Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I-168-162/2012

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2012-02-17
Bylos Nr.: I-168-162/2012
Teisminio proceso Nr.: 3-63-3-00411-2011-5
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Remigijus Arminas, Dalia Gumuliauskienė, Eglė Kiaurakytė
Pareiškėjas: S.S.
Atsakovas: Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai
Trečiasis asmuo: Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai

Administracinė byla Nr. I-168-162/2012 m.Proceso Nr. 3-63-3-00411-2011-5Procesinio sprendimo kategorija 15; 24; 74 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. vasario 17 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Gumuliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Remigijaus Armino, Eglės Kiaurakytės, sekretoriaujant Renatai Šarkauskienei, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S.S. skundą atsakovėms – Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ir Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai bei trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011 m. lapkričio 7 d. sprendimo Nr. SP-4003-(7.2970) panaikinimo ir įpareigojimo Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja S.S. skundu (b.l. 8-9) kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Šiaulių tarnyba) 2011 m. lapkričio 7 d. sprendimą Nr. SP-4003-(7.2970), kuriuo netenkintas pareiškėjos prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje Nr. I-582-243/2011; 2) įpareigoti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą (toliau – ir Klaipėdos tarnyba) atlikti veiksmus – įstatymų nustatyta tvarka išspręsti tarnybos direktoriaus nušalinimo klausimą ir priimti sprendimą pagal pareiškėjos 2011 m. spalio 21 d. prašymą. Taip pat prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, jog 2011 m. rugpjūčio 24 d. Klaipėdos tarnybai pateikė prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą ginant pažeistas teises ir interesus dėl neteisėtai nusavinto didelės vertės turto. Klaipėdos tarnyba 2011 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPB-178-11 atsisakė suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Šį sprendimą apskundė Klaipėdos apygardos administraciniam teismui (administracinė byla Nr. I-582-243/2011). Pažymi, jog pati neturi kompetencijos vesti bylą, todėl 2011 m. spalio 21 d. prašymu Nr. ATP-2014 kreipėsi į Klaipėdos tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo administracinėje byloje Nr. I-582-243/2011. Teigia, jog Klaipėdos tarnyba vilkino sprendimo priėmimą ir tik 2011 m. lapkričio 4 d. prašymą perdavė nagrinėti Šiaulių tarnybai, kuri 2011 m. lapkričio 7 d. sprendimu Nr. SP-4003-(7.2970) atsisakė suteikti antrinę teisinę pagalbą.

Pabrėžia, jog prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą buvo išreiškusi prašymą nušalinti Klaipėdos tarnybos direktorių R.V. nuo jos prašymo nagrinėjimo, tačiau šis klausimas nebuvo išspręstas, kaip reikalauja teisės aktai. Teigia, jog minėtu klausimu pasisakė Šiaulių tarnyba, kuri taip pat netinkamai šį klausimą išsprendė. Mano, jog skundžiamas Šiaulių tarnybos sprendimas yra subjektyvus, nepagrįstas ir neteisingas, todėl prašo jį panaikinti.

Pareiškėja S.S. apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuoti tinkamai (b.l. 80). Pareiškėjos 2012 m. vasario 7 d. prašymas (b.l. 78) atidėti bylos nagrinėjimą dėl to, kad ji pageidauja apskųsti Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos 2012 m. sausio 31 d. sprendimą Nr.(1.2)-SP1-0307, kuriuo jai atsisakyta suteikti antrinę teisinę pagalbą nagrinėjamoje byloje (b.l. 72, 73-77), netenkintas, nesant tam įstatyminio pagrindo. Pareiškėjos įgaliotas atstovas J.S. apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuotas tinkamai (b.l. 81). 2012 m. sausio 3 d. nutartimi Klaipėdos apygardos administracinis teismas buvo įpareigojęs S.S. nurodyti, ar ji pageidauja dalyvauti teismo posėdyje asmeniškai, ar jos interesams pagal 2008 m. spalio 6 d. pavedimo sutartį atstovauja jos įgaliotas atstovas J.S. (b.l. 66). Vykdydama šią nutartį, pareiškėja 2012 m. sausio 13 d. nurodė, kad kreipėsi dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo nagrinėjamoje byloje, o jos interesams įgaliotas atstovas J.S. atstovaus, „kaip bus panaudotos visos galimybės gauti tinkamą ir kvalifikuotą pagalbą“ (b. l. 68). Pareiškėjai suteikti antrinę teisinę pagalbą nagrinėjamoje byloje atsisakyta. Įgaliotas atstovas teismui 2012 m. vasario 7 d. pranešė, kad pareiškėjos neatstovaus (b.l. 79).

Atsakovės – Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba ir Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuotos tinkamai (b.l. 82, 83), atstovai į teismo posėdį neatvyko. Atsiliepimais į skundą prašo bylą nagrinėti atstovams nedalyvaujant ir skundo netenkinti.

Atsiliepimas

Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (b.l. 22-23) atsiliepime nurodo, jog 2011 m. lapkričio 4 d. pareiškėja pateikė Klaipėdos tarnybai prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje Nr. I-582-243/2011, kurioje pareiškėja skundė Klaipėdos tarnybos 2011 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPB-178-11 dėl atsisakymo suteikti antrinę teisinę pagalbą. Teigia, jog 2011 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. V-233 Klaipėdos tarnybos direktorius nuo pareiškėjos prašymo nagrinėjimo nusišalino ir jos prašymą persiuntė nagrinėti Šiaulių tarnybai. Pareiškėja apie nusišalinimą nuo prašymo nagrinėjimo bei prašymo persiuntimą nagrinėti Šiaulių tarnybai buvo informuota 2011 m. lapkričio 2 d. raštu Nr. (1.7)-SR-4117. Akcentuoja, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 3 dalis nustato, kad sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo byloje, kurios ginčo dalykas – tarnybos sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos, priima kita tarnyba teisingumo ministro nustatyta tvarka. Pabrėžia, jog remiantis Sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos priėmimo tvarkos aprašo 3, 6.2 punktais, Klaipėdos tarnyba prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą byloje, kurios ginčo dalykas yra jos sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos, pagrįstai per 3 darbo dienas perdavė nagrinėti Šiaulių tarnybai. Mano, kad Klaipėdos tarnybos veiksmai nusišalinant nuo pareiškėjos 2011 m. lapkričio 4 d. prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą nagrinėjimo ir perduodant jį Šiaulių tarnybai yra teisėti ir pagrįsti. Nepasisako dėl Šiaulių tarnybos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, nes Šiaulių tarnyba jį priėmė dėl prašymo, nuo kurio nagrinėjimo Klaipėdos tarnyba nusišalino siekdama išvengti tarnybos ir pareiškėjos interesų konflikto bei užtikrinti objektyvaus, nešališko ir pagrįsto sprendimo priėmimą.

Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (b.l. 40-41) atsiliepimu prašo atmesti skundą kaip nepagrįstą. Teigia, jog skundžiamas sprendimas pagrįstas Viešojo administravimo įstatymo 25 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nuostatomis, Civilinio proceso ir Civilinio kodekso nuostatomis bei sprendime nurodyta teismų praktika. Mano, jog sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis ir konkrečiomis teisės normomis, sprendime yra nurodytos aplinkybės, kodėl atsisakoma teikti antrinę teisinę pagalbą. Sprendimas yra aiškus ir motyvuotas, todėl nėra teisinio pagrindo jį panaikinti. Nurodo, jog pareiškėjos 2011 m. spalio 21 d. prašymas Šiaulių tarnyboje gautas 2011 m. lapkričio 4 d., o skundžiamas sprendimas priimtas 2011 m. lapkričio 7 d., t.y. nepažeidžiant Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyto 3 darbo dienų termino. Šiaulių tarnyba dėl skunde nurodytų Klaipėdos tarnybos veiksmų nepasisako.

Tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepimo į skundą nepateikė. Tretysis suinteresuotas asmuo tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimo vieta ir laiką (b.l. 84), atstovas į teismo posėdį neatvyko.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama pareiškėjai, atsakovių atstovams ir trečiojo suinteresuotojo asmens atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja

Skundu pareiškėja prašo panaikinti Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011 m. lapkričio 7 d. sprendimą Nr. SP-4003-(7.2970), kuriuo pareiškėjai atsisakyta suteikti antrinę teisinę pagalbą Klaipėdos apygardos administraciniame teisme nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. I-582-243/2011.

Dėl Klaipėdos tarnybos nusišalinimo nuo pareiškėjos prašymo nagrinėjimo

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėja S.S. 2011 m. spalio 21 d. Klaipėdos tarnybai pateikė prašymą (b.l. 24-28) suteikti jai antrinę teisinę pagalbą Klaipėdos apygardos administraciniame teisme nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. I-582-243/2011 (dabartinis bylos Nr. I-142-243/2012), kurioje pareiškėja apskundė Klaipėdos tarnybos 2011 m. rugsėjo 22 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPB-178-11 dėl atsisakymo suteikti jai antrinę teisinę pagalbą (b.l. 29-31). Prašymas Klaipėdos tarnyboje gautas 2011 m. spalio 26 d., registracijos Nr. ATP-2014. Pareiškėja prašė Klaipėdos tarnybos direktorių nusišalinti nuo prašymo nagrinėjimo.

Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 2 straipsnio 4 dalis interesų konfliktą apibrėžia kaip situaciją, kai valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, atlikdamas pareigas ar vykdydamas pavedimą, privalo priimti sprendimą ar dalyvauti jį priimant, kurie susiję su jo privačiais interesais. Viešojo administravimo įstatymo 25 straipsnis nustato viešojo administravimo subjekto nušalinimo nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje pagrindus ir tvarką. Šio straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato valstybės tarnautojo ir darbuotojo nušalinimo pagrindą, jeigu tarnautojo ar darbuotojo nešališkumu pagrįstai abejojama dėl kokių nors kitų priežasčių (nei 1 ir 2 punktuose numatytų giminystės ryšių ar pavaldumo santykių), galinčių sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą.

Klaipėdos tarnybos direktorius 2011 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. V-233 „Dėl darbuotojų nušalinimo priimant sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ (b.l. 35) nušalino visus Klaipėdos tarnybos valstybės tarnautojus nuo pareiškėjos 2011 m. spalio 26 d. prašymo, registracijos Nr. ATP-2014 nagrinėjimo ir sprendimo projekto rengimo (įsakymo 1 punktas) bei nusišalino pats nuo prašymo nagrinėjimo ir sprendimo priėmimo (įsakymo 2 punktas) ir pareiškėjos prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą perdavė nagrinėti Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai. Minėto įsakymo preambulėje nurodyta, kad jis priimtas vadovaujantis Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1, 3 ir 4 punktais, 11 straipsnio 1 ir 5 dalimis, Viešojo administravimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 25 straipsnio 2 dalimi, Sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo byloje, kurios ginčo dalykas yra valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos, priėmimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2008 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. 1R-241, 6.2 punktu bei siekiant išvengti tarnybos interesų konflikto ir užtikrinti objektyvaus, nešališko ir pagrįsto sprendimo priėmimą.

Klaipėdos tarnyba tą pačią dieną, t.y. 2011 m. lapkričio 2 d. raštu Nr. (1.7.)-SR-4117 persiuntė pareiškėjos prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą kartu su pareiškėjos pateiktais kitais dokumentais (metine gyventojo turo deklaracija, Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartimi) nagrinėti Šiaulių tarnybai (b.l. 36).

Iš aptartų įrodymų akivaizdu, kad pareiškėja kreipėsi į Klaipėdos tarnybą, prašydama suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje prieš pačią Klaipėdos tarnybą. Klaipėdos tarnyba, spręsdama antrinės teisinės pagalbos pareiškėjai suteikimo klausimą, turėtų nagrinėti savo veiksmų teisėtumą ir pagrįstumą. Tai sukeltų Klaipėdos tarnybos interesų konfliktą, todėl nebūtų užtikrintas objektyvus ir nešališkas pareiškėjos prašymo nagrinėjimas, priimant teisingą sprendimą. Klaipėdos tarnybos sprendimas perduoti pareiškėjos prašymą nagrinėti Šiaulių tarnybai atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, jis užtikrina, jog antrinės teisinės pagalbos skyrimo pareiškėjai klausimas būtų išspręstas objektyviai ir nešališkai. Įsakymas dėl nusišalinimo atitinka ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 3 dalies imperatyvią nuostatą, kad sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo byloje, kurios ginčo dalykas – tarnybos sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos, priima kita tarnyba teisingumo ministro nustatyta tvarka.

Sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo byloje, kurios ginčo dalykas yra valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos, priėmimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas), patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2008 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. 1R-241 reguliuoja pareiškėjo prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą byloje, kurios ginčo dalykas yra valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos perdavimo nagrinėti kitai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ir sprendimo dėl šio prašymo priėmimo tvarką. Aprašo 3 punktas numato, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą byloje, kurioje ginčo dalykas yra jos sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos, per 3 darbo dienas perduoda nagrinėti kitai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai pagal pareiškėjo deklaruotą gyvenamąją vietą arba, jei pareiškėjas neturi deklaruotos gyvenamosios vietos, pagal savivaldybę, kurioje pareiškėjas gyvena. Klaipėdos tarnyba pareiškėjo, kurio gyvenamoji vieta yra Klaipėdos mieste, prašymą perduoda nagrinėti Šiaulių tarnybai (6.2 punktas). Atsakovė – Klaipėdos tarnyba, pareiškėjos, kurios gyvenamoji vieta deklaruota Klaipėdos mieste, prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo pagrįstai ir teisėtai persiuntė Šiaulių tarnybai. Šiuos veiksmus atliko laikydamasi valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principų bei teisinio veiklos reglamentavimo.

Pripažintinas nepagrįstu pareiškėjos argumentas, kad nusišalinimo klausimas buvo netinkamai išspręstas. Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 2 straipsnio2 dalis nustato, kad sprendimą dėl viešojo administravimo subjekto vadovo nušalinimo nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje priima jis pats arba jį į pareigas paskyręs viešojo administravimo subjekto vadovas, arba kolegialus viešojo administravimo subjekto vadovas.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad Klaipėdos tarnyba pagrįstai ir teisėtai nusišalino nuo pareiškėjos prašymo nagrinėjimo ir prašymą pardavė nagrinėti Šiaulių tarnybai, todėl nėra pagrindo įpareigoti Klaipėdos tarnybą priimti sprendimą pagal pareiškėjos 2011 m. spalio 21 d. (tarnyboje įregistruoto 2011 m. spalio 26 d.) prašymą, nes šį prašymą išnagrinėjo ir skundžiamą sprendimą priėmė Šiaulių tarnyba.

Dėl Šiaulių tarnybos 2011 m. lapkričio 7 d. sprendimo Nr. SP-4003-(7.2970) panaikinimo

Šiaulių tarnyba skundžiamu 2011 m. lapkričio 7 d. sprendimu Nr. SP-4003-(7.2970) atsisakė pareiškėjai S.S. suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje Nr. I-582-243/2011, kurioje nagrinėjamas S.S. skundas dėl Klaipėdos tarnybos 2011 m. rugsėjo 22 d. sprendimo Nr. (1.31)-TPB-178-11 panaikinimo, tuo pagrindu, kad pareiškėjos prašymas yra akivaizdžiai nepagrįstas ir atstovavimas pareiškėjai administracinėje byloje yra neperspektyvus (b.l.10-13).

Skundžiamo sprendimo teisiniu pagrindu nurodytas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 3 straipsnio 1, 2, 4 punktai, 11 straipsnio 6 dalies 1 ir 2 punktai.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 3 straipsnis, reglamentuojantis valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principus, numato, kad ši pagalba teikiama remiantis šiais principais: 1) lygiateisiškumo ir visų asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų apsaugos; 2) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės, efektyvumo ir ekonomiškumo; 3) taikaus ginčų sprendimo prioriteto; 4) draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiosiomis bei procesinėmis teisėmis.

Teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Net ir esant formalioms sąlygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų būti teikiama, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas numato tam tikrus apribojimus. Tokiais ribojimais laikytini ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje numatyti atvejai, kuriais antrinė teisinė pagalba nėra teikiama. Minėto įstatymo 11 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatyta, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti, o 11 straipsnio 6 dalies 2 punkte – jeigu atstovavimas byloje yra neperspektyvus. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, jai suteiktos kompetencijos ribose administruodama antrinės teisinės pagalbos teikimą, sprendimą dėl antrinė teisinės pagalbos teikimo (atsisakymo ją teikti) turi priimti kiekvienu konkrečiu atveju ištyrusi ir įvertinusi, ar pareiškėjas atitinka įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nurodytas sąlygas, o taip pat, ar nėra šio įstatymo 11 straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytų sąlygų, kurioms esant antrinė teisinė pagalba neteikiama. Pažymėtina, kad vertinti, ar nėra įstatymo 11 straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatytų sąlygų, yra ne tik Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisė, bet ir įstatymu nustatyta pareiga veikti įgyvendinant Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus tikslus, laikantis šio įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų teisinės pagalbos teikimo principų.

Taigi, nagrinėjant administracinę bylą būtina nustatyti, ar Šiaulių tarnyba, priimdama skundžiamą sprendimą, turėjo pakankamai faktinių duomenų, pagrindžiančių aplinkybę, jog iškeltas ginčas neturės teisinės perspektyvos ir valstybės garantuojamo įgalioto atstovo teikiama teisinė pagalba bus beprasmė (neperspektyvi).

Kaip minėta, Klaipėdos apygardos administraciniame teisme nagrinėjamos administracinės bylos Nr. I-582-243/2011 (dabartinis Nr. I-142-243/2012), kurioje pareiškėja prašė suteikti antrinę teisinę pagalbą ir skundžiamu sprendimu jos prašymas netenkintas ginčo dalykas yra Klaipėdos tarnybos 2011 m. rugsėjo 22 d. sprendimo Nr. (1.31)-TPB-178-11 panaikinimas. Iš bylos medžiagos matyti, jog minėtu sprendimu pareiškėjai atsisakyta suteikti antrinę teisinę pagalbą pagal jos 2011 m. rugpjūčio 24 d. prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (b.l. 29-31, 32). Pareiškėja pageidavo civilinėje byloje nustatyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) turtas buvo nusavintas nesant teisminio ginčo ir išduoto vykdomojo dokumento. Klaipėdos tarnyba 2011 m. rugpjūčio 26 d. raštu Nr. (1.7.)-SR-2333 paprašė pareiškėją patikslinti prašymą ir nurodyti, kokias konkrečias teisines pasekmes sukels minėto fakto nustatymas, t.y. kokių asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga priklauso nuo siekiamo nustatyti fakto nustatymo ir kodėl pareiškėja negali kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų. Pareiškėja 2011 m. rugsėjo 7 d. raštu papildomai informavo Klaipėdos tarnybą, kad juridinio fakto nustatymas sukurs teisines pasekmes, jog 2000 metais be pagrindų buvo nusavintas UAB (duomenys neskelbtini) materialusis turtas ir dokumentai, atsiras teisė reikalauti neteisėtai pasisavintą labai didelės vertės turtą; pareiškėja nurodė, jog duomenų, kokiais pagrindais antstoliai pasisavino UAB(duomenys neskelbtini) turtą iš valstybinių institucijų gauti negali. Klaipėdos tarnyba 2011 m. rugsėjo 22 d. sprendime Nr. (1.31)-TPB-178-11 nurodė, jog juridinę reikšmę turintis faktas, kad UAB (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nebuvo teisminio ginčo ir išduoto vykdomojo dokumento, jeigu toks faktas nustatinėtinas, turėtų būti nustatomas tik pagal pačios bendrovės pareiškimą, o S.S. tokios reikalavimo teisės neturi ir teismas jos prašymą atsisakytų priimti Civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 8 dalies 8 punkto pagrindu. Klaipėdos tarnyba nurodė, jog pageidavimas kreiptis į teismą tikslu nustatyti faktą, kad šiuo metu neegzistuojančios UAB (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nebuvo teisminio ginčo ir išduoto vykdomojo dokumento, yra akivaizdžiai nepagrįstas, todėl jos prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą buvo netenkintas.

Šiaulių tarnyba, nagrinėdama pareiškėjos prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą byloje dėl minėto Klaipėdos tarnybos sprendimo panaikinimo, skundžiamame sprendime turėjo atlikti pirminį reikalavimo pagrįstumo vertinimą bei spręsti dėl atstovavimo byloje perspektyvumo. Skundžiamo sprendimo turinys bei Šiaulių tarnybos atsiliepimo argumentai patvirtina, kad atsakovė šiuos veiksmus atliko, tuo pačiu įvertino, ar minėtas sprendimas atitinka individualiam aktui keliamus reikalavimus.

Skundžiamame sprendime Šiaulių tarnyba nurodė, kad pagal Civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalį teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Nors S.S. nurodė, kad pageidaujamo juridinio fakto nustatymas suteiks jai teisę reikalauti neteisėtai nusavintą labai didelės vertės turtą, šių pasekmių toks faktas, net jeigu ir būtų nustatytas, nesukels, nes turtas priklausė ne pareiškėjai, o juridiniam asmeniui UAB (duomenys neskelbtini), todėl tik juridinis asmuo, kaip turto savininkas, turėjo teisę reikalauti turtą grąžinti iš svetimo neteisėto valdymo. Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. sausio 16 d. sprendimu likviduojamos UAB (duomenys neskelbtini) veikla pripažinta pasibaigusia. Įsiteisėjus šiam sprendimui, UAB (duomenys neskelbtini) buvo išbraukta iš juridinių asmenų registro, šiuo metu minėta bendrovė nebeegzistuoja. Svetimo turto pasisavinimo faktas (įvykis), pasisavinimo mastas ir pasisavinimo būdas (nesant teisminio ginčo ir išduoto vykdomojo dokumento) nustatinėjami baudžiamosios bylos ikiteisminio tyrimo stadijoje Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, o ne teisme tvarka civilinėje byloje. Šiaulių tarnyba, skundžiamame sprendime vertindama Klaipėdos tarnybos atsisakymo pareiškėjai suteikti antrinę teisinę pagalbą pagrįstumą, rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo teismų praktikoje“ 1.3 punktu. Šiaulių tarnyba skundžiamame sprendime nurodė, jog pareiškėjos reikalavimas panaikinti Klaipėdos tarnybos 2011 m. rugsėjo 22 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPB-178-11 yra akivaizdžiai nepagrįstas ir atstovavimas administracinėje byloje Nr. I-582-243/2011 neperspektyvus, nes minėtu sprendimu pagrįstai ir teisėtai pareiškėjai atsisakyta suteikti antrinę teisinę pagalbą, kadangi pareiškėjos prašomas nustatyti faktas nesukurs teisinių padarinių ir teismas tokį pareiškimą atsisakytų priimti (Civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Iš skundžiamo Šiaulių tarnybos sprendimo matyti, kad jame aiškiai ir konkrečiai nurodyti atsisakymo suteikti antrinę teisinę pagalbą motyvai ir pozicija dėl tokio pasirinkimo pagrįsta faktine medžiaga, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčijamas individualus administracinis aktas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis reikalavimus. Remiantis tuo, kas išdėstyta, pripažįstamas nepagrįstu pareiškėjos argumentas, kad skundžiamas sprendimas yra nemotyvuotas ir paremtas subjektyvia nuomone. Pareiškėjos teiginys, jog Šiaulių tarnyba, skundžiamame sprendime pasisakydama dėl Klaipėdos tarnybos nusišalinimo, viršijo savo įgaliojimus, pripažįstamas nepagrįstu, nes Šiaulių tarnyba pirmiausia turėjo nustatyti, ar ji kompetentinga nagrinėti pareiškėjos prašymą.

Dėl prašymo nagrinėjimo terminų

Pareiškėja skunde teigia, kad jos prašymo nagrinėjimas buvo vilkinamas.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnis reglamentuoja antrinės teisinės pagalbos teikimo tvarką. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priimamas iš karto, kai asmuo kreipiasi, o jei nėra galimybės priimti sprendimą iš karto, jis priimamas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų pateikimo. Sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo byloje, kurios ginčo dalykas – tarnybos sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos priima kita tarnyba teisingumo ministro nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2008 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. 1R-241 patvirtinto Sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo byloje, kurios ginčo dalykas yra valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos, priėmimo tvarkos aprašo 9 punktas numato, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą byloje, kurios ginčo dalykas yra kitos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos, per 3 darbo dienas perduoda atitinkamai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, atsižvelgdama į pareiškėjo gyvenamąją vietą pagal šio Aprašo 4-8 punktus. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašymą išnagrinėja ir sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priima Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka ir terminais (Aprašo 10 punktas).

Bylos medžiaga nustatyta, kad nagrinėjamas pareiškėjos prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą Klaipėdos tarnyboje gautas 2011 m. spalio 26 d. ir 2011 m. lapkričio 2 d. persiųstas nagrinėti Šiaulių tarnybai (spalio 29 d., 30 d. bei lapkričio 1 d. – nedarbo dienos). Šiaulių tarnyboje šis prašymas gautas 2011 m. lapkričio 4 d. ir išnagrinėtas 2011 m. lapkričio 7 d. Taigi, prašymas išnagrinėtas nepažeidžiant įstatyme nustatytų terminų, todėl pareiškėjos teiginys dėl prašymo išnagrinėjimo vilkinimo laikytinas nepagrįstu. Šiaulių tarnyba priimtą sprendimą pareiškėjai išsiuntė 2011 m. lapkričio 10 d. raštu Nr. SD-1655 (7.2970).

Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu darytina išvada apie skunde pareikštų reikalavimų nepagrįstumą, todėl skundas netenkintinas.

Pareiškėja prašo atlyginti teismo išlaidas, nenurodydama jų dydžio bei nepateikdama išlaidų pagrindimo. Prašymas dėl teismo išlaidų atlyginimo nepagrįstas, nes pareiškėjas turi teisę reikalauti atlyginti išlaidas, kai sprendimas priimamas jo naudai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nusprendė:

pareiškėjos S.S. skundą, kaip nepagrįstą, atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjos Dalia GumuliauskienėRemigijus ArminasEglė Kiaurakytė