- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-05-12
- Bylos Nr.
- e2-4590-1086/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-15-3-00390-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaidas Steckys
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Agrochema plius“
- Atsakovas
- A. B.
- Kategorijos
- 2.6.1.2Prievolių atsiradimas
Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teisėjas Vaidas Steckys, dokumentinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Agrochema plius“ ieškinį atsakovui A. B. dėl skolos, baudos, metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė akcinės bendrovės „Agrochema plius“ (toliau – Ieškovė) ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo A. B. (toliau – Atsakovo) 1118,99 Eur dydžio patirtus nuostolius dėl 2018-07-27 Sutarties neįvykdymo, 5166,00 Eur baudą dėl 2019-01-18 Susitarimo neįvykdymo, 8 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 1727,09 Eur bylinėjimosi išlaidas. Prašo bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.
Ieškovė taip pat pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2020-04-29 nutartimi ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo atmestas.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 424 str. 1 d. nustatyta, kad ieškinys, kurio dalykas yra piniginiai reikalavimai, atsirandantys iš sutarties, jeigu visi reikalavimai yra pagrindžiami leistinais rašytiniais įrodymais, gali būti išsprendžiamas dokumentinio proceso tvarka. Ieškovė piniginius reikalavimus atsakovui grindžia leistinais rašytiniais įrodymais, todėl šalių ginčas gali būti išsprendžiamas dokumentinio proceso tvarka. Atsakovui iki preliminaraus sprendimo priėmimo apie pareikštą ieškinį nėra pranešama (CPK 427 str. 4 d.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas. Priimtinas preliminarus sprendimas.
Teismui ieškovės kartu su ieškiniu pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2018-07-27 Ieškovė ir Atsakovas sudarė Grūdų ir (arba) rapsų pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), pagal kurią Atsakovas įsipareigojo pristatyti ir parduoti, o Ieškovė įsipareigojo nupirkti iš Atsakovo per Sutartyje nurodytą laikotarpį 150 tonų grūdų (pašarinių miežių). Atsakovas įsipareigojo grūdus pristatyti laikotarpiu 2018 m. liepos 27 d. Ieškinio surašymo dieną, Atsakovas nėra pristatęs viso sutarto grūdų kiekio. Atsakovas, 2019-01-18 pasirašė minėtos sutarties priedą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nuostolių atlyginimo ir sutarties pakeitimo prie 2018-07-27 Grūdų ir (arba) rapsų pirkimo – pardavimo sutarties (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutarties priedas), pagal kurį Atsakovas įsipareigojo atlyginti Ieškovei 1118,99 Eur nuostolius, pervesdamas sumą į Ieškovės Sutartyje nurodytą sąskaitą ne vėliau kaip iki 2019-08-30, bei įsipareigojo parduoti, o Ieškovė įsipareigojo nupirkti iš Atsakovo per nustatytą laikotarpį (grūdų pristatymo laikotarpis iki 2019-09-30) 140 tonų grūdų (pašarinių miežių). 2019-05-02 Ieškovas išrašė Atsakovui PVM sąskaitą faktūrą Serija LAC Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 1118,99 Eur nuostolių atlyginimo pagal Sutartį, kurioje buvo nurodytas apmokėjimo terminas – iki 2019-08-30. Atsakovas iki nurodyto termino su Ieškove neatsiskaitė. 2019-11-26 Ieškovė Atsakovui siuntė pretenziją dėl netinkamo sutarčių vykdymo, kurioje nurodė, kad Atsakovas netinkamai vykdė 2019-01-18 susitarimą ir vadovaujantis Sutarties priedo 17 punktu privalo mokėti Ieškovei 30 procentų nepristatytos produkcijos kainos dydžio baudą – 5166,00 Eur. Tačiau Atsakovas iki nurodyto termino – iki 2019-12-05 imtinai su Ieškove neatsiskaitė.
Įstatymas numato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.38 str. 1 d.). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straispsnis). Pagal CK 6.205 str. sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ar įvykdymo termino praleidimą. Atsakovas minėtų įstatymo reikalavimų ir Sutarties nuostatų nesilaikė ir laiku prievolės neįvykdė, į pretenziją nereagavo, dėl ieškovės reikalavimų ar jų dydžio nuomonės nepareiškė. Teismo vertinimu, ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai yra leistini (CPK 178 str., 185 str., 424 str. 1 d.). Atlikus formalų šių įrodymų tyrimą, yra pagrindas pripažinti, kad ieškovė teisėtai ir pagrįstai reikalauja atsakovo įvykdyti prievolę, todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 1118,99 Eur dydžio ieškovės patirti nuostoliai dėl 2018-07-27 Sutarties neįvykdymo, bei 5166,00 Eur bauda dėl 2019-01-18 Susitarimo neįvykdymo.
Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Iškėlus civilinę bylą skolininkui gali būti skaičiuojamos procesinės palūkanos (CK 6.37, 6.210 straipsniai). CK 6.37 str. 2 d. numato, jog pagal prievolę neatsiskaitęs asmuo, privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 str. 2 d. numato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas (jeigu abi šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys) privalo mokėti 6 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Ieškovė su atsakovu Sutartimi nesusitarė dėl procesinių palūkanų dydžio. Ieškovės reikalavimas priteisti 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra grindžiamas Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymu (toliau – Įstatymas). Įstatymo 3 str. 2 d. nurodyta, kad jeigu palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į Įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuojamas palūkanas, kurių dydis apskaičiuojamas taikant pavėluoto mokėjimo palūkanų normą. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, tiek Ieškovė, tiek Atsakovas veikia kaip ūkio subjektai, tarp jų sudaryta sutartis, pagal kurią už atlyginimą perduodamos prekės. Šiuo atveju Ieškovei iš Atsakovo priteistinos 8 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. balandžio 29 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d.).
Remiantis CPK 93 str. 1 d. – šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Todėl Ieškovei iš Atsakovo priteistina 71 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 8 p.), kadangi prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo atmestas, 38 Eur žyminis mokestis, sumokėtas už prašymą, nepriteistinas.
Ieškovė prašo priteisti iš Atsakovo 1618,09 Eur už teisines paslaugas. Maksimalūs priteistini bylinėjimosi išlaidų dydžiai už advokatų suteiktas teisines paslaugas numatyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – Rekomendacijos). Rekomendacijų 7 dalyje numatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
Nors šiuo atveju prašomos priteisti išlaidos neviršija maksimalaus rekomenduotino priteisti išlaidų dydžio, pažymėtina, kad visgi netgi leistinas maksimalus teisinės pagalbos išlaidų dydis nesuponuoja to, kad minėtos išlaidos priteistinos, kad jos pagrįstos ir pan.
Pagal kasacinio teismo praktiką teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti, turi pirmiausia nustatyti: 1) ar šios išlaidos patirtos (CPK 88 straipsnis); 2) pagal išvardytus reikalavimus nustatyti jų dydį, o ne vien vadovautis atliktais mokėjimais (CPK 98 straipsnis); 3) nustatytą bylinėjimosi išlaidų sumą paskirstyti pagal bylos nagrinėjimo rezultatus (CPK 93 straipsnis). Bylinėjimosi išlaidų dydžio kontrolė yra vertinama kaip teismo pareiga įgalinanti jį veikti ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Spręsdamas dėl jų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011).
Teismas, spręsdamas dėl išlaidų už advokato teisinę pagalbą dydžio, pažymi, kad nors jos ir neviršija maksimalaus rekomenduotino priteisti išlaidų dydžio, tačiau nelaikytinos protingomis esamos bylos atžvilgiu.
Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo priteisti 1618,09 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti.
Rekomendacijų 2 punkte numatyta, kad nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti ne tik į maksimalius dydžius, tačiau ir į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų); teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas bei kitas svarbias aplinkybes.
Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, bylos sudėtingumą, darbo laiko sąnaudas, teisinių paslaugų teikimo pobūdį, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str.), daro išvadą, kad prašomos priteisti 1618,09 Eur bylinėjimosi išlaidos už advokato teisines paslaugas laikytinos aiškiai per didelėmis, todėl mažintinos iki 800 Eur.
Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 5 Eur dydžio sumos, todėl nepriteistinos (CPK 96 str. 6 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 1 dalimi, 428 straipsniu, 429 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6284,99 Eur (šešių tūkstančių dviejų šimtų aštuoniasdešimt keturių eurų devyniasdešimt devynių euro centų) skolą, 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (nuo 2020 m. balandžio 29 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 871 Eur (aštuonių šimtų septyniasdešimt vieno euro) bylinėjimosi išlaidas ieškovės akcinės bendrovės „Agrochema plius“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai.
Atsakovas per dvidešimt dienų nuo preliminaraus sprendimo įteikimo dienos privalo įvykdyti sprendimą arba sprendimą priėmusiam teismui raštu pateikti motyvuotus prieštaravimus.
Jei per dvidešimt dienų nuo preliminaraus sprendimo įteikimo dienos prieštaravimai nebus pateikti, preliminarus sprendimas įsiteisės ir jo pagrindu ieškovui gali būti išduotas vykdomasis raštas.
Preliminarus sprendimas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.