Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo pirmininkas Nerijus Meilutis, rašytinio proceso tvarka spręsdamas klausimą dėl ieškovės J. D. pareikšto nušalinimo Kauno apylinkės teismo teisėjams nuo civilinės bylos Nr. 2-771-945/2015 pagal ieškovės J. D. ieškinį atsakovams D. B., K. B. dėl neturtinės žalos priteisimo nagrinėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė J. D. 2015-02-05 vykusio teismo posėdžio metu pareiškė nušalinimą visiems Kauno apylinkės teismo teisėjams. Ji nurodė, jog nepasitiki teismu, nes: atsakovai atliko šio teismo renovavimo darbus; kad teismo pirmininko pavaduotoja neskiria nagrinėti šią bylą teisėjo L.Baublio; kad teisėjas M.Bartninkas raštu jei nepasiaiškina dėl pateiktų reikalavimų.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas dėl Kauno apylinkės teismo nušalinimo netenkintinas

Teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos nagrinėjimo pagrindus nustato LR CPK 64 - 66 straipsniai. Tačiau visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėją nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos. Teisėjui (teisėjams) pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėti paskirto ar ją nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi (CPK 64-66 str.). Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Teisėjas (teisėjai) gali būti nušalinamas (nušalinami) nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo (jų) nešališkumo.

Išklausius 2015 m. vasario 5 d. teismo posėdžio garso įraše ieškovės pareiškimą galima daryti vienareikšmišką išvadą, jog pareiškimas dėl nušalinimo absoliučiai nepagrįstas, šia teise yra aiškiai piktnaudžiaujama bei bandomas daryti neteisėtas spaudimas teismui. Garso įraše užfiksuotas ieškovės pasisakymas „<...>eina kalbos, kad Beržinskai atliko teismo renovavimo darbus“, dėl ko ji nepasitiki teismo teisėjais. Apygardos teismo pirmininkui nėra žinomos aplinkybės, kad atsakovai būtų atlikę kažkokius teismo renovavimo darbus, jų neįrodinėjo ir ieškovė. Tačiau aišku viena- kad jei ir atsakovai kažkokia apimtimi buvo prisidėję prie tokių darbų atlikimo, su tuo nieko bendro neturi nei bylą nagrinėjantis teisėjas, nei kiti teisėjai, nes nei vienas jų nebuvo rangos sutarties šalimi, ir bylas nagrinėjančių teisėjų funkcijos yra aiškiai atskirtos nuo teismo ūkinių-administracinių reikalų tvarkymo, ir tai niekaip negali įtakoti jų pagrindinės ir vienintelės funkcijos- vykdyti teisingumą. Papildomai pasisakant dėl bylą nagrinėjančio teisėjo M.Bartninko pažymėtina, jog jis apylinkės teisme apskritai nedirbo kuomet 2007-2009 m. vyko apylinkės teismo renovacija. Todėl šis nušalinimo motyvas nepagrįstas.

Kitas išsakytas argumentas- t.y. ieškovės išsireiškimas, kad ji nori, jog būtų paskirtas bylai nagrinėti teisėjas L.Baublys, o jei ne- šalina visą teismą,- net negali būti laikomas motyvu dėl nušalinimo. Apygardos teismo pirmininko manymu tai akivaizdus piktnaudžiavimas savo teise reikšti nušalinimą. Nušalinimo paskirtis- pašalinti iš proceso teisėją, dėl kurio nešališkumo kyla abejonės, ir automatizuotu būdu, eilės tvarka, paskirti kitą teisėją. Tačiau nei vienas proceso dalyvis, nei jokiomis aplinkybėmis negali reikalauti, kad nušalinus teisėją, jo bylai būtų skiriamas konkretus teisėjas. Jei teismo administracija tokius veiksmus atliktų- tai būtų akivaizdus faktas, kad byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo ir tuo pačiu absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Todėl toks ieškovės posakis net nelaikomas motyvu teismui nušalinti, o vertinamas kaip siekis daryti įtaką formuojant neteisėtos sudėties teismą.

Trečiasis motyvas- ieškovės reikalavimas iš bylą nagrinėjančio teisėjo M.Bartninko raštiškų pasiaiškinimų, nurodymas jam, kad jei jis tokių pasiaiškinimų neteiks, tai ieškovė kreipsis dėl įpareigojimo tokius paaiškinimus pateikti per Teisėjų tarybą- laikytinas ne motyvu ar pagrindu teisėjui nušalinti, o akivaizdžiu įtakos darymu bylą nagrinėjančiam teisėjui, siekiant, kad jis pats nusišalintų, ir tuomet, būtų paskiriamas kitas teisėjas pagal ieškovės pageidavimus. Tai akivaizdus naudojimasis ieškovei suteiktomis teisėmis ne pagal paskirtį, kuris negali būti įvertintas kitaip nei piktnaudžiavimas.

Todėl apygardos teismo pirmininkas daro išvadą, jog ieškovė nenurodė ir juo labiau neįrodė abejonių nei visų Kauno apylinkės teisme dirbančių teisėjų, nei konkrečiai teisėjo Mariaus Bartninko nešališkumu pagrįstumo, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti prašymą nei dėl teisėjo M.Bartninko, nei dėl viso teismo in corpore nušalinimo nuo bylos nagrinėjimo.

Pažymėtina ir tai, kad procese dalyvaujantys asmenys pareiškė prašymą nušalinimo klausimą sprendžiantį subjektą skirti baudą dėl piktnaudžiavimo.

Šis prašymas pagrįstas ir tenkintinas. Iš bylos medžiagos matosi, jog nušalinimas bylą nagrinėjančiam teisėjui buvo reikštas 2014-12-04 posėdžio metu, kuris tos pačios dienos nutartimi atmestas (t. 1, b.l. 126-127). Po to pakartotinai pareikštas 2015-01-16 teismo posėdyje (t. 1, b.l. 180-185), dėl ko posėdis atidedamas 2015-02-05, o nušalinimo pareiškimas atmetamas (t. 1 b.l. 195-196). Prieš 2015-02-05 posėdį vėl reiškiamas nušalinimas teismui, kurį teismo pirmininko pavaduotoja atsisako priimti (t. 2, b.l. 4-5), tačiau vėl tame pačiame posėdyje (2015-02-05) ieškovė pareiškia nušalinimą jau visam Kauno apylinkės teismui (t. 2, b.l. 6-7). Akivaizdu, kad ieškovė piktnaudžiauja savo teisėmis, net ir po to, kai jai buvo išaiškinta dėl draudimo piktnaudžiauti teisėmis ir įspėjus, kad gali būti skiriama bauda. Tai jokio poveikio neturėjo, todėl teismo pirmininko manymu, vienintelė išeitis atgrasyti ieškovę nuo nepagrįstų nušalinimų reiškimo ir trukdymo vykti procesui- baudos skyrimas. Baudos dydis taip pat turi būti toks, kad realiai paveiktų ir atgrasytų asmenį piktnaudžiauti savo teisėmis. Todėl atsižvelgiant į tai, kad už piktnaudžiavimą savo teisėmis gali būti skiriama bauda net iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų, manytina, jog tik ne mažesnė nei 1000 Eur bauda turėtų poveikį akivaizdžiai procesu piktnaudžiaujančiam asmeniui. Todėl būtent tokia ji ir skiriama.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 65-66 str., 69 str. 1-2 d. d., 95 str., Kauno apygardos teismo pirmininkas

nutaria:

netenkinti ieškovės J. D. Kauno apylinkės teismo teisėjui Mariui Bartninkui ir visiems Kauno apylinkės teismo teisėjams pareikšto nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-771-945/2015 nagrinėjimo.

Skirti ieškovei- J. D. 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą už piktnaudžiavimą nušalinimo teise.

Bylą su Kauno apygardos teismo pirmininko nutartimi grąžinti Kauno apylinkės teismui tolimesniam nagrinėjimui.

Nutarties kopiją išsiųsti nušalinimą pareiškusiam asmeniui.

Nutartis neskundžiama. Asmuo, kuriam paskirta bauda, per keturiolika dienų nuo nutarties priėmimo gali prašyti subjektą, paskyrusį baudą, ją panaikinti ar sumažinti.