Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

2008-11-17 · Civilinė byla Nr. 2A-634/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2008-11-17
Bylos Nr.
2A-634/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Gasiūnienė, Vigintas Višinskis, Donatas Šernas
Ieškovas
R. U.
Atsakovas
VšĮ Vilniaus verslo teisės akademijai, VšĮ Vilniaus verslo teisės akademijos priešieškinį
Advokatai
Marius Rumšas
Kategorijos
  • 11.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 11.9.10.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-634/2008Procesinio sprendimo kategorija: 11.7; 11.9.10.8.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. lapkričio 17 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Danutės Gasiūnienės, Donato Šerno, Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei,dalyvaujant ieškovui R. U.,ieškovo atstovui advokatui Mariui Rumšai,atsakovo atstovui Edmundui Trasauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. U. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 25 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1237-28/2008 pagal ieškovo R. U. ieškinį atsakovui VšĮ Vilniaus verslo teisės akademijai dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, nesumokėto darbo užmokesčio, išeitinės išmokos, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, turtinės ir neturtinės žalos bei delspinigių priteisimo ir atsakovo VšĮ Vilniaus verslo teisės akademijos priešieškinį ieškovui R. U. dėl darbo sutarties ir mokslinio tyrimo darbų atlikimo sutarties pripažinimo negaliojančiomis.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas R. U. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui VšĮ Vilniaus verslo teisės akademijai ir, patikslinęs savo reikalavimus, prašė: 1) pripažinti neteisėtu darbo sutarties nutraukimą ir ieškovo atleidimą iš darbo; 2) priteisti 3387,84 Lt nesumokėtą darbo užmokestį (šį reikalavimą bylos nagrinėjimo metu ieškovas palaikė tik iš dalies ir prašė priteisti 2004 m. gruodžio mėn. ir 2005 m. sausio mėn. neišmokėtą 1844,42 Lt darbo užmokestį); 3) atsižvelgiant į tai, kad ieškovas į pirmesnį darbą grįžti nebenori, priteisti dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio (2763,18 Lt) išeitinę išmoką ir 1381,59 Lt vidutinį darbo užmokestį per mėnesį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos; 4) priteisti 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; 5) priteisti 200 000 Lt negautų pajamų (netiesioginių nuostolių); 6) priteisti 16 400 Lt delspinigių bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2004 m. sausio 24 d. jis su atsakovu sudarė darbo sutartį Nr. 11, pagal kurią buvo priimtas eiti VšĮ Vilniaus verslo teisės akademijos Ekonomikos katedros docento pareigas, jam mokant 344 Lt darbo užmokestį per mėnesį. 2004 m. rugsėjo 2 d. ieškovas susitarė su atsakovu atlikti mokslinio tyrimo darbus ir sudarė darbo sutarties pakeitimą, darbo sutartį papildant 2004 m. rugsėjo 2 d. Mokslinio tyrimo darbų atlikimo sutartimi. Šioje sutartyje numatytų darbų atlikimas buvo sudėtinė docento pareigų dalis, todėl buvo pakeistos ir apmokėjimo už darbą sąlygos. Atsižvelgiant į tai, kad akademijoje nebuvo sudarytos sąlygos dirbti, atsakovas tenkino ieškovo 2004 m. rugsėjo 12 d. prašymą ir leido jam dirbti laisvu grafiku, darbą atliekant namuose. 2004 m. lapkričio 29 d. šalys pakeitė darbo sutartį, numatydamos, kad nuo 2004 m. gruodžio 1 d. ieškovas eis VšĮ Vilniaus verslo teisės akademijos Ekonomikos katedros vedėjo pareigas ir jam bus mokamas 2200 Lt dydžio mėnesinis darbo užmokestis. Ieškovas nurodė, jog atsakovas už darbą 2004 m. gruodžio mėnesį sumokėjo tik 325,43 Lt, o už sausio mėnesį – visai nemokėjo. Ieškovas taip pat nurodė, kad nuo 2005 m. sausio 14 d. iki 2005 m. vasario 4 d. jis buvo nedarbingas. 2005 m. vasario 2 d. jam atvykus į darbą, atsakovas jį informavo apie atleidimą iš darbo LR DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto ir 235 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu, ieškovui neatvykus į darbą nuo 2004 m. gruodžio 23 d. iki 2005 m. sausio 31 d.. Ieškovas nurodė, jog atsakovas nesilaikė įstatymo reikalavimų dėl darbo užmokesčio mokėjimo ir atleidimo iš darbo tvarkos, ignoravo nustatytą drausminės nuobaudos skyrimo tvarką, todėl privalo atlyginti 100 000 Lt neturinę žalą. Reikalavimą dėl 16 400 Lt delspinigių priteisimo ieškovas grindė atsakovo prievolės pagal 2004 m. rugsėjo 2 d. Mokslinio tyrimo darbų atlikimo sutartį sumokėti jam avansą nevykdymu, o taip pat prašė priteisti 200 000 Lt negautų pajamų, kurias jis būtų gavęs pagal šią sutartį, jeigu atsakovas nebūtų neteisėtai nutraukęs darbo sutarties.

Atsakovas VšĮ Vilniaus verslo teisės akademija su ieškiniu nesutiko ir pareikštu priešieškiniu prašė pripažinti nuo sudarymo momento negaliojančia tarp VšĮ Vilniaus verslo teisės akademijos ir ieškovo R. U. 2004 m. sausio 24 d. sudarytą darbo sutartį Nr. 11 su 2004 m. lapkričio 29 d. pakeitimu (papildymu), o taip pat pripažinti nuo sudarymo momento negaliojančia 2004 m. rugsėjo 2 d. Mokslinio tyrimų darbų atlikimo sutartį bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, jog ieškovas į Ekonomikos katedros docento pareigas ir atitinkamai į Ekonomikos katedros vedėjo pareigas galėjo būti priimtas tik viešo konkurso būdu ir tik pagal terminuotą darbo sutartį. Ieškovo kandidatūra katedros vedėjo pareigoms užimti nebuvo pateikta svarstyti VšĮ Vilniaus verslo teisės akademijos tarybai. Ieškovas paskirtas į katedros vedėjo pareigas, iš šių pareigų neatleidus kito asmens, ėjusio šias pareigas nuo 2003 m. rugsėjo 1 d. pagal darbo sutartį, kuri buvo ir yra galiojanti. Mokslinio tyrimo darbų atlikimo sutartis nėra ir nebuvo registruota atsakovo įstaigoje, apie ją nebuvo informuota įstaigos finansininkė. Sutartyje nurodytos užduotys neatitinka atsakovo mokslinio metodinio darbo kryptims, jos neįrašytos į mokslinio metodinio darbo 2003 – 2007 metams planą, patvirtintą akademijos tarybos 2004 m. sausio 21 d. posėdyje, sutartis neatitinka mokslinių tiriamųjų darbų rengimo tvarkos.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2008 m. birželio 25 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: nustatė, kad R. U. atleidimo iš darbo VšĮ Vilniaus verslo teisės akademijoje data yra 2005 m. vasario 7 d. ir priteisė R. U. iš atsakovo neišmokėtą 520,20 Lt darbo užmokestį. Teismas sprendimu, iš dalies tenkindamas priešieškinio reikalavimus, pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento 2004 m. rugsėjo 2 d. VšĮ Vilniaus verslo teisės akademijos ir R. U. pasirašytą Mokslinio tyrimo darbų atlikimo sutartį bei išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Teismas nustatė, kad 2004 m. sausio 24 d. VšĮ Vilniaus verslo teisės akademija ir R. U. pasirašė darbo sutartį, pagal kurią ieškovas buvo priimtas į Ekonomikos katedrą eiti docento pareigas 0,25 etato nuo sutarties pasirašymo dienos, mokant 344 Lt darbo užmokestį per mėnesį. Teismas atmetė atsakovo priešieškinio reikalavimą dėl 2004 m. sausio 24 d. darbo sutarties su 2004 m. lapkričio 29 d. pakeitimu pripažinimo negaliojančia, pripažinęs, kad pagal LR DK 99 straipsnio 3 dalį už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys, o atsakovas minėtą reikalavimą grindė LR Aukštojo mokslo 31 straipsnio 1 dalies, VšĮ Verslo teisės akademijos statumo ir kitų akademijos lokalinių norminių aktų reikalavimų, reglamentuojančių darbo sutarties sudarymo tvarką, pažeidimu. Teismas ginčo šalių 2004 m. lapkričio 29 d. darbo sutarties sąlygų pakeitimą, pagal kurį ieškovas nuo 2004 m. gruodžio 1 d. buvo paskirtas Ekonomikos katedros vedėju pilnam etatui, mokant 2200 Lt darbo užmokestį, vertino kaip naujų darbo sutarties sąlygų ir darbo tvarkos nustatymą, atsižvelgiant į tai, kad juo šalys susitarė dėl naujų visų būtinųjų darbo sąlygų: darbo funkcijų, pareigų, darbo pobūdžio, trukmės ir darbo užmokesčio. Kadangi keičiant visas būtinąsias darbo sutarties sąlygas nebuvo susitarta dėl darbo laisvu grafiku dirbant katedros vedėju, teismas laikė, kad nuo 2004 m. gruodžio 1 d. ieškovas turėjo laikytis naujų darbo sutarties sąlygų ir dirbti pilnu etatu naujose pareigose. Teismas iš darbo laiko apskaitos žiniaraščių nustatė, kad nuo 2004 m. gruodžio 1 d. iki 22 d. ieškovas dirbo, o nuo gruodžio 23 d. – nebuvo darbe ir jam buvo žymimos pravaikštos ir kiti neatvykimai be svarbių priežasčių iki 2005 m. sausio 31 d. Teismas, vertindamas darbo sutarties nutraukimą darbdavio 2005 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 5 LR DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto ir 235 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu (neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių) teisėtumą, sprendė, kad ieškovo nedarbingumo laikas laikytinas svarbia neatvykimo į darbą priežastimi, tačiau atmetė ieškovo argumentą, jog jo neatvykimas į darbą nuo 2004 m. gruodžio 23 d. gali būti pateisinamas laisvu darbo grafiku. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas, 2005 m. vasario 2 d. gavęs atsakovo 2005 m. sausio 20 d. raštą, kuriuo prašoma pateikti paaiškinimą dėl neatvykimo į darbą nuo 2004 m. gruodžio 23 d., neteikė jokių paaiškinimų, tokį darbuotojo elgesį vertino kaip nesąžiningą (LR DK 35 str. 1 d.). Teismas konstatavęs, jog nuo 2004 m. gruodžio 23 iki 2005 m. sausio 13 d. ieškovas į darbą neatvyko be svarbių priežasčių, pripažino teisėtu ieškovo atleidimą iš darbo LR DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu bei atmetė ieškovo reikalavimus dėl išeitinės išmokos, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo. Kadangi LR DK 131 straipsnio nuostatos draudžia atleisti darbuotoją iš darbo jo laikino nedarbingumo laikotarpiu, teismas nustatė, kad ieškovo atleidimo iš darbo diena laikytina 2005 m. vasario 7 d. Teismas iš dalies tenkino ieškovo reikalavimą priteisti neišmokėtą darbo užmokestį už 2004 m. gruodžio ir 2005 m. sausio mėnesius, priteisdamas ieškovo naudai darbo užmokestį, proporcingą jo dirbtų darbo dienų skaičiui. Teismas, atmetęs ieškovo argumentus, jog 2004 m. rugsėjo 2 d. Mokslinio tyrimo darbų atlikimo sutartis laikytina ieškovo su atsakovu sudarytos darbo sutarties dalimi, ir, pripažinęs kad šie santykiai kvalifikuotini pagal bendras sutartiniams santykiams taikytinas teisės normas, tenkino atsakovo priešieškinio reikalavimą dėl 2004 m. rugsėjo 2 d. Mokslinio tyrimo darbų atlikimo sutarties pripažinimo negaliojančia LR CK 1.82 straipsnio 2 dalies pagrindu kaip sandorio, sudaryto prieštaraujant viešosios įstaigos veiklos tikslams, o taip pat atmetė ieškovo reikalavimus dėl 200 000 Lt negautų pajamų ir 16 400 Lt delspinigių priteisimo.

Šalies argumentai

Ieškovas R. U. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 25 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas ginčo šalių 2004 m. lapkričio 29 d. susitarimą dėl darbo sutarties pakeitimo vertindamas kaip naujų darbo sutarties sąlygų ir darbo tvarkos nustatymą, netinkamai aiškino LR DK 95 straipsnio, reglamentuojančio darbo sutarties sąlygas, nuostatas. Kadangi LR DK 95 straipsnio pirmojoje dalyje numatytos dvi būtinos darbo sutarčiai keliamos sąlygos – susitarimas dėl darbuotojo darbovietės ir darbo funkcijų, o ginčo šalys 2004 m. lapkričio 29 d. susitarimu pakeitė tik vieną iš jų, t.y. darbo funkcijas, 2004 m. sausio 24 d. sudaryta darbo sutartis tęsėsi iki 2005 m. sausio 31 d., kai darbdavio įsakymu ji buvo nutraukta.

2. Teismas, padarydamas išvadą, jog 2004 m. rugsėjo 12 d. atsakovo ieškovui išduotas leidimas dirbti laisvu grafiku nustojo galioti šalims 2004 m. lapkričio 29 d. sudarius susitarimą dėl darbo sąlygų pakeitimo, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Apelianto manymu, 2004 m. rugsėjo 12 d. atsakovo ieškovui išduotas leidimas dirbti laisvu grafiku buvo neterminuotas ir galiojo iki to laiko, kai baigėsi ginčo šalių 2004 m. sausio 24 d. sudaryta darbo sutartis. Apeliantas nurodo, kad susitarimas dėl darbo laisvu grafiku yra papildoma darbo sutarties sąlyga, kurią aptarus, ginčo šalims ji tapo privaloma darbo sutarties sąlyga.

3. Kadangi ginčo šalių susitarimas dėl darbo laisvu grafiku galiojo iki darbo sutarties pabaigos, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas dėl ieškovo pravaikštų, ieškovui nesumokėto darbo užmokesčio ir priteisto darbo užmokesčio dydžio.

4. Teismo išvada dėl ieškovo elgesio vertinimo kaip nesąžiningo, kurią jis padarė atsižvelgdamas į tai, jog ieškovas nepateikė savo paaiškinimo į atsakovo reikalavimą, kodėl jis vėluoja į darbą, yra nepagrįsta faktinėmis aplinkybėmis. Teismas neatsižvelgė, jog ieškovas neigia gavęs tokį atsakovo prašymą ir kad atsakovas, be pagrindo surašydamas 2004 m. gruodžio 22 d. aktą dėl R. Urniežiaus atsisakymo pasirašyti raštus, piktnaudžiauja savo teise. Teismas, padarydamas išvadą dėl ieškovo nesąžiningumo, neatsižvelgė, jog pats darbdavys pažeidė LR DK 240 straipsnio 1 dalies reikalavimą prieš skiriant drausminę nuobaudą raštu pareikalauti darbuotoją raštu pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimo.

5. Teismas, nustatęs, kad ieškovas atsakovo 2005 m. sausio 20 d. raštą, kuriame atsakovas reikalavo ieškovą paaiškinti, kodėl jis neatvyksta į darbą, gavo tik 2005 m. vasario 2 d., neįvertino, kad ieškovas šio rašto gavimo metu buvo nedarbingas ir darbo santykiai jau buvo nutrūkę nuo 2005 m. sausio 31 d.. Vadovaujantis LR DK 9 straipsnio antrąja dalimi ir LR CK 6.221 straipsnio pirmąja dalimi, darbo sutarties nutraukimas atleido ieškovą nuo pareigos teikti bet kokius paaiškinimus atsakovui, be to, ieškovas buvo įsitikinęs, kad atsakovas žinojo, jog ieškovui yra suteikta teisė dirbti laisvu grafiku.

6. Teismas, laikydamas teisėtu ieškovo atleidimą iš darbo LR DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu ir nuspręsdamas perkelti ieškovo atleidimo datą 2005 m. vasario 7 d., netinkamai taikė LR DK 131 straipsnio 1 dalies nuostatas bei nukrypo nuo formuojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos (2006 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-93/2006). LR DK 131 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos normos pažeidimas, atleidžiant darbuotoją iš darbo jo nedarbingumo laikotarpiu, nepriklausomai nuo atleidimo pagrindo teisėtumo, atleidimą iš darbo daro neteisėtą.

Atsiliepimas

VšĮ Vilniaus verslo teisės akademija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog ginčo šalys, 2004 m. lapkričio 29 d. susitardamos dėl darbo sutarties pakeitimo, iš naujo susitarė dėl visų būtinųjų darbo sutarties sąlygų: pareigų, darbo funkcijų, darbo pobūdžio, trukmės ir darbo užmokesčio, kadangi ieškovas R. U. nuo 2004 m. gruodžio 1 d. buvo paskirtas pilnu etatu dirbti Ekonomikos katedros vedėju, nustatant mėnesinį 2200 Lt dydžio darbo užmokestį. Katedros vedėjo pareigos pagal savo pobūdį sąlygoja, jog jos negalėjo būti atliekamos laisvu grafiku. Be to, atsakovas apie 2004 m. rugsėjo 12 d. leidimą ieškovui dirbti laisvu grafiku sužinojo tik iš ieškinio. Atsakovo manymu, teismas pagrįstai ieškovo elgesį vertino kaip nesąžiningą, kadangi ieškovas nebuvo pranešęs atsakovui apie savo nedarbingumą ir atleidimo iš darbo dieną atsakovui ši aplinkybė darbdaviui nebuvo žinoma. Ieškovas nesąžiningai naudodamasis savo teisėmis ir atleidimo iš darbo procedūros metu nepranešdamas darbdaviui apie savo ligą, neturi teisės į savo pažeistų teisių gynimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Pagal LR CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė LR CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas, o taip pat nagrinėjant šeimos, darbo ir ypatingosios teisenos bylas (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Ieškovas R. U. ginčija Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 25 d. sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dalyje, kurioje teismas, iš dalies tenkindamas ieškinio reikalavimus, nepripažino neteisėtu darbo sutarties nutraukimo ir nepritaikė jam kaip neteisėtai atleistam darbuotojui įstatymo garantuojamo pažeistų teisių gynimo būdo (LR DK 297 str. 4 d.). Pareikštu ieškiniu ieškovas R. U. ginčijo jo atleidimo iš darbo LR DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, jog atleidimas iš darbo LR DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu, kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas (LR DK 235 str.), yra drausminė nuobauda (LR DK 237 str. 1 d. 3 p.), kuri gali būti taikoma tik esant drausminės atsakomybės pagrindui (LR DK 10 str. 1 d., 136 str. 4 d.): darbo drausmės pažeidimui (LR DK 234 str., 235 str.) arba įstatymuose ar kituose darbo drausmę reglamentuojančiuose norminiuose darbo teisės aktuose nustatytai kitai pražangai (LR DK 237 str.). Darbuotojo neteisėti veiksmai arba neveikimas darbo drausmės pažeidimo atveju – tai darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (LR DK 234 str.). Teisme tikrinant darbuotojui paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumą, pareiga įrodyti darbuotojo neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir kaltės buvimą tenka darbdaviui.

Iš bylos medžiagos nustatyta, jog 2004 m. sausio 24 d. darbo sutartis Nr. 11 su ieškovu R. U. buvo nutraukta VšĮ Vilniaus verslo teisės akademijos rektoriaus 2005 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 5 LR DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto ir 235 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu, R. U. neatvykus į darbą nuo 2004 m. gruodžio 23 d. iki 2005 m. sausio 31 d. (T.1, b.l. 14). Pirmosios instancijos teismas, nustatęs darbuotojo neatvykimo į darbą minėtu laikotarpiu faktą ir įvertinęs neatvykimo priežastis, pripažino, jog ieškovas R. U. laikotarpiu nuo 2004 m. gruodžio 23 d. iki 2005 m. sausio 13 d. neatvyko į darbą be svarbių priežasčių, dėl ko konstatavo šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. Ieškovas apeliaciniu skundu ginčydamas pirmosios instancijos teismo išvadas, jog, 2004 m. gruodžio 1 d. įsigaliojus darbo sutarties pakeitimui, kuriuo ieškovas skirtas į VšĮ Vilniaus verslo teisės akademijos Ekonomikos katedros vedėjo pareigas, nustojo galioti ginčo šalių susitarimas dėl ieškovo darbo laisvu grafiku, siekia įrodyti, jog nagrinėjamu atveju nebuvo drausminės nuobaudos skyrimo pagrindo – darbo drausmės pažeidimo.

Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstomis pirmosios instancijos teismo išvadas, jog ieškovui R. U. einant docento pareigas pagal 2004 m. sausio 24 d. sudarytą darbo sutartį ginčo šalys buvo susitarusios dėl papildomos darbo sutarties sąlygos – leidimo dirbti laisvu grafiku – taikymo. Teisėjų kolegija taip pat pripažįsta, jog ši sutarties sąlyga neteko galios nuo 2004 m. gruodžio 1 d., kai ginčo šalys 2004 m. lapkričio 29 d. pasirašytu darbo sutarties pakeitimu susitarė, jog ieškovas nuo 2004 m. gruodžio 1 d. eis Ekonomikos katedros vedėjo pareigas, į kurias jis buvo paskirtas pilnam etatui, mokant 2200 Lt darbo užmokestį. Sprendžiant dėl papildomos darbo sutarties sąlygos – leidimo dirbti laisvu grafiku – galiojimo, ginčo šalims susitarus dėl darbo sutarties sąlygų pakeitimo, būtina atsižvelgti, kokiomis aplinkybėmis ieškovui buvo duotas sutikimas dėl jo darbo laisvu grafiku, o taip pat į darbo sutarties sąlygų pakeitimo esmę. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog 2004 m. sausio 24 d. darbo sutartimi ieškovas R. U. buvo priimtas eiti docento pareigas VšĮ Vilniaus verslo teisės akademijos Ekonomikos katedroje, dirbant 0,25 etato. Ieškovo prašymu, 2004 m. rugsėjo 13 d. jam buvo duotas leidimas dirbti laisvu grafiku. Šio leidimo išdavimo, o tuo pačiu ir galiojimo sąlygos buvo apibrėžtos paties ieškovo 2004 m. rugsėjo 12 d. prašyme, kurį jis grindė tinkamų darbo sąlygų akademijoje nebuvimu jam ruošiant dėstomų dalykų paskaitų ciklus, metodinę medžiagą, dėstant kvalifikacijos kėlimo kursuose, vykdant mokslinio tyrimo darbą ir galimybių atlikti šias funkcijas buvimu ieškovui dirbant namuose. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pripažįsta, jog leidimas ieškovui dirbti laisvu grafiku buvo siejamas su tinkamų sąlygų ieškovui atliekant docento pareigoms priskirtas funkcijas sudarymu. Ginčo šalims 2004 m. lapkričio 29 d. susitarus dėl 2004 m. sausio 24 d. darbo sutarties pakeitimo, ieškovas nuo 2004 m. gruodžio 1 d. buvo paskirtas eiti VšĮ Vilniaus verslo teisės akademijos Ekonomikos katedros vedėjo pareigas, jam dirbant pilnu etatu už 2200 Lt darbo užmokestį per mėnesį. Tokiu būdu ginčo šalys susitarė dėl vienos iš būtinųjų darbo sutarties sąlygų, t.y. darbo funkcijų, pakeitimo (LR DK 95 str. 1 d.), o taip pat dėl darbo užmokesčio (LR DK 95 str. 2 d.) bei papildomos darbo sutarties sąlygos – darbo laiko – pakeitimo, ieškovui dirbant pilnu etatu. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą daryti išvadą, jog, šalims nesusitarus dėl ieškovo darbo laisvu grafiku jam einant katedros vedėjo pareigas, ankstesnis šalių susitarimas neteko galios. Šią išvadą pirmosios instancijos pagrįstai grindė katedros vedėjui priskirtų funkcijų įvertinimu, kurios apėmė katedros mokslinio, pedagoginio ir metodinio darbo planavimą, pareigą kviesti į katedros posėdžius ne rečiau kaip kartą per mėnesį, vadovavimą katedros darbui, kad būtų vykdomos Statuto 4.3. punkto nuostatos (VšĮ Vilniaus verslo teisės akademijos Statuto 4.1-4.3 punktai (T.1, b.l. 61-65)). Leidimo dirbti laisvu grafiku, suteikto ieškovui einant docento pareigas pasiruošimo paskaitoms ir mokslinio darbo vykdymo tikslu, galiojimas ieškovui einant katedros vedėjo pareigas, būtų nesuderinamas su šioms pareigoms priskirtų funkcijų įgyvendinimų bei prieštarautų teisingumo ir protingumo principams.

Ieškovui R. U. ginčijant atsakovo jam skirtą drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, esminę reikšmę sprendžiant dėl jos teisėtumo turi darbo drausmės pažeidimo kaip drausminės atsakomybės taikymo pagrindo konstatavimas. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas ieškovo neatvykimą į darbą laikotarpiu nuo 2004 m. gruodžio 23 d. iki 2005 m. sausio 13 d. šiukščiu darbo pareigų pažeidimu, sprendė apie ieškovo kaip VšĮ Vilniaus verslo teisės akademijos Ekonomikos katedros vedėjo pareigų nevykdymą. Tačiau, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, visiškai nebuvo įvertinta ta aplinkybė, jog VšĮ Vilniaus verslo teisės akademijos 2004 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 3 „Dėl R. U. darbo sutarties Nr. 11“ buvo nuspręsta laikyti negaliojančiu darbo sutarties pakeitimą dėl R. U. skyrimo Ekonomikos katedros vedėju, atsižvelgiant į šio pakeitimo prieštaravimą 2003 m. liepos 17 d. Vilniaus verslo teisės akademijos steigimo protokolo Nr. 1 3 straipsniui, 2003 m. liepos 17 d. patvirtinto VšĮ Vilniaus verslo teisės akademijos statuto 2.3.5 straipsniui ir 2004 m. sausio 21 d. Vilniaus verslo teisės akademijos tarybos nutarimo 3 straipsniui (1 t., b.l. 181), t.y. atsakovo aktams, įtvirtinantiem akademijos padalinio vadovo skyrimo akademijos tarybos sprendimu tvarką, o taip pat patvirtinantiems E. T. paskyrimą eiti Ekonomikos katedros vedėjo pareigas (1 t., b.l. 62, 69, 71). Šis atsakovo įsakymas yra galiojantis, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas jo nepanaikino ir jis nebuvo nuginčytas įstatymų nustatyta tvarka (LR DK 139 str. 3 d.). Be to, iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovui buvo žinoma apie šį įsakymą, kadangi 2004 m. gruodžio 22 d. darbdavys siekė ieškovą pasirašytinai informuoti apie darbo sutarties pakeitimo pripažinimą negaliojančiu. Tačiau ieškovas minėtą įsakymą pasirašyti atsisakė, ką liudija VšĮ Vilniaus verslo teisės akademijos 2004 m. gruodžio 22 d. aktas dėl R. U. atsisakymo pasirašyti raštus (1 t., b.l. 184) ir aktas dėl R. U. chuliganiškų veiksmų (1 t., b.l. 185). Aplinkybę, jog ieškovas R. U. nuo 2004 m. gruodžio 22 d. nėra Ekonomijos katedros vedėjas, bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo ir atsakovas, duodamas paaiškinimus teismui (žr. pvz. 3 t., b.l. 50). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, jog atsakovui pripažinus negaliojančiu darbo sutarties pakeitimą, pasirašytą 2004 m. lapkričio 29 d., kuriuo ieškovas buvo paskirtas eiti VšĮ Vilniaus verslo teisės akademijos Ekonomikos katedros vedėjo pareigas, 2004 m. sausio 24 d. darbo sutartis Nr. 11 liko galioti iki to laiko šalių sulygtomis darbo sutarties sąlygomis, pagal kurias ieškovas R. U. buvo priimtas VšĮ Vilniaus verslo teisės akademijos Ekonomikos katedroje eiti docento pareigas, dirbant 0,25 etato už 344 Lt darbo užmokestį per mėnesį. Teisėjų kolegija taip pat pripažįsta, jog nuo 2004 m. gruodžio 23 d. ieškovui Ekonomikos katedroje einant docento pareigas toliau galiojo darbdavio jam duotas leidimas dirbti laisvu grafiku. Todėl, vertinant ieškovo ginčijamos drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo dėl šiurkštaus ieškovo darbo pareigų pažeidimo, ieškovui nuo 2004 m. gruodžio 23 d. iki 2005 m. sausio 31 d. neatvykus į darbą be svarbių priežasčių – teisėtumą, turi būti sprendžiama, ar nagrinėjamu atveju ieškovas pažeidė savo kaip VšĮ Vilniaus verslo teisės akademijos Ekonomikos katedros docento darbo pareigas. Atsakovo leidimo dėl darbo laisvu grafiku kaip papildomos darbo sutarties sąlygos galiojimas iki ginčijamo atsakovo įsakymo priėmimo, sąlygoja tai, jog nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo ieškovo R. U. neatvykimą į darbą nuo 2004 m. gruodžio 23 d. iki 2005 m. sausio 31 d. pripažinti šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu. Vilniaus apygardos teismas, neteisingai įvertinęs byloje esančius įrodymus, nepagrįstai sprendė dėl drausminės atsakomybės taikymo pagrindo – ieškovo šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, įtvirtinto LR DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punkte, buvimo, dėl ko neteisingai išsprendė šią bylą ir apeliaciniu skundu ginčijamoje dalyje priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas toje dalyje, kurioje teismas išsprendė ieškinio reikalavimus, naikintinas (LR CPK 326 str. 1 d. 4 p.). Nesant drausminės atsakomybės taikymo pagrindo, drausminės nuobauda, nepriklausomai nuo to, ar buvo laikytasi jos skyrimo tvarkos reikalavimų, įtvirtintų LR DK 240 straipsnyje, yra neteisėta ir turi būti panaikinta.

Ieškovas R. U. apeliaciniu skundu prašo panaikinus Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 25 d. sprendimą bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pažymėtina, jog, vadovaujantis LR CPK 327 straipsnio 1 dalies reikalavimais, nesant absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą byla gali būti perduota šiam teismui nagrinėti iš naujo tik tuo atveju, jei neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, nėra pagrindo pripažinti nesant galimybės išnagrinėti bylą iš esmės apeliacinės instancijos teisme.

Pripažinus, jog drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo – ieškovui buvo taikyta neteisėtai ir, nustačius, jog ieškovas nenori būti grąžintas į ankstesnį darbą, nagrinėjamu atveju yra teisinis pagrindas taikyti LR DK 297 str. 4 d. įtvirtintas neteisėto atleidimo teisines pasekmes, priteisiant ieškovui neišmokėtą darbo užmokestį, ir, pripažinus darbo sutarties nutraukimo diena šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dieną, priteisti ieškovo naudai išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos.

Ieškovas R. U. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo jam 2004 m. gruodžio mėnesį ir 2005 m. sausio mėnesį neišmokėtą darbo užmokesčio dalį. Atsižvelgiant į tai, kad R. U. 2004 m. gruodžio mėnesį nuo 1 d. iki 22 d. ėjo katedros vedėjo pareigas, o nuo 23 d. iki 31 d. – docento pareigas, šios aplinkybės įvertintinos skaičiuojant, kokio dydžio darbo užmokestį atsakovas turėjo išmokėti ieškovui 2004 m. gruodžio mėnesį. Kaip katedros vedėjui ieškovui turėjo būti išmokėta darbo užmokesčio dalis, proporcinga ieškovo faktiškai dirbtam darbo laikui (2200 Lt : 23 darbo dienos : 8 val. x 45,5 val.), o kaip docentui – proporcinga tuo laikotarpiu buvusių darbo dienų skaičiui (334 Lt : 23 darbo dienos x 7 darbo dienos), iš viso – 645,67 Lt, neatskaičius mokesčių. Atsižvelgiant į ieškovui už 2004 m. gruodžio mėnesį darbdavio priskaičiuotą 344 Lt dydžio darbo užmokestį, sumokant jam 325,43 Lt (2 t., b.l. 14, 31), teisėjų kolegija pripažįsta atsakovo prievolę sumokėti ieškovui 301,67 Lt darbo užmokesčio dalį už šį atsiskaitymo laikotarpį, neatskaičius mokesčių. Už 2005 m. sausio mėnesį, ieškovui einant docento pareigas, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinas darbo užmokestis už darbo dienas iki ieškovo nedarbingumo laikotarpio pradžios 2008 m. sausio 14 d. (344 Lt : 21 darbo diena x 9 darbo dienos), o taip pat, vadovaujantis LR Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr.86 patvirtintų Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 32, 33 punktais, už dvi pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas, sutampančias su ieškovo darbo grafiku – 80 procentų ieškovo vidutinio darbo užmokesčio ((344 Lt + 344 Lt + 645,67 Lt) : 65 darbo dienų x 2 darbo dienos : 80 proc.) (2 t., b.l. 58), iš viso – 180,26 Lt.

Pripažinus R. U. ir VšĮ Vilniaus verslo teisės akademijos 2004 m. sausio 24 d. darbo sutartis Nr. 11 nutraukimo data šio teismo sprendimo įsigaliojimo dieną (2008 m. lapkričio 17 d.), iš atsakovo ieškovo naudai priteistina trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka (LR DK 140 str. 1 d. 3 p.), kuri yra lygi 1333,67 Lt ((344 Lt + 344 Lt + 645,67 Lt) : 3 mėn. x 3 mėn.), neatskaičius mokesčių, o taip pat 444,56 Lt dydžio vidutinis darbo užmokestis ((344 Lt + 344 Lt + 645,67 Lt) : 3 mėn) už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, bet ne daugiau kaip už trejus metus, neatskaičius mokesčių (LR DK 298 str.).

Pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva negali išplėsti apeliacinio skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais apeliaciniame skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Tačiau darbo bylą nagrinėjančiam teismui įstatymo suteiktas aktyvesnis vaidmuo, t. y. teismas nesuvaržytas rungimosi ir dispozityvumo principų (LR CPK 12, 13, 414 str.). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia ir dėl ieškovo reikalavimo priteisti jam 100000 Lt neturtinės žalos atlyginimą pagrįstumo. LR DK 250 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą. Jos dydis nustatomas vadovaujantis LR CK 6.250 straipsnyje įtvirtintais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais bei pagrindais. Teisėjų kolegija pripažįsta, jog ieškovas R. U. dėl jo neteisėto atleidimo iš darbo kaip drausminės nuobaudos už tariamą darbo pareigų nevykdymą patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė jo dvasiniais išgyvenimais, pažeminimu, jo kaip darbuotojo reputacijos pablogėjimu, dėl ko ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas ir teisėtas. Spręsdama dėl neturtinės žalos dydžio, teisėjų kolegija atsižvelgia į LR CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus, o taip pat teismų praktikoje suformuotus kriterijus, pagal kuriuos nustatant neturtinės žalos dydį, yra reikšmingos darbo santykius apibūdinančios aplinkybės, t. y. darbo santykių trukmė, turėtos darbuotojo nuobaudos, taip pat jo teisių pažeidimo aplinkybės ir pasekmės, pažeistų teisių apgynimas teismo sprendimu ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. K. v. UAB „Baltijos parkai“; byla Nr. 3K-3-351/2006). Teisėjų kolegija, įvertinusi R. U. patirtą neturtinę žalą, o taip pat paties ieškovo netinkamą bendradarbiavimo pareigos vykdymą, informuojant atsakovą apie savo nedarbingumą, pripažįsta ieškovo teisę į 1000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimą.

Proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, iš atsakovo į valstybės biudžetą išieškomos bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas – 687,85 Lt dydžio žyminio mokesčio dalis (122,7 Lt + 565,15 Lt (t.y. (500,4 Lt + 1333,67 Lt + 16004,16 Lt + 1000 Lt) x 0, 03)) (LR CPK 80 str. 1 d. 1 ir 2 p., 82 str., 83 str. 1 d. 1 p., 85 str., 96 str. 1 d.), o taip pat, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, bei, atsižvelgiant į LR CPK 98 straipsnyje įtvirtintus kriterijus, iš atsakovo VšĮ Vilniaus verslo teisės akademijos R. U. naudai priteistinos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti, turėtos ieškovo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme – 313,8 Lt (6276 Lt x 5 proc.) ir apeliacinės instancijos teisme – 169,92 Lt (1416 Lt x 12 proc.).

Iš atsakovo VšĮ Vilniaus verslo teisės akademijos valstybei priteistina 6,70 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (3 t., b.l. 78) (LR CPK 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 329 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 25 d. sprendimą dalyje, kurioje ieškinys tenkintas iš dalies.

Panaikinti VšĮ Vilniaus verslo teisės akademijos rektoriaus 2005 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 5 „Dėl darbo sutarties su R. U. nutraukimo“ skirtą drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo ir pripažinti 2004 m. sausio 24 d. darbo sutarties Nr. 11, sudarytos tarp VšĮ Vilniaus verslo teisės akademijos ir R. U., nutraukimą neteisėtu.

2004 m. sausio 24 d. darbo sutarties Nr. 11, sudarytos tarp VšĮ Vilniaus verslo teisės akademijos ir R. U., nutraukimo data laikyti šio teismo sprendimo įsigaliojimo dieną – 2008 m. lapkričio 17 d..

Priteisti iš VšĮ Vilniaus verslo teisės akademijos (kodas (duomenys neskelbtini)) R. U. (a.k. (duomenys neskelbtini)) naudai 481,93 Lt (keturių šimtų aštuoniasdešimt vieno Lt 93 ct) dydžio neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, 1333,67 Lt (vieno tūkstančio trijų šimtų trisdešimt trijų Lt 67 ct) dydžio išeitinę išmoką, 444,56 Lt (keturių šimtų keturiasdešimt keturių Lt 56 ct) dydžio vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo (2005 m. vasario 1 d.) iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos (2008 m. lapkričio 17 d.), bet ne daugiau kaip už trejus metus, neatskaičius mokesčių.

Priteisti iš VšĮ Vilniaus verslo teisės akademijos (kodas (duomenys neskelbtini)) R. U. (a.k. (duomenys neskelbtini)) naudai 1000 Lt (vieną tūkstantį Lt) neturtinės žalos atlyginimą.

Kitoje dalyje Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš VšĮ Vilniaus verslo teisės akademijos (kodas (duomenys neskelbtini)) R. U. (a.k. (duomenys neskelbtini)) naudai 313,8 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, turėtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir 169,92 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, turėtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš VšĮ Vilniaus verslo teisės akademijos (kodas (duomenys neskelbtini)) į valstybės biudžetą 687,85 Lt žyminio mokesčio.

Priteisti iš VšĮ Vilniaus verslo teisės akademijos (kodas (duomenys neskelbtini)) į valstybės biudžetą 6,70 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Teisėjai Danutė GasiūnienėDonatas ŠernasVigintas Višinskis