Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-03-17 · Civilinė byla Nr. 2A-210-580/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-03-17
Bylos Nr.
2A-210-580/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-14828-2016-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Andrius Ignotas, Jūra Marija Strumskienė, Alma Urbanavičienė
Atsakovas
M. G.
Ieškovas
D. G.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-210-580/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14828-2016-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1; 3.3.1.20. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto, Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) bei Almos Urbanavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. G. (M. G.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės D. G. ieškinį atsakovui M. G. (M. G.) dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė D. G. prašė: 1) priteisti iš atsakovo M. G. nepilnamečiui vaikui po 250 Eur per mėnesį išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis; 2) priteisti iš atsakovo 2 810 Eur išlaikymo įsiskolinimą ir 3) bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad su atsakovu santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). Šalys (duomenys neskelbtini) susilaukė dukros. Su atsakovu santuokos nenutraukė, tačiau skyrium gyvena nuo 2014 m. spalio mėnesio pabaigos. Atsakovas neprisideda prie nepilnametės dukros išlaikymo. Dukra specialiųjų poreikių neturi. Lanko šokius, už kuriuos moka po 12 Eur ir teatrą, kuris kainuoja 12 Eur. Dukros išlaikymui reikalinga 400 Eur suma. Atsakovas už darželį sumokėjo 5 kartus. Atsakovo darbo užmokestis didelis, jam lengviau susirasti darbą bei pakeisti jį geriau apmokamu, todėl atsakovas turėtų didesne dalimi prisidėti prie vaiko išlaikymo. Atsakovas gyvena su kita moterimi ir dukra nesirūpina bei išlaikymo neteikia, todėl susidarė 2 810 Eur išlaikymo įsiskolinimas. Išlaikymo įsiskolinimą skaičiuoja po 205 Eur. 2015-2016 m., kai ieškovė dirbdavo kazino, mergaitė buvo pas tėvą apie 2 savaites per mėnesį. Gyvena įtėvio bute su mergaite. Nuomos mokesčio nemoka. Mergaitė eina į pirmą klasę, todėl pirko jai uniformą, kuri kainavo apie 35 Eur.

Atsiliepimas

Atsakovas M. G. atsiliepime nurodė, kad nevengė išlaikyti nepilnametės dukros. Sutinka, kad privalo prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo. Ieškovė nurodė per dideles išlaidas nepilnamečio vaiko poreikiams. Nesutiko, kad susidarė išlaikymo įsiskolinimas. Sutiktų vaikui mokėti išlaikymą periodinėmis išmokomis po 170-175 Eur kas mėnesį. Dirba vairuotoju, darbas nėra pastovus, daugiau mokėti vaikui negali. Patvirtino, kad 2014-2016 m. iki ieškovė pakeitė darbą, vaikas būdavo apie dvi savaites pas tėvą. Kai dukra buvo pas tėvą, jis išlaikymo iš ieškovės neprašydavo. Atsakovo alga sudaro apie 500 Eur atskaičius mokesčius. Skyrium su ieškove gyvena nuo 2014 m. rugsėjo pabaigos. Mergaitei pirko drabužius, roges, dviratį.

Byloje išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad ieškovė kartu su vaiku gyvena vieno kambario bute. Vaikui sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Nepilnametė lanko mokyklą-darželį, dramos būrelį, šokius. Mergaitė sveika. Neprieštarauja ieškinio reikalavimams.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 22 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: 1) priteisė iš atsakovo išlaikymą dukrai po 180 Eur, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2016-04-27) iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 2) sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreipė vykdyti skubiai; 3) priteisė iš atsakovo dukros naudai 1 355 Eur išlaikymo įsiskolinimą; 4) dukros išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavedė tvarkyti uzufrukto teise ieškovei; 5) priteisė iš atsakovo valstybės naudai 105,45 Eur žyminio mokesčio.

Nustatė, kad nepilnametė I. G., gim. 2009-12-17, yra ieškovės ir atsakovo dukra. Šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) ir nenutraukta. Ieškovė nuo 2012-07-05 dirbo krupjė UAB „Olympic casino group Baltija“, tačiau teismo posėdžio metu paaiškino, kad šioje darbovietėje nebedirba. Vykdo individualią veiklą, iš kurios gauna 200-400 Eur pajamų. Ieškovė neturi jos vardu registruotų transporto priemonių, nekilnojamojo turto. Atsakovas nuo 2015-07-09 dirba UAB „Taurakalnis“ vairuotoju, jo darbo užmokestis apie 500 Eur per mėnesį. Atsakovo vardu įregistruotos dvi transporto priemonės „Honda Civic“ ir „VW Passat“, kuriam dalyvavimas viešajame eisme yra draudžiamas. Atsakovas nekilnojamojo turto neturi. Sprendė, kad atsakovo turtinė padėtis geresnė nei ieškovės, kadangi jis turi transporto priemonių, atsakovo darbo užmokestis didesnis. Atsakovas darbingas, pajėgus teikti išlaikymą. Atsakovas nėra nusišalinęs nuo nepilnamečio vaiko išlaikymo, kadangi 2014-2016 m. laikotarpiu iki ieškovė pakeitė darbą, nepilnametė mergaitė dviejų savaičių laikotarpiu buvo pas tėvą. Atsakovas išlaikė nepilnametę dukrą, pirko jai drabužius, maistą. Nustatė, kad vaikas neturi specialiųjų poreikių. Sprendė, kad turi būti priteistas 180 Eur išlaikymas.

Nustatė, kad išlaikymo įsiskolinimą ieškovė skaičiuoja po 205 Eur, sumos dydžio neatskleidžia. Ieškovė iš išlaikymo sumos išskaičiuoja 265 Eur, kuriuos atsakovas sumokėjo už darželį. Šalys skyrium gyvena nuo 2014 m. rugsėjo mėn., todėl išlaikymo įsiskolinimas gali būti už 18 mėnesių iki ieškinio pateikimo dienos (2016-04-27). Nesutiko, kad išlaikymo įsiskolinimas turėtų būti skaičiuojamas pagal tuo metu galiojantį minimalų mėnesinį atlyginimą. Kiekvienu atveju išlaikymo dydis yra nustatomas individualiai. Pagal priteisto išlaikymo dydį yra skaičiuojamas išlaikymo įsiskolinimas. Išlaikymo įsiskolinimas 3 240 Eur (18 mėn. x 180 Eur). Abi šalys nurodė, kad laikotarpiu nuo 2014 m. iki 2016 m. (kai ieškovė pakeitė darbą), nepilnametė dukra po dvi savaites per mėnesį gyveno pas tėvą, o tėvas išlaikymo tuo metu iš motinos neprašė, išlaikymo įsiskolinimo suma mažintina per pusę, t. y. iki 1 620 Eur. Atsakovas išlaikymo įsiskolinimo susidarymo laikotarpiu už darželį sumokėjo 5 kartus, viso 265 Eur. Išlaikymo įsiskolinimas sudaro 1 355 Eur. Prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitai, kurie patvirtina, kad tėvas nepilnamečiam vaikui pirko drabužius bei lankėsi su dukra „Vichy vandens parke“, nėra išskaitytini iš išlaikymo įsiskolinimo, kadangi neapima išlaikymo įsiskolinimo laikotarpio. Kvitai surinkti 2016 m. gegužės, liepos, rugpjūčio mėnesiais. Tėvas turi pareigą prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo ne tik mokėdamas teismo nustatytą išlaikymo dydį, bet ir leisdamas su vaiku laisvalaikį, pirkdamas jam drabužius ir t. t.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas M. G. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. sprendimą dalyje dėl priteisto iš atsakovo vaiko naudai 1 355 Eur išlaikymo įsiskolinimo, likusią sprendimo palikti galioti.

Nurodė, kad ieškovė ieškinyje nurodė, kad šalys kartu negyvena nuo 2014 m. spalio mėn., o teismo posėdžio metu, kad nuo 2014 m. rugsėjo mėn. Teismas nebandė išsiaiškinti, nuo kada tiksliai šalys kartu negyvena. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas už laikotarpį nuo 2014 m. rugsėjo mėn. iki 2016-04-27 neteikė vaikams išlaikymo. Pareiga įrodyti įsiskolinimą tenka ieškovei. Ieškovė pripažino, kad dukra 2015-2016 m. po 2 savaitės per mėnesį gyveno pas atsakovą ir buvo atsakovo išlaikoma. Atsakovas minėtu laikotarpiu pirko drabužius, avalynę, maistą, pramogas, laisvalaikio įrangą, mokėjo už darželį. Ieškovė kazino dirbo nuo 2012-07-05 iki 2016-06-02, t. y. ir ieškinio pateikimo dienai ieškovė dirbo kazino, o dukra tą laikotarpį gyvendavo pas atsakovą ir buvo jo išlaikoma.

Atsiliepimas

Ieškovė D. G. atsiliepimu palaikė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. sprendimą dėl priteisto išlaikymo įsiskolinimo. Nurodė, jog išėjo iš kazino, kadangi dukrą reikėjo vesti į pirmą klasę. 2016 m. birželio mėn. pradėjo dirbti draudimo bendrovėje pagal individualią veiklą, tačiau nesant pastovių pajamų, iš darbo išėjo. Nuo 2016-09-08 dirba UAB „Brednet“, gauna minimalų atlyginimą. Atsakovas už vaiko darželį mokėjo nereguliariai, arba iš viso nemokėjo, 2016-10-17 sumokėjo įsiskolinimą darželiui. Prašė nuo atsakovo sąskaitos automatiškai nuskaityti pinigus ir pervesti juos dukrai. Atsakovas pinigų dukrai neduodavo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

Apeliacinis procesas vyksta dėl dalies pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas 1 355 Eur išlaikymo įsiskolinimas iš atsakovo dukrai už laikotarpį nuo 2014 m. rugsėjo mėn. iki ieškinio pateikimo dienos (2016-04-27), t. y. už 18 mėnesių bei nustatytos faktinės aplinkybės, nuo kada šalys faktiškai pradėjo gyventi skyriumi.

Dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme

Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naują įrodymą – Valstybinio socialinio draudimo pažymą apie ieškovės įdarbinimus už laikotarpį nuo 2015-10-01 iki 2016-10-31 (b. l. 142). Ieškovė kartu su atsiliepimu taip pat pateikė naujus įrodymus: nuorašą iš dukros pažymių knygelės, pažymą iš UAB „Compensa Life Distribution“ apie gautas pajamas už laikotarpį nuo 2016 m. birželio mėn. iki 2016 m. spalio mėn., kvitus už vaiko darželio paslaugas, pažymą iš UAB „Brednet“ apie darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2016 m. rugsėjo mėn. iki 2016 m. spalio mėn., 2016-09-08 darbo sutartį, sudarytą su UAB „Brednet“, 2016-09-12 dukros mokamos prailgintos dienos grupės paslaugos teikimo sutartį, 2016-10-17 bankinio mokėjimo išrašą už apmokėtas darželio paslaugas bei patvirtinimą už dukros prailgintos dienos grupės paslaugų įkainius (b. l. 148-158).

CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

Viena vertus, abi šalys nesuformulavo prašymo apeliacinės instancijos teismui prijungti naujus įrodymus, nenurodė aplinkybių, kodėl naujai teikiami įrodymai negalėjo būti pateikti dar pirmosios instancijos teismo proceso metu. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, jog byloje šalių neatstovavo profesionalūs teisininkai (pavyzdžiui, advokatai), šalys naujus įrodymus pateikė savalaikiai, t. y. su apeliaciniu skundu bei atsiliepimu į jį, dokumentai nėra didelės apimties bei į tą aplinkybę, jog didžioji dalis naujų įrodymų atsirado tik po 2016-09-02 bylos išnagrinėjimo iš esmės, teisėjų kolegija sprendžia, jog proceso dalyvių teisės nebus pažeistos pasinaudojus CPK 314 straipsnyje numatyta išimtimi prijungti naujus įrodymus.

Kolegijos teisėjai, atsižvelgę į tai, jog nuorašas iš dukros pažymių knygelės surašytas rusų kalba (b. l. 148), o ieškovė nepateikė šio įrodymo vertimo į lietuvių kalbą (CPK 113 straipsnio 3 dalis), pažymių knygelės nuorašą atsisako prijungti prie bylos ir jo nevertina.

Dėl įrodymų vertinimo

Atsakovas teigia, jog apylinkės teismas neteisingai nustatė momentą, nuo kurio šalys faktiškai nebegyvena.

Vadovaujantis CPK 178 straipsniu, šalis, teigianti tam tikrą aplinkybę, turi tai įrodyti leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės įtvirtintos CPK 176–185 straipsnių nuostatose. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų byloje vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-06-11 nutartis, priimta civ. b. Nr. 3K-3-411-611/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad šalys skyrium gyvena nuo 2014 m. spalio mėn. (b. l. 2). Atsakovas nei atsiliepime, nei rašytiniuose paaiškinimuose šios aplinkybės neginčijo (b. l. 57-62, 114-115). Bylos nagrinėjimo iš esmės pirmosios instancijos teismo proceso metu, vykusio 2016-09-02, ieškovė paaiškino, kad su atsakovu skyriumi gyvena apytiksliai nuo 2014 m. rugsėjo mėn. pabaigos (b. l. 124-125). To paties teismo posėdžio metu atsakovas neneigė bei patvirtino, jog šalys skyriumi gyvena nuo 2014 m. rugsėjo pabaigos. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog tiek ieškovė, tiek atsakovas teismo posėdžio metu teigė, jog skyrium gyvena nuo 2014 m. rugsėjo mėn. pabaigos (b. l. 127-127). Byloje nėra duomenų, o atsakovas tokių ir nepateikė, jog šalys skyriumi pradėjo gyventi ne nuo 2014 m. rugsėjo mėn. pabaigos, o nuo kitos datos, t. y. apeliantas neįrodė apeliaciniu skundu ginčijamos faktinės aplinkybės (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, kitų aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad šalys skyriumi pradėjo gyventi nuo kito, nei 2014 m. rugsėjo mėn. pabaigos laikotarpio taip pat nenustatė. Dėl šios priežasties nepagrįsti atsakovo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino aplinkybės, nuo kurio momento šalys nebegyveno skyriumi. Poreikio aiškintis aplinkybės dėl momento, nuo kurio šalys gyvena skyriumi pirmosios instancijos teisme nebuvo, kadangi šalys ginčo dėl to nekėlė. Pažymėtina, jog atsakovas apeliaciniu skundu iš esmės kvestionuoja sprendime nurodytą aplinkybę, dėl kurios ginčo pirmosios instancijos teisme nebuvo (CPK 306 straipsnio 2 dalis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

Atsakovas teigia, jog išlaikymo įsiskolinimas dukrai už laikotarpį nuo 2014 m. rugsėjo mėn. iki 2016-04-27 neegzistuoja, kadangi atsakovas dukrą išlaikė.

Bendroji taisyklė yra ta, kad išlaikymas nepilnamečiui priteisiamas nuo išlaikymo atsiradimo momento (Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.200 straipsnis). CK 3.200 straipsnis išlaikymo atsiradimo prievolės momentą sieja ne su ieškinio dėl išlaikymo priteisimo pateikimo teismui datą (momentą), o įrodinėtiną faktinę aplinkybę – momentą (konkrečią datą), nuo kurios vaiko tėvai nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Konkretaus momento nustatymas, nuo kada vienam iš tėvų tenka priteisto išlaikymo prievolė, yra fakto klausimas, kuris nustatomas pagal byloje esančias individualias aplinkybes. Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Dėl šios priežasties, ieškovė prašydama priteisti išlaikymo įsiskolinimą, turėjo nurodyti, nuo kada atsakovas nebeprisidėjo prie vaikų išlaikymo, o atsakovas įrodinėti iki kada (ir ar apskritai) teikė išlaikymą dukrai.

Byloje jau nustatyta, jog šalys pradėjo gyventi skyrium nuo 2014 m. rugsėjo mėn. pabaigos. Ieškovė nurodė, kad dukra gyvena su motina, o šios aplinkybės atsakovas neginčijo (CPK 178 straipsnis) (b. l. 2). Atsakovo teigimu, dukra laikotarpiu nuo 2015 m iki 2016 m. po 2 savaites per mėnesį gyveno su atsakovu, o tuo laikotarpiu, kai dukra gyveno su atsakovu, atsakovas iš ieškovės išlaikymo nereikalavo. Teismo posėdžio metu, vykusio 2016-09-02, ieškovė paaiškino, kad atsižvelgiant į tai, jog ieškovė dirbo slenkančiu grafiku, dalį laiko dukra praleisdavo su tėvu. Teigė, kad 2014 m. dukra daugiau laiko praleido su ieškove, 2015 m. dukra su tėvu praleido tiek pat laiko, kiek su motina. Atsakovas teigė, jog iš esmės vaiką prižiūrėjo su ieškove per pusę, buvo keli mėnesiai, kai atsakovas vaiką prižiūrėjo beveik visą mėnesį.

Skundžiamame teismo sprendime konstatuotas faktas, jog laikotarpiu nuo 2014 metų iki 2016 metų nepilnametė dukra po dvi savaites gyveno pas tėvą, o tėvas išlaikymo iš motinos neprašė. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė nesutikimo su šiuo faktu nereiškė. Dvi savaitės per metus sudaro pusę mėnesio, tai reiškia, jog dukra nurodomu išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu buvo išlaikoma abiejų tėvų lygiomis dalimis – dvi savaites tėvo ir dvi savaites motinos. Nustatyta aplinkybė sudaro pagrindą ne pusiau mažinti priteistino išlaikymo sumą, bet pripažinti, jog tėvas įsiskolinimo susidarymo laikotarpiu dukrai teikė išlaikymą. Kadangi tėvas išlaikė dukrą, tai priteisti išlaikymo įsiskolinimo nėra teisinio pagrindo (CK 3.200 straipsnis).

Dėl kitų atsakovės prašymų

Ieškovė atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašė automatiškai iš atsakovo sąskaitos nurašyti lėšas, skirtas dukros išlaikymui. Šis prašymas nevertintinas kaip atskiras ieškinine tvarka pareikštas reikalavimas, o prašymas, susijęs su teismo sprendimo vykdymo tvarka. Teismas sprendimų vykdymo veiksmų neatlieka ir patvarkymų dėl pinigų nurašymo nuo sąskaitos nepriima. Tuo atveju, jeigu atsakovas išlaikymo neteiks, ieškovė galės pradėti priverstinio sprendimo vykdymo (išieškojimo) procedūras (CPK 584 straipsnis, 586-588 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Patenkinus atsakovo apeliacinį skundą, jis įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi atsakovas apeliaciniame procese prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nereiškė, bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Atsakovo M. G. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. sprendimą pakeisti, panaikinant sprendimo dalį, kuria iš M. G. nepilnamečio vaiko I. G. naudai priteistas 1 355 Eur išlaikymo įsiskolinimas.

Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Andrius IgnotasJūra Marija StrumskienėAlma Urbanavičienė