Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiauliu apygardos teismo civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš

teismo posedyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinejo pareiškejo A. D. atskiraji skunda del Šiauliu miesto apylinkes teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nutarties, civilineje byloje pagal pareiškejo A. D. prašyma atnaujinti procesa civilineje byloje pagal pareiškejos D. P. pareiškima del teismo leidimo išdavimo priimti palikima pagal apyraša nepilnamecio vaiko vardu, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustate:

1.Nurodo, kad suinteresuotas asmuo byloje yra kiekvienas asmuo, su kurio teisemis ir pareigomis yra susijusi nagrinejama byla (LR CPK 443 str. 3 d.). Teismas neturi teises spresti klausimo del neitrauktu dalyvauti byloje asmenu teisiu ir pareigu (LR CPK 266 str.). Vienas iš teismo sprendimo absoliuciu negaliojimo pagrindu yra teismo nusprendimas del neitrauktu dalyvauti byloje asmenu teisiu ir pareigu (LR CPK 329 str. 2 d. 2 p., 360 str.). Teismas nepagristai konstatavo, jog pareiškejas A. D., suinteresuotas asmuo E. B., kurie negincijamai yra palikejo S. P. kreditoriai, o taip pat S. P. broliai R. ir J. P. nera suinteresuoti baigtimi bylos del teismo leidimo ir apyrašo sudarymo.

2.Nurodo, kad teismas iš esmes suklydo, sutapatindamas du atskirus pareiškejos reikalavimus i viena, ir nepagristai nagrinejama byla vertina tik kaip byla del teismo leidimo. Pareiškeja D. P. vienoje byloje sujunge du atskirus savarankiškus reikalavimus, nagrinetinus LR CPK XXIX skyriuje nustatyta supaprastinto proceso tvarka: reikalavima del teismo leidimo priimti palikima nepilnametei pareiškejos dukrai A. P. pagal apyraša ir reikalavima del turto apyrašo sudarymo.

3.Nurodo, kad teismas nepagristai nesilaike LR CPK 38 str. 2 d. nustatyto privalomo reikalavimo itraukti nepilnamecius nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metu amžiaus dalyvauti procese dalyvaujanciu byloje asmeniu: A. P., gim. (duomenys neskelbtini), šiuo metu yra septyniolika metu, todel ji turi teise ir pareiga pasakyti savo nuomone.

4. Nurodo, kad suinteresuoti šios bylos baigtimi buvo visi palikejo kreditoriai: J. ir R. P., antstole Vaiva Šimkiene, Lindorf Oy filialas, pareiškejas A. D. ir suinteresuotas asmuo E. B.. Šioje byloje negali buti svarstomas kreditoriu reikalavimu pagristumo klausimas, nes ipedine iki šiol kreditoriu reikalavimu negincijo, R. ir J. P. savo teises gina civilineje byloje Šiauliu rajono apylinkes teisme, o kiti kreditoriai savo reikalavimus pareiške istatymu nustatytu terminu ir tvarka (tiesiogiai palikima priemusiai ipedinei).

5. Nurodo, kad teismas neturejo teises priteisti iš A. D. bylinejimosi išlaidu, nes šios kategorijos bylose dalyvaujanciu asmenu turetos bylinejimosi išlaidos yra neatlyginamos (LR CPK 582 str. 7 d.).

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinejimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliuciu sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacines instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisetuma ir pagristuma apskustoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus istatyme numatytas išimtis. Absoliuciu skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindu apeliacines instancijos teismas nenustate (LR CPK 329 str., 338 str.).

Lietuvos Aukšciausiasis Teismas ne karta pabreže proceso atnaujinimo instituto paskirti asmens teisiu apsaugai, pažymedamas, kad dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybes apginti pažeistas teises ir interesus kitais teismu sprendimu teisetumo ir pagristumo kontroles instancines sistemos budais (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2007 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilineje byloje Nr. 3K-3-58/2007). Istatymu leidejas, itvirtindamas proceso atnaujinimo instituta, sieke to paties tikslo, kaip ir nustatydamas sprendimu instancines kontroles mechanizma – kad butu užtikrintas teisingumo vykdymas. Jeigu butu nustatyta, kad neitraukto i procesa asmens teises buvo pažeistos ir joms atkurti nera kitu procesiniu budu, tai tokiu atveju butu pateisinama atnaujinti procesa jau išnagrinetoje byloje (LR CPK 365 str. 1 d., 366 str. 1 d. 7 p.). Teismas neturi teises spresti klausimo del neitrauktu dalyvauti byloje asmenu teisiu ar pareigu (LR CPK 266 str.). Vienas iš teismo sprendimo absoliuciu negaliojimo pagrindu yra teismo nusprendimas del neitrauktu dalyvauti byloje asmenu teisiu ir pareigu (LR CPK 329 str. 2 d. 2 p.). Pagal suformuota kasacinio teismo praktika nusprendimas suprantamas kaip teisiu ar pareigu asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi itakos neitraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padeciai ar pasekmems (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2007 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilineje byloje Nr. 3K-3-159/2007).Teiseju kolegija pažymi, kad ne bet koks asmens paminejimas teismo sprendime ar teismo sprendimo itaka neitraukto asmens teisems ir pareigoms sudaro pagrinda vertinti, kad del asmens teisiu ir pareigu yra nuspresta. Kasacinis teismas yra pasisakes, kad asmens nurodymas teismo sprendime kaip tam tikro santykio subjekto, nekeiciant jo padeties, nesukuriant šiuo konstatavimu jam teisiu ir pareigu, negali buti pripažintas absoliuciu pagrindu teismo sprendimui naikinti (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilineje byloje Nr. 3K-3-203/2008).

Pažymetina, kad prašymas del teismo leidimo išdavimo paprastai nagrinejamas rašytinio proceso tvarka (LR CPK 579 str., 582 str. 1 d., 6 d.). Atsižvelgiant i proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principa (LR CPK 7 str. 1 d.), LR CPK XXXIX skyriaus esme ir tikslus bei i tai, kad teismo leidimu išdavimo klausimas sprendžiamas supaprastinto, taigi pagreitinto proceso tvarka, apie teismo posedi pareiškejai ir suinteresuoti asmenys rašytinio proceso atveju nera informuojami. Bylose del teismo leidimu išdavimo dalyvaujancius asmenis pirmiausia privalo nurodyti pareiškejas, paduodamas teismui prašyma del leidimo išdavimo. Dalyvaujanciais tokiose bylose asmenimis yra pats pareiškejas, suinteresuoti asmenys, o atskirais atvejais ir valstybes bei savivaldybes institucijos, dalyvaujancios byloje CPK 49 str. 2 d. nustatyta tvarka. Konkretus proceso dalyviai byloje del leidimo išdavimo nustatomi, atsižvelgiant i materialines teises normas, kuriomis vadovaujantis sprendžiamas klausimas del leidimo išdavimo, taip pat i prašomo išduoti konkretaus teismo leidimo ypatumus. Sprendžiant klausima, ar išduoti teismo leidima tevams savo nepilnameciu vaiku vardu priimti ar atsisakyti priimti palikima (LR CK 3.188 str. 1 d. 2 p.), teismas privalo atsižvelgti i LR CK 5.52 str. nuostatas, kad ipedinis, kuris prieme palikima, už palikejo skolas atsako visu savo turtu. Todel pareiškejas prašyme turi nurodyti, kokie civiliniu teisiu objektai yra paveldimi: materialus ir nematerialus dalykai, palikejo reikalavimo teises ir prievoles, istatymu numatytais atvejais - intelektines nuosavybes objektai ir kitos istatymu nustatytos teises bei pareigos (LR CK 5.2 str. 2 d.), taip pat pateikti irodymus apie paveldimo turto sudeti. Pareiškime del teismo leidimo nepilnamecio vaiko vardu priimti palikima suinteresuotais asmenimis nurodomi pareiškejui žinomi palikejo kreditoriai.

Byloje nustatyta, kad i teisma del leidimo išdavimo priimti palikima pagal apyraša nepilnamecio vaiko vardu kreipesi suinteresuotas asmuo D. P. (b.l. 1). Pareiškeja, gindama nepilnamecio vaiko interesus, pati išreiške nora, jog jos nepilnamete dukra paveldetu mirusiojo S. P. turta pagal antstolio sudaryta apyraša. Toks pareiškejos reikalavimas atitinka istatymo nuostatoms, reglamentuojancioms palikimo priemima nepilnamecio vaiko vardu. Atkreiptinas demesys, kad net ir nesant pareiškejo prašymo priimti palikima pagal apyraša, teismas, siekdamas apsaugoti nepilnamecio vaiko teises, turi buti aktyvus (LR CPK 443 str. 8 d., 582 str. 4 d.) ir, nustates, kad palikimas yra apsunkintas kreditoriu reikalavimais, privalo svarstyti, ar palikimo priemimas neturetu buti atliekamas palikimo priemimo pagal apyraša budu (LR CK 5.53 str.). Tokiu atveju leidimo išdavimas priimti palikima pagal apyraša nelaikomas išejimu už pareikšto prašymo ribu (LR CPK 376 str.).

Byla buvo nagrinejama rašytinio proceso tvarka, apie teismo posedi pareiškejai ir suinteresuoti asmenys rašytinio proceso atveju nera informuojami. Nepilnamete A. P. sutiko, jog mama priimtu palikima jos vardu (b.l.12). Šiauliu miesto apylinkes teismas 2008-03-20 nutartimi leido D. P. nepilnamecio vaiko A. P. vardu priimti mirusiojo S. P. palikima pagal antstolio sudaryta apyraša LR CK 5.53 str. nustatyta tvarka. D. P. ipareigota pateikti antstoliui visus duomenis, reikalingus palikimo apyrašo sudarymui, o antstoliui pavesta sudaryti apyraša per viena menesi – iki 2008-04-21 (b.l. 14). Atsižvelgiant i nustatytas aplinkybes ir išdestytus motyvus atmestini atskirojo skundo argumentai, jog teismas sutapatino du atskirus pareiškejos reikalavimus i viena bei neitrauke i byla dalyvaujanciu asmeniu nepilnametes A. P., o pirmosios instancijos teismas skundžiama 2008 m. gruodžio 16 d. nutartimi nepagristai konstatavo, jog tokiu budu nebuvo padaryta procesines teises normu pažeidimu.

Kitas svarbus aspektas šioje byloje yra kreditoriaus savoka teises doktrinos prasme. Kaip matyti iš pareiškejos prašymo (b.l. 1), ji norode, kad telefonu skambineja kažkokie žmones, taciau skolas patvirtinanciu dokumentu iki šiol nepateike. Apeliantas A. D., ivardindamas save mirusiojo S. P. kreditoriumi, remiasi 2007-05-21 preliminaria sutartimi, sudaryta tarp jo ir mirusiojo S. P., R. P., J. P., del gyvenamojo namo, esancio (duomenys neskelbtini) ir kito nekilnojamojo turto (žemes) prikimo (b.l. 33-34), bei jos papildymais (b.l. 26-31). Pažymetina, kad preliminariaja sutartimi laikomas šaliu susitarimas, pagal kuri jame aptartomis salygomis šalys isipareigoja veliau sudaryti kita – pagrindine sutarti (LR CK 6.165 str. 1 d.). Kitaip tariant, tai yra sutartis del kitos sutarties sudarymo ateityje. Išsamiai del preliminariosios sutarties instituto pasisakyta Lietuvos Aukšciausiojo Teismo plenarines sesijos 2006 m. rugpjucio 23 d. nutarime civilineje byloje Nr. 3K-P-382/2006. Šiame nutarime išaiškinta, kad preliminariosios sutarties atveju nera prievoles objekto kaip tos turtines vertybes, del kurios šalys sudaro pagrindine sutarti. Tai – organizacine sutartis, priskirtina ikisutartiniu santykiu stadijai. Tokia sutartimi ne viena iš šaliu neigyja turtines naudos, kas budinga pagrindinems sutartims. Preliminariosios sutarties objektas yra busima pagrindine sutartis, taciau toks objektas negali buti pripažintas civiliniu teisiu objektu turtiniu teisiu požiuriu. Tai pagrindinis preliminariosios sutarties skiriamasis požymis nuo pagrindines sutarties, nes pagrindineje sutartyje objektas – turtine vertybe, del kurios šalys sudaro sutarti – visuomet egzistuoja. Byloje nera jokiu duomenu, jog tarp apelianto ir mirusiojo butu buvusi sudaryta pagrindine pirkimo – pardavimo sutartis, ar butu priimtas teismo sprendimas, kuriuo butu patenkintas A. D. kreditorinis reikalavimas mirusiajam S. P., ar butu išduotas vykdomasis dokumentas išieškoti skola iš mirusiojo apelianto naudai. Atkreiptinas demesys, kad D. P., remdamasi LR CK 5.53 str. reikalavimais, viena iš paveldimu objektu nurode ir preliminarios sutarties objekta, t.y. gyvenamaji nama, esanti (duomenys neskelbtini) (b.l. 1). Todel apeliacines instancijos teiseju kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad apeliantas A. D. nera mirusiojo kreditorius ir turi teise savo pažeista teise ginti kitais procesiniais budais.

Apeliantas nurodo, kad teismas neturejo teises priteisti iš A. D. bylinejimosi išlaidu, nes šios kategorijos bylose dalyvaujanciu asmenu turetos bylinejimosi išlaidos yra neatlyginamos. Apeliantas remiasi LR CPK 582 str. 7 d. norma, reglamentuojancia, jog bylinejimosi išlaidos neatlyginamos LR CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka nagrinejamose bylose, tame tarpe ir bylose del teismo leidimu išdavimo, paveldejimo proceduru. Tuo tarpu pareiškimo del proceso atnaujinimo nagrinejimas yra reglamentuotas LR CPK XVIII skyriuje, kuriam LR CPK 582 str. 7 d. norma netaikoma, o bylinejimosi išlaidu paskirstymo klausimai yra sprendžiami LR CPK VIII skyriuje nustatyta tvarka. Todel šioje dalyje atskirojo skundo argumentai yra atmestini kaip nepagristi.

Apeliantas atskirajame skunde nurodo argumentus ir reiškia reikalavimus del kitu asmenu, o butent J. ir R. P., antstoles Vaivos Šimkienes, Lindorf Oy filialo, teisiu pažeidimo, taciau byloje nera duomenu, kad šie asmenys butu prisideje prie atskirojo skundo (LR CPK 309 str., 338 str.), todel apeliacines instancijos teiseju kolegija del šiu atskirojo skundo argumentu nepasisako ir ju nenagrineja.

Nurodytu argumentu pagrindu pripažintina, jog Šiauliu miesto apylinkes teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis yra teiseta ir pagrista, atskirojo skundo motyvais nera pagrindo panaikinti šia nutarti.

Atskiraji skunda atmetus, valstybei iš apelianto A. D. priteistinos 9,44 Lt išlaidos, susijusios su procesiniu dokumentu iteikimu apeliacines instancijos teisme (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Šiauliu miesto apylinkes teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nutarti palikti nepakeista.

Priteisti iš A. D. valstybei 9,44 Lt (devynis litus, 44 ct) išlaidu, susijusiu su procesiniu dokumentu iteikimu.