- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-03
- Bylos Nr.
- 1S-1-478/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-06115-2019-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Jakubonienė, Danguolė Šiugždinytė, Darius Kantaravičius
- Kaltinamasis
- S. B.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dariaus Kantaravičiaus ir Danguolės Šiugždinytės,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo S. B. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. gruodžio 12 d. nutarties, kuria kaltinamajam S. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. gruodžio 15 d.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Alytaus apylinkės teismui perduotoje baudžiamojoje byloje S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas, kaltinamas tuo, kad 2019 m. kovo 14 d. Alytaus mieste, automobilyje „Ford Fiesta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai laikė ir laikotarpiu nuo 09.21 val. iki 09.25 val. Vakaro-Aukštosios gatvių sankryžoje ties Aukštosios g. 27 namu šiame automobilyje M. B. už 125 eurus pardavė 4,937 g. miltelių, savo sudėtyje turinčių didelį kiekį – 0,00147 g. narkotinės medžiagos karfentanilio ir 0,0018 g. narkotinės medžiagos metadono, t. y. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje.
2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka įtariamasis buvo laikinai sulaikytas 2019 m. kovo 14 d. 15.23 val. Alytaus apylinkės teismo 2019 m. kovo 15 d. nutartimi S. B. skirta kardomoji priemonė – suėmimas dviem mėnesiams. Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gegužės 14 d. nutartimi S. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dviem mėnesiams. Alytaus apylinkės teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartimi kaltinamajam S. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dviem mėnesiams. Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartimi kaltinamajam S. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dviem mėnesiams.
Žemesnės instancijos teismas
3. Skundžiama Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutartimi kaltinamajam S. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams. Teismas padarė išvadą, kad kaltinamasis S. B., būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo teismo bei gali daryti naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 punktas).
Šalies argumentai
4. Kaltinamasis S. B. skunde prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. gruodžio 12 d. nutartį, kuria jam kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams.
4.1. Skunde nurodo, kad Alytaus apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu jis yra pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu 9 metams. Ši bausmė subendrinta su 2017 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu paskirta 10 mėn. laisvės atėmimo bausme ir skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 metams 6 mėnesiams. Šio nuosprendžio jis neskundė, jį apskundė tik kitas kaltinamasis. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėjai jis yra parašęs prašymą, kad jam būtų leista pradėti atlikinėti laisvės atėmimo bausmę iki įsiteisės Alytaus apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nuosprendis. Kauno tardymo izoliatoriuje šiuo metu yra laisvų darbo vietų ir jis yra parašęs prašymą dėl įdarbinimo. Negali būti įdarbintas tik dėl jam paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo. Suėmimo pratęsimas riboja jo galimybę pradėti atlikinėti jam skirtą laisvės atėmimo bausmę, galimybę dirbti. Laisvės atėmimo įstaigose yra ribotos galimybės įsidarbinti, todėl po keleto mėnesių jis gali jau neturėti galimybės įsidarbinti, nes paprasčiausiai nebus laisvų darbo vietų. Nepagrįsti teismo motyvai dėl suėmimo pratęsimo nurodant, jog neišnyko kardomosios priemonės suėmimo skyrimo pagrindai, priešingai – tie pagrindai jau išnyko, jis yra nuteistas realia laisvės atėmimo bausme, yra raštu išreiškęs norą pradėti atlikinėti jam skirtą bausmę. Suėmimas šioje byloje tęsiasi jau 9 mėnesius, o baudžiamoji byla net nepradėta nagrinėti iš esmės, o kitam šios bylos kaltinamajam M. B., kaltinamam analogiška veika, iš viso nebuvo paskirta jokia kardomoji priemonė, jis nebuvo etapuojamas iš bausmės atlikimo vietos į teismo posėdžius, dėl M. B. neatvykimo į posėdžius teismo posėdžiai buvo atidedami, o jam kardomoji priemonė vis tęsiama. Mano, kad šiuo metu yra išnykę suėmimo pagrindai, todėl ji neturėtų būti tęsiama, o turėtų būti panaikinta, kad galėtų pradėti atlikinėti jam skirtą laisvės atėmimo bausmę pagal Alytaus apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nuosprendį.
5. Teismo posėdyje prokurorė prašė kaltinamojo S. B. skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
6. Kaltinamojo S. B. skundas atmetamas.
7. Pagal BPK 121 straipsnio 2 dalį, kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Teisėjų kolegija pažymi, kad svarstant kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo teisėtumą bei pagrįstumą, suimtojo kaltės klausimas iš esmės nesprendžiamas, taip pat nevertinami ir baudžiamojoje byloje esantys duomenys pagal BPK 20 straipsnio nuostatas. Pažymima ir tai, duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl pratęsiant kardomąją priemonę – suėmimą nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį ar išteisinamąjį nuosprendį. Patikrinus teismui pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, darytina išvada, kad joje esantys duomenys, t. y. iš dalies paties kaltinamojo parodymai, kito kaltinamojo M. B., liudytojų parodymai, telekomunikacinių ryšių informacija, vaizdo įrašas, kratos protokolas, specialisto išvados bei kiti bylos duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis S. B. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.
8. Apylinkės teismas skundžiama nutartimi S. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsė konstatavęs, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo bei gali daryti naujus nusikaltimus, o paskyrus švelnesnę kardomąją priemonę negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Aukštesniojo teismo teisėjų kolegija pritaria teismo nurodytiems suėmimo pratęsimo pagrindams, numatytiems BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 3 punkte.
9. Kardomoji priemonė – suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu gali būti skiriama (pratęsiama), jei yra pagrįstas manymas, kad būdamas laisvėje įtariamasis gali bėgti, slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju S. B. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, kuri priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai. Už sunkų nusikaltimą baudžiamasis įstatymas numato tik labai griežtą ir ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę. Pažymima, kad nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai, kas iš esmės leidžia manyti, jog vien šios aplinkybės konstatavimo pakanka griežčiausios kardomosios priemonės taikymui. Taip pat pateikti duomenys liudija, kad S. B. anksčiau ne kartą teistas, taip pat ir už panašaus pobūdžio nusikalstamą veiką, be to, Alytaus apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu jis yra pripažintas padaręs analogišką nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 9 metų laisvės atėmimo bausmė. Kolegijos nuomone, yra pakankamas pagrindas manyti, kad siekdamas išvengti griežtos jam gresiančios laisvės atėmimo bausmės, S. B. gali bandyti bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
10. Taip pat apygardos teismo teisėjų kolegija sutinka su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų visuma sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad S. B., būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus. Šiuo pagrindu griežčiausia kardomoji priemonė gali būti paskirta ar pratęstas jos terminas, jeigu asmuo įtariamas padaręs bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų ir yra pagrįstas manymas, kad jis ir toliau darys naujus šiame straipsnyje nurodytus nusikaltimus. Šią išvadą gali patvirtinti ir informacija apie asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos ir kiti duomenys. Nusikalstama veika, kurios padarymu kaltinamas S. B., numatyta BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Be to, jis praeityje yra ne kartą teistas, tarp jų ir už panašaus pobūdžio nusikalstamą veiką, inkriminuojamą nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą. Kaip jau buvo minėta, kaltinamasis Alytaus apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu yra pripažintas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 9 metų laisvės atėmimo bausmė, tačiau nuosprendis nėra įsiteisėjęs. Nurodytos aplinkybės neabejotinai leidžia teismui pagrįstai teigti, jog kaltinamasis S. B., būdamas laisvėje, ir toliau gali daryti naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
11. Skunde kaltinamasis nurodo, kad jis kitu nuosprendžiu yra nuteistas realia laisvės atėmimo bausme, yra raštu išreiškęs norą pradėti atlikinėti jam skirtą laisvės atėmimo bausmę, todėl suėmimo pagrindai šioje baudžiamojoje byloje yra išnykę. Tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1-424-543/2019, kurioje jam paskirta laisvės atėmimo bausmė, iki nuosprendis toje byloje įsiteisės, jam yra paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės – dokumento paėmimas, registracija policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, taigi, panaikinus šioje baudžiamojoje byloje jam paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, kaltinamasis būtų paleidžiamas į laisvę, kas leistų jam bėgti (slėptis) nuo teismo ir daryti naujas nusikalstamas veikas. Vien tai, kad kaltinamasis yra pateikęs prašymą leisti jam atlikti laisvės atėmimo bausmę nuosprendžiui neįsiteisėjus (nors tokių duomenų nei šioje baudžiamojoje byloje, nei teismų informacinėje sistemoje LITEKO nėra), savaime nereiškia, kad toks prašymas neabejotinai bus patenkintas, ir jis pradės atlikinėti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.
12. Įvertinusi aukščiau paminėtų aplinkybių visumą kolegija sutinka su apylinkės teismo nutartyje padaryta išvada, kad šiuo atveju be kaltinamojo teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų. Pripažinti, kad griežčiausios kardomosios priemonės taikymas prieštarauja teisingumo bei proporcingumo principams, nėra pagrindo. Taip pat aptartų
aplinkybių kontekste nėra pagrindo taikyti kitos rūšies kardomąsias priemones, nesusijusias su laisvės atėmimu, kadangi jų taikymas, kolegijos vertinimu, nebus pakankamas sulaikyti kaltinamąjį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo.
13. Atsižvelgiant į visas paminėtas aplinkybes konstatuojama, kad apylinkės teismas pagrįstai kaltinamajam S. B. pratęsė kardomosios priemonės – suėmimo terminą, BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 3 punkte numatytais pagrindais. Švelnesnėmis kardomosios priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatytų kardomųjų priemonių tikslų. Nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl paliekama galioti, o kaltinamojo S. B. skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
kaltinamojo S. B. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. gruodžio 12 d. nutartį.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.