Kauno apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

1. I. N. S. padavė teismui ieškinį, kurį patikslino 2018 m. kovo 6 d. pareiškimu, prašydama: 1) pripažinti tarp uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ ir ieškovės 2003 m. lapkričio 19 d. sudarytos Pažymos – sąskaitos Nr. 255373 dalį dėl automobilio SSang Y. R. (toliau – ir Automobilis) savininko apsimestiniu sandoriu, pripažįstant, kad Automobilio savininkas nuo 2003 m. lapkričio 19 d. yra atsakovas V. K.; 2) pripažinti negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento ieškovės ir atsakovo sudarytą 2003 m. spalio 15 d. Paskolos sutartį dėl 25 000 Lt (7240,50 Eur); 3) pripažinti negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento ieškovės ir atsakovo sudarytą 2003 m. lapkričio 17 d. Paskolos sutartį dėl 36 000 Lt (10 426,32 Eur); 4) pripažinti negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento ieškovės ir atsakovo sudarytą 2004 m. kovo 8 d. Skolų suderinimo sutartį; 5) pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2004 m. balandžio 29 d. įkeitimo lakštą; 6) pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento Kauno miesto 15-ojo notarų biuro notarės L. V. 2017 m. gruodžio 13 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 2-4785 dėl 11 925,81 Eur sumos (b. t. 1, l. 5-9).

2. Ieškovė nurodo, kad 2003 m. lapkričio 19 d. pažymos –sąskaitos pagrindu iš pardavėjo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (kuri šiuo metu yra išregistruota iš Juridinių asmenų registro), ji atsakovo V. K. paprašius įsigijo ginčo Automobilį savo vardu, šis Automobilis nuo pat jo įsigijimo buvo įregistruotas ieškovės vardu. Nuo pat Automobilis įsigijimo momento ir ieškovė, ir atsakovas žinojo, kad Automobilis įregistruotas ieškovės vardu tik darant paslaugą atsakovui, iš tikrųjų Automobilio įgijėjas buvo atsakovas, kuris nuo Automobilio įsigijimo iki dabar nepertraukiamai naudojasi Automobiliu. Nuo 1992 m. iki 2015 m. atsakovas V. K. buvo ieškovės sesers V. Č. sugyventinis, būtent tai turėjo įtakos tam, jog 2003 m. ieškovė sutiko padėti atsakovui, nes dėl jai nežinomų priežasčių atsakovas vengė savo vardu registruoti bet kokį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą. Už Automobilį buvo sumokėta 108 000 Lt (31 279 Eur), ieškovė nemokėjo už Automobilį savo asmeninėmis lėšomis, už Automobilį buvo sumokėta atsakovo pinigais, nes būtent jis nuo pat Automobilio įsigijimo ir naudojosi juo. 2003 m. ieškovė dirbo už tuo metu minimalų užmokestį, todėl neturėjo galimybės pati savo lėšomis sumokėti už ginčo Automobilį. Kadangi atsakovui labai reikėjo automobilio, buvo įsigytas ginčo Automobilis, bet ieškovė neturėjo piniginių lėšų, kad ateityje galima būtų pagrįsti tai, iš kokių lėšų ji nusipirko minėtą Automobilį. Todėl ieškovė ir atsakovas tik dėl akių sudarė 2003 m. spalio 15 d. Paskolos sutartį (toliau – ir Paskolos sutartis Nr. 1) dėl 25 000 Lt skolinimo, 2003 m. lapkričio 19 d. dėl akių buvo sudaryta paskolos sutartis dėl 36 000 Lt skolinimo (toliau – Paskolos sutartis Nr. 2). Po to 2004 m. kovo 8 d. su atsakovu dėl akių buvo sudaryta skolų suderinimo sutartis, kurios pagrindu šalys neva susitarė, jog ieškovės bendra skola atsakovui yra 61 000 Lt, ir kad ieškovė įsipareigojo įkeisti Atsakovui ginčo Automobilį, tai ir buvo padaryta 2004 m. balandžio 29 d. įkeitimo lakštu Hipotekos skyriuje prie Kauno apylinkės teismo, lakštas įregistruotas 2004 m. gegužės 3 d. Automobilio įkeitimo metu ieškovė ir atsakovas susitarė, kad Automobiliu naudosis ir bus už jį atsakingas atsakovas, kuriam tenka daikto atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika. Ieškovė suteikė atsakovui teisę ne tik eksploatuoti Automobilį Lietuvos Respublikoje, bet iš išvykti į užsienį, būti transporto savininko atstovu kelių policijoje, draudimo įstaigoje, muitinėje, VĮ Regitra, atlikti Automobilio techninę priežiūrą. 2007 m. atsakovui eksploatuojant Automobilį buvo pastebėti Automobilio techniniai gedimai, dėl to ieškovė, paprašyta atsakovo V. K., kreipėsi su ieškiniu į Kauno apygardos teismą, prašydama įpareigoti pardavėją atsiimti nekokybišką daiktą ir grąžinti pirkimo-pardavimo sutarties kainą. Toje byloje šalims pavyko susitarti taikiai, 2008 m. vasario 5 d. buvo sudaryta taikos sutartis, kurios pagrindu pardavėjos teises perėmusi UAB „N. B.“ sutiko su ieškinio reikalavimu ir 20 000 Lt sumažino Automobilio pirkimo kainą, pervedė į atsakovo sąskaitą 20 000 Lt sumą. 2015 m. ieškovės seseriai V. Č. kreipusi į teismą ir pradėjus civilinę bylą dėl bendrosios dalinės nuosavybės nustatymo ir dalių atidalijimo, kur V. K. buvo patrauktas atsakovu, ieškovė kaip liudija davė parodymus prieš atsakovą. Dėl to atsakovas galbūt kerštaudamas už ieškovės parodymus, per Kauno miesto 15-ąjį notarų biurą pateikė ieškovei 2016 m. rugsėjo 14 d., 2017 m. spalio 25 d. ir 2017 m. lapkričio 21 d. prašymus dėl pranešimo išsiuntimo skolininkui ir vykdomojo įrašo atlikimo. Ieškovė atsakė į visus per notarą pateiktus atsakovo prašymus, nurodydama, kad ji nesutinka su atsakovo reikalavimais, pateikė reikalavimo nepagrįstumą patvirtinančius įrodymus. Tačiau notarė L. V., neatsižvelgdama į ieškovės nesutikimą su atsakovo reikalavimais, 2017 m. gruodžio 13 d. padarė vykdomąjį įrašą dėl 11 874,42 Eur sumos. Atsakovas su vykdomuoju įrašu kreipėsi į antstolę R. P., kuri pradėjo vykdomąją bylą Nr. 0183/17/01427 ir pateikė ieškovei raginimą įvykdyti sprendimą. Ieškovė prašo pripažinti Automobilio pirkimo-pardavimo sandorį apsimestiniu, kadangi iš tikrųjų Automobilis buvo perkamas atsakovo ir jo poreikiams. Paskolos sutartis Nr. 1, Paskolos sutartis Nr. 2, Skolų suderinimo sutartis buvo sudarytos tik dėl akių, neketinant šalims sukurti teisines pasekmes. Ieškovė niekada neskolino iš atsakovo jokių lėšų, atsakovas niekada nereikalavo iš ieškovės lėšų grąžinimo iki tol, kol ieškovė nepaliudijo prieš jį kitoje civilinėje byloje. Dėl akių buvo sudarytas ir Automobilio įkeitimo lakštas. 2020 m. sausio 29 d. rašytiniuose paaiškinimuose (b. t. 3, l. 62-64) ieškovė prašė atnaujinti terminą ieškinio reikalavimams pateikti, kadangi praleido minėtą terminą dėl svarbių priežasčių. Ji žinojo, kad ginčijami sandoriai yra fiktyvūs, tačiau niekada nesitikėjo, kad atsakovas pareikalaus iš jos neva jo paskolintų lėšų, t. y. ieškovė niekada nemanė, kad bus pažeistos jos teisės. Ieškovė sužinojo apie atsakovo ketinimus reikalauti iš jos neegzistuojančių skolų iš atsakovo elektroninės žinutės 2017 m. liepos 4 d. Todėl, ieškovės manymu, ieškinio senaties terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių.