- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-06
- Bylos Nr.
- 2S-101-798/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02308-2013-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Antanas Rudzinskas
- Ieškovas
- N. L.
- Atsakovas
- S. P.
- Kategorijos
- 29.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas, vienasmeniškai teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės 2013 m. spalio 2 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės N. L. ieškinį atsakovui S. P. dėl valdymo teisės gynimo ir iškeldinimo iš negyvenamųjų patalpų - rūsio.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama apginti jos teisę į rūsio, nurodyto jos buto (duomenys neskelbtini) techninio inventorizavimo byloje Nr. 9761, kurio plotas 20,27 m², valdymą ir iškeldinti atsakovą S. P. iš šio rūsio, įpareigojant atsakovą atkurti padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo. Nurodė, kad 1992-09-10 privatizavo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto valdybos 1997-07-10 sprendimu prie buto buvo priskirtas rūsys. Vėliau potvarkiu butui buvo suteiktas numeris (duomenys neskelbtini). 212-02-10 atsakovas savavališkai užvaldė rūsio patalpas. Į raginimus nutraukti neteisėtą užvaldymą nereaguoja, todėl ieškovė dėl valdymo teisių gynybos kreipėsi į teismą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2013 m. spalio 2 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą trūkumus pašalinti. Nustatė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-09-12 nutartimi į bylos nagrinėjimą įtraukė 14 trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų ir atsižvelgdamas į tai, kad jiems būtina išsiųsti ieškinį su priedais, kad jie galėtų pateikti atsiliepimus į ieškinį, įpareigojo ieškovę pateikti teismui papildomus ieškinio ir jo priedų 14 egzempliorių. Taip pat, teismas, atsižvelgdamas į tai, jog ieškovė gina savo valdymo teisę, nustatė konkrečiai įvardinti bei pateikti tai patvirtinančius įrodymus, kada atsirado jos valdymas į ginčo turtą, pagrįsti kitas sąlygas (sąžiningumą, valdymo išviešinimą ir kt.), būtinas valdymo gynimui. Pasiūlė ieškovei patikslinti savo ieškinio reikalavimus (CK 4.34 straipsnio pagrindu), kadangi ieškovė prašo apginti jos teisę į rūsio valdymą. Įpareigojo pateikti teismui namo, esančio (duomenys neskelbtini), rūsio dalių paskaičiavimo projektą (ar kitą rūsio padalinimo dokumentą), iš kurio būtų matyti visų minėto namo bendraturčių rūsiai su priklausančiu plotu ir identifikavimo vieta. Pasiūlė ieškovei apsvarstyti galimybę, ar šiuo metu iš viso tikslinga vesti šią bylą Nr. 2-3577-860/2013, kadangi ieškovė kitoje civilinėje byloje Nr. 2-1699-647/2013, esančioje Vilniaus rajono apylinkės teisme, yra pareiškusi ieškinį dėl nuosavybės teisių į minėtas rūsio patalpas pripažinimo. Pasiūlė ieškovei apsvarstyti, ar šie reikalavimai, pareikšti skirtingose bylose, neturėtų būti sprendžiami vienoje byloje.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliantė (ieškovė) atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartimi perdavė bylą nagrinėti Vilniaus rajono apylinkės teismui, o ne spręsti ieškinio priėmimo klausimą. Paaiškino, jog prasidėjus procesui tokia nutartis negalima pagal CPK 1237 straipsnio 1 dalį ir pagal CPK 138 straipsnį, todėl naikintina (b.l. 45).
Atsiliepimas
Atsakovas su atskiruoju skundu nesutinka. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad ieškovė pateikė teismui klaidinančius dokumentus. Paaiškino, jog Vilniaus rajono apylinkės teisme vyko civilinė byla Nr. 2-12454-809/2013 dėl nuosavybės teisės į rūsio patalpas pripažinimo, kuri yra nutraukta. Pažymėjo, kad nuo 1999-02-18 rūsio patalpa, esanti (duomenys neskelbtini) yra namo patalpų savininkų bendraturčių teisėmis valdomas turtas. Atsakovas sutinka su teismo įpareigojimu ieškovei pateikti įrodymus dėl rūsio dalių paskaičiavimo projekto (b.l. 49-50).
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329, 338 straipsniai).
Kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba, tačiau ši teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Kiekvienas valdytojas turi teisę ginti esamą valdymą bei reikalauti teismine tvarka valdymo gynimo (CK 4.34 str. 1 d., 2 d.). Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 str. 1 d.). Savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 str.). Byloje nustatyta, jog ginčas kilęs dėl valdymo teisės gynimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartimi į bylą trečiaisiais asmenimis įtraukė 14 trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų (b.l. 39). Pažymėtina, jog procesinių dokumentų ir jų priedų skaičius turi atitikti CPK 113 straipsnio reikalavimus. Ieškovei civilinio proceso įstatymas nustato pareigą pateikti teismui tiek ieškinio ir jo priedų egzempliorių, kiek yra byloje dalyvaujančių asmenų. Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, Vilniaus apygardos teismas 2013 m. balandžio 15 d., civilinėje byloje Nr. Nr. 2KT-55/2013 nutarė civilinę bylą Nr. 2-12454-809/2013 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-06208-2013-1) perduoti nagrinėti Vilniaus rajono apylinkės teismui. Taip pat Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 19 d. civilinėje byloje Nr. 2KT-155/2013 nutarė civilinę bylą Nr. 2-33644-933/2013 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-26616-2013-6) perduoti nagrinėti Vilniaus rajono apylinkės teismui. Kaip numato CPK 136 straipsnio 4 dalis, teismas, nustatęs, kad teismo žinioje yra kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, arba kelios bylos pagal vieno ieškovo ieškinius skirtingiems atsakovams, arba pagal skirtingų ieškovų ieškinius tam pačiam atsakovui, gali sujungti tas bylas į vieną bylą, kad jos būtų išnagrinėtos kartu, jeigu taip sujungus bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai, taip pat tais atvejais, kai nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima išnagrinėti skyrium. Bylų sujungimo tikslas – vadovaujantis civilinio proceso koncentruotumo, ekonomijos principais, išspręsti kilusius ginčus per kiek įmanomai trumpesnį laiko tarpą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartyje, pagrįstai buvo pasiūlyta ieškovei apsvarstyti, ar šie reikalavimai, pareikšti skirtingose bylose, neturėtų būti sprendžiami vienoje byloje, kadangi bylos yra susijusios.
Sutiktina su apeliante, kad procesinio pobūdžio trūkumų šalinimo institutas (CPK 115 str.) turi būti taikytinas, sprendžiant ieškinio (pareiškimo, priešieškinio) priėmimo klausimą. Tačiau kai ieškinio trūkumai nustatomi vėliau, t. y. kai ieškinio priėmimo stadijoje teismas ieškinio trūkumų nepastebėjo, tačiau rengiantis bylos nagrinėjimui ar bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėja, kad ieškinys neatitinka jam keliamų reikalavimų, teismas, nors ir priėmęs procesinį dokumentą, gali nustatyti ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti, tačiau tik pirmosios instancijos teisme (CPK 296 str. 2 d.). Taigi priešingai nei teigia apeliantė, CPK normos nedraudžia procesinio pobūdžio trūkumų šalinimo institutą taikyti pasirengimo civilinės bylos nagrinėjimui stadijoje, kas buvo ir šiuo atveju padaryta.
Taip pat apeliacinės instancijos teismas atkreipia apeliantės dėmesį į procesinės normas, reglamentuojančias įrodymų išreikalavimą, kurios yra taikomos tuomet, kai teisme yra iškelta civilinė byla, o ne ieškinio rengimo teismui stadijoje (CPK 199 straipsnis) ir konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, pagrįstai įpareigojo pateikti įrodymus, susijusius su ieškovės ginama valdymo teise.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde ir atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytas aplinkybes, įvertinęs pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties argumentus, taip pat civilinės bylos medžiagą, daro išvadą, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantė nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 straipsniai).
Kadangi Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartimi nustatytas terminas ieškovui nurodytiems trūkumams pašalinti pasibaigė, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmos instancijos teismas turėtų nustatyti ieškovei (apeliantei) naują terminą ieškinio trūkumams pašalinti.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.