Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. B. ieškinį atsakovui A. K., trečiasis asmuo A. J. K. dėl iškeldinimo iš ieškovei priklausančio buto.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Trečiajam asmeniui procesiniai dokumentai įteikti 130 straipsnio nustatyta tvarka. Ieškovė prašo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį. Atsakovas atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė, taip pat nenurodė atsiliepimo nepateikimo priežasčių, todėl esant ieškovės prašymui priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos duomenimis nustatyta, jog 2012 m. gegužės mėn. tarp ieškovės ir atsakovo sudaryta žodinė neterminuota gyvenamosios patalpos – buto, adresu (duomenys neskelbtini) nuomos sutartis. VĮ „Registrų centras“ duomenys patvirtina kad minėtas butas ieškovei priklauso asmeninės nuosavybės teise. Ieškovė nurodo, kad atsakovas į butą neįsileidžia, atsisako gera valia iš jo išsikelti. Duomenų apie tai, kad atsakovas būtų atlaisvinęs ieškovei priklausantį butą, byloje nėra.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.37 straipsnio 1 dalis nustato, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo (CK 4.95 straipsnis). Pagal CK 4.98 straipsnį savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad visais atvejais, kai nekilnojamojo daikto savininko teisių pažeidimas pasireiškia negalėjimu naudotis savo daiktu dėl to, kad kitas asmuo juo naudojasi be jokio teisinio pagrindo, savininko teisės ginamos negatoriniu ieškiniu (CK 4.98 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011). CK 6.479 straipsnio 1 dalis nustato, kad nuomos sutartis gali būti terminuota arba neterminuota, tačiau visais atvejais sutarties terminas negali būti ilgesnis kaip vienas šimtas metų. Pagal CK 6.612 straipsnį savavališkai užėmę gyvenamąją patalpą, t. y. įsikėlę į ją be nuomos sutarties, asmenys iškeldinami teismo tvarka, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovės nuosavybės teisė į ginčo turtą yra įrodyta rašytine bylos medžiaga, Nekilnojamojo turto registro duomenimis. Byloje nėra duomenų, kurie pagrįstų atsakovo ar trečiojo asmens naudojimosi butu teisėtumą. Esant šioms aplinkybėms teismas sprendžia, kad ginčo bute atsakovas ir trečiasis asmuo gyvena savavališkai bei naudojasi juo neteisėtai, tokiu būdu pažeisdami buto savininkės, t. y. ieškovės, teisėtus interesus. Atsižvelgiant į tai, ieškovės ieškinio reikalavimas dėl atsakovo ir trečiojo asmens iškeldinimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas, atsakovas ir trečiasis asmuo su visais jiems priklausančiais daiktais iškeldintini iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini).

CPK 273 straipsnio 1 dalis numato, kad priimdamas sprendimą, kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar piniginių lėšų perdavimu, teismas tame pačiame sprendime gali nurodyti, kad, atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas. CPK 273 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu nurodytus veiksmus gali atlikti arba nutraukti tik atsakovas, tai teismas sprendime nustato terminą, per kurį sprendimas turi būti įvykdytas.

Nustatyta, kad ieškovė raginimą išsikelti iš jai nuosavybės teise priklausančio buto atsakovui elektroninio pašto adresu išsiuntė 2019 m. kovo 21 d., nurodydama, kad iki 2019 m. balandžio 22 d. atsakovas turi išsikraustyti. Praėjus daugiau nei penkiems mėnesiams po raginimo išsiuntimo atsakovas vis dar gyvena ieškovei priklausančiame bute, todėl ieškovės prašymas iškeldinti atsakovą per 15 d. nuo teismo sprendimo priėmimo, laikytinas pagrįstu ir tenkintinas.

Patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovo priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 75,00 Eur žyminis mokestis, 1200,00 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 285 – 287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Iškeldinti atsakovą A. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir trečiąjį asmenį A. J. K., gim. (duomenys neskelbtini), su jiems priklausančiu turtu iš ieškovei L. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto, adresu (duomenys neskelbtini), per penkiolika dienų nuo teismo sprendimo priėmimo.

Atsakovui neįvykdžius teismo sprendimo per nurodytą terminą, leisti ieškovei iškeldinti atsakovą ir trečiąjį asmenį iš nurodytų patalpų savomis lėšomis ir išieškoti sprendimo vykdymo išlaidas iš atsakovo.

Priteisti iš atsakovo A. K. 1275,00 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės L. B. naudai.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.