- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-07-31
- Bylos Nr.
- e2S-914-513/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-11-3-01340-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Čuchraj
- Ieškovas
- N. K.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj, veikdama Panevėžio apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės N. K. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo 2025 m. balandžio 3 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja N. K. (toliau – ieškovė) pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir prašė areštuoti individualios įmonės „Vigensta“ savininko A. O. (A. O.) asmeninį turtą, įpareigoti antstolį atlikti savininko turto paiešką ir nustatyti jo turimą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, banko sąskaitas ir kitą vertingą turtą, priimti visus reikalingus sprendimus siekiant išieškoti priteistą sumą iš savininko asmeninio turto, įpareigoti atsakovą ar atitinkamas institucijas (pvz., Registrų centrą, VĮ Regitra, bankus) pateikti duomenis apie atsakovo turtą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Utenos apylinkės teismo 2025 m. balandžio 3 d. nutartimi ieškovės N. K. prašymai netenkinti.
Šalies argumentai
Teismas nustatė, kad Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2025 m. vasario 6 d. sprendimu civilinė byla išnagrinėta, sprendimas įsiteisėjęs. Ieškovė 2025 m. kovo 24 d. pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje CPK nustatyta tvarka (CPK 144 straipsnio 2 dalis). Teismas pažymėjo, kad civilinis procesas šioje civilinėje byloje yra pasibaigęs, todėl laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje jau iš viso negali būti taikomos, todėl nėra pagrindo tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Teismas taip pat nurodė, kad byloje jokie antstolio veiksmai nebuvo skundžiami, todėl prašymo įpareigoti antstolį atlikti kokius nors veiksmus tenkinti nėra pagrindo. Įvertinęs tai, kad procesas byloje pasibaigęs, teismas nurodė, kad nėra pagrindo tenkinti ir prašymų priimti visus reikalingus sprendimus siekiant išieškoti priteistą sumą iš savininko asmeninio turto bei įpareigoti atsakovą ar atitinkamas institucijas (pvz., Registrų centrą, VĮ Regitra, bankus) pateikti duomenis apie atsakovo turtą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė N. K. (apeliantė) prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo 2025 m. balandžio 3 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Nurodo, kad 2025 m. kovo 24 d. pateikė prašymą teismui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuris nesusijęs su anksčiau išnagrinėta byla, nors E.teismų sistema automatiškai ją priskyrė buvusiam civilinės bylos numeriui. Argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino, kad šis ieškinys yra naujas, remiamasi naujais faktais, kurie paaiškėjo / atsirado po ankstesnės bylos nagrinėjimo ir nėra tapatus anksčiau nagrinėtam ginčui. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali būti padaryta žala jos interesams, nes antstolio neveikimas sukelia realų pavojų jos teisėms – pavyzdžiui, dėl to nėra vykdomas sprendimas ar nesaugomi jos turtiniai interesai. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netenkino prašymo, nes ji neskundė antstolio veiksmų, tačiau pažymi, kad antstolė vykdomąjį raštą grąžino paaiškinusi, kad įmonė buvo likviduota ir kad jos turtas neegzistuoja. Antstolė taip pat patarė jai kreiptis į teismą dėl išieškojimo iš skolininko asmeninio turto. Kadangi pasitikėjo antstole, nesikreipė į teismą dėl jos veiksmų teisėtumo, tačiau vėliau antstolei atsisakius pateikti jai įrodymus, kad įmonė tikrai yra likviduota ir neturi turto, ji pasijuto apgauta ir apsisprendė skųsti antstolės veiksmus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Informacinės teismų sistemos LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis) duomenimis nustatyta, kad Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2025 m. vasario 6 d. sprendimu iš dalies patenkintas ieškovės N. K. ieškinys ir iš atsakovės A. O. individualios įmonės „Vigensta“ ieškovės naudai priteistas 3554,93 Eur nuostolių atlyginimas, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 3554,93 Eur sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme 2023 m. gruodžio 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Sprendimas įsiteisėjo 2025 m. kovo 11 d. Ieškovei 2025 m. kovo 12 d. išduotas vykdomasis raštas, o 2025 m. kovo 18 d. ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pakartotinai išduoti vykdomąjį raštą dėl skolos išieškojimo iš asmeninio skolininko A. O. turto ir pajamų. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2025 m. kovo 20 d. nutartimi prašymas netenkintas. Nurodytoje nutartyje teismas pažymėjo, kad 2025 m. vasario 6 d. sprendimu nuostolių atlyginimas priteistas ne iš trečiojo asmens A. O., o iš atsakovės A. O. individualios įmonės „Vigensta“. Pagal šį sprendimą vykdomasis raštas jau išduotas, todėl tenkinti ieškovės prašymą nėra pagrindo. Ieškovė 2025 m. kovo 24 d. pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašydama areštuoti atsakovo A. O. turtą, kurio pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi netenkino.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai konstatavo, kad ieškovės 2025 m. kovo 24 d. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra pateiktas civilinėje byloje, kurioje procesas yra pasibaigęs. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2025 m. vasario 6 d. sprendimu išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-29-1147/2025 ieškovė ieškinį dėl nuostolių atlyginimo pareiškė atsakovei A. O. individualiai įmonei „Vigensta“ ir trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, A. O., tuo tarpu, 2025 m. kovo 24 d. pateiktame prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovė atsakovu aiškiai nurodė A. O. Be to, ieškovės prašyme yra aiškiai nurodyta, jog ji rengia ieškinį prieš įmonės savininką A. O., kadangi atsakovo įmonė yra likviduota ir teismo sprendimas, kuriuo jai iš šios įmonės priteistas nuostolių atlyginimas, yra neįgyvendinamas.
Pažymėtina, kad Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2025 m. kovo 25 d. nutartimi ieškovei buvo nustatyta terminas ištaisyti prašymo trūkumus; vienu iš prašymo trūkumų teismas nurodė „Ieškovė N. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikė byloje, kurioje atsakovė yra A. O. individuali įmonė „Vigensta“. Trečiasis asmuo A. O. šioje byloje nėra atsakovas. Todėl yra neaišku, kokio konkretaus asmens (vardas, pavardė arba juridinio asmens pavadinimas) turtą ieškovė prašo areštuoti“. Vykdydama nutartį ieškovė 2025 m. balandžio 1 d. pateikė prašymą dėl trūkumų šalinimo, jį pavadino prašymu dėl individualios įmonės savininko asmeninio turto arešto, nurodė, kad pagal 2025 m. vasario 6 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-29-1147/2025 ji yra IĮ „Vigensta“ kreditorė, tačiau antstolis ją informavo, kad įmonė yra likviduojama ir neturi turto, iš kurio būtų galima išieškoti priteistą sumą. Ieškovė nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo 8 straipsnį individualios įmonės savininkas atsako už įmonės prievoles visu savo turtu, o pagal CK 2.50 straipsnio 4 dalį individualios įmonės savininkas atsako visu savo asmeniniu turtu, todėl ji prašo taikyti areštą individualios įmonės „Vigensta“ savininko A. O. asmeniniam turtui.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esant ieškovės prašyme išdėstytoms aplinkybėms, yra pakankamai aišku ir suprantama, kad ieškovė ketino reikšti naują ieškinį būtent atsakovui likviduotos individualios įmonės savininkui ir pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo (CPK 144 straipsnio 2 dalis). Dėl to, net jeigu ir ieškovės 2025 m. kovo 24 d. prašymas buvo užregistruotas išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-29-1147/2025, pirmosios instancijos teismas turėjo pats šią klaidą ištaisyti ir ieškovės prašymą nustatyta tvarka perregistruoti naujoje civilinėje byloje bei atlikti kitus procesinius veiksmus nagrinėjant prašymą.
Be to, ieškovė 2025 m. balandžio 7 d. pateikė prašymą dėl klaidos ištaisymo ir būtent nurodė, kad jos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra susijęs su nauju inicijuojamu ieškiniu, tačiau dėl EPP sistemos techninių apribojimų priskyrė šį prašymą prie jau išnagrinėtos bylos. Taigi, pirmosios instancijos teismas galėjo pasinaudoti ir CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta galimybe sutikti su ieškovės atskiruoju skundu, pats panaikinti skundžiamą nutartį, užregistruoti ieškovės 2025 m. kovo 24 d. prašymą naujoje civilinėje byloje, atlikti CPK nustatytus veiksmus ir išnagrinėti jį nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas pernelyg formaliai vertino susidariusią situaciją, netinkamai užregistravo ieškovės 2025 m. kovo 24 d. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, dėl to nepagrįstai konstatavo, kad prašymas pareikštas pasibaigusiame civiliniame procese ir netinkamai jį išnagrinėjo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir ieškovės 2025 m. kovo 24 d. prašymas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas) įvertinus ir aplinkybę, kad 2025 m. liepos 21 d. ieškovė N. K. pareiškė ieškinį atsakovui A. O., trečiajam asmeniui T. O. dėl žalos atlyginimo priteisimo iš individualios įmonės savininko, ieškinys priimtas 2025 m. liepos 24 d. teismo rezoliucija Vilniaus regiono apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-12119-1141/2025).
Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Utenos apylinkės teismo 2025 m. balandžio 3 d. nutartį panaikinti ir 2025 m. kovo 24 d. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo tinkamai jį užregistravus.