Kauno apygardos teismo nutartis

2012-06-18 · Civilinė byla Nr. 2S-1174-221/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-06-18
Bylos Nr.
2S-1174-221/2012
Teisminio proceso Nr.
2-34-3-01169-2011-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Lozoraitytė
Suinteresuotas asmuo
A. J.
Pareiškėjas
V. J.
Išvadą teikia
Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui
Kategorijos
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1174-221/2012Teisminio proceso Nr. 2-34-3-01169-2011-3Procesinio sprendimo kategorija 122.2. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. birželio 18 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens A. J. atskirąjį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 26 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. J., antstolei A. K., institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl neišieškojimo iš paskutinio gyvenamojo būsto,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė.

P. V. J. kreipėsi į Prienų rajono apylinkės teismą ir patikslintu pareiškimu prašė nustatyti, kad nebūtų išieškoma skola iš areštuotos jam priklausančios 3/12 dalies 126,91 kv. m gyvenamojo namo, būtino gyventi jam ir jo nepilnamečiams vaikams.

Nurodė, kad privalo išmokėti didesnę nei 7000 litų skolą išieškotojai A. J., kuri yra susidariusi dėl išlaikymo įsiskolinimo sūnui V. J. pagal Prienų rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 22 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-412-34. Santuoka su sūnaus V. J. motina yra nutraukta. Šiuo metu jis su savo nauja šeima - žmona ir trimis mažamečiais vaikais gyvena jam asmeninės nuosavybės teise priklausančioje 3/12 dalyje, 126,91 kv. m ploto, gyvenamojo namo. Be jo šeimos, šiame name gyvena dar trys asmenys. Nurodė, kad šiuo metu jis ir jo žmona niekur nedirba. Jis yra registruotas darbo biržoje, tačiau nedarbo išmokų negauna. Žmona augina mažamečius vaikus. Jie pragyvena iš gaunamų socialinių išmokų, pagal galimybes iš šeimai paskirtų pašalpų moka po 150, 200 litų per mėnesį išlaikymo pirmoje santuokoje gimusiam sūnui. Nurodė, kad 3/12 dalys gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), yra jo vienintelis ir paskutinis gyvenamasis būstas. Jokio kito nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto, brangių daiktų šeima neturi. Jo žmonos iki santuokos asmeninės nuosavybės teise įgytą apie 16 m. kv. m ploto butą jie pardavė ir gautomis lėšomis sumokėjo anksčiau susidariusį 3800 litų išlaikymo įsiskolinimą sūnui, atsiskaitė su kitais kreditoriais. Dėl sunkios turtinės padėties šeima neturi galimybės su vaikais išsikelti gyventi kur nors kitur, o nukreipus išieškojimą į paskutinį gyvenamąjį būstą, jis neturėtų kur su šeima apsistoti, todėl prašo nenukreipti išieškojimo į paskutinį gyvenamąjį būstą.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo A. J. nurodė, kad su pareiškėjo prašymu nesutinka, prašo jo netenkinti, kadangi teismo sprendimu priteisto nustatyto 300 litų dydžio išlaikymo pareiškėjas sūnui nemoka. Paaiškino, kad išlaikymą jis moka su didelėmis pertraukomis ir mažesnėmis, nei priteista sumomis, todėl išlaikymo įsiskolinimas pastoviai auga ir šiuo metu jau sudaro apie 9000 litų.

Institucija, teikianti išvadą byloje, Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, kad pareiškėjo šeimos, kurioje auga trys mažamečiai vaikai, turtinė padėtis yra sunki. V. J. ir jo žmona J. J. yra socialiai remtini asmenys, jie ilgą laiką neturi pastovių pajamų, pragyvena iš socialinių pašalpų, kurios yra vienintelės šeimos pajamos. Areštuota gyvenamojo būsto dalis yra vienintelis penkių asmenų šeimos turtas ir vienintelė gyvenamoji vieta. Manė, kad priteistų piniginių sumų išieškojimas nukreipiant į V. J. vienintelį turimą būstą, kuriame kartu gyvena trys pareiškėjo mažamečiai vaikai prieštarauja vaikų interesams.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė.

Prienų rajono apylinkės teismas 2012 m. kovo 26 d. nutartimi nutarė pareiškėjo V. J. prašymą tenkinti ir nustatyti, kad išieškojimas nebūtų nukreipiamas į pareiškėjo paskutinį gyvenamąjį būstą.

Teismas nustatė, kad kito nekilnojamojo turto, tinkamo šeimai gyventi, skolininkas ir jo sutuoktinė J. J. neturi. Kilnojamojo registruotino turto pareiškėjo šeima taip pat neturi. Duomenų, kad jie turėtų indėlių bei santaupų bankuose, brangių daiktų, nėra. Pažymėjo, kad pareiškėjo šeimos turtinė padėtis sunki - penkių asmenų šeima pragyvena iš gaunamų socialinių išmokų. Teismas, atsižvelgdamas į nūdienos ekonominę situaciją, pareiškėjo registracijos darbo biržoje faktą, darbo rinkos pasiūlą, skolininko išsimokslinimą, šeimos turtinę padėtį, joje augančių mažamečių vaikų interesus, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu nusprendė, kad yra pagrindas pareiškėjo prašymą tenkinti, nenukreipiant išieškojimo į paskutinį gyvenamąjį būstą, siekiant apsaugoti kartu su skolininku gyvenančių trijų mažamečių vaikų gyvybiškai svarbius interesus ir užtikrinti nepilnamečių vaikų teisę į būstą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė.

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo A. J. prašo panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 26 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, pareiškėjo patikslintą pareiškimą dėl skolos neišieškojimo iš paskutinio gyvenamojo būsto atmesti.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

1. Apeliantės nuomone, LR CPK 663 straipsnio 4 dalis nurodo baigtinį sąrašą skolų, pagal kurias areštuotas paskutinis gyvenamasis būstas teismo nutartimi gali būti nerealizuotas vykdymo procese. Pažymi, kad pareiškėjo V. J. skola suinteresuotam asmeniui A. J. susidarė dėl pareiškėjo vengimo mokėti išlaikymą savo nepilnamečiui sūnui V. J.. Mano, kad todėl Prienų rajonoapylinkės teismas neturėjo teisinio pagrindo taikyti LR CPK 663 straipsnio 4 dalį, nustatyti, kad išieškojimas nebūtų nukreiptas į V. J. turtą ir privalėjo tokį prašymą atmesti.

2. Apeliantės nuomone, Prienų rajono apylinkės teismas, tenkindamas pareiškėjo prašymą, iš esmės atleido pareiškėją V. J. nuo pareigos išlaikytį nepilnametį sūnų Vaidą, tuo grubiai pažeisdamas nepilnamečio Vaido interesus. Mano, kad įstatyme nėra jokių išimčių, leidžiančių antstoliui ar teismui atleisti skolininką V. J. nuo pareigos išlaikyti savo nepilnametį sūnų V. J..

3. Apeliantė nurodo, kad pareiškėjo sutuoktinė J. J. nuosavybės teise turi kitą nekilnojamąjį turtą - butą, esantį (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina pateiktas teismui 2011 m. spalio 25 d. Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašas.

4. Apeliantės nuomone, Prienų rajono apylinkės teismas ydingai taikė šioje byloje sąžiningumo ir protingumo kriterijus bei neteisėtai taikė Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 5 straipsnį. Be to, mano, kad aplinkybės dėl V. J. įsimokslinimo negali jam suteikti lengvatų kaip skolininkui.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 16 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta vaiko buto neliečiamybės apsauga, o Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje - vaiko teisė į gyvenamąjį būstą. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4, 11, 13 straipsnių nuostatos dėl prioritetinės vaiko interesų reikšmės, būsto užtikrinimo vaikui, negali būti suprantamos kaip draudimas įstatymų nustatyta tvarka realizuoti skolininko, turinčio vaikų, gyvenamąsias patalpas teismo sprendimo vykdymo tvarka. Tačiau kiekvienu atveju teismui sprendžiant, ar vykdant išieškojimą iš skolininko gyvenamosios patalpos nebuvo pažeistos nepilnamečių vaikų teisės ir interesai, būtina nustatyti, ar šis turtas nėra vienintelis nepilnamečio vaiko gyvenamasis būstas, kurį pardavus iš varžytynių, vaikas liks be būsto arba jam nebus užtikrintos normalios gyvenimo sąlygos (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 5-7 punktai, 11 straipsnis, 13 straipsnio 1 dalis). Apeliantė nurodė, kad V. J. sutuoktinė J. J. nuosavybės teise turi kitą nekilnojamąjį turtą - butą, esantį (duomenys neskelbtini), o tai patvirtina pateiktas teismui 2011 m. spalio 25 d. Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2008 m. rugsėjo 3 d. buvo sudaryta pirkimo- pardavimo sutartis, kuria K. L. įsigijo nurodytą butą, sutartis patvirtinta notaro (78-80 b. l.). Be to, teismui pateiktas 2008 m. rugsėjo 3 d. buto perdavimo-priėmimo aktas (81-82 b. l.). Šie duomenys teismui leidžia daryti išvadą, kad V. J. nurodytos aplinkybės, jog areštuotos jam priklausančios 3/12 dalys gyvenamojo namo yra paskutinis gyvenamasis būstas tiek skolininkui, tiek jo žmonai ir trims jų mažamečiams vaikams. Teismo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad butas esantis (duomenys neskelbtini), yra tik 16.25 kv. m, net jeigu jis nebūtų parduotas, tokio dydžio patalpa neužtikrintų normalių gyvenimo sąlygų trims V. J. nepilnamečiams vaikams. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad viešasis interesas lemia išieškotojo dispozityvumo ir galimybės nukreipti išieškojimą į paskutinį gyvenamąjį būstą ribojimą, prioritetą suteikiant socialiniam aspektui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2007).

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nustačius, jog išieškojimas būtų vykdomas iš paskutinio V. J. būsto, kuriame jis gyvena su trimis mažamečiais vaikais, nėra pagrindo pasisakyti dėl kitų apeliantės argumentų, nes jie niekaip nebegali įtakoti pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

Įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialinės ar procesinės teisės normų, vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, todėl priimta nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o pagrindų ją panaikinti nenustatyta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 punktu, teismas,

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Prienų rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Virginija Lozoraitytė