- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-04-13
- Bylos Nr.
- e2S-544-479/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žydrūnas Bertašius
- Suinteresuotas asmuo
- D. G., R. G.
- Pareiškėjas
- „PlusPlus Capital“ AS
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs suinteresuoto asmens D. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutarties, kuria nustatyta skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo „PlusPlus Capital“ AS, veikiančio per „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialą, pareiškimą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, suinteresuoti asmenys - R. G., D. G., antstolis A. S.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėjas „PlusPlus Capital“ AS kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo. Pareiškėjas nurodė, kad antstolis A. S. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0010/12/00222, pradėtą pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-11543-889/2011 dėl skolos išieškojimo iš skolininko R. G. pareiškėjo naudai. Pareiškėjas paaiškino, kad antstolis 2016-10-28 pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo. Dėl to pareiškėjas teismo prašė nustatyti, kad skolininkui R. G. priklauso 1/2 dalis jo sutuoktinei D. G. mokamo darbo užmokesčio.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-12-15 nutartimi prašymą patenkino ir nustatė, kad skolininkui R. G. priklauso 1/2 dalis jo sutuoktinės D. G. pajamų, gaunamų iš darbo teisinių santykių. Teismas nustatė, kad antstolis A. S. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0010/12/00222 pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-12-02 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-11543-889/2011 dėl skolos išieškojimo iš skolininko R. G. išieškotojo „PlusPlus Capital“ AS, veikiančio per „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialą, naudai. Teismas taip pat nustatė, kad antstolis 2016-10-28 turto arešto aktu Nr. S1a-74172 areštavo skolininkui R. G. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą – darbo užmokestį, kuris mokamas jo sutuoktinei D. G. įmonėje (duomenys neskelbtini). Byloje nustatyta, kad skolininkas R. G. ir suinteresuotas asmuo D. G. nuo (duomenys neskelbtini) yra sudarę santuoką. Teismas atsižvelgė į tai, kad skolininkas su savo sutuoktine vedybų sutarties nėra sudarę, sutuoktinių turto padalijimo faktų nėra įregistruota, todėl teismas padarė išvadą, jog po santuokos sudarymo skolininko sutuoktinės gautos pajamos iš darbinės veiklos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir skolininkui priklauso 1/2 dalis šių pajamų. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra nustatyta pagrindų nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo D. G. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-12-15 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti pareiškėjo prašymo dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo. Skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai nustatė skolininko dalį D. G. mokamame darbo užmokestyje. Apeliantė nurodė, kad su skolininku nuo 2015 m. vasaros kartu negyvena ir bendro ūkio neveda, todėl jai vienai tenka namų ūkio bei vaiko išlaikymo našta. Suinteresuotas asmuo paaiškino, kad su R. G. buvo susitarusi, kad ji vykdys įsipareigojimus kreditoriui AB SEB bankui, o jis turėjo vykdyti įsipareigojimus kitiems kreditoriams, tačiau savo pareigų jis tinkamai nevykdo. Apeliantės teigimu, būtų nesąžininga ir neproporcinga, jeigu būtų pripažinta, kad skolininkui priklauso pusė jos darbo užmokesčio, nors apeliantė ir taip jau vykdo sutuoktinio prisiimtus įsipareigojimus.
Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo R. G. nurodė, kad su skundu sutinka. Suinteresuotas asmuo patvirtino, kad nuo 2015 m. vasaros jie kartu negyvena ir bendro ūkio neveda. Atsiliepime teigiama, kad skoliniai įsipareigojimai kreditoriams atsirado dėl jo kaltės, sutuoktinė apie tai nieko nežinojo, todėl iš D. G. pajamų neturėtų būti dengiama jo asmeninė skola.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329, 338 str.).
Apeliantė skunde nurodė, jog teismas nepagrįstai nustatė skolininko dalį jai mokamame darbo užmokestyje. Suinteresuotas asmuo paaiškino, kad su skolininku nuo 2015 m. vasaros kartu negyvena ir bendro ūkio neveda, todėl jai vienai tenka namų ūkio bei vaiko išlaikymo našta. Apeliantės teigimu, būtų nesąžininga ir neproporcinga, jeigu būtų pripažinta, kad skolininkui priklauso pusė jos darbo užmokesčio, nors apeliantė ir taip jau vykdo skolininko prisiimtus įsipareigojimus. Su šia skundo nuostata negalima sutikti. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad antstolis A. S. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0010/12/00222 pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-12-02 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-11543-889/2011 dėl 3 448,47 Eur skolos išieškojimo iš skolininko R. G. išieškotojo „PlusPlus Capital“ AS, veikiančio per „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialą, naudai. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad vykdymo procesą reglamentuojančios LR CPK nuostatos numato, jog išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (LR CPK 666 str. 1 d.). Iš vykdomojoje byloje esančios medžiagos matyti, jog skolininkas neturi pakankamai turto išieškotojo reikalavimams patenkinti, todėl išieškojimas iki šiol nėra tinkamai įvykdytas. Dėl to antstolis 2016-10-28 turto arešto aktu Nr. S1a-74172 areštavo įstatyme numatytą skolininko sutuoktinei mokamo darbo užmokesčio dalį ir pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo.
Bylos duomenys patvirtina, kad skolininkas R. G. nuo (duomenys neskelbtini) yra sudaręs santuoką su D. G. Byloje nėra pateikta įrodymų apie tai, jog apeliantės ir skolininko santuoka būtų nutraukta, taip pat nėra duomenų apie jų sudarytą vedybų sutartį ar turto padalijimą. Nors apeliantė nurodė, kad ketina kreiptis į teismą dėl separacijos patvirtinimo, tačiau Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO nėra duomenų apie tai, kad kuris nors iš sutuoktinių būtų pateikęs teismui pareiškimą dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium patvirtinimo ar ieškinį dėl santuokos nutraukimo. Pažymėtina, kad vien sutuoktinių faktinis gyvenimas skyrium nagrinėjamu atveju nėra teisinis pagrindas sutuoktinių turto teisniam režimui pasikeisti. Dėl to galima daryti išvadą, kad D. G. ir R. G. turtui yra taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas (LR CK 3.87 str., 3.88 str.). LR CK 3.87 str. 1 d. nustato, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. LR CK 3.88 str. 1 d. 5 p. nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe laikomos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Taigi antstolio 2016-10-28 turto arešto aktu Nr. S1a-74172 areštuotas D. G. gaunamas darbo užmokestis yra laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pagal LR CK 3.88 str. 1 d. 5 p. nuostatas. Dėl to darytina išvada, kad skolininkui R. G. priklauso 1/2 dalis jo sutuoktinės gaunamų pajamų iš darbinės veiklos, todėl išieškojimas gali būti nukreipiamas į šią skolininkui priklausančią turto dalį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskirajame skunde nurodytos aplinkybės apie tai, kad apeliantė vykdo kitus skolininko prisiimtus skolinius įsipareigojimus ir dėl to yra bloginama jos turtinė padėtis nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšmingos sprendžiant skolininko turto dalies nustatymo klausimą ir nepašalina kreditoriaus teisės patenkinti savo turtinius reikalavimus vykdymo procese iš skolininkui priklausančios turto dalies. Įvertinęs nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad skolininkui priklauso 1/2 dalis jo sutuoktinei mokamo darbo užmokesčio.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, nustatė visas reikšmingas aplinkybes ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, todėl naikinti arba keisti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 335-339 str., teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.