Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Rūta Gustienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo (skolininko) G. K. skundą suinteresuotiems asmenims antstolei Svajonei Žukaitienei, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl antstolio veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Apie rašytinį procesą dalyvaujantys byloje asmenys buvo informuoti paskelbiant CPK 133 str. 3 d. nustatyta tvarka interneto tinklapyje www.teismai.lt pranešimą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Civilinės bylos ir vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis nustatyta, jog antstolės Svajonės Žukaitienės žinioje esančioje vykdomoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atliekamas skolos išieškojimas iš skolininko G. K. pagal Alytaus rajono apylinkės teismo 2007-03-14 nutarimą išieškotojo valstybės naudai

Iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad pareiškėjas (skolininkas) G. K. atlieka bausmę Marijampolės pataisos namuose. Vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 2016-10-28 priimtas skundžiamas nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – nurodymas), kuriuo antstolė Svajonė Žukaitienė, vadovaudamasi CPK 689 str. 1 d., nurodė iš G. K. visų sąskaitų, priverstinai nurašyti 300,66 Eur piniginių lėšų sumą, ją pervedant į antstolės depozitinę sąskaitą. Taip pat antstolė Svajonė Žukaitienė minėtame nurodyme nurodė, jog jeigu šiuo nurodymu nurašytos piniginės lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba nurašytos lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka, skolininkas turi teisę per 14 dienų nuo šio nurodymo išsiuntimo skolininkui dienos pateikti antstoliui nurašytų lėšų kilmę patvirtinančius dokumentus. Tokios lėšos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas grąžinamos skolininkui. Per nustatytą terminą nepateikus nurašytų lėšų kilmę patvirtinančių dokumentų, nurašytos lėšos bus išmokėtos CPK 753 str. ir Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352 „Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ 85, 86 p. ir 87 p. pirmojoje pastraipoje nustatyta tvarka. Antstolė Svajonė Žukaitienė išsiuntė skolininkui 2016-10-28 teikimą Nr. (duomenys neskelbtini) pridedant vykdymo išlaidų apskaičiavimą ir minėtą nurodymą, kurie 2016-10-31 įteikti administracijos reikalų skyriaus vyresniajai raštvedei D. Ž.. Vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nėra duomenų, kad iš skolininko buvo išieškotos kokios nors lėšos. Antstolės Svajonės Žukaitienės kontoroje 2016-11-09 gautas skolininko G. K. 2016-11-07 skundas, kuriuo skundžia antstolio veiksmus dėl išieškomų lėšų iš jo sąskaitos dalyje, kuri neviršija Vyriausybės nustatytos MMA.

Pareiškėjas 2016-11-07 skunde nurodo, jog teikia skundą dėl antstolės 2016-10-28 patvarkymo, neįvardindamas jo numerio, tačiau iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų matyti, jog antstolė Svajonė Žukaitienė 2016-10-28 yra priėmusi nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini). Nors antstolė Svajonė Žukaitienė 2016-11-10 patvarkyme Nr. (duomenys neskelbtini) nurodo, jog vykdant išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 2016-10-28 priimtas patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų matyti, jog antstolės įvardinto patvarkymo numeris sutampa su nurodymo numeriu.

Turto areštas – įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas priverstinis nuosavybės teisės į turtą arba atskirų šios teisės sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas apribojimas, siekiant užtikrinti išieškojimą. Disponavimo piniginėmis lėšomis, esančiomis kredito, mokėjimo ar kitose įstaigose atidarytose sąskaitose apribojimą reglamentuoja CPK 689 str. Išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje (sąskaitose), arba disponavimo tokioje sąskaitoje (sąskaitose) laikomomis piniginėmis lėšomis apribojimą antstolis vykdo elektroninių ryšių priemonėmis per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą (toliau - PLAIS) (CPK 689 str. 1 d.). Antstolis, vykdydamas išieškojimą, elektroninių ryšių priemonėmis per PLAIS informacinę sistemą pateikia kredito įstaigai nurodymą apriboti disponavimą skolininko piniginėmis lėšomis arba priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas skolai ir vykdymo išlaidoms padengti (CPK 689 str. 2 d.). Nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas savo turiniu ir esme atitinka antstolio patvarkymą areštuoti pinigines lėšas bei šias lėšas pervesti į antstolio sąskaitą.

Antstolis jam pateiktus vykdomuosius dokumentus vykdo laikydamasis CPK, Sprendimų vykdymo instrukcijos bei kitų jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatytos tvarkos. CPK 624 str. 2 d. numato priverstinio vykdymo priemones, kurių gali būti imamasi vykdant išieškojimą, tarp kurių ir išieškojimas iš skolininko lėšų ir turto ar turtinių teisių, taip pat išieškojimas iš skolininko turto ir pinigų sumų, esančių pas kitus asmenis. CPK 664 str. numato išieškojimo iš skolininkui priklausančio turto eilę: pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai, o antrąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto (CPK 664 str. 1, 2 d.). CPK 739 str. numatyta, iš kokių piniginių lėšų negalima išieškoti, tai: kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos; išmokos vaikams, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą; laidojimo pašalpa; išmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai bei išeitinės išmokos. CPK 668 str. nurodytas turtas, iš kurio negalima išieškoti, nes taip apsaugomas turtas, kuris yra reikalingas patenkinti būtiniausius skolininko ir jo šeimos narių poreikius. Šio turto išplėstinis sąrašas yra nurodytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje (Instrukcijos 93.1. – 93.6. p.).

Pareiškėjas savo skunde remiasi CPK 668 str. 1 d. nuostata, draudžiančia antstoliui nukreipti išieškojimą į sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. CPK 668 str. 1 d. nuostata, kad išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią MMA, nėra absoliuti: jeigu CPK 689 str., reguliuojančiame išieškojimą iš skolininko piniginių lėšų bankuose, jokių apribojimų dėl galimų išieškoti sumų dydžio nenumatyta, tai CPK 736 str. 1 d. netgi nurodyta, kokio dydžio išskaitos turi būti daromos iš skolininko darbo užmokesčio dalies neviršijančios MMA. Jeigu skolininko vienintelis pajamų šaltinis yra į banko sąskaitą pervedamas darbo užmokestis arba kitos jam prilyginamos pajamos, nepriklausomai nuo to, ar šių pajamų dydis yra didesnis, ar mažesnis už MMA, išieškojimas iš tokių pajamų gali būti vykdomas tik šias sumas išmokančiam asmeniui pateikiant patvarkymą dėl CPK 736 str. nustatyto dydžio išskaitų atlikimo, bet ne areštuojant banko sąskaitoje esančias lėšas, prilyginamas darbo užmokesčiui. Atsižvelgiant į tai, išieškojimas iš skolininko banko sąskaitoje esančių lėšų iš esmės yra laikytinas išieškojimu iš skolininko santaupų ir Sprendimų vykdymo instrukcijos, kur vadovaujantis CPK 583 str. 1 d., nustato CPK VI dalies teisės normų taikymo tvarką, 93.6. p. buvo nustatyta, kad išieškojimas negali būti nukreipiamas tik į MMA neviršijančią grynųjų pinigų sumą.

Sprendimų vykdymo instrukcijos 7¹ p. numatyta, jog antstoliui nustačius, kad tokios išmokos, į kurias negali būti nukreipiamas išieškojimas yra skiriamos, ir (ar) turėdamas kitų duomenų, kad kredito įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje yra arba į sąskaitą bus pervedamos lėšos, į kurias negalima nukreipti išieškojimo, antstolis nurodyme priverstinai nurašyti pinigines lėšas nurodo piniginių lėšų sumą, kuria asmuo gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį, lygią išmokų ir (ar) kitų lėšų, į kurias negalima nukreipti išieškojimo, sumai.

Nagrinėjamu atveju, vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nėra duomenų, kad į skolininko nurodytą sąskaitą, būtų gaunamos CPK 739 str. nurodytos lėšos (CPK 178 str.). Vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat nėra duomenų, kad skolininkas per nustatytą terminą antstoliui būtų pateikęs nurašytų lėšų kilmę patvirtinančius dokumentus, tuo labiau vykdomosios bylos duomenimis iš pareiškėjo jokių lėšų nebuvo išieškota, nebuvo nurašyta jokių lėšų, tai patvirtina ir vykdomosios bylos duomenys. Svarbu pažymėti, kad pareiškėjui, įrodinėjančiam, kad antstoliui skundžiamu nurodymu areštavus jo lėšas, esančias ar būsimas, kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje (sąskaitose), jis negali patenkinti minimalių būtinųjų pragyvenimo poreikių, areštuotos ir ieškotos lėšos viršija MMA ir t. t. (remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartimi Nr. 3K-3-154-313/2016), tenka įrodinėjimo pareiga pagrįsti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (CPK 178 str.) (Šiaulių apygardos teismo 2016-04-11 nutartis Nr. 2S-420-267/2016). Šiuo atveju šių aplinkybių pareiškėjas neįrodinėjo, jų konkrečiau teismui nenurodė, o tik abstrakčiai motyvuojant pateikė skundą, kuriame nurodo, jog išieškomos jo banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančios lėšos yra vienintelės pajamos būtinos patenkinti minimalius jo pragyvenimo poreikius, o remiantis CPK 668 str. 1 d. reglamentavimu ir teismų praktika, iš fizinio asmens išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą neviršijančią Vyriausybės nustatytos MMA (išskyrus lėšas į kurias išieškojimo apskritai negalima nukreipti), nors vykdomosios bylos duomenimis antstolė iš šios skolininko sąskaitos nėra išieškojusi jokių lėšų. Teismas pažymi ir tai, kad Sprendimų vykdymo instrukcijos 89 p. numato, kad jeigu areštuojamos skolininko piniginės lėšos bankuose, kitose kredito įstaigose, skolininkas turi teisę per 14 dienų nuo antstolio nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas išsiuntimo skolininkui dienos pateikti antstoliui dokumentus, įrodančius, kad areštuotos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba areštuotos lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Tokios lėšos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas grąžinamos skolininkui. Tuo atveju, jeigu skolininkas Spendimų vykdymo instrukcijos 89 p. numatytų dokumentų per nustatytą terminą nepateikia, antstolis areštuotas lėšas išmoka išieškotojams. Nors skolininkas buvo tinkamai informuotas apie jo atžvilgiu vykdomą išieškojimą, tačiau vykdomosios bylos duomenimis jis nepateikė antstoliui tinkamų duomenų apie jo sąskaitoje esančias lėšas bei jų kilmę, be to, vykdomosios bylos duomenimis jokių lėšų iš skolininko ir nebuvo išieškota. Paminėtina ir tai, kad patikrinus Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą, nustatyta, kad G. K. nedirba, pajamų negauna.

Tokiu būdu, išanalizavus nurodytas teisės normas, teismas daro išvadą, kad įstatymai (CPK 736 str. 1 d.) vis dėlto leidžia vykdyti išieškojimą iš mažesnės negu 1 MMA lėšų sumos. Kaip jau minėta pagal CPK 12, 178 str. kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, tai yra nurodę ir aukštesnės instancijos teismai. Šiuo konkrečiu atveju pareiškėjas-skolininkas G. K. nepateikė teismui absoliučiai jokių įrodymų, patvirtinančių, kad iš jo buvo išieškotos piniginės lėšos, šių lėšų kilmės ir dydžio, kad sąskaitoje esančios lėšos yra vienintelės jo pajamos patenkinti būtinus minimalius pragyvenimo poreikius, taip pat, kad sąskaitoje esančios ar būsimos lėšos patenka į lėšų, iš kurių būtų draudžiama vykdyti išieškojimą, sąrašą (CPK 178 str.). Todėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės laikytinos nepagrįstomis.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad antstolė, areštuodama pareiškėjo sąskaitoje esančias pinigines lėšas, elgėsi teisėtai, nepažeisdama vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų, pareiškėjo teisių, kurios jam numatytos Lietuvos Respublikos įstatymuose bei Europos žmogaus teisių konvencijoje (CPK 178, 185 str.). Todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 str., 290-291 str., 442 str. 6 p., 510 str., 512 str., teismas

nutaria:

pareiškėjo G. K. skundą atmesti.

Nutarties patvirtintas kopijas siųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstolės Svajonės Žukaitienės kontorai vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės rajono apylinkės teismą.