Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos E. Č. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė „Turto bankas“, V. K., E. Č., J. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

13. Pažymėtina, kad juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-535-969/2015).

14. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Įstatymo įtvirtinta keletas palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

15. Nagrinėjamu atveju pareiškėja E. Č. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos senelis J. K., miręs (duomenys neskelbtini)., po sutuoktinės M. K. (pareiškėjos senelės), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, pradėdamas paveldėtą turtą faktiškai valdyti. Kadangi palikimas atsirado 1991 metais, todėl paveldėjimo teisiniams santykiams taikytinos 1964 m. Civilinio kodekso 587 teisės normos, galiojusios iki 2001 m. birželio 30 d. (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalis), remiantis kuriomis įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis, be kita ko, faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (CK 587 straipsnio 2 dalis); šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (straipsnio 3 dalis).

16. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016).

17. Bylos nagrinėjimo metu suinteresuotas asmuo V. K. iš esmės neginčijo, kad jo tėvas J. K. po sutuoktinės M. K. mirties ((duomenys neskelbtini)) priėmė palikimą faktiškai pradėdamas palikimą valdyti. Tačiau pateiktame atsiliepime į pareiškimą išreiškė prašymą tenkinti pareiškimą iš dalies, nustatant, kad jo tėvas J. K. po sutuoktinės M. K. mirties priėmė tik ½ dalį palikimo, pradėdamas paveldėtą turtą faktiškai valdyti kartu su juo – sūnumi V. K. Bylos nagrinėjimo 2025 m. birželio 10 d. posėdyje metu suinteresuoto asmens V. K. atstovė, atsakydama į teisėjos klausimą, aiškiai nurodė, kad savarankiško reikalavimo dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu jos atstovaujamasis V. K. nereiškia. Tačiau kaip matyti iš suinteresuoto asmens V. K. atsiliepimo į pareiškimą, jame aiškiai dėstomi faktai, anot suinteresuoto asmens, patvirtinantys, kad jis kartu su tėvu po motinos mirties priėmė atsiradusį palikimą faktiškai pradėdami jį valdyti. Palikimo priėmimo faktiniu valdymu suinteresuotas asmuo V. K. taip pat įrodinėjo liudytojo M. S. parodymais, kuris buvo apklaustas bylos nagrinėjimo metu. Teismo vertinimu, susidariusioje situacijoje, nors suinteresuoto asmens V. K. atstovė ir nurodė, kad nereiškia byloje savarankiško reikalavimo dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu, tačiau faktiškai suinteresuotas asmuo šias aplinkybes įrodinėjo byloje ir jos buvo tiriamos, todėl teismas dėl jų pasisakys tiek, kiek tai būtina sprendžiant klausimą dėl pareiškimo pagrįstumo (CPK 443 straipsnio 8 dalis).

18. Remiantis byloje esančiais duomenimis, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais nustatyta, kad pareiškėja E. Č. po savo senelio J. K., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, kartu su savo dukra E. Č. kreipėsi į Vilniaus m. 12-ojo notaro biuro notarę V. J. – B. dėl paveldėjimo bylos užvedimo pagal sudarytą velionio J. K. testamentą. Atliekant paveldėjimo veiksmus notarė V. J. – B. 2024 m. spalio 1 d. raštu informavo pareiškėją, kad palikėjo J. K. paveldėjimo byloje trūksta duomenų ir/ar dokumentų, kad pastatas – sodo pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)., ir kiti inžineriniai statiniai – šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys/esantis (duomenys neskelbtini)., yra asmeninė J. K. nuosavybė. Kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėjos seneliai J. K. ir M. K. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, santuokos metu susilaukė dviejų vaikų – V. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. P., gim. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos senelė M. K. mirė (duomenys neskelbtini), o senelis J. K. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos seneliams J. K. ir M. K. būnant santuokoje, velionis J. K. nusipirko ir savo vardu įsiregistravo sodo pastatą, adresu Vilniaus m. sav., (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 48,08 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitus inžinerinius statinius, adresu Vilniaus m. sav., (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šio turto įregistravimo pagrindas – 1975 m. lapkričio 24 d. Statinio priėmimo naudoti aktas. Po velionės M. K., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, nei jos sutuoktinis J. K., nei jų vaikai V. K. ir J. P. (suinteresuoti asmenys) į notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo nesikreipė, palikimo per įstatyme nustatytą terminą nepriėmė.

19. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju sodo pastatas ir inžineriniai tinklai, adresu Vilniaus m. sav., (duomenys neskelbtini), įgyti 1975 metais, todėl teisiniams santykiams taikytinos 1970 m. Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Santuokos ir šeimos kodekso nuostatos (toliau – SŠK), galiojusios iki 2001 m. birželio 30 d. SŠK 23 straipsnis nustatė santuokos metu įgyto turto padalijimo tvarką. Pagal SŠK 23 straipsnio 1 dalį, padalijant turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, jų dalys laikomos lygiomis. Lietuvos Respublikos CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 19 straipsnyje nustatyta, kad CK, įsigaliojusio 2001 m. liepos 1 d., normos taikomos šeimos santykiams, atsirandantiems jam įsigaliojus. SŠK 21 straipsnio 1 dalis nustatė, kad turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Tokia pati nuostata įtvirtinta ir šiuo metu galiojančiame CK (kai taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas) (3.87, 3.88 straipsniai). Nors reguliavimas tiek pagal SŠK, tiek pagal CK iš esmės nesiskiria, pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį Civilinio kodekso trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Taigi nagrinėjamu atveju preziumuojama, kad pareiškėjos senelių santuokos metu įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Kadangi pirmiau aptartas nekilnojamasis turtas buvo įsigytas pareiškėjos senelių santuokos metu bei notarės pagrįstai laikomas bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe, todėl pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos senelis J. K. priėmė palikimą po savo sutuoktinės M. K. mirties, pradėdamas tokį turtą faktiškai valdyti.

20. Remiantis pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų V. K. bei J. P. paaiškinimais, velionis J. K. po sutuoktinės M. K. mirties sodo namelyje, adresu Vilniaus m. sav., (duomenys neskelbtini), gyveno iki pat savo mirties (duomenys neskelbtini). Šį nekilnojamąjį turtą, kaip ir kitus nekilnojamojo turto objektus, velionis prižiūrėjo ir valdė, kaip savo. Gyvendamas sodo namelyje velionis sūnui V. K. pasakojo, kad visą turtą paliks anūkei E., kas taip pat patvirtina, jog jis laikė save viso turto savininku. Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto išrašo pažymos matyti, kad daugiau jokio kito nekilnojamojo turto, kuriame būtų galėjęs gyventi J. K., velionis neturėjo. Iš esmės aplinkybes, kad po motinos mirties tėvas apsigyveno sodo namelyje patvirtino ir pats V. K. teismo posėdžio metu. Be to, tai kad velionis J. K. rūpinosi sodo nameliu patvirtina ir pareiškėjos E. Č. teismui pateikta sodų bendrijos mokėjimų knygelė, iš kurios matyti, kad nuo 1990 metų J. K. mokėjo visus mokesčius, susijusius su sodo pastatu, adresu Vilniaus m. sav., (duomenys neskelbtini). Tai, kad velionis tinkamai rūpinosi sodo nameliu ir mokėjo visus būtinus mokesčius teismo posėdžio metu taip pat patvirtino apklaustas liudytojas R. V., kuris yra ŠEC – 2 pirmininkas nuo 2020 metų bei nuo 2008 metų turi sklypą toje pačioje gatvėje kaip ir velionis J. K.

21. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo įpėdiniui pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą. Byloje esantys įrodymai ir pareiškėjos bei suinteresuotų asmenų išdėstytos aplinkybės, kad pareiškėjos senelis J. K. po sutuoktinės M. K. mirties apsigyveno sodo namelyje ir rūpinosi likusiu turtu (sodo nameliu ir inžineriniais tinklais), leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjos senelis aktyviais veiksmais siekė priimti po sutuoktinio mirties atsiradusį palikimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos senelio J. K. elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininko, kadangi jis po savo sutuoktinės mirties likusį turtą prižiūrėjo kaip savo, juo rūpinosi ir tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo.

22. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, pareiškėjos pareiškimą tenkina, nustato juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos senelis J. K. po savo sutuoktinės M. K. mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti (CPK 445 straipsnis).

23. Teismas, pasisakydamas dėl suinteresuoto asmens V. K. atsiliepime pareikšto prašymo tenkinti pareiškimą iš dalies ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad velionis J. K. priėmė tik ½ palikimo dalį bei faktiškai pradėdamas valdyti palikimą kartu su juo, pirmiausia pažymi, kad kasacinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog teismas, nustatydamas palikimo priėmimo, taip pat palikimo atsiradimo vietos faktus, neturi aiškinti ar konstatuoti palikto turto kiekio, jo dalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 29 d. Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, apžvalga Nr. 56. Teismų praktika. 2005, 24). Palikimą sudarantį konkretų paveldimą turtą, jo kiekį, dalis ir kitus duomenis nustato paveldėjimo bylą administruojantis notaras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2013). Taigi, nagrinėjamu atveju nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos senelis J. K. po savo sutuoktinės M. K. mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, negali būti nustatomos konkrečios paveldimo turto dalys ar išvardinamas palikimą sudarantis turtas, nes tai yra paveldėjimo bylą administruojančio notaro prerogatyva.

24. Antra, pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu suinteresuoto asmens V. K. pozicija nebuvo nuosekli. Pateiktame atsiliepime jis prašė tenkinti pareiškimą iš dalies, nustatant, kad jis kartu su tėvu priėmė palikimą po motinos mirties, faktiškai pradedamas jį valdyti, tačiau posėdžio metu suinteresuoto asmens atstovė pareiškė, kad savarankiško reikalavimo nereiškia. Kaip teismo posėdžio metu paaiškino pats suinteresuotas asmuo V. K., po motinos mirties jis gyveno atskirai su žmona (garso įrašo 49.30-49.41), tik atvažiuodavo pas tėvą jam padėti sode, kartais pasilikdavo pernakvoti, kartais grįždavo namo (garso įrašo 50.57-51.08). Anot suinteresuoto asmens, tuo metu jis dirbo nelegaliai ir situacija su pinigais buvo sunki (garso įrašo 50:08-51:30). Suinteresuotas asmuo nurodė, kad susituokė 1982 metais, išsiskyrė 2007 m. ar 2008 metais, Taigi faktiškai iki 2008 metų suinteresuotas asmuo V. K. gyveno kartu su sutuoktine bei negalėjo nuolat gyventi sode su tėvu, kaip nurodoma jo atsiliepime į pareiškimą. Pažymėtina ir tai, kad teismo posėdžio metu atsakydamas į teisėjos užduotą klausimą (Ar padėdavo kaip sūnus ar kaip būsimo turto savininkas?), suinteresuotas asmuo aiškiai nurodė, kad padėdavo tėvui kaip sūnus (garso įrašo 01:02:30-01:03:30). Duodamas paaiškinimus teismui suinteresuotas asmuo V. K. taip pat nurodė, kad po motinos mirties (1991 metais) jis oficialiai nedirbo, tik neoficialiai, todėl su pinigais situacija buvo sudėtinga. Tačiau atsakydamas į atstovės klausimus, jau tvirtino, jog kažkiek finansiškai prisidėdavo prie statybinių medžiagų pirkimo (01:10:01-01:09:53). Teismo vertinimu, toks suinteresuoto asmens V. K. nenuoseklumas ir prieštaringumas duodant paaiškinimus teismui, leidžia manyti, kad po motinos mirties jis nepersikėlė gyventi visam pas tėvą, nes gyveno su žmona, be to, padėdavo tėvui sode kaip sūnus, o ne kaip turto savininkas.

25. Teismas, pasisakydamas dėl byloje apklaustų liudytojų, pažymi, kad nei vienas iš jų nedavė parodymų apie aplinkybes aktualiu 1991 metų laikotarpiu. Bylos nagrinėjimo metu apklaustas liudytojas R. V., kurio sklypas yra toje pačioje gatvėje kaip ir velionio J. K., parodė, kad apie 1991 metus jis nieko paaiškinti negali, nes tuo metu atliko karinę tarnybą ir negyveno sode. Liudytojas R. V. patvirtino pareiškėjos įrodinėjamas aplinkybes, kad nario mokesčius, kai buvo panaikinti grynųjų pinigų mokėjimai 2001-2002 m., mokėdavo velionis J. iš E. sąskaitos, taip pat rinkliavą už gatvės asfaltavimą. Anot šio liudytojo, kai jis gyvendavo sode matė, kaip velionis J. sode dirbdavo vienas, tiesėsi vandenį nuo jo gręžinio (kasė griovį, dėjo vamzdžius). Kai velionis susirgo, juo rūpinosi E. ir jos vyras, nuveždavo į ligoninę, slaugė.

26. Bylos nagrinėjimo metu 2025 m. birželio 10 d. teismo posėdyje apklaustas liudytojas M. S. (V. liudytojas), kuris nuo 1997 metų turi sodą kitoje, nei velionis J. K., gatvėje, apie laikotarpį po M. K. mirties (1991 metai) nieko paaiškinti negalėjo. Be to, šis liudytojas tuo metu, kai jo šeima 1997 metais įsigijo sodo sklypą, buvo 15 metų, tuo tarpu suinteresuotas asmuo V. K. jau buvo 32 metų, todėl kritiškai vertinami liudytojo parodymai apie galimai draugiškus santykius su V. K., kuris tuo metu turėjo jau šeimą ir gyveno atskirai. Be to, šis liudytojas nurodė, kad V. po skyrybų gyveno pas tėvą, kažką padėdavo, t. y. jau 2007 m. – 2008 m. Konkretizuoti ką konkrečiai V. darė sode ir kaip padėdavo, liudytojas nurodyti tiksliai negalėjo.

27. Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pareiškėjos pareiškimo tenkinti iš dalies, nustatant, kad suinteresuotas asmuo V. K. kartu su tėvu J. K. priėmė ½ dalį palikimą po motinos mirties, faktiškai pradedami jį valdyti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

28. Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika. Šioje teisenoje paprastai nėra priešingus interesus turinčių šalių. Dėl to ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2013). CPK 443 straipsnio 6 dalyje yra nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

29. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo iš suinteresuoto asmens V. K. priteisti 944,50 Eur bylinėjimosi išlaidų už byloje suteiktas teisines paslaugas (pareiškimo surašymą ir atstovavimą dvejuose teismo posėdžiuose). Pareiškėja įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikė įrodymus, patvirtinančius patirtas bylinėjimosi išlaidas (DOK-89667, CPK 178 straipsnis).

30. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjos ir suinteresuoto asmens V. K. suinteresuotumas bylos baigtimi yra priešingas. Kaip minėta, pareiškėja pareikštu pareiškimu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos velionis senelis J. K. po savo sutuoktinės M. K. mirties priėmė pastarosios palikimą, faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą. Savo ruožtu suinteresuotas asmuo V. K. su pareiškimu sutiko tik iš dalies ir prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. K. po sutuoktinės M. K. mirties, pradėdamas paveldėtą turtą faktiškai valdyti, priėmė tik ½ dalį palikimo. Išnagrinėjus bylą iš esmės, teismas konstatavo, kad suinteresuoto asmens prašymas negali būti tenkinamas. Pareiškimą tenkinus pilnai, pareiškėja įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

31. Teismas atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos sudėtingumą (byla nėra sudėtinga), teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, parengtų procesinių dokumentų skaičių, apimtį ir jų turinį, sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidos yra protingo dydžio, neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis), pagrįstos rašytiniais įrodymais, kas sudaro pagrindą tenkinti pareiškėjos prašymą.

32. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjai iš suinteresuoto asmens V. K. priteistina 944,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po palikėjos (savo sutuoktinės) M. K. (gim. (duomenys neskelbtini)), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė visą atsiradusį palikimą, faktiškai pradedamas jį valdyti.

Priteisti pareiškėjai E. Č. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš suinteresuoto asmens V. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 944,50 Eur (devynis šimtus keturiasdešimt keturis eurus ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Įsiteisėjus teismo sprendimui, išsiųsti jo kopiją Testamentų registrui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį Vilniaus miesto apylinkės teismą.