- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-02
- Bylos Nr.
- 2A-701/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Donatas Šernas, Egidijus Žironas
- Atsakovas
- R. B.
- Ieškovas
- I. Š., I.
- Trečiasis asmuo
- J. Š.
- Skolininkas
- I. Š.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Donato Šerno ir Egidijaus Žirono,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo I. Š. ir atsakovo R. B. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. vasario 17 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-292-159/2010 pagal ieškovo I. Š. ieškinį dėl restitucijos taikymo civilinėje byloje pagal I. Š. ieškinį atsakovams antstoliui A. S. , R. B. , tretieji asmenys J. Š. , uždaroji akcinė bendrovė ,,BTA draudimas“, antstolė V. D. , dėl buto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas I. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams antstoliui A. S. ir R. B. , prašydamas pripažinti negaliojančiu buto, esančio (duomenys neskelbtini), 2005 m. balandžio 4 d. pardavimo varžytynėse aktą (civilinė byla Nr. 2-830-125/2005).
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2005 m. gruodžio 5 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovo naudai 2 833,70 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Lietuvos apeliacinis teismas 2006 m. balandžio 10 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. gruodžio 5 d. sprendimą panaikino, pripažino negaliojančiu 2005 m. balandžio 4 d. Turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr. 10-551/04, kuriuo buvo iš varžytinių parduotas keturių kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), pirkėjui R. B. , restitucijos klausimą perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Šalies argumentai
Antstolis A. S. pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuriuo prašė atnaujinti byloje procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, nurodydamas, kad skolininkui I. Š. tinkamai per jo dukterį pasirašytinai įteikė raginimą sumokėti skolą, taip pat, kad skolininkas neturėjo kito turto, išskyrus butą, į kurį buvo galima nukreipti skolos išieškojimą.
Lietuvos apeliacinis teismas 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartimi tenkino antstolio A. S. prašymą dėl proceso atnaujinimo – atnaujino bylos procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu (paaiškėjus naujoms esminėms bylos aplinkybėms, kurios nebuvo žinomos bylą nagrinėjusių teismų) ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. vasario 15 d. sprendimu ieškinį atmetė, panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartį, o Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. gruodžio 5 d. sprendimą pripažino netekusiu galios.
Lietuvos apeliacinis teismas 2008 m. liepos 1 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. vasario 15 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. lapkričio 25 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. vasario 15 d. sprendimą, Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. liepos 1 d. nutartį panaikino ir paliko galioti Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartį, priteisė I. Š. iš antstolio A. S. 3027 Lt sumokėto už kasacinį skundą žyminio mokesčio.
Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. liepos 15 d. nutartimi civilinę bylą Nr. 2-32-538/2008 pagal ieškovo I. Š. ieškinį atsakovams antstoliui A. S. , R. B. , tretiesiems asmenims J. Š. , UAB „BTA draudimas“ dėl buto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu nutraukė.
Šalies argumentai
Ieškovas I. Š. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-230-33/2008 ir panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. liepos 15 d. nutartį dėl bylos atnaujinimo.
Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. gruodžio 8 d. nutartimi atnaujino procesą Klaipėdos apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-32-538/2008, panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. liepos 15 d. nutartį.
Šalies argumentai
Ieškovas I. Š. ieškiniu prašė taikyti restituciją ir jam natūra grąžinti 87,38 kv. m ploto keturių kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini); priteisti iš antstolio A. S. 3 545,20 Lt sumokėto žyminio mokesčio, 6 300 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 5 836,95 Lt išieškotas sumas į valstybės pajamas bei 217 Lt vykdymo išlaidų – iš viso 15 899,15 Lt; panaikinti laikinąsias apsaugos priemones – draudimą įkeisti, parduoti ar kitokiu būdu perleisti butą, esantį (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad antstolis A. S. , vykdydamas priverstinį išieškojimą iš jo pagal tris vykdomuosius dokumentus už bendrą 4 289,66 Lt išieškomą sumą, areštavo 120 000 Lt įvertintą vienintelį šeimos būstą, esantį (duomenys neskelbtini), nors vykdyti išieškojimą buvo galima iš kito turto. 2005 m. balandžio 4 d. iš varžytynių butas buvo parduotas atsakovui R. B. už 100 910 Lt, tačiau jam priklausančio buto pardavimo iš varžytynių aktas pripažintas negaliojančiu, iki šiol gyvena ir naudojasi butu, adresu (duomenys neskelbtini), moka mokesčius už teikiamas komunalines paslaugas. Antstolis A. S. areštavo jo sąskaitą AB „Swedbank“ (AB „Hansabankas“) ir į šią sąskaitą pervedė 96 000 Lt. Antstolis A. S. ir kiti antstoliai, ieškovui nežinant, iš sąskaitos AB „Swedbank“ paėmė pinigus už atliktus vykdymo veiksmus, ieškovo individualios įmonės skolas, iš viso 38 000 Lt, ir tik metų pabaigoje ieškovas sužinojo apie sąskaitoje esančius 58 000 Lt. Iš sąskaitos AB „Swedbank“ 58 000 Lt paėmė ir teismui priėmus jam palankų sprendimą turės finansinių galimybių sugrąžinti gautus pinigus.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. vasario 17 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, taikė restituciją natūra: 1) ieškovui I. Š. sugrąžino 87,38 kv. m ploto keturių kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir nustatė, kad I. Š. butas grąžinamas su apsunkinimu – antstolio A. S. 2004 m. gegužės 19 d. turto arešto aktu uždėtu areštu; 2) priteisė iš I. Š. R. B. 98 803,85 Lt; 3) priteisė iš antstolio A. S. R. B. 2 106,15 Lt ir I. Š. – 217 Lt vykdymo išlaidų, 1 500 Lt patirtų išlaidų už advokato suteiktą teisinę pagalbą bei 63,50 Lt sumokėto žyminio mokesčio išlaidų; 4) priteisė iš R. B. I. Š. 63,50 Lt sumokėto žyminio mokesčio išlaidų; 5) priteisė I. Š. iš valstybės 9 255, 15 Lt nepagrįstai sumokėtą žyminį mokestį į valstybės pajamas; 6) atmetė I. Š. prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones – draudimą įkeisti, parduoti ar kitokiu būdu perleisti butą, esantį (duomenys neskelbtini); 7) kitus reikalavimus atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovui (skolininkui) I. Š. priklausiusio 87,38 kv. m bendro ploto keturių kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo iš varžytynių pirkėjui už 100 910 Lt R. B. pagal 2005 m. balandžio 4 d. Turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. 10-551/04, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas buvo sprendžiamas nuo 2005 m. rugpjūčio 4 d. iki 2008 m. lapkričio 25 d., nes Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. lapkričio 25 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. vasario 15 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. liepos 1 d. nutartį ir paliko galioti Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartį (civilinės bylos Nr. 2-32-538/2008, t. 1, b. l. 126–131 ir Nr. 2-230-33/2008, t. 2, b. l. 181–191). Lietuvos apeliacinis teismas 2006 m. balandžio 10 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. gruodžio 5 d. sprendimą, pripažino negaliojančiu 2005 m. balandžio 4 d. Turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. 10-551/04, kuriuo iš varžytynių buvo parduotas 87,38 kv. m bendro ploto keturių kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), pirkėjui R. B. , restitucijos klausimą perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui (civilinė byla Nr. 2-32-538/2008, t. 1, b. l. 126–131). Pripažinus 2005 m. balandžio 4 d. Turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu ab initio atsiranda sandorio negaliojimo pasekmė – restitucija (CK 1.80 straipsnio 2 dalis). Teismas vykdomosios bylos duomenimis nustatė, kad antstolis A. S. vykdydamas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2004 m. sausio 13 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-8909/2003 dėl 1 115,92 Lt skolos išieškojimo iš I. Š. UAB „Marių valdos“ naudai, 2004 m. gegužės 19 d turto arešto aktu areštavo savininkui I. Š. priklausantį keturių kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini) (vykd. b. 10–551/2004, b. l. 15–19, 148–149). Taip pat antstolis A. S. vykdė vykdomąsias bylas dėl 12 791,96 Lt skolos išieškojimo iš skolininko I. Š. ir I. Š. ekologinės mokslinės-gamybinės firmos „Novatorius“ (vykd. b. 10-551/2004, b. l. 51, 95, 96, 98, 101). R. B. 2005 m. kovo 30 d. grynųjų pinigų priėmimo kvitu Nr. 135864645 sumokėjo 9 600 Lt varžytynių dalyvio įmoką ir 2005 m. balandžio 1 d. mokėjimo nurodymu Nr. 04011251 už varžytynėse perkamą butą sumokėjo 91 310 Lt, iš viso 100 910 Lt (vykd. b. 10-551/2004, b. l. 79, 84). Iš 2005 m. balandžio 28 d. antstolio A. S. patvarkymo paskirstyti išieškotas lėšas vykdomosiose bylose Nr. 10/04/00551; 10/04/04269; 10/04/04285, iš 2005 m. balandžio 27 d. antstolės M. T. patvarkymo ir kitų vykdomosios bylos duomenų matyti, kad į antstolio A. S. depozitinę sąskaitą pirkėjo R. B. įneštais pinigais – 100 910 Lt už parduotą varžytynėse I. Š. priklausiusį butą, adresu (duomenys neskelbtini), – buvo dengiamos skolininko I. Š. skolos (vykd. b. 10-551/2004, b. l. 96–97). 2005 m. gegužės 13 d. antstolis A. S. į I. Š. sąskaitą AS „Swedbank“ pervedė 86 232,08 Lt, t. y. likusią pinigų dalį paskirsčius išieškotas lėšas (100 910 Lt – 86 232,08 Lt = 14 677,92 Lt). Iš 2005 m. balandžio 28 d. Telšių rajono apylinkės teismo Hipotekos skyriaus pažymėjimo apie turto arešto akto išregistravimą Turto arešto aktų registre nustatyta, kad remiantis turto pardavimo iš varžytynių aktu I. Š. išregistruotas kaip buto, adresu (duomenys neskelbtini), savininkas (vykd. b. 10-551/2004, b. l. 88–94). Teismo teigimu, kad atsakovas R. B. , jo atstovas adv. E. G. ir trečiasis asmuo UAB „BTA draudimas“ atstovas R. T. nurodė, kad šios bylos atveju restitucija galėtų būti taikoma natūra, jeigu atsakovas R. B. atgautų vienu metu įmokėtus už nupirktą iš varžytynių butą 100 910 Lt, tačiau ieškovas I. Š. atsisakė įnešti į teismo depozitinę sąskaitą 100 910 Lt, užtikrinant šios pinigų sumos grąžinimą atsakovui R. B. , jis neturi galimybės vienu metu grąžinti 100 910 Lt R. B. , atsakovas R. B. yra sąžiningas turto įgijėjas, jo turtiniai interesai nepagrįstai nukentėtų. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, kad pirkėjas R. B. 2005 m. balandžio 4 d. iš varžytynių nusipirktame bute, adresu (duomenys neskelbtini), neapsigyveno; kad bute gyvena ir juo naudojasi ieškovas I. Š.; kad buto pirkėjo R. B. už varžytynėse nupirktą butą į antstolio A. S. depozitinę sąskaitą įnešti 100 910 Lt buvo paskirstyti tokiu būdu: 86 232, 08 Lt sugrąžinti skolininkui I. Š. , 14 677,92 Lt panaudoti I. Š. skoloms ir 2 106,15 Lt vykdymo išlaidoms antstoliui A. S. išmokėti, konstatavo, kad šios bylos atveju yra pagrindas taikyti restituciją natūra ir pripažinto negaliojančio sandorio šalis – skolininką I. Š. ir buto pirkėją R. B. – sugrąžinti iki turto – buto, adresu (duomenys neskelbtini), pardavimo iš varžytynių buvusią padėtį, todėl ieškovui I. Š. natūra grąžintinas 87,38 kv. m ploto keturių kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), su apsunkinimu – antstolio A. S. 2004 m. gegužės 19 d turto arešto aktu uždėtu areštu (vykd. b. 10-551/2004, b. l. 15–19, 148–149). Sugrąžinus ieškovui I. Š. natūra butą, teismas nurodė, kad iš ieškovo kaip skolininko ir buvusio iš varžytynių parduoto buvo savininko atsakovui R. B. , kaip pasikeitusiam kreditoriui išieškojimo prievolėje, priteistina 98 803,85 Lt (100 910 Lt – 2 106,15 Lt), iš antstolio A. S. R. B. priteistina 2 106,15 Lt vykdymo išlaidų. Ieškovui I. Š. grąžinant butą su apsunkinimu, teismas atmetė jo prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones – draudimą įkeisti, parduoti ar kitokiu būdu perleisti butą, esantį (duomenys neskelbtini).
Remdamasis bylos duomenimis teismas konstatavo, kad ieškovas I. Š. , gindamas savo pažeistas teises ir turėdamas tikslą atkurti prarastą nuosavybę į nekilnojamąjį turtą pažeistų teisių gynimo procese patyrė iš viso 9 255, 15 Lt išlaidų dėl sumokėto žyminio mokesčio už ieškinio, apeliacinio, kasacinio skundų padavimą valstybei, kad tokio dydžio išlaidų ieškovas būtų nepatyręs, jeigu iš varžytynių neteisėtai būtų parduotas butas ir kad restitucija remiasi idėja, pagal kurią turi būti atkuriama neteisėto sandorio vykdymu sugriauta šalių turtinės padėties pusiausvyra, todėl iš valstybės ieškovui I. Š. priteistinas 9 255, 15 Lt nepagrįstai sumokėtas žyminis mokestis į valstybės pajamas, iš antstolio A. S. negali būti priteistinas, nes antstolis šių piniginių lėšų negavo. Teismo teigimu, iš antstolio A. S. ieškovui priteistinos 217 Lt vykdymo išlaidos, nes antstolė V. D. 217 Lt iš I. Š. išieškojo dėl antstolio A. S. neteisėtų veiksmų.
Taip pat teismas nurodė, kad ieškovas I. Š. prašymo papildyme teigė, jog advokatui už procesinių dokumentų surašymą ir atstovavimą jo interesams teisme sumokėjo 6 300 Lt ir jo patirtas išlaidas už advokato suteiktą teisinę pagalbą prašo jam priteisti iš antstolio A. S. . Teismas civilinių bylų Nr. 2-32-538/2008 ir Nr. 2-230-33/2008 duomenimis nustatė, kad ieškovas I. Š. į bylą pateikė tik 2006 m. kovo 27 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. 308248, pagal ją advokatui A. D. sumokėjo 1 500 Lt (b. l. 20, civ. byla Nr. 2-32-538/2008, t. 1, b. l. 118). Teismas sprendė, kad esant CPK 98 str. 1 d. numatytam išlaidų advokato pagalbai apmokėti teisiniam reglamentavimui, yra pagrindas ieškovui iš antstolio A. S. priteisti 1 500 Lt advokato atstovavimo išlaidų.
Ieškovas I. Š. apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. vasario 17 d. sprendimo dalį dėl 98 803,85 Lt priteisimo iš ieškovo atsakovui R. B. panaikinti, priteisti ieškovui iš antstolio A. S. 4 800 Lt išlaidų už advokato teisinę pagalbą ir įsiteisėjus sprendimui, panaikinti laikinąsias apsaugos priemones. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai iš ieškovo priteisė atsakovui 98 803,85 Lt. Kadangi butą iš varžytynių pardavė antstolis A. S. , ir šis pardavimo aktas buvo pripažintas negaliojančiu, todėl nurodyta pinigų suma turi būti priteista iš antstolio. Areštavus butą ir jį pardavus iš varžytynių, ieškovui buvo padaryta didelė žala. Bute buvo atliktas remontas ir ieškovas ketino jį parduoti. Šio metu pagal rinkos kainas buto vertė yra dvigubai mažesnė. Teismas, priimdamas sprendimą, privalėjo šias aplinkybes įvertinti.
2. Teismas nepagrįstai ieškovui priteisė tik 1 500 Lt advokato atstovavimo išlaidų.
3. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovo prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones.
Šalies argumentai
Atsakovas R. B. apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. vasario 17 d. sprendimą pakeisti, panaikinti sprendimo dalį dėl restitucijos taikymo natūra ir šį ieškinio reikalavimą atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Skunde nurodo, kad:
1. Teismas, spręsdamas restitucijos taikymo klausimą, neteisingai vertino bylos aplinkybes, turinčias reikšmės restitucijos taikymui, todėl neteisingai nustatė, jog šiuo atveju restitucija taikytina, tuo pažeidė CK 6.145 straipsnio 2 dalies nuostatas, bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Kadangi byloje nustatyta, kad už iš varžytynių parduotą turtą gautos lėšos jau yra paskirstytos ieškovo kreditoriams ir dėl to, ieškovas nebedisponuoja jokia už išvaržytą turtą gauta pinigų suma, todėl esant tokioms aplinkybėms objektyviai restitucija, kaip ieškovo teisių gynimo būdas yra negalima. Esant tokioms aplinkybėms, taikytinas kitas ieškovo pažeistų teisių gynimo būdas – valstybės ir antstolio atsakomybė, už teismo ir antstolio neteisėtais veiksmais padarytą žalą.
2. Teismas nustatęs, kad restitucija taikytina, neteisingai nustatė restitucijos būdą (CK 6.146 str.), taip pat nepagrįstai neįvertino ir nesvarstė, ar nėra pagrindo iš viso netaikyti restitucijos (CK 6.145 str. 2 d.). Teismas niekaip nevertino, nemotyvavo ir nepasisakė, ar taikius restituciją natūra nebus pažeistas sąžiningumo principas, ir ar dėl tokio restitucijos taikymo būdo šalių padėtis gali nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėti, o kitos atitinkamai pagerėti. Teismas vadovaujantis sąžiningumo principu bei CK 6.145 straipsnio 2 dalimi turėjo pagrindą iš viso netaikyti restitucijos, atsižvelgdamas, kad išvaržyto turto įgijėjas yra sąžiningas, kad restituciją taikius natūra, jis privalės ilgą laiką bandyti iš ieškovo susigrąžinti teismo priteistas pinigų sumas ir išieškojimą vykdyti iš to paties išvaržyto buto, bei patirti su tokiu apsunkintu išieškojimu susijusias neigiamas finansines ir moralines pasekmes. Taikius restituciją natūra esmingai bus pažeistas sąžiningumo principas bei atsakovo teisė ir teisėti interesai, nes tokiu atveju, susidarys tokia situacija, kai iš sąžiningai iš varžytynių turtą įgijusio asmens bus atimtas turtas, o už tai nebus grąžintos už turtą sumokėtos pinigų sumos, nes šios jau panaudotos skolininko skoloms padengti. Todėl taikius restituciją, nesąžiningai pagerės tik skolininko padėtis, nes jis susigrąžins turtą ir neribotą laiką disponuos pinigų sumomis, kurias turėtų sumokėti atsakovui, o atsakovas dėl to privalės dėl nuostolių atlyginimo bylinėtis su antstoliu ir valstybe.
Atsakovas antstolis A. S. atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. vasario 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinius skundus atmesti. Atsiliepime nurodo, kad pritaikius restituciją, asmuo negali gauti daugiau,nei turėjo. Antstolis, b9damas tarpininku tarp pirkėjo ir pardavėjo vykdymo procese, nėra sandorio šalis, o restitucija taikytina tarp pripažinto negaliojančiu sandorio šalių. Šioje byloje, taikant restituciją, pinigus turto pirkėjai priteisus iš varžytines vykdžiusios antstolės, o iš varžytynių parduotą turtą grąžinus ieškovams, pastarieji nepagrįstai praturtėtų antstolio sąskaita. Ieškovo skunde nurodytas reikalavimas priteisti iš antstolio pinigines lėšas prieštarautų CK 6.145 straipsniui ir teismų praktikai.
Trečiasis asmuo UAB ,,BTA draudimas“ atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. vasario 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinius skundus atmesti. Atsiliepime nurodo, kad apelianto R. B. nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo netaikyti restitucijos natūra, kadangi teismui priėmus sprendimą ir pritaikius restituciją natūra, ieškovo padėtis nepagrįstai nepagerėjo, o R. B. nepagrįstai nepablogėjo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka suformuotą teismų praktiką. Ieškovas skundo reikalavimu priteisti sumą iš antstolio išeina už bylos nagrinėjimo ribų, kadangi bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu ieškovas patikino, kad grąžins pinigus iškart kai tik jam bus grąžintas butas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai netenkintini.
Pirmosios instancijos teismas surinko ir ištyrė visus įrodymus, teisingai juos įvertino ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, o taip pat visais atvejais patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).
Byloje nagrinėjamas restitucijos taikymo klausimas, pripažinus negaliojančiu antstolio turto pardavimo iš varžytinių aktą. Byla pradėta 2005 metais. Per visą bylos nagrinėjimo laikotarpį įvairių instancijų teismų procesiniais sprendimais yra nustatyta, kad antstolis A. S. , vykdydamas buto Poilsio g. 16-9, Klaipėdoje varžytines pažeidė procesines teisės normas, ko pasėkoje turto pardavimo iš varžytinių aktas buvo pripažintas negaliojančiu Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartimi (t. 1, b. l. 126-131), kurią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. lapkričio 25 d. nutartimi paliko galioti (t. 2, b. l. 181-191).
Šiuo metu byla nagrinėjama, atnaujinus procesą pagal A. S. prašymą atnaujinti procesą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. liepos 15 d. nutarties, kuria bylos dalis dėl restitucijos taikymo buvo nutraukta. Šią nutartį Klaipėdos apygardos teismas panaikino 2009 m. gruodžio 8 d. nutartimi atnaujinęs procesą. Todėl šiuo metu byla nagrinėjama iš esmės iš naujo, tačiau bylos nagrinėjimui taikytinos Civilinio proceso kodekso XVIII skyriaus, reglamentuojančio proceso atnaujinimą, taisyklės.
Nagrinėjamoje byloje negali būti kvestionuojami galiojantys teismų procesiniai sprendimai, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai vertino juos tik tiek, kiek tai reikšminga restitucijos taikymui. Restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos (CK 6.145 straipsnio 1 dalis). Pripažinto negaliojančiu sandorio teisinės pasekmės yra susijusios su šalių turtinės padėties, kurioje buvo iki sandorio sudarymo, atkūrimu, jeigu to, ką pagal sandorį šalis yra gavusi, negalima grąžinti natūra, ji privalo kitai šaliai to vertę atlyginti pinigais (CK 6.145, 6.146 straipsniai). Išimtinais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas Civilinių bylų išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009, konstatavo, kad restitucija yra prievolinis teisinis pažeistų teisių gynimo būdas ir daiktinės teisės normos, reglamentuojančios daikto išreikalavimą iš sąžiningo įgijėjo (CK 1.80 straipsnio 3, 4 dalys) šiuo atveju netaikytinos. Sąžiningumo principas yra teisiškai reikšmingas sprendžiant klausimą dėl restitucijos šalių tarpusavio interesų pusiausvyros (CK 6.145 straipsnio 2 dalis), bet ne kaip turto įgijėjo žinojimas ar galėjimas žinoti apie pardavimo sąlygas ir aplinkybes (CK 4.96 straipsnio 1 dalis).
Nagrinėjęs bylą teismas tinkamai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir teisingai taikė restituciją, įvertinęs faktines bylos aplinkybes – kad ginčo bute iki šiol gyvena I. Š. , kad ginčas dėl turto pardavimo iš varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu vyksta nuo 2005 metų, kad didesnioji pinigų suma už nupirktą varžytinėse butą pervesta į skolininko I. Š. sąskaitą.
Apelianto R. B. apeliaciniame skunde nurodytas motyvas, kad taikydamas restituciją teismas neteisingai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika šios kategorijos bylose, yra nepagrįstas.
Apelianto nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2009 nagrinėtos aplinkybės su nagrinėjamos bylos aplinkybėmis ratio decidendi skiriasi. Apelianto nurodytoje nutartyje buvo nagrinėjama, ar galima taikyti restituciją atsakovei – Lietuvos valstybei, nustačius, kad jos pareigūnas (teismo antstolis) atliko neteisėtus veiksmus. Šiuo gi atveju restitucija taikoma tarp ginčo sandorio šalių – skolininko ir pirkėjo, todėl nurodytu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu teismui nebuvo pagrindo vadovautis.
Be to, apeliantas R. B. nepateikė jokių įrodymų, kad I. Š. bus nepajėgus grąžinti restitucijos taikymui iš jo priteistų lėšų – 98 803,85 litų. Vien ta aplinkybė, kad pervestus į jo sąskaitą pinigus I. Š. paėmė, neduoda pagrindo spręsti apie I. Š. galimybę įvykdyti teismo sprendimą.
Dėl paminėtų aplinkybių teisėjų kolegija neturi pagrindo apelianto R. B. apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Taip pat teisėjų kolegija neturi pagrindo tenkinti ir ieškovo I. Š. apeliacinio skundo.
Apeliantas neteisingai nurodo, jog jo gauti pinigai už parduotą butą – 98 803,85 Lt turi būti priteisti buto pirkėjui iš antstolio. Minėta, kad byloje sprendžiamas ne civilines teisinės atsakomybės dėl neteisėtų antstolio veiksmų, o restitucijos taikymo klausimas. Restitucija – pripažinto ab initio negaliojančiu sandorio teisinė pasekmė, tai yra šalių grąžinimas į iki sandorio sudarymo buvusią padėtį. Ieškovas pats neginčija, be to byloje nustatyta, kad jis gavo į savo sąskaitą pinigus už varžytinėse parduotą butą. Todėl taikant restituciją, šiuos pinigus teismas pagrįstai priteisė iš jo, nes priešingu atveju, jam gavus ir butą, ir pinigus, jis nepagrįstai praturtėtų, kas prieštarauja civilinės teisės principams. Aplinkybė, jog pasikeitus rinkos sąlygoms, butas prarado dalį buvusios vertės, nėra teisiškai reikšminga šioje byloje, nes byla nagrinėjama tik restitucijos dalyje ir iš I. Š. priteista ne buto rinkos ar buvusi vertė, o tik suma, gauta pardavus butą varžytinėse ir skolos dalį išmokėjus kitiems išieškotojams.
Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas, jeigu prašymas dėl jų priteisimo bei išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai pateikiami iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šioje normoje imperatyviai draudžiama priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą šaliai atitinkamą prašymą dėl jų priteisimo bei išlaidų dydį patvirtinančius įrodymus pateikus vėliau. Toks reguliavimas paaiškinamas siekiu užkirsti kelią nesąžiningiems reikalavimams priteisti teisinės pagalbos išlaidas, taip pat byloje dalyvaujančių asmenų pareiga rūpintis proceso eiga (CPK 7 str. 2 d.). Be to, byloje esantys duomenys apie priešingos šalies patirtas bylinėjimosi išlaidas leidžia kitai šaliai spręsti, ar tolimesnis bylinėjimasis, įvertinant pareigą atlyginti šias išlaidas ginčo pralaimėjimo atveju, tebėra tikslingas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas I. Š. į bylą pateikė tik 2006 m. kovo 27 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. 308248, pagal ją advokatui A. D. sumokėjo 1 500 Lt (b. l. 20, civ. byla Nr. 2-32-538/2008, t. 1, b. l. 118). Kitus įrodymus: 2005 m. gegužės 23 d. kvito šaknelę Nr. 233187, pagal kurią advokatui A. D. sumokėta 200 Lt; 2005 m. rugsėjo 5 d. kvito šaknelę Nr. 233135, pagal kurią advokatui A. D. sumokėta 300 Lt; 2005 m. rugsėjo 7 d. kvito šaknelę Nr. 233136, pagal kurią advokatui A. D. sumokėta 1 000 Lt; 2006 m. sausio 6 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. 308222, pagal kurią advokatui A. D. už dokumento surašymą sumokėta 300 Lt; 2008 m. spalio 10 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. 275484, pagal kurį advokatui R. I. sumokėta 3 000 Lt, ieškovas pateikė tik su prašymu dėl proceso atnaujinimo papildymu, t. y. po bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Kadangi išlaidas patvirtinantys dokumentai nebuvo pateikti iki bylos nagrinėjimo pabaigos, todėl pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis imperatyvia įstatymo nuostata, pagrįstai atsisakė jas priteisti. Tokia išvada atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. L. v. E. K.; bylos Nr. 3K-3-447/2007; 2008 m. liepos mėn. 17 d. nutartis civilinėje byloje J. K. v. I. S., bylos Nr. 3K-3-365/2008 ir kt.).
Netenkinant apeliacinių skundų, atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.). Byloje nustatyta, kad ieškovas I. Š. apeliaciniu skundu ginčijo pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl 98 803,85 Lt priteisimo (b. l. 80-81), tačiau paduodamas apeliacinį skundą sumokėjo per mažą, t. y. 127 Lt dydžio žyminį mokestį. Todėl iš ieškovo I. Š. priteistina 2 837,11 Lt ((98 803,85x0,03)-127) dydžio žyminis mokestis valstybei (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 4 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
n utaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. vasario 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo I. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2 837,11 Lt (du tūkstančius aštuonis šimtus trisdešimt septynis litus, 11 ct) žyminio mokesčio valstybei.