Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo B. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 14 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. A2-24499-833/2014 pagal pareiškėjo B. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: V. P., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas B. P. pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo sesuo S. J. po sutuoktinio A. J. mirties (2013 m. gegužės 2 d.) paveldėjo jo turtą pradėdama jį faktiškai valdyti. Nurodė, kad S. J. po sutuoktinio mirties liko gyventi tame pačiame bute, mokėjo mokesčius, atnaujino patalpas – vonią, virtuvę, t. y. faktiniu valdymu priėmė mirusio sutuoktinio buto dalį. Paaiškino, kad siekia paveldėti po sesers likusį turtą – butą (duomenys neskelbtini).

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 2 d. sprendimu pareiškimą patenkino.

Suinteresuotas asmuo V. P. kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti procesą byloje, panaikinti 2014 m. balandžio 2 d. sprendimą ir pareiškimą atmesti. Nurodė, kad A. J. 2007 m. vasario 13 d. surašė asmeninį testamentą, kuriuo jam priklausančią pusę buto, esančio (duomenys neskelbtini), paliko savo sesers V. J.-P. sūnums V. ir K. P.. Pastarasis mirė 2012 m. liepos 11 d., t. y. iki A. J. palikimo atsiradimo momento. Pareiškėjas žinojo apie asmeninį testamentą, tačiau šį faktą nuo teismo nuslėpė, todėl V. P. nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą. Prašė atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. liepos 22 d. nutartimi atnaujino procesą byloje.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 14 d. atnaujintoje byloje priėmė sprendimą, kuriuo panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 2 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – pareiškimą atmetė.

Teismas sprendė, kad mirus S. J., neįmanoma nustatyti aplinkybės, ar ji žinojo apie savo sutuoktinio surašytą asmeninį testamentą, ar ne. Teismo vertinimu, galimai S. J. žinojo apie sutuoktinio valią po mirties perleisti turtą sesers vaikams, dėl ko sąmoningai nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo po sutuoktinio mirties. Teigti, kad S. J. priėmė palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti, anot teismo, negalima, nes toks teiginys prieštarautų testatoriaus valiai. Teismas pabrėžė, kad tai, jog ji mokėjo mokesčius ir pagerino buities sąlygas, vertintina vadovaujantis CK 1.5 straipsnio nuostatomis – asmuo, gyvendamas bute, naudojasi komunaliniais patarnavimais ir, savaime suprantama, kad už šiuos patarnavimus privalėjo sumokėti. Santechnikos įrenginių keitimas nesudaro sąlygų prielaidai, kad tokiais veiksmais ji įtvirtino savo, kaip paveldėtojos, statusą. Kita vertus, teismas atkreipė dėmesį, kad S. J. buvo pusės buto savininkė, todėl šia dalimi privalėjo rūpintis, ją prižiūrėti. Taigi teismas padarė išvadą, kad esant byloje neginčijamiems įrodymams, jog palikėjas A. J. asmeniniu testamentu išreiškė valią palikti savo turtą tretiesiems asmenims, nėra pagrindo pripažinti, kad jo sutuoktinė S. J. priėmė šį turtą pradėdama jį faktiškai valdyti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pareiškėjas B. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 14 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 2 d. sprendimą. Nurodo, kad teismas klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo sprendė ne vertindamas asmens, atlikusio faktinį valdymą, veiksmus, bet šių veiksmų atitiktį testamentą surašiusio asmens valiai. Tokia teismo pozicija neatitinka galiojančios teisės normų, kadangi prieštarauja pačiai juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo bylos esmei ir prasmei. Be to, teismas suabsoliutino patį testamento buvimo faktą. Teismas ignoravo aplinkybę, kad testamentiniam įpėdiniui įstatymų nustatyta tvarka nerealizavus savo teisės į palikimo priėmimą, tokią teisę gali realizuoti įstatyminis įpėdinis. Teismo išvada, kuria S. J. veiksmai nebuvo laikomi tinkamais sprendžiant palikimo priėmimo faktą, neatitinka galiojančio teisinio reguliavimo ir teismų praktikos. Priešingai nei sprendė teismas, S. J. atlikti veiksmai yra neatsiejami nuo buto visumos, t. y. negali būti vertinami kaip atlikti rūpinantis sau priklausančia dalimi. Nei realios sutuoktinių buto dalys, nei naudojimosi butu tvarka nebuvo nustatytos, be to, S. J. atlikti mokėjimai buvo ne daliniai, bet tenkantys visam butui. Tuo tarpu V. P. jokių aktyvių veiksmų, iš kurių būtų galima spręsti, kad jis turi teisę į turtą, neatliko, todėl S. J. neturėjo pagrindo manyti, kad kažkas turi daugiau teisių į A. J. buto dalį, nei ji. Visų veiksmų, susijusių su buto priežiūra, atlikimas tik įrodo, kad ji save laikė vienintele buto savininke.

Atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo V. P. prašo apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad pareiškėjas neįvertino įsiteisėjusiomis nutartimis, priimtomis nagrinėjant suinteresuoto asmens pareiškimą dėl asmeninio testamento patvirtinimo, nustatytus faktus. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 30 d. nutartimi patenkino suinteresuoto asmens prašymą dėl praleisto įstatymų nustatyto 3 mėnesių termino palikimui priimti atnaujinimo. Pareiškėjo argumentai prieštarauja materialiosios teisės normoms, reglamentuojančioms paveldėjimą pagal testamentą ir pagal įstatymą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, tinkamai pritaikęs materialinės ir proceso teisės normas, pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmetė (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Teismas taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo faktiniu valdymu – nustatymo.

Pareiškėjas prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo sesuo S. J., būdama savo vyro A. J. įstatyminė įpėdinė, po vyro mirties priėmė jam nuosavybės teise priklausiusią buto dalį, pradėdama ją faktiškai valdyti.

Byloje nustatyta, kad A. J. buvo sudaręs asmeninį testamentą, kuriuo savo buto dalį paliko sesers V. J.-P. sūnums V. ir K. P.. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. birželio 12 d. nutartimi patvirtino A. J. asmeninį testamentą, o 2014 m. gruodžio 30 d. nutartimi atnaujino suinteresuotam asmeniui V. P. praleistą 3 mėnesių palikimo priėmimo terminą. Abi nutartys yra įsiteisėjusios ir, Testamentų registro duomenimis, suinteresuotas asmuo V. P. priėmė testamentu jam paliktą turtą (CPK 179 str. 3 d.).

Civilinio kodekso 5.2 straipsnyje nustatyta, kad paveldima pagal įstatymą ir pagal testamentą. Pagal įstatymą paveldima, tuo atveju, kai tai nepakeista ir kiek nepakeista testamentu.

Taigi šioje byloje nustačius, kad palikėjas ginčo butą testamentu buvo palikęs suinteresuotam asmeniui, šis, teismui atnaujinus palikimo priėmimo terminą, palikimą priėmė, teisiškai nereikšmingi tampa pareiškėjo argumentai dėl S. J. atliktų turto priežiūros veiksmų. Pastarieji teisinę reikšmę turėtų tik tuomet, jeigu suinteresuotas asmuo, būdamas testamentinis įpėdinis, nebūtų priėmęs jam paskirto palikimo.

Remdamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį pareiškėjo apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.