ir pagrįstai skyrė 1200 Eur baudą su transporto priemonės – automobilio „BMW 520“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu. Paskirta 1200 Eur bauda yra artima minimaliai, ATPK 130² straipsnio sankcijoje numatytai, o ATPK 130² straipsnyje numatyta papildoma administracinė nuobauda – transporto priemonės konfiskavimas, yra privaloma, o ne alternatyvi, todėl pagrįstai konfiskuota ir pažeidėjui priklausanti transporto priemonė. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje yra nurodyta, jog Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Ši nuostata yra glaudžiai susijusi su kitu teismų praktikoje įtvirtintu principu – teismų sprendimuose turėtų būti tinkamai nurodyti motyvai, kuriais jie yra pagrįsti. Sprendimo argumentavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (EŽTT sprendimas byloje Nr. 4968/99, Hirvisaari v. Finland). Kita vertus, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nustatyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT sprendimas byloje Nr. 20772/92, Helle v. Finland). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas dėl kitų V. V. apeliacinio skundo argumentų plačiau nepasisako.Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas visapusiškai, objektyviai pakankamai išsamiai išsiaiškino bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Keisti skundžiamą nutarimą V. V. apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl pirmos instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. nutarimą nepakeistą ir V. V. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.