Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Danguolės Šiugždinytės ir Rimo Švirino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. T. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio, kuriuo E. T. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 1 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu nuosprendžiu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis subendrinta su 2017 m. balandžio 14 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis 2017 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu neatliktos bausmės – 4 mėnesiai ir E. T. paskirta galutinė subendrinta 1 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Tuo pačiu nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį (2 veikos) nuteistas ir J. V., tačiau dėl jo apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. E. T. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrai su J. V., pažeidė viešąją tvarką, o būtent? 2018 m. vasario 14 d. apie 2.06 val., (duomenys neskelbtini) pataisos namų, esančių (duomenys neskelbtini), 1-o nuteistųjų būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, E. T. tyčia sudavė ne mažiau kaip po penkis smūgius rankomis bei kojomis R. K. į galvos sritį, J. V. tyčia ranka sudavus ne mažiau kaip du smūgius į veidą A. P. ir ne mažiau kaip tris smūgius nuteistajam R. K. į galvos sritį, tuo E. T. kartu su J. V. padarė R. K. nežymų sveikatos sutrikdymą bei bendrininkaudami sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

2. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmai, priimdami E. T. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, padarė išvadą, kad jo veiksmai kvalifikuoti teisingai, kaltė įrodyta. Skirdamas nuteistajam bausmę, teismas laikėsi baudžiamajame įstatyme numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įvertino padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, sunkumą, nuteistojo asmenybę, atsižvelgė į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, kitas svarbias bausmės skyrimui aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo E. T. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nuteistasis E. T. prašo skirti jam švelnesnę bausmę ir nesutinka su apylinkės teismo pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, taip pat prašo pripažinti jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis tai, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ir rizikingas nukentėjusiojo elgesys ir veika padaryta buvo dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusiojo veiksmai.

7. Pažymėtina, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Įstatymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

8. Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Skirdamas bausmę, teismas turi vadovautis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir laikytis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymą (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

9. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę, šias įstatymo nuostatas taikė tinkamai. Teismas nurodė, jog skirdamas bausmę E. T. atsižvelgė į tai, kad jis padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, ankščiau teistas aštuonis kartus, šią nusikalstamą veiką padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, paskutinė jo padaryta nusikalstama veika jo taip pat padaryta pataisos įstaigoje, drausminėmis nuobaudomis baustas 21 kartą, nuobaudos skirtos už šiurkščius tvarkos taisyklių pažeidimus, pataisos namų administracijos charakterizuojamas neigiamai. E. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažino tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) ir nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

10. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad ankstesniais nuosprendžiais nuteistajam paskirtos bausmės teigiamos įtakos nepadarė, nuteistasis ir toliau darė nusikalstamas veikas, todėl įvertinęs visų aplinkybių visumą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai skyrė jam BK 284 straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, ir bausmės dydį, atsižvelgęs į tai, kad buvo nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tačiau dvi atsakomybė sunkinančios aplinkybės, parinko didesnį nei sankcijoje numatytas vidurkis. Laikytina, kad nuteistajam paskirta bausmė yra teisinga ir skirti jam švelnesnę bausmę – mažesnę nei sankcijoje numatytas vidurkis, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, objektyvaus pagrindo nėra. Pažymėtina ir tai, kad, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, E. T. paskirta bausmė, atsižvelgiant į tai, kad jis prisipažino esąs kaltas, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, buvo sumažinta vienu trečdaliu. Taigi, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į visus baudžiamajame įstatyme nustatytus reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos manymu, švelnesne bausme nebus pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai.

11. Nuteistasis skunde prašo pripažinti jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas) bei, kad veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusiojo veiksmai ( BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punktas ). Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, jog smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu išprovokavo jo paties veiksmai, kai jis neblaivus atėjo į E. T. gyvenamąją patalpą ir pradėjo konfliktuoti. Bylos duomenys šiuo atveju neduoda pagrindo pripažinti minėtas aplinkybes apelianto atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punktą atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas veiką padaro dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusiojo asmens veiksmai. Didelis susijaudinimas pripažįstamas lengvinančia aplinkybe tik tada, jei: a) jis pasiekė fiziologinio afekto laipsnį; b) jį sukėlė neteisėti nukentėjusiojo veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-54-677/2015). Šiuo atveju akivaizdu, kad E. T. fiziologinio afekto būsenoje nebuvo. Tuo pačiu nėra pagrindo pripažinti apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, nes jokių neteisėtų veiksmų nukentėjusysis apelianto atžvilgiu neatliko, tokių duomenų byloje nėra. Pats apeliantas duodamas parodymus apylinkės teisme pripažino, kad nukentėjusysis atėjo aiškintis santykius su kitu nuteistuoju, o ne su apeliantu. Todėl apeliacinio skundo argumentas, kad pats nuketėjusysis elgėsi rizikingai ir provokuojamai laikytinas apelianto siekiu palengvinti savo padėtį. Nukentėjusysis R. K. apklausiamas teisme taip pat patvirtino, kad santykius atėjo aiškintis ne su E. T., o su kitu nuteistuoju. Taigi pirmosios instancijos teismas teisingai nenustatė šių nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

12. Taip pat nepagrįstai savo apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, kad jo veikoje nėra bendrininkavimo požymių. Pažymėtina, kad tyčia bendrininkavimo atveju pasireiškia tuo, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Susitarimas gali būti sudaromas bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje; jis gali būti išankstinis ar staiga kilęs, sudaromas žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais. Šioje byloje aktualu yra tai, kad įrodinėjant susitarimo buvimą, nėra būtina nustatyti, kad bendrininkai buvo iš anksto išsamiai aptarę nusikalstamos veikos atlikimo detales. Pagal formuojamą teismų praktiką bendrininkavimas – tai bendra kelių asmenų veikla, todėl visos dėl veikos kilusios pasekmės inkriminuojamos kiekvienam iš bendrininkų nepriklausomai nuo kiekvieno jų vaidmens, veiksmų pobūdžio bei intensyvumo ir indėlio į nusikaltimo padarymą. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog tiek apeliantas E. T., tiek ir kitas nuteistasis J. V. abu smurtavo prieš nukentėjusįjį R. K., sudavė jam skirtingą skaičių smūgių į galvos sritį. Nuteistųjų E. T. ir J. V. susitarimas pasireiškė konkliudentiniais veiksmais - pirmiausią smūgį nukentėjusiajam sudavė apeliantas, o po to tai padarė ir J. V. Nėra jokių abejonių, kad abu nuteistieji suvokė kiekvienas savo veiksmų esmę, suvokė dalyvaujantys bendroje nusikalstamoje veikoje, suprato prisidedantys prie bendro nusikalstamos veikos tikslo – nukentėjusiojo sužalojimo viešoje vietoje vartojant prieš jį fizinį smurtą. Todėl inkriminuotą nusikalstamą veiką abu nuteistieji neabejotinai padarė veikdami bendrininkų grupėje.

13. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, baudžiamasis įstatymas E. T. pritaikytas tinkamai, nuteistajam paskirta bausmė individualizuota teisingai, nepažeidžiant BK 41 ir 54 straipsniuose nustatytų nuostatų. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. gruodžio 10 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti įstatyminio pagrindo nėra, todėl nuosprendis paliekamas galioti, o nuteistojo E. T. apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo E. T. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.