Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nutarimas

išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje I. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), dirbanti uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, traukiama administracinėn atsakomybėn už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. K., būdama uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ (įm. kodas (duomenys neskelbtini)) vadove, per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2017 m. ir 2018 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 58 straipsnio 3 dalyje ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro įsteigimo ir Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ (Vyriausybės 2015 m. gruodžio 9 d. nutarimo Nr. 1292 redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 120, 123 ir 127 punktuose, kur numatyta, kad juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotas metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais per 30 d. nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateikti Juridinių asmenų registrui, jeigu įstatymai nenumato kitaip.

Byloje esančiame I. K. 2020 m. vasario 18 d. paaiškinime nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla yra sustabdyta ir jokios veiklos joje nevykdo. Apie ataskaitų pridavimą nežinojo, registruotų ar elektroninių laiškų dėl šios situacijos negavo (b. l. 7).

Teisme gautas valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centras raštas, kuriame nurodyta, kad VĮ Registrų centras atstovas nedalyvaus administracinės bylos nagrinėjime, taip pat nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 ir 2018 metų finansinės atskaitomybės dokumentų Juridinių asmenų registrui 2020 m. kovo 2 d. duomenimis nepateikė, todėl prašoma UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovei paskirti baudą, artimą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalies sankcijos vidurkiui (b. l. 9).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo I. K., apklausiama teismo posėdyje, parodė, kad savo kaltę pripažįsta. Dėl padaryto administracinio nusižengimo gailisi, visus finansinius dokumentus jau pateikė. Nurodė, kad ji buvo atleista iš bendrovės pareigų 2017 m., jos sutuoktinis yra įmonės akcininkas, šiuo metu vyksta jų santuokos nutraukimo procesas, atleidimo dokumentų ji neturi, darbo santykių pabaigą gali patvirtinti SODROS duomenys.

I. K. kaltę, be jos pačios prisipažinimo, patvirtina administracinio nusižengimo byloje esanti rašytinė medžiaga: administracinio nusižengimo protokolas, iš kurio nustatyta, kad I. K., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 ir 2018 metų bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio, kaip tai numato teisės aktai (b. l. 2); Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas su istorija, iš kurio nustatyta, kad paskutiniai finansinės atskaitomybės dokumentai buvo pateikti 2017 m. gegužės 30 d. už 2016 metus. Nusižengimo padarymo laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove buvo I. K. (b. l. 4-6); I. K. paaiškinimas, iš kurio nustatyta, kad 2017 – 2018 metų UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinių ataskaitų nepateikė, nes įmonė nevykdo veiklos, negavo laiškų apie būtinumą pateikti finansines ataskaitas, kitaip būtų viską pateikusi (b. l. 7).

Motyvuojamoji dalis

CK 2.66 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad juridinių asmenų registrui pateikiamas įmonės metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais per trisdešimt dienų nuo jų patvirtinimo momento, jei įstatymai nenumato kitaip.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 58 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jei auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose) per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui. Pagal to paties įstatymo 37 straipsnį bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas, jis atsako ir už metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą. Be to, bendrovės vadovas turi teisę sušaukti ir neeilinį akcininkų susirinkimą. Šios įstatymo normos suponuoja vadovui pareigą elgtis taip, kad visuotiniam akcininkų susirinkimui būtų pateikta tvirtinti parengta ir pagrįsta bendrovės metinė finansinė ataskaita, o atsisakius patvirtinti ir nurodžius trūkumus, per įstatymo nustatytą terminą (jam kaip vadovui įtvirtintą pareigą pateikti Juridinių asmenų registrui patvirtintą bendrovės finansinę ataskaitą šiuo atveju ne vėliau kaip iki 2018 m. birželio 15 d. ir 2019 m. birželio 1 d.), juos ištaisyti ir nustatytu terminu sušaukus neeilinį akcininkų susirinkimą, pateikti akcininkų susirinkimui ją tvirtinti.

Taigi UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Registro tvarkytojui ne vėliau kaip iki 2018 m. birželio 15 d. (terminas pratęstas dėl sistemos sutrikimų), 2018 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas iki 2019 m. birželio 1 d. Vadovaujantis CK 2.67 straipsniu, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 10 punktu ir Nuostatų 38 ir 41 punktais, už dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas.

I. K. teigia, kad ji buvo atleista iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareigų 2017 m. Tai patvirtina SODROS išrašas, iš kurio matyti, kad I. K. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2014 m. kovo 4 d. iki 2017 m. rugsėjo 29 d. Visgi teismų praktikoje nurodoma, kad SODROS duomenys iš esmės reiškia tik tai, jog SODRAI buvo pateiktas pranešimas apie apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pabaigą. SODROS duomenys yra susiję su bendrovės vadovo socialinėmis garantijomis („vidiniai“ santykiai), bet nėra vienareikšmiškas įrodymas, jog asmuo nustojo buvęs juridinio asmens vadovu ir jam neprivalomos Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) nustatytos pareigos. Įmonės vadovas nėra įprastas įmonės darbuotojas (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-64-557/2018), kadangi bendrovės vadovas yra ne tik bendrovės darbuotojas, bet vienasmenis bendrovės valdymo organas (ABĮ 37 straipsnio 1 ir 4 dalys), kuriam privalo būti taikoma specifinė ABĮ reglamentuota išrinkimo, atšaukimo / atleidimo ir atsistatydinimo tvarka. Dėl šios priežasties vadovo pareigų bendrovėje ėjimo laikotarpis negali būti apibrėžiamas remiantis tik SODROS nurodomomis valstybinio socialinio draudimo pradžios ir pabaigos datomis. Pareiga teikti bendrovės metinės finansinės atskaitomybės dokumentus yra įtvirtinta įstatymais („išoriniai“ santykiai) (CK 2.66 straipsnio 4 dalis, 2.67 straipsnis, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 2, 7 punktai), dėl šios priežasties nutrūkęs valstybinis socialinis draudimas, sietinas su I. K., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojos pareigomis, savaime neatleidžia akcininkų susirinkimo paskirto vienasmenio valdymo organo - bendrovės vadovo nuo įstatymais pavestų specifinių pareigų vykdymo ir nesudaro prielaidų vienareikšmiškai konstatuoti, jog šis asmuo nėra tinkamas ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo subjektas (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-388-312/2018).

Remiantis ABĮ ir minėta teismų praktika, tik tuomet, kai bus priimtas visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas I. K. atšaukti / atleisti arba ji bus laikoma atsistatydinusia neįvykus visuotiniam akcininkų susirinkimui ir pakartotiniam visuotiniam akcininkų susirinkimui, jos, kaip UAB „(duomenys neskelbtini) vadovės, įgaliojimai bus teisėtai pasibaigę.

Atsižvelgtina ir į tai, kad pagal formuojamą LAT praktiką bendrovės vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. ABĮ keliamų reikalavimų, susijusių su vadovo išrinkimu, atšaukimu / atleidimu bei atsistatydinimu, išmanymas yra neatsiejamas nuo tinkamo bendrovės vadovo pareigų vykdymo. Todėl I. K., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove, turėjo žinoti, kada ir kokie veiksmai bei sprendimai turi būti priimti siekiant išspręsi jos atšaukimo, atleidimo ar atsistatydinimo klausimus teisės aktų nustatyta tvarka.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisinį reguliavimą ir vyraujančią teismų praktiką, darytina išvada, kad I. K., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove, nepateikė juridinio asmens finansinių ataskaitų Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka, todėl padarė ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, kuris užtraukia baudą juridinių asmenų, užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialų vadovams ar kitiems įstatymuose arba steigimo dokumentuose nurodytiems asmenims nuo 200 eurų iki 3000 eurų.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad I. K. kaltė dėl padaryto administracinio nusižengimo yra visiškai įrodyta ir jai skirtina nuobauda.

I. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad ji prisipažino ir dėl padaryto nusižengimo gailisi, sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Įvertinęs visas administracinės atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjos atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, tai, kad tokio pobūdžio pažeidimą I. K. padarė pirmą kartą, dėl nusižengimo gailisi, teismas daro išvadą, kad I. K. skirtina ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta minimalaus dydžio bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 630 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 637 straipsnio 3 dalimi, teismas

nutaria:

Pripažinti I. K. kalta, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jai 200 (dviejų šimtų) eurų baudą.

Išaiškinti pažeidėjui, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis). Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 20110905765 ir įmokos kodą – 1001.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Jeigu pažeidėja nesumoka baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą pateikiamas vykdyti priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos ANK 676 straipsnio 1 dalis).

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 644 – 654 straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo bet kuriuos šio teismo rūmus.