Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2019-11-20 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-321-557/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-11-20
Bylos Nr.
AN2-321-557/2019
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00340-2019-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Linas Pauliukėnas
Pažeidėjas
J. J.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-321-557/2019Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00340-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1.; 21.1.7.; 21.11.10. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 20 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. rugsėjo 23 d. nutarties, kuria netenkintas J. J. skundas ir paliktas nepakeistas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Institucija) 2019 m. sausio 24 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-21-ANR_N-447-2019, kuriuo J. J. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 150 straipsnio 1 dalį 575 Eur bauda.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės 2019-01-24 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-21-ANR_N-447-2019 J. J. nubaustas pagal ANK 150 straipsnio 1 dalį 575 Eur bauda už tai, kad 2018-08-18, apie 23.12 val., lengvuoju automobiliu taksi, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), teikė keleivių vežimo lengvuoju automobiliu taksi paslaugas, neturėdamas teisės aktų nustatyta tvarka išduoto leidimo vežti keleivius lengvuoju automobiliu taksi. Automobilis stovėjo Klaipėdos miesto Teatro aikštėje šalia „Pramogų banko“, kur pagal nusistovėjusią praktiką lengvųjų automobilių taksi vairuotojai ir keleivių vežimo už atlygį paslaugas teikiantys vairuotojai laukia užsakymų ir keleivių. Automobilis buvo apipavidalintas kaip lengvasis automobilis taksi – ant lengvojo automobilio šonų buvo užklijuota šachmatinė taksi atpažinimo ženklinimo juosta, logotipai „Klaipėdos taksi“, telefono numeris. Ant lengvojo automobilio stogo buvo uždėta magnetinė radijo ryšio antena. Lengvojo automobilio salone buvo įrengta racija, taksometras, lengvasis automobilis neturėjo taksi atpažinimo ženklo – plafono. Tuo J. J. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso (toliau – ir KTK) 18 straipsnio 12 dalį ir Keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais ir lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012-01-27 įsakymu Nr. 3-80 (toliau – ir Taisyklės), 6 punktą.

Šalies argumentai

2. Nesutikdamas su Institucijos 2019-01-24 nutarimu, administracinėn atsakomybėn patrauktas J. J. kreipėsi su skundu į Klaipėdos apylinkės teismą, prašydamas šį nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną jam nutraukti.

Žemesnės instancijos teismas

3. Klaipėdos apylinkės teismas 2019-09-23 nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. J. skundo netenkino ir Institucijos 2019-01-24 nutarimą paliko nepakeistą. Teismas padarė išvadą, kad byloje surinktų įrodymų visuma (2018-04-25 automobilio, apipavidalinto kaip taksi automobilis, nuomos sutartis Nr. TTT-18-13934; vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kad J. J. išsinuomotas automobilis stovėjo kartu tarp kitų vežimo taksi paslaugas teikiančių lengvųjų automobilių; liudytojo R. M. parodymai, kad J. J. jam žinomas kaip asmuo, teikiantis vežimo lengvuoju automobiliu taksi paslaugas; duomenys apie J. J. baustumą už analogiškų nusižengimų padarymą) nekelia abejonių, kad nusižengimo padarymo metu automobilį J. J. naudojo ne asmeniniams poreikiams, o vežimo paslaugoms teikti.

II. Apeliacinio skundo argumentai

4. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas J. J. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019-09-23 nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną jam nutraukti.

5. Nurodo, kad su skundžiama nutartimi nesutinka, teigia, kad administracinio nusižengimo tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo surinkta pakankamai patikimų ir neabejotinų įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę ir paneigiančių jo nurodytas aplinkybes, kad jis naudojo automobilį, apipavidalintą kaip taksi, savo asmeninėms reikmėms. Teismo padarytos išvados yra paremtos prielaidomis, tendencingai vertinant duomenis, siekiant tik pagrįsti jo kaltę, nors akivaizdžių ir neabejotinų duomenų, jog jis teikė taksi paslaugas, surinkta nebuvo, t. y. nebuvo nustatyta, kad jis būtų vežęs keleivius, gavęs iš to pajamų ar kitokį užmokestį, tai reiškia, kad byloje nebuvo nustatyta jokių objektyvių nusižengimo sudėtį sudarančių aplinkybių, todėl administracinis nusižengimas, numatytas ANK 150 straipsnio 1 dalyje, nebuvo padarytas ir pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta bei neteisėta, todėl naikintina.

6. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remdamasis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Šalies argumentai

7. Įvertinus administracinio nusižengimo bylos medžiagą, Institucijos nutarimą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai įvertino visas reikšmingas bylos aplinkybes, apsiribojo tik formaliu duomenų vertinimu, įrodymus vertino atskirai vienus nuo kitų, todėl padarė argumentais nepagrįstą išvadą, jog J. J. teikė taksi paslaugas, kuri yra neteisinga ir neatitinka byloje esančių įrodymų.

8. Administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją turi paneigti Institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai Institucijai. Remiantis vien Institucijos atstovų parodymais, tarnybiniu pranešimu ir jų surašytu protokolu, ir nesant byloje jokių kitų objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kuriais remiantis būtų galima padaryti neabejotiną išvadą, kad jis, J. J., padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, teismas iškilusias abejones turėjo vertinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Tačiau šiuo atveju tai nebuvo padaryta, dėl to teismas be pakankamo pagrindo konstatavo jo kaltę, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 150 straipsnio 1 dalyje.

9. J. J. pažymi, kad neabejotinų duomenų, jog jis būtų suteikęs taksi vežimo paslaugas, tai yra vežęs keleivius, gavęs užmokestį, aktyviais veiksmais siekęs surasti keleivius ir gauti pajamų nebuvo nustatyta. Išvados dėl taksi paslaugų teikimo yra grindžiamos tik prielaidomis, įvertinus tokias aplinkybes, jog jis buvo sudaręs taksi automobilio nuomos sutartį ir dispečerinės paslaugų sutartį ir tai, kad stovėjo vietoje, kur stovėjo ir kiti taksi automobiliai, teikiantys pavežėjimo paslaugas ir kur, Institucijos įsitikinimu, yra nusistovėjusi praktika teikti taksi paslaugas. Šių duomenų išdavoje teismas nusprendė, jog jis teikė taksi paslaugas. Apelianto teigimu, tokia teismo išvada yra nepagrįsta, nes lygiai tokios pačios aplinkybės egzistuoja ir tais atvejais, kai asmuo naudojasi taksi automobiliu neteikdamas taksi paslaugų, tiesiog sustojęs prie maitinimo paslaugas teikiančios įstaigos tam, kad atsigertų kavos, tai ir buvo nagrinėjamu atveju.

10. J. J. nurodo, kad jis viso tyrimo metu nuosekliai teigė, kad taksi paslaugų neteikė, o automobiliu, kuris buvo apipavidalintas kaip taksi, buvo atvažiavęs į „Pramogų banką“ atsigerti kavos. Šios jo nurodytos aplinkybės argumentuotai ir motyvuotai paneigtos nebuvo.

11. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog jis pirminių paaiškinimų metu nurodydamas, kad automobilį buvo pasiskolinęs iš draugo, buvo nenuoširdus ir dėl to, teismo vertinimu, jo parodymų negalima laikyti patikimais. Nesutikdamas su tokia teismo išvada J. J. pažymi, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo aiškintasi priežasčių, kodėl jis nurodė, kad automobilį buvo pasiskolinęs iš draugo. Manytina, kad taip buvo todėl, jog automobilio valdymo pagrindas esminės reikšmės administracinio nusižengimo sudėčiai neturėjo, nes nustatant administracinio nusižengimo sudėtį esminę reikšmę turi veiklos vykdymas neturint leidimo, tai yra, ar jis teikė taksi paslaugas, ar neteikė. Dėl to jo paaiškinimai buvo nuoseklūs ir neprieštaringi, tai yra jis neneigė, kad buvo sustojęs prie „Pramogų banko“, kad vairavo automobilį, kuris buvo apipavidalintas kaip taksi, ir davė Institucijai paaiškinimus dėl naudojimosi šiuo automobiliu aplinkybių ir pan. Taip pat bylos nagrinėjimo metu jis neneigė, kad yra sudaręs automobilio nuomos sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, nurodė aplinkybes kodėl naudojausi šiuo automobiliu, kodėl sudarė automobilio nuomos ir dispečerinės paslaugų teikimo sutartis. Papildomai J. J. nurodo, kad iki jam pasirašant automobilio nuomos sutartį, automobilį nuomojosi jo pažįstamas asmuo, kuriam ir buvo išduotas leidimas teikti taksi paslaugas šiuo automobiliu, todėl teikdamas pirminius paaiškinimus jis ir nurodė, kad automobilį buvo gavęs iš draugo, ir tai visiškai nereiškia, jog jis siekia nuslėpti kokias nors reikšmingas aplinkybes ar duoti neteisingus parodymus, nes, kaip minėta, šios aplinkybės jokios reikšmės nustatant administracinio nusižengimo sudėties buvimą / nebuvimą neturi.

12. Teismas, padarydamas išvadą, kad J. J. teikė taksi paslaugas, įvertino tai, jog jis buvo sudaręs automobilio nuomos sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir dispečerinės paslaugų teikimo sutartį, dėl to nusprendė, jog automobilis buvo išnuomotas vežimo paslaugų teikimui. Apeliantas pažymi, kad jis ketino teikti taksi paslaugas (dėl to nuo 2018-10-12 jam yra išduotas leidimas), todėl ir buvo sudaręs automobilio nuomos ir dispečerinės paslaugų sutartį, tačiau iki 2018-10-12 šia veikla jis neužsiėmė. Automobilį, kurį buvo išsinuomojęs, naudojo tik todėl, kad jo asmeninis automobilis buvo sugedęs ir remontuojamas, ir tokias aplinkybes jis nurodė pirminiuose paaiškinimuose. Vien tai, kad yra sudaryta taksi automobilio nuomos sutartis ir dispečerinės paslaugų sutartis nereiškia, kad yra teikiamos taksi paslaugos neturint leidimo. Taisyklių 4.3 punkte, kuris reglamentuoja taksi paslaugų teikimo atvejus, nėra numatyta, kad taksi paslaugų teikimas apima taksi automobilio nuomos sutarties ir dispečerinės paslaugų teikimo sutarties sudarymą. Byloje pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma patvirtina, kad dispečerinės paslaugomis nusižengimo padarymo dieną nebuvo naudotasi, tai rodo, jog sudaryta dispečerinės paslaugų sutartis faktiškai nebuvo vykdoma.

13. Taip pat, J. J. teigimu, esminės reikšmės neturi tokios aplinkybės, kad jis naudojosi automobiliu, kuris buvo apipavidalintas kaip taksi automobilis su visa taksi automobiliams pritaikyta įranga (taksometru ir racija). Išsinuomojęs automobilį iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis gavo automobilį su įrengtais taksometru ir racija. Išmontuoti šios įrangos ir naudotis automobiliu be šios įrangos jis negalėjo ir tam nebuvo jokios logiškai paaiškinamos būtinybės. Ne kiekvienas asmuo, kuris vairuoja minėtu būdu apipavidalintą automobilį, savaime tampa arba gali būti laikomas keleivių vežimo ar taksi paslaugas teikiančiu asmeniu, ar bet kuriuo atveju privalančiu turėti ir tokiai veiklai vykdyti reikalingus dokumentus. Įstatymas nedraudžia tokiu būdu apipavidalinto automobilio naudoti savo reikmėms, tai, J. J. teigimu, jis ir darė. Esminę reikšmę tokiu atveju turi plafonas, nes Taisyklių 7.3 punkte numatyta, kad taksi privalo turėti pramoniniu būdu pagamintą ženklą – plafoną su užrašu TAKSI, kuris turi būti nuimtas eksploatuojant automobilį, kai juo neteikiamos taksi paslaugos. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad jo vairuojamas automobilis buvo be plafono, tai objektyviai patvirtina, kad automobiliu taksi paslaugos tuo metu nebuvo teikiamos.

14. Tai, kad jo automobilis stovėjo prie „Pramogų banko“ toje vietoje, kur, pasak Institucijos, pavežėjimo paslaugas teikiantys vairuotojai paprastai laukia keleivių, nerodo, kad buvo teikiamos taksi paslaugos. J. J. pažymi, kad byloje nebuvo nustatyta, jog jam buvo žinoma ar jis turėjo žinoti, kad toje vietoje paprastai teikiamos taksi paslaugos ir kad šioje vietoje stovėjimas, neturint leidimo teikti taksi paslaugas, gali būti kvalifikuojamas kaip administracinis nusižengimas. Antra vertus, byloje nebuvo įrodytos aplinkybės, kad jis laukė keleivių, tai paprastai trunka ilgesnį laiko tarpą, nei sustojimas atsigerti kavos. Taisyklių 4.3 yra nurodyta, kad taksi paslaugų teikimą apima ir keleivių laukimas. Kaip liudytojas apklaustas R. M. negalėjo įvardyti kiek laiko jis, J. J., stovėjo vietoje, kurioje buvo fiksuotas nusižengimas. Jokių duomenų, kad jis, sėdėdamas automobilyje, laukė keleivių, nebuvo surinkta, todėl, apelianto teigimu, nepaneigtos jo nurodytos aplinkybės, jog jis sustojo tik atsigerti kavos ir jam nespėjus išlipti iš automobilio prie jo priėjo patikrinimą atliekantys pareigūnai, ir tokiu būdu laukti keleivių jis negalėjo.

15. Be to, J. J. teigimu, jis su automobiliu buvo sustojęs automobilių stovėjimo vietoje, kuri nėra pažymėta specialiuoju Taksi automobilių stovėjimo ženklu, o šioje vietoje nėra draudžiama stovėti ir kitoms transporto priemonėms, priešingai, nei specialiuoju ženklinimu „Taksi stotelė“ pažymėtose automobilių parkavimo vietose. Nors toje vietoje ir stovėjo kiti taksi automobiliai, tačiau šioje vietoje palikti automobilio nėra draudžiama ir jis, norėdamas atsigerti kavos, galėjo sustoti ir stovėti šioje vietoje ir neteikdamas taksi paslaugų.

16. Taip pat apeliantas atkreipia apeliacinės instancijos teismo dėmesį į tai, kad nagrinėjant bylą didelę įtaką teismo sprendimui turėjo tai, jog jam jau buvo priimtas teismo sprendimas, kuriuo jis buvo nubaustas už ANK 150 straipsnio 1 dalyje numatyta nusižengimą. Be to, kaip liudytojas apklaustas kontrolierius R. M. nurodė, kad jis yra matomas mieste kaip taksi paslaugas teikiantis asmuo. Apeliantas pažymi, kad nors šiuo metu ir yra priimtas įsiteisėjęs sprendimas dėl jo nubaudimo pagal ANK 150 straipsnio 1 dalį, tačiau su priimtu nutarimu jis nesutiko ir tik apskundus nutarimą apeliacinės instancijos teismui ir teismui priėmus galutinį procesinį sprendimą, nutarimas įsiteisėjo. Antra vertus, minėtoje byloje nustatyti faktai ir argumentacija visiškai skyrėsi nuo nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos. Trečia, kiekviena administracinė byla turi būti nagrinėjama ir sprendimas priimtas tik pagal toje administracinėje byloje surinktų įrodymų ir duomenų visumą, ankstesni padaryti nusižengimai, kvalifikuojant veiką kaip administracinį nusižengimą, įtakos neturi ir negali turėti. Priešingai, galima teigti, kad administracinį nusižengimą fiksavęs asmuo – R. M., atlikdamas patikrinimą, jau turėjo išankstinę nuomonę apie jį, Junkių, nes jis jam buvo žinomas kaip mieste taksi paslaugas teikiantis asmuo, dėl to nustatantis pažeidimą asmuo nebuvo objektyvus ir tai sutrukdė nešališkai nustatyti visas aplinkybes.

17. Kaip jau minėta, administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją turi paneigti institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai. Taigi anksčiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu bei atsižvelgiant į įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nevertino kilusių abejonių jo naudai ir nepagrįstai jam pradėtos administracinio nusiengimo teisenos nenutraukė, kadangi šioje byloje, nesant jokių duomenų apie pavežėjimo paslaugų suteikimą, duomenų apie tai, kad jis būtų gavęs pajamų iš pavežėjimo paslaugos, o administracinį nusižengimą kvalifikuojant tik kaip taksi paslaugų teikimą laukiant keleivių, nesant jokių duomenų apie laukimo trukmę, neatribojant galimo keleivių laukimo nuo sustojimo, J. J. teigimu, galima laikyti, kad byloje nėra įrodyta, kad jis vertėsi komercine–ūkine veika, neturėdamas tam leidimo, kaip tvirtina Institucija. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas, tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais galima tik numanyti, kad teisės nusižengimas galbūt galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti.

18. Taip pat nagrinėjamoje byloje yra aktuali ir Vilniaus apygardos teismo 2018-03-20 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-134-497/2018, kurioje apeliacinės instancijos teismas, asmens, kuris automobiliu, apipavidalintu kaip taksi automobilis ir net turėjusiu taksi atpažinimo ženklą – plafoną – stovėjo prie Vilniaus geležinkelio stoties ir už jo stovėjo kitas taksi automobilis, padarytos veikos nepripažino ANK 150 straipsnio 1 dalyje nusižengimu ir administracinio nusižengimo bylą šiam asmeniui nutraukė. Taigi galima konstatuoti, kad teismų praktikoje tokios aplinkybės, kaip naudojimasis automobiliu, kuris yra apipavidalintas kaip taksi, stovint vietoje, kur paprastai taksi vairuotojai laukia keleivių ir stovint kartu su kitais taksi automobiliais, nėra laikoma taksi paslaugų teikimu, t. y. keleivių laukimu. Manytina, kad nagrinėjamoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės yra labai panašios į anksčiau nurodytos administracinio nusižengimo bylos aplinkybes, todėl atitinkamai ir administracinio nusižengimo kvalifikacija turėtų būti tokia pati, tai yra administracinio nusižengimo teisena jam, J. J., turėtų būti nutraukta.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

19. Apeliacinis skundas atmestinas.

20. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, administracinėn atsakomybėn patrauktas J. J. kategoriškai nesutinka su jo nubaudimu ir teigia, kad jam inkriminuoto nusižengimo nepadarė, t. y. taksi paslaugų neteikė, o automobiliu, kuris buvo apipavidalintas kaip taksi, buvo atvažiavęs į „Pramogų banką“ atsigerti kavos, todėl, pasak apelianto, pagal ANK 150 straipsnio 1 dalį jis buvo nubaustas nepagrįstai. Sutikti su šiais apelianto skundo argumentais apygardos teismas neturi pagrindo.

21. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-21-2012, 2AT-2-2013, 2AT-9/2014). Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais bei jų vertinimas yra teismo (bylą nagrinėjančio organo) prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui (bylą nagrinėjančiam organui) tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus, todėl proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime ANK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (LAT nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-1-2014).

22. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad J. J. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 150 straipsnio 1 dalyje, teismo išvados dėl pažeidėjo kaltės pagrįstos ir atitinka teisinį reglamentavimą ir byloje esančius įrodymus. Apelianto ginčijamoje teismo nutartyje pakankamai išsamiai ir motyvuotai pasisakyta dėl pažeidėjo J. J. ginčijamo fakto jam teikus taksi paslaugas, neturint teisės aktų nustatyta tvarka išduoto leidimo vežti keleivius lengvuoju automobiliu taksi, įrodytumo ir pagrįstumo bylos medžiaga, šios išvados apelianto skundo argumentai nepaneigia.

23. J. J. administracinė nuobauda paskirta už ANK 150 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą. ANK 150 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimą. Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinta blanketinė teisės norma, todėl taikant atsakomybę ir traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn už minėtos tvarkos pažeidimą, būtina vadovautis norminiu teisės aktu, reglamentuojančiu konkrečios komercinės ar ūkinės veiklos vykdymo tvarką bei turi būti nurodyta konkreti teisės norma, kurios reikalavimus asmuo savo veiksmais pažeidė.

24. Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 18 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad keleiviams vežti lengvaisiais automobiliais taksi išduodamas leidimas. Leidimus vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi išduoda, galiojimą sustabdo, leidimo galiojimo sustabdymą ar leidimo galiojimą naikina savivaldybės, kurios teritorijoje keleiviai bus vežami lengvaisiais automobiliais taksi, vykdomosios institucijos Susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka. Leidimai išduodami vežėjams, pageidaujantiems verstis keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi veikla ir turintiems lengvuosius automobilius, atitinkančius Susisiekimo ministerijos ar jos įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus. Kiekvienam lengvajam automobiliui išduodamas atskiras leidimas. Analogiškas reikalavimas turėti leidimą vežant keleivius lengvuoju automobiliu taksi nustatytas ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012-01-27 įsakymu Nr. 3-80 patvirtintų Keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais ir lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių 6 punkte, pagal kurį vežėjai teikti taksi paslaugas gali tik turėdami Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro nustatyta tvarka išduotą leidimą vežti keleivius lengvuoju automobiliu taksi. Taigi minėtuose teisės aktuose įtvirtintas reikalavimas asmenims, norintiems užsiimti taksi veikla, t. y. vežėjai gali vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi tik turėdami Susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka išduotą galiojantį leidimą.

25. J. J. skundžiamu Institucijos 2019-01-24 nutarimu administracinė nuobauda paskirta už tai, kad 2018-08-18, apie 23.12 val., Klaipėdos miesto Teatro aikštėje šalia „Pramogų banko“ teikė keleivių vežimo lengvuoju automobiliu taksi paslaugas, neturėdamas teisės aktų nustatyta tvarka išduoto leidimo vežti keleivius lengvuoju automobiliu taksi, t. y. vykdė ūkinę komercinę veiklą be leidimo.

26. Apeliantas J. J. nesutinka su jo nubaudimu ir teigia, kad patikrinimo metu taksi veiklos nevykdė, automobilį naudojo savo asmeninėms reikmėms ir tai paneigiančių patikimų įrodymų byloje nėra surinkta. Pasak apelianto, vien tas faktas, kad jis vairavo taksi automobilį, nereiškia, kad jis teikė tokias paslaugas kitiems asmenims. Tokius apelianto teiginius paneigia byloje surinktų ir skundžiamoje teismo nutartyje aptartų duomenų visuma – 2018-04-25 automobilio, apipavidalinto kaip taksi automobilis, nuomos sutartis Nr. TTT-18-13934; vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kad J. J. išsinuomotas automobilis stovėjo kartu tarp kitų vežimo taksi paslaugas teikiančių lengvųjų automobilių; liudytojo R. M. parodymai, kad J. J. jam žinomas kaip asmuo, teikiantis vežimo lengvuoju automobiliu taksi paslaugas; duomenys apie J. J. baustumą už analogiškų nusižengimų padarymą ir kiti bylos duomenys. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo administracinio nusižengimo byloje surinktus duomenis ir skundžiamoje nutartyje pakankamai išsamiai motyvavo savo išvadas dėl J. J. kaltės padarius jam inkriminuotą nusižengimą. Teismo išvadų J. J. apeliacinio skundo argumentai, kurie, pažymėtina, yra iš esmės analogiški jo apylinkės teismui pateiktame skunde nurodytoms aplinkybėms, nepaneigia.

27. Apygardos teismas neturi pagrindo sutikti su J. J. apeliacinio skundo argumentais, kad Institucija nesurinko patikimų ir neabejotinų įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę ir paneigiančių jo nurodytas aplinkybes, kad jis naudojo automobilį, apipavidalintą kaip taksi, savo asmeninėms reikmėms. Kaip matyti iš byloje Institucijos pateikto vaizdo ir garso įrašo, J. J., sėdėdamas automobilyje, kuris buvo apipavidalintas kaip lengvasis automobilis taksi – ant lengvojo automobilio šonų buvo užklijuota šachmatinė taksi atpažinimo ženklinimo juosta, logotipai „Klaipėdos taksi“, nurodytas telefono numeris – prie jo priėjusiai patikrinimą atlikusiai VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ kontrolierei nenurodė, kad prie „Pramogų banko“ atvažiavo atsigerti kavos, kaip pažymima J. J. apeliaciniame skunde, tik į kontrolierės klausimą, ar darbuojasi, tai neigė, nurodydamas „nesidarbuoju, poilsiauju“. Pažymėtina ir tai, kad tuo metu, kai VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ pareigūnai priėjo prie J. J., jis sėdėjo taksi automobilyje ir nesiruošė iš jo išlipti, apie tai nepasakė ir Institucijos pareigūnams. Tai paneigia apelianto versiją, kad prie „Pramogų banko“ taksi automobiliu jis atvažiavo tik atsigerti kavos, ir jam nespėjus išlipti iš automobilio, prie jo priėjo patikrinimą atliekantys pareigūnai. Pažymėtina, kad ši apelianto versija yra pakankamai vėlyva, iškelta tik apygardos teismui pateiktame apeliaciniame skunde, iki to nei tiriant bei nagrinėjant bylą Institucijoje, nei nagrinėjant jo skundą apylinkės teisme tokių aplinkybių J. J. nebuvo nurodęs, kas leidžia vertinti tokį apelianto aiškinimą kaip jo pasirinktą gynybos poziciją, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Tokia išvada darytina įvertinus ir J. J. parodymų nenuoseklumą: kaip matyti iš skundžiamo Institucijos 2019-01-24 nutarimo (b. l. 8–9), bylos nagrinėjimo Institucijoje metu, duodamas paaiškinimus dėl jam inkriminuoto nusižengimo J. J. nurodė, kad vairavo draugo automobilį, kurį naudojo tik savo reikmėms, neturėdamas tikslo teikti taksi paslaugas, tačiau, kaip matyti iš minėto vaizdo ir garso įrašo, apie tai, kad taksi automobilį pasiskolino iš draugo, patikrinimą atlikusiems pareigūnams nenurodė, kaip ir nenurodė, kad šiuo automobiliu jis atvažiavo tiesiog išgerti kavos. Pažymėtina, kad J. J. vairuojamas automobilis stovėjo kartu tarp kitų vežimo taksi paslaugas teikiančių lengvųjų automobilių vietoje, kur pagal nusistovėjusią praktiką lengvųjų automobilių taksi vairuotojai ir keleivių vežimo už atlygį paslaugas teikiantys vairuotojai laukia užsakymų ir keleivių. Tai leidžia daryti išvadą, kad stovėdamas tokioje vietoje su automobiliu, kuris buvo apipavidalintas kaip taksi automobilis, J. J. laukė klientų.

28. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012-01-27 d. įsakymu Nr. 3-80 patvirtintų taisyklių „Dėl keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais ir lengvaisiais automobiliais taksi“ 4.3 punkte taksi paslauga apibrėžiama ne tik kaip keleivio ir bagažo vežimas taksi, keleivio laukimas esant įjungtam taksometrui, važiavimas pagal taksi užsakymą, bet ir keleivių laukimas, todėl, kaip pagrįstai pažymėta skundžiamoje nutartyje, nustatant, ar buvo teikiamos vežimo taksi paslaugos, pakanka nustatyti bent vieną iš šių alternatyvių veiksmų. Nagrinėjamu atveju J. J. veiksmai – naudojosi automobiliu, kuris buvo apipavidalintas kaip taksi automobilis, su visa taksi automobiliams pritaikyta įranga (taksometru ir racija), šis automobilis stovėjo vietoje, kur pagal nusistovėjusią praktiką lengvųjų automobilių taksi vairuotojai ir keleivių vežimo už atlygį paslaugas teikiantys vairuotojai laukia užsakymų ir keleivių; byloje pateikti objektyvūs duomenys – 2018-04-25 automobilio nuomos sutartis Nr. TTT-18-13934 (b. l. 22), kurioje aiškiai nurodyta, kad automobilis „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), išnuomojamas taksi paslaugų teikimui (sutarties 1 punktas), o ne asmeninimas poreikiams tenkinti, ir 2018-07-16 taksi dispečerinės paslaugų teikimo sutartis Nr. 13934 (b. l. 21), sudarytos tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir J. J., UAB „(duomenys neskelbtini)“ J. J. išrašyta 167 Eur sumos PVM sąskaita-faktūra Nr. TTT Nr. 0004421 už automobilio nuomą 2018 m. rugpjūčio mėnesį (b. l. 23), – apygardos teismo vertinimu, leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad šiuo automobiliu pažeidimo fiksavimo metu J. J. naudojosi ne asmeniniais tikslais, o teikė vežimo taksi paslaugas, neturėdamas teisės aktų nustatyta tvarka išduoto leidimo. Tokios išvados nepaneigia J. J. apeliacinio skundo argumentai, kad lengvasis automobilis neturėjo taksi atpažinimo ženklo – plafono, stovėjo vietoje, kuri nėra pažymėta specialiuoju Taksi automobilių stovėjimo ženklu ir kurioje palikti automobilio nėra draudžiama, ir kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma patvirtina, jog dispečerinės paslaugomis nusižengimo padarymo dieną nebuvo naudotasi. Pažymėtina, jog pats J. J. apeliaciniame skunde pripažįsta, kad automobilį išsinuomojo taksi paslaugų teikimui, o jo teiginius, kad iki 2018-10-12 šia veikla jis neužsiėmė, paneigia ne tik anksčiau aptarti duomenys, bet ir teisme kaip liudytojo apklausto R. M. parodymai apie tai, kad J. J. jam žinomas kaip asmuo, teikiantis vežimo lengvuoju automobiliu taksi paslaugas, taip pat Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys apie J. J. ankstesnį baustumą už analogiško pobūdžio nusižengimus, iš kurių matyti, kad J. J. VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ kontrolierių yra fiksuotas 2018-08-08, t. y. dar iki šioje byloje jam inkriminuoto nusižengimo padarymo ir po to – 2018-08-18 ir 2018-09-21 – būtent kaip asmuo, teikiantis keleivių vežimo paslaugas su tuo pačiu automobiliu, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (Institucijos nutarimai šiose administracinių nusižengimų bylose priimti atitinkamai 2018-12-20, 2019-02-06). Šie duomenys tik patvirtina, kad J. J. teikia taksi paslaugas, neturėdamas teisės aktų nustatyta tvarka išduoto leidimo vežti keleivius lengvuoju automobiliu taksi, ir tai daro sistemingai.

29. Apeliaciniame skunde nesutikimą su skundžiama nutartimi J. J. grindžia ir Vilniaus apygardos teismo 2018-03-20 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-134-497/2018, kurioje apeliacinės instancijos teismas asmens padarytos veikos nepripažino ANK 150 straipsnio 1 dalyje nusižengimu ir administracinio nusižengimo bylą šiam asmeniui nutraukė. Tačiau, priešingai J. J. tvirtinimui, šioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės nėra visiškai tapačios minėtos administracinio nusižengimo bylos aplinkybėms. Kita vertus, apygardos teismas pažymi, jog remiantis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalimi, vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus formuoja ne apygardų teismai, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Be to, pažymėtina, kad iš esmės analogiška nagrinėjamai bylai praktika yra susiformavusi Klaipėdos apygardos teisme nagrinėtoje savo pobūdžiu analogiškoje byloje (Klaipėdos apygardos teismo 2019-05-17 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-155-417/2019).

30. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog nagrinėjamoje byloje surinkta pakankamai J. J. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 150 straipsnio 1 dalyje, įrodymų. Apylinkės teismas, nagrinėdamas J. J. skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, nepažeisdamas proceso reikalavimų, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pripažino, jog skundžiamu Institucijos 2019-01-24 nutarimu J. J. pagal ANK 150 straipsnio 1 dalį yra nubaustas pagrįstai. Apeliacinio skundo argumentai apelianto kaltės klausimu neduoda pagrindo daryti priešingas išvadas, negu skundžiamoje nutartyje padarė apylinkės teismas.

31. Dėl išvardytų motyvų apygardos teismas konstatuoja, kad Institucijos 2019-01-24 nutarimas ir dėl jo priimta skundžiama Klaipėdos apylinkės teismo 2019-09-23 nutartis yra teisėti ir pagrįsti, naikinti juos J. J. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

32. Teisėjas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. rugsėjo 23 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Linas Pauliukėnas