Utenos apylinkės teismo nutartis

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjęs klausimą dėl priverčiamosios medicininės priemonės taikymo panaikinimo D. R.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. spalio 19 d. nutartimi D. R., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, nepakaltinamumo būsenoje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.

Teismo posėdžio metu VšĮ Molėtų rajono sveikatos centro atstovė prašė panaikinti D. R. taikomą priverčiamąją medicininę priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Prokuroras posėdžio metu siūlė teikimą tenkinti ir panaikinti D. R. taikomą priverčiamąją medicininę priemonę.

D. R. gynėjas posėdžio metu neprieštaravo, jog D. R. būtų panaikinta priverčiamoji medicininė priemonė.

Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingų veikų, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. Taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę, teismas nenustato jos taikymo laiko. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas turi diskreciją savo nuožiūra spręsti klausimą dėl būtinybės asmeniui taikyti priverčiamąsias medicinos priemones ir parinkti tokių priemonių rūšį, atsižvelgdamas į BK 98 straipsnyje nustatytus kriterijus bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos teismas turi įvertinti tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinė sveikata ir su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.

VšĮ Molėtų rajono sveikatos centras 2025-01-23, teikia išvadą panaikinti priverstinį ambulatorinį stebėjimą D. R., nes jis reguliariai lankosi Mokėtų Psichikos sveikatos centre, vartoja jam skiriamus vaistus. Stebėjimo laikotarpiu dėl psichikos būsenos ūmaus pablogėjimo nestebėta, stacionare negydytas. Apsilankymų metu agresyvių tendencijų nestebėta, D. R. elgėsi adekvačiai. D. R. serga lėtine psichikos liga, sutinka gydymą tęsti ambulatoriškai.

Pažymėtina, kad sveikatos centro išvada dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių taikymo ar panaikinimo yra tik rekomendacinio pobūdžio, todėl teismas, spręsdamas dėl konkrečios priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės rūšies taikymo, įvertina ne tik gautus medicininius duomenis apie ligos eigą, bet ir asmens socialinį pavojingumą bei galimybes maksimaliai užtikrinti reikalingų gydymo priemonių taikymą.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes laikytina, kad D. R. psichikos būklė yra akivaizdžiai pagerėjusi ir stabili. Stebimuoju laikotarpiu priverstinio gydymo pažeidimų nenustatyta.

Teismas, įvertinęs pateiktus duomenis, daro išvadą, kad nors D. R. diagnozuotas psichinis sutrikimas, jo psichikos būklė yra tokia, kad jis pavojaus aplinkiniams nebekelia ir dėl jam konstatuoto psichikos sutrikimo jį stebėti ir gydyti priverstinai nebereikalinga. Tai reiškia, kad reikalingumas jam taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis yra išnykęs, todėl ši priverčiamoji medicinos priemonė panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 3 dalies 3 punktu, 6 dalimi, 440 straipsniu,

nutaria:

teikimą patenkinti.

D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis – taikymą panaikinti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.