Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2020 m. kovo 22 d. atsakovė įteikė jam raštą Nr. (14.6)-PPS-2 „Dėl pranešimo apie darbų pareigų pažeidimą“, kuriuo informavo, kad atsakovės rektorius 2021 m. kovo 19 d. priėmė įsakymą Nr. PĮV-108 „Dėl darbo pareigų pažeidimo“, kuriuo konstatavo, kad ieškovas atliko jame nurodytus pažeidimus, ir nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir 4 dalimi, ieškovas yra įspėjamas apie galimą atleidimą iš pareigų už antrą tokį (bet kurį vieną iš įsakyme konstatuotų) darbo pareigų pažeidimą, atliktą per dvylika mėnesių nuo įsakyme nurodytų pažeidimų konstatavimo dienos. Prie 2021 m. kovo 19 d. įsakymo buvo pridėta atsakovės rektorės pavaduotojos teisei N. S. 2021 m. kovo 17 d. išvada, kuria buvo siūloma konstatuoti ieškovą atlikus šiuos darbo pareigų pažeidimus: 1) netinkamą ir aplaidų pareigų vykdymą „duodant pavaldžiam darbuotojui pavedimą, prieštaraujantį faktinėms situacijos aplinkybėms ir nurodant netinkamai įforminti turto ir autorinių teisių į turtą perleidimą“, taip pat neužtikrinant „finansinio pobūdžio informacijos turinčio dokumento - licencinės sutarties su priedu - priėmimo-perdavimo aktu, suderinimo su VDA buhalterija“; 2) netinkamą centro veiklos organizavimą ir koordinavimą ir netinkamą darbuotojui pavestų užduočių įvykdymo kontrolę „neperžiūrint pavaldaus darbuotojo parengtų ir derintų dokumentų galutinių versijų ir leidžiant sutarties derinimui ir pasirašymui užsitęsti pernelyg ilgai (4 mėnesius); 3) įgaliojimų viršijimą pavedus „pavaldžiam darbuotojui parengti ir išsiųsti raštą, kuriame deklaruojami VDA vadovybės būsimi veiksmai, nesuderintą su VDA vadovybe“. Remiantis šia išvada, 2021 m. kovo 19 d. įsakymu buvo nuspręsta: „1. Konstatuoti, kad VDA Dizaino inovacijų centro direktorius M. U. padarė šiuos darbo pareigų pažeidimus: 1.1. Netinkamai ir aplaidžiai vykdė pareigas: 1.1.1. pavaldžiam darbuotojui duodamas pavedimą prieštaraujantį faktinėms situacijos aplinkybėms ir nurodydamas netinkamai įforminti turto ir autorinių teisių į turtą perleidimą. 1.2. Netinkamai organizavo ir koordinavo centro veiklą ir netinkamai kontroliavo darbuotojui pavestų užduočių įvykdymą - neperžiūrėjęs pavaldaus darbuotojo parengtų ir derintų dokumentų galutinių versijų ir leisdamas sutarties derinimui ir pasirašymui užsitęsti pernelyg ilgai. 1.3. Viršijo įgaliojimus - pavedęs pavaldžiam darbuotojui parengti ir išsiųsti raštą, kuriame deklaruojami VDA vadovybės būsimi veiksmai, nesuderintą su VDA. 2. Įspėti Darbuotoją apie galimą atleidimą iš darbo Vilniaus dailės akademijoje už antrą tokį (bet kurį iš šio įsakymo 1.1 - 1.3 papunkčiuose nurodytą) darbo pareigų pažeidimą, atliktą per dvylika mėnesių nuo šių pažeidimų nustatymo dienos“.

2021 m. birželio 23 d. įsakymu buvo atleistas dėl bandymo tyčia padaryti darbdaviui turtinės žalos, kas laikytina itin kompromituojančiu pagrindu, be to, siekiant nulemti jo apsisprendimą išeiti iš darbo prieš savo valią ir tiesiogiai, ir netiesiogiai (per jo advokatą) buvo naudotas psichologinis spaudimas, kuris sustiprėjo po 2021 m. balandžio 6 d. skundo dėl priekabiavimo pateikimo, todėl egzistuoja pagrindas dėl atleidimo reikalauti neturtinės žalos, kurios priteisimas būtų pakankama satisfakcija už sukeltus padarinius sveikatai ir nemalonius išgyvenimus, susijusius su būtinybe aiškintis dėl visiškai teisėtų savo veiksmų. Vertinant padarytą neturtinę žalą ieškovo dalykinei reputacijai, jis pažymi, kad 2018-2021 m. jo vadovaujamas VDA DIC, vykdydamas projektą, skirtą technologijų perdavimo biurams (angį. TTO), „Vilniaus dailės akademijos Dizaino inovacijų centro veiklos plėtra“, siekė aktyvesnio mokslo ir verslo bendradarbiavimo, sudarant sutartis su ūkio subjektais. Paskutinių metų rezultatai, t. y. sutarčių kiekio ir verčių didėjimas, rodė didelį centro potencialą, todėl Centrinė projektų valdymo agentūra patvirtino naują paraišką centro veiklos plėtrai ir buvo gautas tolesnis finansavimas projektui “Kompetencijos centrų veiklos skatinimas: Vilniaus dailės akademijos antreprenerystės programa” iki 2023 m. Atkreiptinas dėmesys, kad vienas iš pagrindinių paraiškos vertinimo kriterijų buvo VDA DIC vadovo ir jo komandos patirtis bei kompetencijos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) ir technologijų perdavimo srityje, todėl akivaizdu, kad neteisėtu ir nepagrįstu atleidimu iš pareigų buvo paniekintas ir paneigtas jo įdirbis ir jo ilgamete patirtimi ir projektų iniciatorių bei finansuotojų pelnytu pasitikėjimu kurta nauda Vilniaus dailės akademijai bei Dizaino inovacijų centrui, buvo nepagrįstai sukeltos abejonės jo profesionalumu ir kvalifikacija. Atleidimu iš pareigų buvo pakenkta ir jo dalykinei reputacijai, kadangi darbo DIC metu dalyvavo projektuose, kuriuose dalyvavimas siejamas su jo ilgamete patirtimi ir projektų iniciatorių bei finansuotojų pelnytu pasitikėjimu jo profesionalumu ir kvalifikacija, dėl kurios nepagrįstai buvo sukeltos abejonės.

Darbdavys nagrinėjamuose pažeidimų epizoduose kreipėsi į darbuotoją su konkrečiais klausimais ir užduotimis, nes siekė tinkamai ir objektyviai nustatyti galimas. Darbdavys nesiekė „atrasti“ ieškovo darbo pareigų pažeidimų, kaip kad jis mano, pats ieškovas savo elgesiu provokavo darbdavį, ignoravo teisėtus vadovų prašymus ir nurodymus. Darbdavys buvo priverstas reaguoti į ieškovo netinkamus veiksmus (neveikimą), susijusius su jo darbo pareigų atlikimu, nes tai kėlė įtampą kolektyve ir darė akivaizdžią žalą VDA reputacijai. Ieškovo netinkamas elgesys su kolegomis turėjo įtakos vertinant ieškovo elgesį, o ieškovo 2021 m. balandžio 6 d. skundas dėl priekabiavimo, adresuotas VDA tarybai, neturėjo jokios įtakos vertinant jo darbą, todėl šiai bylai yra nereikšmingas. VDA tarybos išvada ir rekomendacijos nebuvo visiškai palankios ieškovui. Darbdavys negalėjo į jas neatsižvelgti.

Ieškovas pagal 2020 m. balandžio 2 d. sąskaitą-faktūrą atlygintinai perdavė Lietuvos Kariuomenei turtą - 15 vnt. motyvacinių plakatų, 2020 m. kovo 26 d. dar 15 vnt. motyvacinių plakatų perdavė neatlygintinai pagal licencinę sutartį, kuri, iš tikrųjų, buvo sudaryta žymiai vėliau - 2020 m. liepos 30 d. Dėl tokių prieštaringų turto perleidimo tam pačiam subjektui operacijų viešojo sektoriaus finansų apskaitos valdymo sistemoje VSAKIS atsirado neatitikimų, kuriuos pašalinti neįmanoma iki šiol. Remiantis VDA DIC nuostatų 14.3 punktu, kuriuo numatoma, jog ieškovas atsako už centrui patikėtų ir paties įgytų materialinių vertybių apsaugą, jam skirtų lėšų panaudojimą, teisingai įformintų buhalterinės apskaitos dokumentų pateikimą nustatytu laiku apskaitą tvarkančiai tarnybai (skyriui), ieškovui atsiranda atsakomybė dėl jo pareigų (ne)vykdymo ir su tuo susijusių pasekmių. Šios prieštaringos operacijos paaiškėjo 2021 m. vasario 22 d., kai operacijas VSAKIS sistemoje registravo pats užsakovas - Lietuvos Kariuomenė. 2021 m. kovo 5 d. VDA prorektorė studijoms I. P. el. laišku paprašė ieškovo paaiškinti susidariusią situaciją užduodama konkrečius klausimus ieškovui. Ieškovas pateikė atsakymą, atsakė tik į vieną klausimą, į likusius klausimus ir tik iš dalies atsakė DIC teisininkas L. V., ne ieškovas, kuris vėl gi ignoravo darbdavio nurodymą ir kylančią pareigą pasiaiškinti. Tą pačią dieną I. P. pasiūlė ieškovui papildyti paaiškinimą asmeniškai, skyrė tam laiko, vienok ieškovas atsakė, kad problemų kilo dėl pridavimo akto formuluotės, kuri nebuvo suderinta su VDA buhalterija, ir teigė, jog su galutiniu akto variantu nėra susipažinęs. Daugiau jokios informacijos nepateikė, nurodė, kad davė pavedimą kitiems ir kiti asmenys derino šią situaciją. Ieškovas nurodė, kad davė pavedimą sutartį rengti ir derinti L. V.), kita DIC darbuotoja G. K. parengė raštą, kuris buvo išsiųstas Lietuvos Kariuomenės finansų ir apskaitos departamento Antrojo turto apskaitos skyriaus vedėjai K. V. Jame buvo dėstoma su VDA vadovybe nesuderinta pozicija dėl minėtų neatitikimų sprendimo būdų, o tokius veiksmus atsakovė turėjo pagrindą traktuoti kaip įgaliojimų viršijimą. Dėl minėtų neatitikimų priežastimi esančių darbuotojo veiksmų galimai netinkamai vykdant savo pareigas ir viršijant įgaliojimus, rektorės nurodymu buvo pradėtas galimo darbo pareigų pažeidimo tyrimas. 2021 m. kovo 19 d. buvo išleistas rektorės įsakymas dėl darbo pareigų pažeidimo Nr. PĮV-108, kuriuo nuspręsta konstatuoti, kad ieškovas padarė šiuos darbo pareigų pažeidimus: 1.1 Netinkamai ir aplaidžiai vykdė pareigas: 1.1.1. Pavaldžiam darbuotojui duodamas pavedimą prieštaraujantį faktinėms situacijos aplinkybėms ir nurodydamas netinkamai įforminti turto ir autorinių teisių į turtą perleidimą; 1.1.2. Neužtikrinęs finansinio pobūdžio informacijos turinčio dokumento - licencinės sutarties su priedu - priėmimo-perdavimo aktu, suderinimo su VDA Buhalterija. 1.2. Netinkamai organizavo ir koordinavo centro veiklą ir netinkamai kontroliavo darbuotojui pavestų užduočių įvykdymą - neperžiūrėjęs pavaldaus darbuotojo parengtų ir derintų dokumentų galutinių versijų ir leisdamas sutarties derinimui ir pasirašymui užsitęsti pernelyg ilgai. 1.3. Viršijo įgaliojimus - pavedęs pavaldžiam darbuotojui parengti ir išsiųsti raštą, kuriame deklaruojami YDA vadovybės būsimi veiksmai, nesuderintą su YDA vadovybe. Įsakymu taip pat nuspręsta įspėti ieškovą apie galimą atleidimą iš darbo už antrą tokį (bet kurį iš šio įsakymo 1.1-1.3 papunkčiuose nurodytą) darbo pareigų pažeidimą, atliktą per dvylika mėnesių nuo šių pažeidimų nustatymo dienos. 2021 m. kovo 22 d. ieškovui buvo įteiktas raštas „Dėl pranešimo apie darbo pareigų pažeidimą“ Nr. (14.6)-PPS-2, kuriuo jis buvo informuotas apie rektorės 2021 m. kovo 19 d. išleistą įsakymą.

Kita situacija, lėmusi griežčiausios drausminės nuobaudos skyrimą, yra susijusi su ieškovo neatvykimu į 2021 m. gegužės 25 d. organizuotą nuotolinį susitikimą su Švietimo mokslo ir sporto ministerija (toliau – ŠMSM). Gauta informacija buvo suprasta kaip pranešanti apie poreikį ir ieškovo vadovaujamo padalinio atstovų ketinimą jame dalyvauti. Ieškovo tiesioginei vadovei - prorektorei studijoms I. P. paprašius ieškovo atsiųsti iš ŠMSM gautą kvietimą į renginį, jis tai atliko tik po dviejų pakartotinių prašymų ir persiuntė jį tik gegužės 24 d., paskutinės darbo dienos prieš susitikimą vakare, po darbo dienos valandų. Jokios papildomos informacijos apie susitikime būtinus aptarti klausimus savo tiesioginei vadovei ieškovas nepranešė. Pats ieškovas į susitikimą neatvyko, t. y. neprisijungė, nenurodė kodėl, neinformavo savalaikiai apie tai savo vadovybės. Dėl ieškovo sukeltos kritinės situacijos susitikime dalyvavo rektorės pavaduotoja teisei N. S. ir Projektų skyriaus vedėja I. T., kurios nebuvo kompetentingos spręsti numatytų klausimų, todėl faktiškai susitikimas nutrūko. Susitikimo moderatorė renginio pradžioje pranešė, kad ieškovas ją informavo, jog nežino, ar galės dalyvauti renginyje.

Po renginio tiesioginė ieškovo vadovė el. laišku paklausė, kas atstovavo DIC susitikime su ŠMSM, ir pateikė pastabą apie kvietimo į renginį persiuntimą likus vienai darbo valandai iki renginio, parodantį darbuotojo bendradarbiavimą, neatitinkantį geranoriškumo principo. Tai lėmė darbdavio apsisprendimą konstatuoti ieškovą atlikus pakartotinį šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, kurį sąlygojo tai, kad ieškovas nedalyvavo šiame susitikime ir neužtikrino, kad kitas kompetentingas DIC darbuotojas jame dalyvautų, tuo neužtikrino DIC veiklai aktualios informacijos gavimo ir mainų, t. y. netinkamai planavo ir organizavo savo paties ir DIC veiklą, minėtame susitikime nedalyvavo, tokio savo vienašalio sprendimo nesuderinęs su tiesioginiu vadovu (viršijo įgaliojimus) ir netinkamai vykdė pareigas.

2021 gegužės 27 d. iš rektorės pavaduotojos personalui R. P. el. paštu gavus informaciją apie tai, kad iš darbo išeina DIC projektų vadovė R. K., ieškovo tiesioginė vadovė prorektorė studijoms I. P. el. laišku pavedė ieškovui užtikrinti sklandų išeinančios darbuotojos darbų perdavimą Projektų skyriaus darbuotojai I. R. Gavus informacijos apie tai, kad darbus perimančiai darbuotojai gegužės 28 d. atvykus į DIC perimti darbų, ieškovas jų perduoti išeinančiai darbuotojai neleido, prorektorė studijoms gegužės 31 d. pasiteiravo ieškovo, išeinančios ir darbus perimančios darbuotojos apie tai, kaip einasi DIC projektų vadovės darbų perdavimas, ar pavyks perduoti laiku, ar terminas ne per trumpas, ar perimančiai darbus darbuotojai perduoti darbai aiškūs ir jų tęstinumas bus sklandžiai užtikrintas. Darbus perimanti darbuotoja atsakė, kad darbų perdavimas nepradėtas ir kad darbų tęstinumo užtikrinti negali. Vertinant susidariusią situaciją, remiantis iš kitų VDA darbuotojų surinkta ir iš ieškovo gauta informacija - paaiškinimais, atsakovė darė išvadą, kad tiesioginio vadovo duotas pavedimas perduoti darbus nurodytu būdu, yra teisėtas administracijos nurodymas, kuris turi būti vykdomas. Šiuo atveju ieškovas nepagrįstai priešgyniaudamas prieš tiesioginį vadovą, savo nuožiūra nustatė jam duoto pavedimo įvykdymo sąlygą, kaip antai, darbuotojo darbo santykių formalizavimo dokumentus, kurie, jo teigimu, jam turi būti pateikti.

2021 m. gegužės 31 d. rektorate iš Projektų skyriaus koordinatorės I. R. telefonu gauta informacija apie tai, kad vis dar nėra parengti Jaunojo dizainerio prizo (toliau - JDP) projekto dalinio finansavimo sutarties su Lietuvos kultūros tarybos (toliau - LKT) dokumentai, kurių pateikimo derinti terminas yra š. m. birželio 1 d. Darbuotojai ši informacija tapo žinoma š. m. gegužės 28 d. iš el. susirašinėjimo su ieškovu. Ieškovo paklausus, ar pasirašė JDP sutartį su LKT, jis atsakė, kad sutartis nepasirašyta. Projektų skyriaus koordinatorė pasitikslino, ar ieškovas planuoja sutarties pasirašymą laiku, kad išvengti galimų finansinių nuostolių, ieškovas atsakė, kad sutartį pasirašyti planavo, bet kai sužinojo, jog DIC nebus darbuotojų, nesuprato kaip tokį projektą teks įgyvendinti. 2021 m. birželio 1 d. Projektų skyriaus koordinatorė priminė ieškovui apie tai, kad ši diena paskutinė pasirašyti JDP finansavimo sutartį ir paprašė iki 14 val. pateikti patikslintą sąmatą (finansavimo sutarties priedas). Ieškovas prašytos sąmatos nepateikė, taip pat neparengė ir nepateikė derinti pačios finansavimo sutarties. LKT 2021 m. gegužės 13 d. pranešime LKT tinklapyje priminta apie tai, kad galutinis I-ojo finansavimo etapo sutarčių pateikimo terminas - birželio 1 d. (imtinai). VDA vadovybė apie tai, kad ieškovas neketina organizuoti sutarties pasirašymo (parengti ir pateikti LKT derinti sutartį su priedais) sužinojo priešpaskutinę sutarties pasirašymo termino dieną. Gavus tokią informaciją, susidarė kritinė situacija, informacija sukėlė streso VDA vadovybei, sujaukė rektorės ir prorektorės studijoms darbotvarkę, joms teko mesti suplanuotus darbus ir nedelsiant reaguoti j Akademijai kilusią grėsmę netekti projektui skirto finansavimo ir organizuoti sutarties pasirašymą paskutinę termino dieną. JDP projektas yra populiarus, skatinantis VDA bakalaurus kuo geriau pasirodyti rengiant baigiamuosius darbus, itin mėgstamas VDA studentų ir jos bendruomenės, pritraukiantis dalyvauti ir kitų aukštųjų mokyklų dizaino studentus, o taip pat itin svarbus VDA viešųjų ryšių aspektu. Reaguodama į susidariusią kritinę situaciją, ieškovo tiesioginė vadovė prorektorė studijoms I. P. ieškovo paklausė, kuo remiantis jis priėmė vienašalį su ja nesuderintą sprendimą nebevykdyti JDP projekto ir dėl kokių priežasčių tik birželio 1 d. apie tai informavo.

Ieškovas pateikė atsakymus, iš kurių matyti, kad nebuvo tam reikalingų darbuotojų, o jis pats buvo užimtas kitais projektais. Negavusi objektyvaus atsakymo ir matydama, kad ieškovas, kaip vadovas neužtikrino sklandaus projekto vykdymo ir jo organizavimo, atsakovė nutarė pradėti galimo darbo pareigų pažeidimo tyrimą, pateikė ieškovui reikalavimą pasiaiškinti, o vėliau priėmė sprendimą jį atleisti. Mano, kad tam buvo visos sąlygos.

Teisminio nagrinėjimo metu ieškovas ir jo atstovas ieškinį palaikė, prašė jį patenkinti. Pažymėjo, kad įsakyme dėl atleidimo iš darbo atsakovė nenurodė, kokį ieškovo pareigas reglamentuojantį teisės aktą jis pažeidė, nenurodė konkrečių pažeidimų, o iš nurodytų nėra pagrindo suprasti, kokie tai pažeidimai. Ieškovo teigimu, jam buvo suvaržyta teisė gintis. Jis buvo persekiojamas, žeminamas, pavaldiniams buvo siūloma jį skųsti, buvo tendencingai ieškoma priekabių atleisti ieškovą, jo atžvilgiu buvo taikomas mobingas. Ieškovas neturi pareiginių nuostatų, todėl neaišku, ką ir su kuo jis, būdamas vadovu, privalėjo derinti ir ką pažeidė. Kūrinio perdavimo-priėmimo akte nėra ieškovo vizos, jis jo nematė, todėl ieškovui negali kilti atsakomybė už kitų atsakovės darbuotojų parengtą dokumentą. Įstaigoje nėra patvirtintos dokumentų vizavimo tvarkos. Iš ieškovo nebuvo reikalaujama vizuoti dokumentus, šiuo atveju atsakomybę prisiėmė pati rektorė. Nedalyvavimas ŠMSM surengtame neformaliame susitikime apskritai negali būti laikomas darbo drausmės pažeidimu, šiuo atveju atsakovei neatsirado jokių neigiamų pasekmių. JDP projektas ieškovui įsakymu nebuvo priskirtas, dalyvavimas šiame konkurse nebuvo privalomas, atsakovei neigiamų padarinių nekilo, nes konkursas įvyko, todėl mano, kad nebuvo jokio pagrindo jį atleisti.

Byloje kyla ginčas dėl darbuotojo atleidimo iš darbo konstatavus pakartotinį šiurkštų jo darbo pareigų pažeidimą metų bėgyje teisėtumo ir pagrįstumo. Darbuotojas byloje įrodinėja, jog jokių pažeidimų nepadarė, nesupranta, kokias darbines pareigas pažeidė, nes jos nebuvo detaliai reglamentuotos, teigia esant kryptingą darbdavio neigiamą nusistatymą ir mėginimą su juo susidoroti, ko pasėkoje yra atleistas, prašo kompensuoti patirtus neturtinius praradimus.

Dizaino inovacijų centro (toliau - DIC) nuostatuose, patvirtintuose atsakovės senato 2007 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. 01-03-01, nustatyta, kad DIC direktorius atsako už centro veiklą ir yra tiesiogiai pavaldus strateginės raidos prorektoriui (12 p.), planuoja, organizuoja ir koordinuoja centro veiklą, paskirsto šiuose nuostatuose apibrėžtus uždavinius centro darbuotojams ir kontroliuoja jų vykdymą, tvirtina dokumentus, užtikrinančius centro darbo tvarką, užtikrina centro veiklos ataskaitų rengimą ir teikimą strateginės raidos prorektoriui, senatui, teikia pasiūlymus VDA vadovybei dėl centro darbuotojų skatinimo ir drausminių nuobaudų skyrimo (13 p.), atsako už įstatymų ir kitų teisės aktų, VDA vadovybės nurodymų vykdymą koordinuojant centro veiklą, užduočių ir funkcijų atlikimą tinkamai, laiku ir nustatyta tvarka, centrui patikėtų ir paties įsigytų materialinių vertybių apsaugą, jam skirtų lėšų panaudojimą, teisingai įformintų buhalterinės apskaitos dokumentų pateikimą nustatytu laiku apskaitą tvarkančiai tarnybai (skyriui), centro darbo rezultatus ir jų kokybę, tvarką ir drausmę centre, savo ir centro veiklos tinkamą planavimą bei organizavimą (14 p.).

Taigi ieškovo pareigos iš esmės buvo apibrėžtos minėtų nuostatų turiniu ir negalėjo būti ieškovui nežinomos, nes svarstant ir tvirtinant nuostatus senato posėdyje juos pristatė pats ieškovas (senato 2007 m. sausio 17 d. posėdžio protokolo Nr. 1 (01-03-01) 4 p.). Todėl teismas atmeta ieškovo argumentus, paremtus tuo, kad jis neturėjo patvirtinto detalaus pareigybės aprašymo ir konkretaus atliekamų funkcijų apibūdinimo ir kritiškai vertina tokią ilgamečio vadovo byloje išsakytą poziciją, juolab kad pareiga suformuoti ir tvirtinti pareiginę instrukciją matant tam poreikį teko pačiam ieškovui, kaip vadovui. Detalizuoto vadovo pareigų aprašo (tokio, kokį įsivaizduoja pats ieškovas) nebuvimas netrukdė ieškovui eilę metų atlikti DIC vadovo pareigas. Teismo nuomone, turėti detalizuotą vadovo pareigų aprašymą šiuo konkrečiu atveju nebuvo būtina, nes ieškovo, kaip vadovo, pareigos iš esmės buvo apibrėžtos ir reglamentuotos minėtų nuostatų turiniu, jos ieškovui negalėjo būti nežinomos. Jos negalėjo būti ieškovui nesuprantamos ir vertinant vadovaujančių pareigų prigimtį, su tuo susijusią besąlygišką vadovo atsakomybę būti atsakingu už priskirto padalinio tinkamą funkcionavimą.

Įsakymu atsakovė konstatavo, kad ieškovas padarė: 1. šiurkštų darbo pareigų pažeidimą - sąmoningai ir apgalvotai nesuorganizavo JDP projekto dalinio finansavimo sutarties su LKT pasirašymo laiku ir tokiu būdu bandė tyčia padaryti turtinės žalos Akademijai (negauti LKT finansavimo ir neįvykdyti VDA svarbaus JDP projekto); apie savo sprendimą neorganizuoti sutarties pasirašymo neinformavo VDA vadovybės, t. y. nesuderinęs su vadovybe priėmė vienašalį sprendimą, itin kenkiantį VDA interesams; 1.2. šiurkštų darbo pareigų pažeidimą (taip pat per paskutinius dvylika mėnesių tokį patį darbo pareigų pažeidimą) - nedalyvavo ir neužtikrino, kad kitas DIC darbuotojas dalyvautų ŠMSM organizuotame gegužės 25 d. susitikime, neužtikrino DIC veiklai aktualios informacijos gavimo ir mainų, t. y. netinkamai planavo ir organizavo savo paties ir DIC veiklą, minėtame susitikime nedalyvavo, tokio savo vienašalio sprendimo nesuderino su tiesioginiu vadovu; netinkamai vykdė pareigas; 1.3. šiurkštų darbo pareigų pažeidimą (taip pat per paskutinius dvylika mėnesių tokį patį darbo pareigų pažeidimą) - neįvykdė tiesioginio vadovo teisėto nurodymo: nuo gegužės 28 d. neužtikrino DIC projektų vadovės R. K. darbų perdavimo Projektų skyriaus koordinatorei I. R.; nepagrįstai reikalavo jam pateikti darbus perimančio darbuotojo įdarbinimo dokumentus (įsakymą, darbo sutartį ir pareigybės aprašymą); netinkamai organizavo DIC veiklą: neužtikrino išėjusio darbuotojo darbų (nuo gegužės 28 d. iki birželio 1 d.) perdavimo ir nepaskirstė užduočių darbuotojai I. R. nuo birželio 2 d., neleido jai vykdyti darbo funkcijų ir stabdė DIC veiklą.

Atsakovė 2021 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. PĮV-108 „Dėl darbo pareigų pažeidimo“ buvo taip pat pripažinusi ieškovą padarius šiuos darbo pareigų pažeidimus, susijusius su netinkamu ir aplaidžiu pareigų vykdymu: 1.1 davė pavaldžiam darbuotojui pavedimą, prieštaraujantį faktinėms situacijos aplinkybėms, ir nurodė netinkamai įforminti turto ir autorinių teisių į turtą perleidimą; 1.2. neužtikrino finansinio pobūdžio informacijos turinčio dokumento - licencinės sutarties su priedu - priėmimo-perdavimo aktu suderinimo su VDA buhalterija; 2. netinkamai organizavo ir koordinavo centro veiklą ir netinkamai kontroliavo darbuotojui pavestų užduočių įvykdymą - neperžiūrėjęs pavaldaus darbuotojo parengtų ir derintų dokumentų galutinių versijų leido sutarties derinimui ir pasirašymui užsitęsti pernelyg ilgai; 3. viršijo įgaliojimus - pavedęs pavaldžiam darbuotojui parengti ir išsiųsti raštą, kuriame deklaruojami VDA vadovybės būsimi veiksmai, nesuderino jo su VDA vadovybe. Šiuo įsakymu atsakovė įspėjo ieškovą apie galimą atleidimą iš darbo jam metų bėgyje padarius antrą tokį darbo pareigų pažeidimą.

Nors naujajame DK nebeliko normų, skirtų drausminei atsakomybei, t. y. nėra reglamentuojamas tokių drausminių nuobaudų, kaip įspėjimas, papeikimas ar pastaba skyrimas ir pan., įsakymu priimtas darbdavio sprendimas fakto prasme prilyginamas tam tikros nuobaudos taikymui. Darbuotojas apie priimtą įsakymą informuotas, jo neskundė.

Kadangi darbuotojo atleidimą lėmė padarytų pažeidimų pakartotinumas, teismas turi peržiūrėti ir šio įsakymo priėmimo pagrindą.

Dėl 2021 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. PĮV-108 konstatuoto pažeidimo.

2021 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. PĮV-108 priėmimą sąlygojo 2021 m. kovo 17 d. atsakovės suformuotos išvados dėl darbo pareigų pažeidimo turinys ir joje nurodomos, bylos rašytine medžiaga grindžiamos aplinkybės, o būtent, 2021 m. vasario vasario 22 d. Lietuvos Kariuomenei (toliau – LK) viešojo sektoriaus apskaitos konsolidavimo sistemoje VSAKIS užregistravus operaciją apie Motyvacinių plakatų įgijimą iš VDA neatlygintinai, paaiškėjo tai, kad aptariamas turtas - Motyvaciniai plakatai Lietuvos Kariuomenei Vilniaus dailės akademijos (VDA) buvo perduoti du kartus: pirmą kartą atlygintinai, pagal 2020 m. balandžio 1 d. sąskaitą-faktūrą, apmokėtą 2020 m. balandžio 24 d., o antrą kartą neatlygintinai pagal 2020 m. kovo 26 d. licencinę sutartį (kuri, kaip matyti iš gauto paaiškinimo, buvo sudaryta kur kas vėliau; paskutinio sutarties varianto registracijos VDA dokumentų valdymo sistemoje Labbis data – 2020 m. liepos 30 d.). Tokių prieštaringų to paties turto perleidimo du kartus tam pačiam subjektui veiksmų pasėkoje susidarė viešojo sektoriaus finansų apskaitos valdymo sistemoje VSAKIS neatitikties situacija, kai iš LK pusės VSAKIS sistemoje plakatai yra užregistruoti du kartus (po 15 vnt.), o VDA vieną kartą (15 vnt.). Dėl šio neatitikimo abi įstaigos negali susiderinti tarpusavyje ir priduoti įstaigos metinės finansinės atskaitomybės. LK reikalauja VDA VSAKIS sistemoje užregistruoti tą patį turtą du kartus, t. y. tiek pat kartų, kiek jiems buvo perleistas, o VDA buhalterija to daryti negali, nes to paties turto perleidimo du kartus tam pačiam subjektui vieną kartą atlygintinai, kitą kartą - neatlygintinai, registravimas / užpajamavimas, neatitinka teisės aktų reikalavimų.

Kadangi motyvacinių plakatų ir autorinių teisių įjuos perleidimą LK organizavo ir vykdė DIC, kurio veiklą planuoja, organizuoja ir koordinuoja ieškovas, jo buvo paprašyta pasiaiškinti dėl situacijos iki kovo 10 d., pateikiant atsakymus į šiuos klausimus: 1. Kodėl plakatai atlygintinai perleisti pagal sąskaitą-faktūrą tuo pačiu metu nepasirašant licencinės ar pirkimo-pardavimo sutarties? 2. Kieno iniciatyva plakatų perleidimas buvo atliktas pagal sąskaitą faktūrą ? 3. Kodėl licencinė sutartis buvo sudaryta po to, kai plakatai buvo atlygintinai perleisti pagal sąskaitą faktūrą ? 4. Kas inicijavo licencinės sutarties sudarymą? 5. Kodėl ir kieno iniciatyva licencinėje sutartyje buvo nurodytas neatlygintinis turto (plakatų) (tai nurodyta Licencinės sut. II skyriuje ir sutarties priede) ir autorinių turtinių teisių į plakatus (tai nurodyta licencinės sut. I ir II skyriuose) perleidimas, kai tas pats turtas - plakatai iki licencinės sutarties sudarymo jau buvo perleistas atlygintinai? 6. Kodėl licencinės sutarties priede - priėmimo-perdavimo akte buvo nurodyta, kad pagal jį perduodami tik plakatai, kai licencinėje sutartyje nurodyta, jog LK perduodami tiek plakatai, tiek autorinės turtinės teisės į juos? 7. Kieno iniciatyva ir nurodymu licencinėje sutartyje atsirado nuostata apie tai, kad plakatai ir autor. turtinės teisės į juos perleidžiamos neatlygintinai? 8. Kas organizavo visų aukščiau paminėtų dokumentų įforminimą tokiu būdu kaip jie buvo įforminti ir kieno pavedimu bei kas šiuos dokumentus rengė ir/ar derino iš VDA pusės DIC'e? 9. Kodėl licencinė sutartis, kurioje kalbama apie turto perleidimą ir priėmimo-perdavimo aktas, kuriame yra finansinio pobūdžio informacijos, kaip antai kūrinio įsigijimo savikaina, finansavimo šaltinis ir kt., iki juos pasirašant nebuvo suderinti su buhalterija?

Ieškovas pateikė paaiškinimą, iš dalies atsakydamas tik į vieną (4-tą) iš 9 jam užduotų klausimų, atsakymus į likusius DIC direktoriui užduotus klausimus paaiškinime iš dalies pateikė kitas DIC darbuotojas - teisininkas L.V. Ieškovui teikiant paaiškinimus atsakovei, jis citavo pastarojo paaiškinimą: „2020­-06-09 Priėmimo-perdavimo aktą su pastabomis el. paštu nusiunčiau M. Ž. ir Jums suderinimui. Gavęs jūsų patvirtinimą kartu su D. Č. telefonu suderinau užpildžiau trūkstamus duomenis“.

Prorektorė studijoms naujai suformuotame laiške DIC direktoriui pasiūlė pačiam asmeniškai papildyti paaiškinimą ir nustatė tam naują terminą - iki kovo 15 d. 12 val. Ieškovas el. laišku atsakė, jog problema yra pridavimo akto formuluotėje, kuri nebuvo suderinta su VDA buhalterija, ir kurio galutinio varianto jis nematė. Daugiau jokios informacijos nepateikė.

Byloje esantis atsakovės 2016 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. VĮK-32/1 „Dėl padalinio, atsakingo už Vilniaus dailės akademijos intelektinės nuosavybės valdymą, skyrimo“, už intelektinės nuosavybės turtinių teisių ir intelektinės nuosavybės objektų administravimą yra atsakingas Dizaino inovacijų centras, kuriam vadovavo ieškovas.

Byloje nėra ginčo, jog 15 vnt. motyvacinių plakatų LK perdavimo įforminimas nėra tinkamas: materialinį turtą perdavus atlygintinai (pagal 2020 m. kovo 27 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0007187), o turtines intelektines nuosavybės teises į juos perdavus neatlygintinai, 2020 m. birželio 22 d. pasirašytas kūrinio perdavimo-priėmimo aktas neatitiko šios faktinės situacijos, nes jame nurodyta, kad perdavimas yra neatlygintinas.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas davė nurodymą parengti atitinkamus dokumentus pavaldžiam darbuotojui - teisininkui L. V., tačiau nekontroliavo, ar pastarasis jas vykdė tinkamai, t. y., neįvykdė savo pareigų, numatytų DIC nuostatų 13.2 punkte. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas prašė, jog šis asmuo parengtų ir teiktų kitiems asmenims reikiamus parengimo ir derinimo dokumentus, kontroliuotų situaciją, ją stebėtų, derintų kūrinio perdavimo-priėmimo aktą ir pan., t. y. kaip vadovas išliko pasyvus, leido kilti tokioms ganėtinai žalingos ir atsakovės reputacijai kenkiančioms pasekmėms, tuo pažeisdamas ir DIC nuostatų 13.3 punktą, reikalaujantį užtikrinti DIC keliamų reikalavimų ir užduočių tinkamą įvykdymą, o taip pat 14.2 punktą, užtikrinantį tokį vykdymą laiku.

Ieškovas šio nepaneigė, kas iš esmės rodo, kad aptariamas kūrinio perdavimo-priėmimo aktas, neatitinkantis faktinių teisių plakatų perdavimo aplinkybių, buvo su ieškovu derinamas jo paties pasirinkta pasyvia forma. Atsižvelgiant į vadovui keliamus esminius reikalavimus ir padidintus budrumo reikalavimus, akivaizdu, kad ieškovas negalėjo būti pasyviu, o priešingai - turėjo pareigą būti aktyviu ir kontroliuoti plakatų LK perdavimo tinkamą įforminimą, kaip reikalauja norminiai teisės aktai, išvengti buhalterinės apskaitos dokumentuose atsiradusio (ir tebesančio) neatitikimo.

Taip pat paaiškėjus ir sprendžiant susidariusią neatitikimo situaciją (jau po virš minėto), mėginant šalinti jos padarinius, ieškovas pavedė savo darbuotojai G. K. parengti raštą LK, kurį ji parengė ir išsiuntė el. laišku LK finansų ir apskaitos departamento Antrojo turto apskaitos skyriaus vedėjai K. V. Jame, be kita ko, nurodoma, kad sutikus su pateikta informacija, kitu laišku bus atsiųstas oficialus VDA vadovybės pasirašytas raštas. Byloje nėra ginčo dėl to ir bylos duomenys rodo, kad toks raštas buvo suderintas su VDA buhalterija, bet nebuvo suderintas su VDA vadovybe, nors akivaizdu, jog kalbama apie būtent jos atliekamus / būsimus atlikti veiksmus.

Kadangi su VDA vadovybe nebuvo suderintas rašte siūlomas susidariusios neatitikties situacijos sprendimo būdas, sutiktina su atsakovės argumentu, kad DIC vadovo iniciatyva Lietuvos kariuomenei buvo iškomunikuota VDA pozicija, kuri iš esmės nebuvo suderinta su VDA vadovybe. Tokiais veiksmais, kai be suderinimo su vadovybe yra iškomunikuojami jos būsimi veiksmai, DIC direktorius viršijo jam suteiktus įgaliojimus bei pažeidė DIC nuostatų 14.2, 14.4 ir 14.6 punktų reikalavimus, kuriais nustatyta, kad DIC direktorius atsako už funkcijų atlikimą tinkamai, centro darbo kokybę, savo ir centro veiklos tinkamą planavimą ir organizavimą. Teismo manymu, tai nėra suderinama ir su tinkama vadovo veikla, pavaldumo elementu bei jo reputacijai keliamais reikalavimais.

Dėl šio teismas mano, kad atsakovė turėjo pagrindą priimti 2021 m. kovo 19 d. įsakymą Nr. PĮV-108, tinkamai įvertinusi jo priėmimą lėmusią situaciją bei ieškovo atliktų pažeidimų pobūdį. Ieškovas šio priimto įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo DK nustatyto termino ribose neskundė, nors faktiškai turėjo tokią teisę, nepasinaudodama tokia teise faktiškai išreiškė pritarimą darbdavio priimtam sprendimui ir jo pateiktam situacijos aiškinimui.

Dėl 2021 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. PĮV-225 konstatuoto pažeidimo ir pagrindo atleidimui buvimo.

Šiuo ginčo įsakymu atsakovė konstatavo, kad ieškovas padarė: 1. šiurkštų darbo pareigų pažeidimą - sąmoningai ir apgalvotai nesuorganizavo JDP projekto dalinio finansavimo sutarties su LKT pasirašymo laiku ir tokiu būdu bandė tyčia padaryti turtinės žalos Akademijai (negauti LKT finansavimo ir neįvykdyti VDA svarbaus JDP projekto); apie savo sprendimą neorganizuoti sutarties pasirašymo neinformavo VDA vadovybės, t. y. nesuderinęs su vadovybe priėmė vienašalį sprendimą, itin kenkiantį VDA interesams; 1.2. šiurkštų darbo pareigų pažeidimą (taip pat per paskutinius dvylika mėnesių tokį patį darbo pareigų pažeidimą) - nedalyvavo ir neužtikrino, kad kitas DIC darbuotojas dalyvautų ŠMSM organizuotame gegužės 25 d. susitikime, neužtikrino DIC veiklai aktualios informacijos gavimo ir mainų, t. y. netinkamai planavo ir organizavo savo paties ir DIC veiklą, minėtame susitikime nedalyvavo, tokio savo vienašalio sprendimo nesuderino su tiesioginiu vadovu; netinkamai vykdė pareigas; 1.3. šiurkštų darbo pareigų pažeidimą (taip pat per paskutinius dvylika mėnesių tokį patį darbo pareigų pažeidimą) - neįvykdė tiesioginio vadovo teisėto nurodymo: nuo gegužės 28 d. neužtikrino DIC projektų vadovės R. K. darbų perdavimo Projektų skyriaus koordinatorei I. R.; nepagrįstai reikalavo jam pateikti darbus perimančio darbuotojo įdarbinimo dokumentus (įsakymą, darbo sutartį ir pareigybės aprašymą); netinkamai organizavo DIC veiklą: neužtikrino išėjusio darbuotojo darbų (nuo gegužės 28 d. iki birželio 1 d.) perdavimo ir nepaskirstė užduočių darbuotojai I. R. nuo birželio 2 d., neleido jai vykdyti darbo funkcijų ir stabdė DIC veiklą.

Šios aplinkybės ir pažeidimų pakartotinumas lėmė atsakovės sprendimą nutraukti su ieškovu sudarytą darbo sutartį.

Bylos medžiaga nustatyta, kad 2021 m. gegužės 31 d. rektorate iš Projektų skyriaus koordinatorės I. R. telefonu gauta informacija apie tai, kad vis dar nėra parengti JDP projekto dalinio finansavimo sutarties su LKT dokumentai, kurių pateikimo derinti LKT terminas yra birželio 1 d. Kaip nurodoma susirašinėjime, darbuotojai ši informacija tapo žinoma gegužės 28 d. iš el. susirašinėjimo su DIC vadovu, t. y. ieškovu, kuris neneigė, jog sutartis nepasirašyta, į pastebėjimus, kad birželio 1 d. yra paskutinė diena tam antraip dingsta finansavimas, ieškovas atsakė, kad sutartį pasirašyti planavo, bet kai sužinojo, kad DIC nebus darbuotojų, neįsivaizduoja, kaip tokį projektą įgyvendinti. 2021 m. birželio 1 d. Projektų skyriaus koordinatorė priminė ieškovui apie tai, kad ši diena paskutinė sutarčiai pasirašyti ir paprašė iki 14 val. pateikti patikslintą sąmatą kaip finansavimo sutarties priedą.

Byloje nėra ginčo ir ieškovas neneigė aplinkybės, jog šio projekto derinimo ir sutarties pasirašymo funkcija buvo priskirta jo vadovaujamam centrui, neneigė ir to, kad nepateikė prašytos sąmatos, o taip pat ir to, kad sutartis nebuvo pasirašyta.

LKT 2021 m. gegužės 13 d. pranešime buvo nurodžiusi, kad galutinis I-ojo finansavimo etapo sutarčių pateikimo terminas - birželio 1 d. (imtinai). Ši informacija negalėjo būti nežinoma ieškovui, kaip DIC vadovui. Jis kuravo šį projektą, privalėjo domėti jo eiga, pavesti užduočių atlikimą kitiems darbuotojams, o esant jų trūkumui – informuoti apie tai VDA.

Ieškovas ir šioje situacijoje pasiliko pasyvaus stebėtojo vaidmenį, nesikooperavo nei su savo padalinio jam pavaldžiais darbuotojais, nekomunikavo ir su atsakove.

Sutiktina su atsakovės teiginiais, jog šioje pozicijoje ieškovas, būdamas atsakingo už sutarties pasirašymą padalinio vadovu, nesiėmė priemonių organizuoti projekto derinimą ir sutarties pasirašymą laiku, tuo faktiškai vienašališkai nutardamas neorganizuoti šio proceso, nederino to su savo vadovybe, apie tai jos neinformavo, neinformavo vadovybės ir apie tai, kad tam yra kažkokių objektyvių trikdžių, neprašė pratęsti į pabaigą einančio termino, niekaip neforsavo šio klausimo, ir tokiais veiksmais faktiškai sudarė sąlygas grėsmei netekti projektui skirtų lėšų, o taip pat pakenkė tiek VDA, tiek DIC reputacijai. Parengti dokumentus ir pateikti juos pasirašymui LKT, parengti sąmatą ėmėsi rektoratas paskutinę termino dieną. Akivaizdu, kad ieškovo pasyvumo sąlygoti veiksmai ir nebendradarbiavimas su VDA, įnešė nemenkos sumaišties, o prie esamos situacijos gelbėjimo ieškovas niekaip neprisidėjo.

Sutiktina su atsakovės teiginiais, kad JDP projektas yra populiarus ir reikšmingas VDA, reikalingas jos studentams, yra paklausus ir mėgiamas VDA studentų, jos bendruomenės, pritraukiantis dalyvauti ir kitų aukštųjų mokyklų dizaino studentus, o taip pat itin svarbus VDA viešųjų ryšių aspektu. Todėl akivaizdu, kad praleidus terminą finansavimo sutarčiai pasirašyti, netekus finansavimo, būtų pažeisti ir VDA interesai, ji galėjo patirti ir turtinę žalą, o taip pat galėjo nutrūkti ilgą eilę metų vykęs daugialypis vykdomo projekto bendradarbiavimas su kitais asmenimis.

Elektroniniuose laiškuose, kaip byloja jų turinys, ieškovas nėra prisiėmęs jokios atsakomybės dėl šios situacijos, kaltino kitus asmenis, kaip antai, rašė, jog sutartis su LKT nebuvo pasirašoma, nes buvo laukiama atsakymo iš Valstybinio studijų fondo, kuris buvo pateiktas tik gegužės 26 d., tą pačią dieną VDA DIC projektų vadovė priėmė sprendimą išeiti iš darbo, ir jo vadovaujamame centre neliko nei vieno darbuotojo, todėl projekto įgyvendinimas per tokį trumpą laiką tapo neįmanomas; prorektorei studijoms I. P., atsakydamas į klausimą, kodėl tik šiandien (birželio 1 d.) apie tai informavo ir kad sutarties nepasirašymas motyvuojant finansavimo atsakymu iš Valstybinio studijų fondo neturi nieko bendro su finansavimo sutarties su LKT pasirašymu, ieškovas biurokratiškai aiškino apie projekto būsenos projektų valdymo sistemoje 5 etapus, o taip pat nurodė, kad prioritetą skiria darbams, su kuriais VDA jau turi sutartinius įsipareigojimus; panašiai reagavo ir į kitus vadovybės mėginimus aiškinti situaciją.

Tai, kad šiam momentui ši ginčo pozicija yra suvaldyta, kad sutartis buvo pasirašyta, nėra ieškovo nuopelnas, ir ši aplinkybė nešalina pagrindo išvadai, kad ieškovas nesielgė taip kaip šioje konkrečioje situacijoje buvo būtina elgtis vadovui.

Vertinant susidariusią situaciją, remiantis surinkta informacija, teismo manymu, darbdavys turėjo pagrindą išvadai, padarytai ginčo įsakyme. Darbdavio jame pateikta formuluotė nešalina darbuotojo padaryto pažeidimo fakto ir turinio.

Dėl aplinkybių, susijusių ŠMSM organizuotu susitikimu.

Nustatyta, jog 2021 m. gegužės 18 d. ieškovas el. laišku pranešė rektoratui apie gautą ŠMSM kvietimą dalyvauti ŠMSM organizuojamame susitikimą gegužės 25 d. Jokios situacijos paaiškinimo, su šiuo susijusios informacijos nepateikė, todėl nėra pagrindo nesutikti su atsakovės teisiniu, jog ši informacija buvo suprasta kaip pranešimas apie dalyvavimo susitikime poreikį ir ieškovo vadovaujamo padalinio atstovų ketinimą jame dalyvauti. Paprašius atsiųsti patį kvietimą, ieškovas jį persiuntė gegužės 24 d. vakare, po darbo valandų. ŠMSM kvietime į susitikimą nurodyta, jog susitikti yra kviečiami Technologijų ir inovacijų centrų (mokslo ir studijų institucijų (MSI) padalinių, kurie koordinuoja komercializavimo, mokslo-verslo bendradarbiavimo, žinių ir technologijų perdavimo, intelektinės nuosavybės klausimus) atstovai; susitikimo darbotvarkėje nurodytos 3 temos: „1. 2021-2027 m. periodu planuojamos finansavimo kryptys, aktualios Technologijų ir inovacijų perdavimo

centrams. 2. Antreprenerystės priemonės. 3. Intelektinės nuosavybės (IN) aktualijos“.

Kvietimo turinys rodo ir nėra pagrindo nesutikti su atsakovės nurodytais argumentais, kad susitikimas VDA reikšmingas jame numatomų spręsti / aptarti klausimų kontekste, kad organizuotas būtent tokio pobūdžio aukštųjų mokyklų padaliniams kaip DIC, kad susitikimo temos tiesiogiai liečia DIC ir yra aktualios šio padalinio veikloje.

Ginčo dėl šių aplinkybių nėra, taip pat nėra ginčo dėl to, kad susitikime dalyvavo rektorės pavaduotoja teisei N. S. ir Projektų skyriaus vedėja I. T. Ieškovas, kaip vadovas, susitikime nedalyvavo, prie nuotolinio jo formato neprisijungė. Susitikimo moderatorė renginio pradžioje pranešė, kad DIC direktorius ją informavo, jog nežino, ar galės dalyvauti renginyje. Vėliau jokio komunikavimo šiuo klausimu nebuvo, jokios informacijos ieškovas nepateikė, susitikimo eigoje prie jo taip ir neprisijungė. Susitikimas nebuvo efektyvus, nes DIC atstovai, atvykę į jį spontaniškai po gauto pranešimo, kad ieškovas jame gali nedalyvauti, nebuvo pasirengę ir, tikėtina, nebuvo pakankamai kompetentingi spręsti susitikimo klausimus.

Tuoj po susitikimo tiesioginė ieškovo vadovė el. laišku paklausė jo, kas atstovavo DIC susitikime ir pateikė pastabą apie kvietimo į renginį persiuntimą likus vienai darbo valandai iki renginio, kas, anot jos, rodo darbuotojo bendradarbiavimą, neatitinkantį geranoriškumo principo. Ieškovas į laišką neatsakė, po trijų parų tiesioginė vadovė el. paštu priminė darbuotojui apie negautą atsakymą ir paprašė nedelsiant paaiškinti, kas iš DIC dalyvavo susitikime, o jeigu nedalyvavo – paaiškinti, dėl kokių priežasčių. Į jį ieškovas atsakė, kad neformaliame susitikime niekas nedalyvavo, nes vienas iš pagrindinių klausimų buvo pasidalinti informacija, kaip universitetams sekasi įgyvendinti antreprenerystės programos projektus, kurie kituose universitetuose vykdomi jau nuo pavasario, o kadangi iš VDA atstovų neturi žinių apie projektą, priėmė sprendimą, kad nėra tikslinga dalyvauti susitikime ir jame nedalyvavo.

Atsakovė pradėjo galimo darbo pareigų pažeidimo tyrimą, DIC direktoriaus paprašė paaiškinti, dėl kokių priežasčių jis vienašališkai priėmė sprendimą nedalyvauti ŠMSM gegužės 25 d. susitikime (nedalyvavo pats ir neužtikrino, kad susitikime dalyvautų kitas DIC darbuotojas) ir tokio sprendimo nesuderino su savo tiesiogine vadove. Į šį prašymą ieškovas atsakė tais pačiais virš minėtais argumentais, t. y. kad neformaliame susitikime niekas nedalyvavo, nes vienas iš pagrindinių klausimų buvo pasidalinti informacija, kaip universitetams sekasi įgyvendinti antrepreneystės programos projektus, kurie kituose universitetuose vykdomi jau nuo pavasario, nurodydamas ir tai, kad kadangi I. T. pranešė, jog ji neturi jokių žinių apie projektą, o iš VDA nesulaukė jokio konkretaus atsakymo jau antras mėnuo, priėmė sprendimą, kad pačiam dalyvauti susitikime nėra tikslinga.