Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja), Ernesto Spruogio, ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. M. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. kovo 4 d. sprendimu pareiškėjo S. M. skundą atmetė.

Pareiškėjas 2021 m. balandžio 12 d. (gautas 2021 m. balandžio 21 d.) padavė apeliacinį skundą bei prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti.

Pareiškėjas 2021 m. gegužės 17 d. (gautas 2021 m. gegužės 25 d.) padavė apeliacinį skundą, kurį Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. gegužės 26 d. nutartimi atsisakė priimti.

II.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu skundžiama Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 14 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. balandžio 22 d. nutarties.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, pažymi, kad nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje daug kartų akcentuota, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, kadangi ji neatsiejama nuo asmens pareigos įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą per įstatyme nustatytą terminą (žr., pvz., 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010; 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-588-602/2019; 2020 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-21-525/2020).

Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 152 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama. Jeigu skundžiama nutartis, įstatymo nustatyta tvarka priimta nagrinėjant bylą proceso šalims nedalyvaujant, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias kalendorines dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos (nuorašo) įteikimo dienos (ABTĮ 152 straipsnio 3 dalis). ABTĮ 151 straipsnyje nustatyta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis. ABTĮ 132 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu pirmosios instancijos teismas, per kurį paduodamas apeliacinis skundas, apeliacinio skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartis priimta bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, t. y. proceso šalims nedalyvaujant. Taigi šiuo atveju terminas atskirajam skundui paduoti sietinas ne su pirmosios instancijos teismo nutarties paskelbimu, o su tokios nutarties nuorašo įteikimo momentu (ABTĮ 152 straipsnio 3 dalis).

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartis pareiškėjui buvo išsiųsta tą pačią dieną. Pareiškėjas nenurodė, kada gavo teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartį. Teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad pareiškėjas 2021 m. gegužės 17 d. išsiuntė naują apeliacinį skundą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams, todėl sprendė, kad apie 2021 m. balandžio 22 d. nutartį pareiškėjas sužinojo vėliausiai 2021 m. gegužės 17 d. Pareiškėjas 2021 m. gegužės 31 d. padavė atskirąjį skundą teismui, t. y. praleidęs atskirojo skundo padavimo terminą, ir neprašo jo atnaujinti. Remdamasis ABTĮ 138 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teismas atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą.

Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartį gavo 2021 m. gegužės 5 d. Jis nėra tiek teisiškai raštingas, todėl nežino teisės aktuose nustatytų terminų, neišmano terminų skaičiavimo tvarkos, be to, jis negali būti atsakingas dėl netinkamo Lietuvos pašto darbo ir pavėluotai gautų laiškų. Pareiškėjo nuomone, iš jo buvo atimta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje garantuojama ir ABTĮ suteikta teisė kreiptis į teismą.

Byloje nustatyta, kad Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. balandžio 22 d. nutartimi neatnaujino pareiškėjui termino apeliaciniam skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo apeliacinį skundą. Tą pačią dieną, t. y. 2021 m. balandžio 22 d., nutarties nuorašas buvo išsiųstas pareiškėjui. Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartį gavo 2021 m. gegužės 5 d., todėl atskirąjį skundą galėjo paduoti iki 2021 m. gegužės 12 d. įskaitytinai. Pareiškėjas atskirąjį skundą teismui dėl 2021 m. balandžio 22 d. nutarties išsiuntė 2021 m. gegužės 31 d., t. y. akivaizdžiai praleidęs ABTĮ 152 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą atskirajam skundui paduoti ir neprašė jo atnaujinti, todėl pirmosios instancijos teismas, nenustatęs priežasčių, dėl kurių praleistas terminas galėtų būti atnaujintas, skundžiama 2021 m. balandžio 22 d. nutartimi pareiškėjo atskirąjį skundą atsisakė priimti dėl to, kad pareiškėjas praleido įstatyme nustatytą apskundimo terminą ir neprašo jo atnaujinti.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, nors ir neturėdamas tikslių duomenų apie skundžiamos nutarties įteikimo datą pareiškėjui (teismas sprendė, kad vėliausiai apie 2021 m. balandžio 22 d. nutartį pareiškėjas turėjo sužinoti 2021 m. gegužės 17 d.), pagrįstai sprendė, jog terminas atskirajam skundui paduoti yra praleistas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas, praleidęs atskirojo skundo dėl pirmosios instancijos teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutarties padavimo terminą, neprašė jo atnaujinti. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad ABTĮ 138 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta nuostata, jog apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas apeliantui, jeigu skundas paduotas praleidus nustatytą padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas, yra imperatyvi, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 138 straipsnio 3 dalies 1 punktu, pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą. Kartu akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismas, nustatęs, jog terminas skundui paduoti praleistas, termino trūkumams šalinti nenustato. Kai termino praleidimo faktas akivaizdus, teismas neprivalo papildomai aiškintis kokių nors aplinkybių. Termino praleidimo fakto konstatavimas ir prašymo atnaujinti terminą nebuvimas yra pakankamos sąlygos atsisakyti priimti teismui paduotą skundą (prašymą). Įstatymas neįpareigoja teismo papildomai siūlyti pareiškėjui pateikti prašymą dėl termino atnaujinimo (žr., pvz., LVAT 2012 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-63/2012).

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo pratęsti terminą apeliaciniam skundui paduoti.

Teisėjų kolegija pažymi, kad šios bylos nagrinėjimo dalykas yra Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. balandžio 22 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo atskirąjį skundą, todėl šioje byloje negali būti sprendžiamas klausimas dėl termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, ir įvertinusi pareiškėjo atskirajame skunde nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas tinkamai aiškino ir taikė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką panašaus pobūdžio bylose. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo tenkinti pareiškėjo atskirąjį skundą jame nurodytais argumentais, todėl jis atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo 2021 m. birželio 14 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo S. M. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.