- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-17
- Bylos Nr.
- AN2-155-417/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00107-2019-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Eduardas Maškevičius
- Pažeidėjas
- J. J.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto J. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. kovo 26 d. nutarties ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. 2018 m. spalio 11 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (toliau – Institucija) vyriausioji specialistė K. B., nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. J., surašė administracinio nusižengimo protokolą už tai, jog jis 2018 m. rugsėjo 21 d. 20.00 val. (duomenys neskelbtini), lengvuoju automobiliu „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), teikė taksi paslaugas, neturėdamas teisės aktų nustatyta tvarka išduoto leidimo vežti keleivius lengvuoju automobiliu taksi, t. y. vykdė ūkinę komercinę veiklą be leidimo. Veždamas keleivius atsisakė įjungti taksometrą ir nurodė nustatytą fiksuotą 5 Eur sumą, už kurią sutinka vežti keleivius. Keleiviai vyko nuo (duomenys neskelbtini) iki viešbučio (duomenys neskelbtini). Be to, J. J. 2018 m. rugsėjo 21 d. 22.25 val. ties (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas patikrinimui, kurį atliko VšĮ (duomenys neskelbtini) kontrolierių kartu su (duomenys neskelbtini) pareigūnais. Sustabdžius automobilį, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo apipavidalintas kaip lengvasis automobilis taksi, salone buvo įrengtas taksometras ir racija, kuriuos vairuotojas išjungė patikrinimo metu. Taksi automobilis neturėjo atpažinimo ženklo – plafono. Pagal aplinkybių visumą nustatyta, kad automobiliu buvo teikiamos taksi paslaugos. Paprašius pateikti leidimą vežti keleivius, J. J. patvirtino, kad leidimo neturi. Tokiais veiksmais J. J. kaltinamas pažeidęs Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso (toliau – KTK) 18 straipsnio 2 dalį, Keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais ir lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių, patvirtintų 2012 m. sausio 27 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-80 (2016 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 3-460(1.5 E) redakcija) (toliau – Taisyklės) 6 punktą, 7.4 punktą, 7.5 punktą, 45 punktą. J. J. veika kvalifikuota pagal ANK 150 straipsnio 1 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
2. 2018 m. gruodžio 20 d. Institucijos nutarimu J. J. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 150 straipsnio 1 dalyje, paskirta 575 eurų bauda. Nesutikdamas su jam priimtu nutarimu J. J. šį nutarimą apskundė Klaipėdos apylinkės teismui.
3. Skundžiama 2019 m. kovo 26 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismas netenkino J. J. skundo ir Institucijos 2018 m. gruodžio 20 d. nutarimą paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
4. Skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas J. J. prašo panaikinti 2019 m. kovo 26 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartį ir bylą jam nutraukti.
4.1. J. J. nesutinka su teismo priimta nutartimi ir mano, jog administracinio nusižengimo tyrimo bei bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo surinkta pakankamai patikimų ir neabejotinų įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę, bei paneigiančių jo nurodytas aplinkybes, jog jis naudojo automobilį, apipavidalintą kaip taksi, savo asmeninėms reikmėms. Teismo padarytos išvados neatitinka bylos medžiagos ir surinktų duomenų. Be to, bylą nagrinėjant teismo posėdžiuose buvo pažeista apelianto teisė į teisingą teismą, nes proceso metu jam nebuvo suteikta galimybė užduoti klausimų institucijos atstovei, teismas tendencingai vertino bylos duomenis, bet kokiomis priemonėmis siekė išgauti iš liudytojo patvirtinimą, kad šis atpažįsta apeliantą kaip jį vežusį asmenį, bei atsisakė tenkinti apelianto prašymą iškviesti liudytojus. Dėl to teismo priimta nutartis negali būti pripažįstama teisėta ir pagrįsta, todėl naikintina, o administracinio nusižengimo teisena jam nutrauktina.
Žemesnės instancijos teismas
4.2. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, netinkamai taikė įrodymus reglamentuojančias procesines teisės normas, dėl to priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Teismas didelę įrodomąją reikšmę suteikė liudytojo B. A. (B. A.) parodymams, kuriuose jis patvirtino, jog 2018 m. rugsėjo 21 d. važiavo taksi automobiliu ir vairuotojas atsisakė išduoti kvitą bei įjungti taksometrą, be to, teismas laikė, jog liudytojas atpažino apeliantą kaip jį vežusį asmenį. Apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl to, jog liudytojas atpažino apeliantą kaip jį vežusį asmenį, yra nepagrįstos, nes liudytojas konkrečiai to nepatvirtino – liudytojo teismo posėdžio metu paklausus, ar pareiškėjas yra jį vežęs asmuo, apie kurį jis pranešė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai elektroniniu paštu, liudytojas atsakė, jog jis negali patvirtinti, jog teismo salėje esantis žmogus yra tikrai jį vežęs vairuotojas (2019 m. kovo 15 d. teismo posėdžio garso įrašo 2 min. 10 s.). Teisėja liudytojo ne kartą klausė, ar būtent apeliantas yra jį vežęs asmuo, tačiau nė karto liudytojas negalėjo patvirtinti, jog atpažįsta apeliantą. Net ir parodžius nuotraukas, kuriose buvo užfiksuotas apeliantas patikrinimo metu, liudytojas tik atkreipė dėmesį, jog nuotraukoje esančio žmogaus marškiniai buvo panašūs, tačiau jokių pareiškėją individualizuojančių požymių nenurodė (2019 m. kovo 15 d. teismo posėdžio garso įrašo 23 min. 26 s.). Liudytojui parodytos nuotraukos buvo ne iš 2018 m. rugsėjo 21 d. patikrinimo, tačiau iš ankstesnių, t. y. 2018 m. rugpjūčio 8 d. ar 2018 m. rugpjūčio 9 d. patikrinimų. Tokias aplinkybes patvirtina tai, jog automobilyje pareiškėjas buvo užfiksuotas marškiniais trumpomis rankovėmis, tuo tarpu rugsėjo pabaigoje jau būna pakankamai šalta, priešingai nei rugpjūčio mėnesį, kai faktiškai nuotraukos ir buvo darytos. Net teisėjai paklausus, ar pareiškėjas yra bent panašus į jį vežusį asmenį, liudytojas abejojo, nurodė, kad sunku pasakyti, bei paaiškino, kad jį vežusio asmens plaukai buvo ilgesni, galbūt tamsesni. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas liudytojo B. A. parodymus, neatsižvelgė į tai, kad nuo liudytojo nurodomų aplinkybių buvo praėjęs ilgas laiko tarpas, jis negalėjo atsiminti ir tiksliai paaiškinti, kada jis naudojosi taksi paslaugomis (ar tai buvo savaitgalis, ar kita diena), neįvertino to, kad liudytojas davė parodymus apie aplinkybes, kurias jis sužinojo būdamas vartojęs alkoholinius gėrimus, į tai, kad numerius jis užfiksavo ne dienos metu, įsivedė į telefoną iš atminties, numerius matė esant prietemai. Be to, paprastai taksi automobilių numeriai sudaromi didėjančia tvarka, todėl net ir vienu skaičiumi apsirikus yra didelė tikimybė, jog taksi automobilis su tokiu pačiu numeriu taip pat dirba Klaipėdos mieste. Taip pat atkreipiamas ypatingas dėmesys į tai, kad liudytojas, nors įvykio metu vienintelis iš draugų ilgiausiai bendravo su vairuotoju tiek dėl vežimo kainos, tiek važiuojant (paaiškino, jog sėdėjo priekyje), tačiau tiksliai apibūdinti vairuotojo negalėjo, neatsiminė jo išvaizdos, o tai reiškia, jog liudytojo parodymai turėjo būti vertinami kritiškai. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas iš tokių liudytojo paaiškinimų dėl asmens panašumo padarė išvadą, jog liudytojas atpažino apeliantą kaip jį vežusį asmenį, o tai tik patvirtina, jog teismo padarytos esminės išvados akivaizdžiai neatitinka bylos duomenų. Nesant jokių kitų duomenų, kad būtent apeliantas teikė liudytojui taksi paslaugas, laikytina, kad šis administracinio nusižengimo protokole nurodytas epizodas nepasitvirtino ir nebuvo įrodytas.
4.3. Byloje iš esmės ginčo dėl teisės normų, kvalifikuojančių ANK 150 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį, nebuvo, tai yra ginčo dėl to, jog jeigu apeliantas būtų teikęs taksi paslaugas jis turėjo turėti savivaldybės išduotą leidimą vežti keleivius lengvosiomis transporto priemonėmis, ką reglamentuoja tiek Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 18 straipsnio 12 dalis, tiek Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 3-80 patvirtintų Keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais ir lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių 6 punktas (toliau – Taisyklės), tačiau minėtos teisės normos nėra taikomos asmenims, neteikiantiems taksi paslaugų ar nevežantiems keleivių lengvaisiais automobiliais. Pirmosios instancijos teismas, grįsdamas argumentus dėl administracinės atsakomybės apeliantui taikymo, taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog Taisyklių 4.3 punkte numatyta, jog taksi paslauga apima ne tik keleivių ir bagažo vežimą, tačiau ir keleivio laukimą esant įjungtam taksometrui, važiavimą pagal taksi užsakymą, keleivių laukimą, ir tokiu būdu pripažino, jog apeliantas ir 22 val. 25 min., kai buvo sustabdytas patikrinimui, teikė taksi paslaugas, neturėdamas leidimo. Tokios aplinkybės, jog apelianto vairuotame automobilyje buvo įjungtas taksometras ir racija, kuriuos apeliantas neva patikrinimo metu išjungė, yra nustatytos tik pagal VšĮ (duomenys neskelbtini) patikrinimo akte nurodytas aplinkybes. Jokių kitų objektyvių tokias aplinkybes patvirtinančių duomenų byloje nėra (pvz., vaizdo įrašo, iš kurio matytųsi, jog apeliantas išjungia taksometrą ir raciją, fotonuotraukų su veikiančių taksometru). Atsižvelgiant į tai, kad apelianto santykiai su VšĮ (duomenys neskelbtini) buvo ir yra konfliktiški, nes apeliantui buvo surašyti administracinio nusižengimo protokolai ir dėl to, kad 2018 m. rugsėjo 8 d. bei 2018 m. rugsėjo 9 d. apeliantas neva teikė taksi paslaugas bei nepakluso VšĮ (duomenys neskelbtini) dirbančių pareigūnų reikalavimams. Todėl patikrinimo akte nurodytas aplinkybes teismas turėjo vertinti itin kritiškai ir vadovautis objektyviais įrodymais, o ne kontrolierių paaiškinimais, užfiksuotais patikrinimo akte. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas pripažino, jog patikrinimo metu apeliantas išjungė raciją bei taksometrą, tokiu būdu pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles. Be to, vadovaujantis Taisyklių 4.3. punktu, važiavimas automobiliu su įjungtu taksometru, nesant keleivių, negali būti prilyginamas taksi paslaugų teikimui. Pagal komentuojamą teisės normą taksi paslaugomis laikomas taip pat ir keleivių vežimas esant įjungtam taksometrui, važiavimas pagal taksi užsakymą, keleivių laukimas. Apeliantas patikrinimui buvo sustabdytas važiuojantis be keleivių. Tai reiškia, kad net ir esant įjungtam taksometrui, tačiau nevežant keleivių, pagal įstatymų numatytą reglamentavimą nelaikoma taksi paslaugų teikimu. Kaip jau buvo minėta, apeliantas patikrinimo metu keleivių nevežė, todėl aplinkybė, jog buvo įjungtas taksometras, nustatant, ar buvo teikiamos taksi paslaugos ar ne, teisinės reikšmės neturi ir negali turėti. Taip pat patikrinimo metu nebuvo nustatyta ir byloje tokių duomenų nebuvo, kad apeliantas važiavo pagal užsakymą ar kad laukė keleivių, o tai reiškia, jog apeliantą sustabdžius patikrinimo metu, jo veikoje nebuvo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 150 straipsnio 1 dalyje, požymių.
4.4. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad joks teisės aktas nedraudžia naudoti automobilio, apipavidalinto kaip taksi automobilis su taksi įranga, savo asmeniniams poreikiams neteikiant taksi paslaugų, t. y. naudoti taksi automobilį, kai yra neteikiamos taksi paslaugos, galima nuėmus taksi ženklą-plafoną (Taisyklių 7.3 punktas). Apeliantas vairavo transporto priemonę be plafono, tokiu būdu duodamas suprasti, kad taksi paslaugos automobiliu nėra teikiamos. Kadangi automobilį apeliantas buvo išsinuomojęs iš UAB (duomenys neskelbtini), todėl automobilyje buvo visa taksi paslaugoms teikti reikalinga įranga, kuri neprivalo būti išmontuojama ar išimta, kai taksi paslaugos nėra teikiamos. Apeliantas tiek patikrinimo, tiek viso proceso metu nuosekliai teigė, kad jis automobilį naudojo savo reikmėms ir vien tai, kad jis buvo sustabdytas ir patikrintas vairuojantis automobilį be taksi atpažinimo ženklo-plafono bei automobilyje nebuvo keleivių, nesudaro ANK 150 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties ir nepatvirtina, kad apeliantas tuo metu teikė taksi paslaugas. Kaip nurodė apeliantas bei ką patvirtino apelianto pateikti asmenų rašytiniai paaiškinimai, į kuriuos pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė, apeliantas vyko namo, todėl jokių taksi paslaugų teikti negalėjo ir negali atsakyti už šią veiką.
4.5. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, ne tik neatsižvelgė į esminius pažeidimus, bet ir padarė procesinių normų, reglamentuojančių bylos nagrinėjimą ir įrodinėjimą administracinių nusižengimų bylų procese, pažeidimų, dėl to buvo pažeistos jo teisės į teisingą teismo procesą ir nešališką teismą, nes jam bylos nagrinėjimo metu nebuvo suteikta galimybė užduoti klausimus Institucijos atstovei, nors Institucijos atstovė paaiškinimus teismo posėdžio metu davė, taip pat uždavinėjo klausimus pačiam apeliantui. Nors apeliantas norėjo užduoti klausimų Institucijos atstovei, tačiau jam tokia procesinė galimybė nebuvo suteikta. Apeliantas bandė užduoti klausimus baigiamųjų kalbų metu, tačiau atsižvelgiant į teismo proceso stadiją, teismas neleido jam uždavinėti jokių klausimų. Tokiu būdu laikytina, jog buvo pažeistas rungtyniškumo principas bei apelianto procesinės teisės užduoti klausimus kitoms bylos šalims (ANK 579 straipsnis). Be to, buvo pažeistos jo procesinės teisės į teisingą ir nešališką teismą, nes teismas viso posėdžio metu siekė išgauti iš liudytojo patvirtinimą, kad jį vežęs asmuo yra pareiškėjas, tokiu būdu parodant suinteresuotumą bylos baigtimi bei siekį surinkti apeliantą kaltinančius duomenis. Nors liudytojas apklausos pradžioje aiškiai nurodė, jog jis negali patvirtinti, jog tai yra tas pats asmuo, tačiau tapatūs klausimai teismo iniciatyva buvo užduoti ir vėlesniu apklausos metu. Teismas klausinėjo liudytojo, ar apeliantas yra bent kiek panašus į jį vežusį asmenį, rodė nuotraukas (kurios bylos nagrinėjimo metu net nebuvo pateiktos į bylą, jas turėjo Institucijos atstovė ir tik teismo posėdžio pabaigoje jos buvo pateiktos į bylą), kurios faktiškai buvo iš kitos administracinės bylos, kai pareiškėjas buvo patikrintas 2018 m. rugpjūčio 8 d. ir 2018 m. rugpjūčio 9 d., bei klausinėjo, ar galbūt šiose nuotraukose yra jį vežęs asmuo, tačiau, kaip jau minėta, liudytojas niekada vienareikšmiškai tokių aplinkybių nepatvirtino. Nepaisant to, teismas galutiniame sprendime vis vien konstatavo, kad liudytojas atpažino apeliantą kaip jį vežusį asmenį. Tokios aplinkybės tik patvirtina, jog teismas siekė surinkti apelianto kaltę patvirtinančius įrodymus, nors tai yra Institucijos pareiga. Taip pat pirmosios instancijos teismo šališkumą rodo tai, jog teismas atsisakė tenkinti apelianto prašymą ir iškviesti bei teismo posėdyje apklausti liudytojus, kurie galėjo patvirtinti, jog apeliantas tuo metu, kada liudytojas B. A. važiavo taksi automobiliu, buvo visai kitoje vietoje ir vežti liudytojo negalėjo. Teismas nesiekė nustatyti objektyvios tiesos, teismo posėdyje nebuvo apklausti policijos pareigūnai, kurie sustabdė pareiškėjo vairuojamą automobilį patikrinimui, nebuvo apklausti VšĮ (duomenys neskelbtini) pareigūnai, surašę patikrinimo aktą bei galėję paaiškinti aplinkybes dėl to, ar taksometras buvo įjungtas, ar ne.
5. Atsiliepimas į administracinėn atsakomybėm patraukto J. J. apeliacinį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
6. Apeliacinis skundas atmestinas.
7. Susipažinęs su bylos medžiaga ir apeliacinio skundo argumentais, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius duomenis vertino nepažeisdamas ANK 569 straipsnio reikalavimų ir pagrįstai J. J. apskųstą Institucijos nutarimą paliko nepakeistą. Apygardos teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus konstatuoja, kad J. J. yra pagrįstai nubaustas pagal ANK 150 straipsnio 1 dalį už komercinės veiklos tvarkos pažeidimą. Nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai dėl J. J. kaltės. Patikrinus bylą įrodymų vertinimo aspektu, skundą nagrinėjantis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog J. J. padarė jam inkriminuotą ANK 150 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad Klaipėdos apylinkės teismas išsamiai išnagrinėjo J. J. skundą, skundžiamoje nutartyje motyvuotai pasisakė dėl J. J. kaltės pagal ANK 150 straipsnio 1 dalį, išsamiai išnagrinėjo administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus ir pateikė motyvuotas išvadas. Šioms Klaipėdos apylinkės teismo išvadoms pritaria ir skundą nagrinėjantis teismas ir jų nebekartoja.
8. Administracinėn atsakomybėn patrauktas J. J. apeliaciniame skunde neigia savo kaltę dėl administracinio nusižengimo padarymo nesutikdamas tiek su Institucijos, tiek su jo skundą nagrinėjusio teismo išvada, kad jis teikė taksi paslaugas be leidimo. J. J. teigimu, liudytojas B. A. teismo posėdžio metu konkrečiai nepatvirtino, kad J. J. yra būtent šį liudytoją vežusio taksi automobilio vairuotojas, be to, mano, kad administracinio nusižengimo byloje nėra įrodymų, kad jis teikė taksi paslaugas, nes vien aplinkybė, kad jis vairavo taksi automobilį, nereiškia, kad jis teikė tokias paslaugas kitiems asmenims. Tačiau, kaip matyti iš skundžiamos nutarties, pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo administracinio nusižengimo medžiagą ir pateikė motyvuotus argumentus dėl J. J. kaltės padarius jam inkriminuotą pažeidimą. Pažymėtina, kad J. J. skunde nurodytos analogiškos aplinkybės, kurias jis buvo nurodęs ir savo skunde apylinkės teismui, dėl daugelio argumentų jau yra pasisakyta skundžiamoje nutartyje. Skundą nagrinėjančio teismo nuomone, J. J. pagal ANK 150 straipsnio 1 dalį nubaustas pagrįstai.
9. ANK 150 straipsnyje įtvirtinta blanketinė teisės norma, todėl taikant atsakomybę ir traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn už ūkinės ar komercinės veiklos tvarkos pažeidimą, būtina vadovautis norminiu teisės aktu, reglamentuojančiu konkrečios komercinės ar ūkinės veiklos vykdymo tvarką bei turi būti nurodyta konkreti teisės norma, kurios reikalavimus asmuo savo veiksmais pažeidė.
10. Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 18 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad keleiviams vežti lengvaisiais automobiliais taksi išduodamas leidimas. Leidimus vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi išduoda, galiojimą sustabdo, leidimo galiojimo sustabdymą ar leidimo galiojimą naikina savivaldybės, kurios teritorijoje keleiviai bus vežami lengvaisiais automobiliais taksi, vykdomosios institucijos Susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka. Leidimai išduodami vežėjams, pageidaujantiems verstis keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi veikla ir turintiems lengvuosius automobilius, atitinkančius Susisiekimo ministerijos ar jos įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus. Kiekvienam lengvajam automobiliui išduodamas atskiras leidimas. Analogiškas reikalavimas turėti leidimą vežant keleivius lengvuoju automobiliu taksi nustato ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 3-80 patvirtintų Keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais ir lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių (toliau – Taisyklės) 6 punktas, pagal kurį vežėjai teikti taksi paslaugas gali tik turėdami Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro nustatyta tvarka išduotą leidimą vežti keleivius lengvuoju automobiliu taksi. Taigi minėtuose teisės aktuose įtvirtintas reikalavimas asmenims, norintiems užsiimti taksi veikla, t. y. vežėjai gali vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi tik turėdami Susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka išduotą galiojantį leidimą.
11. Apeliaciniame skunde J. J. didelį dėmesį skiria liudytojo B. A. parodymams ir teigia, kad apylinkės teismas be pagrindo rėmėsi šiais liudytojo parodymais, taip pat nurodo, kad teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, kad liudytojas B. A. atpažino J. J. kaip minėtą liudytoją 2018 m. rugsėjo 21 d. vakare taksi automobilio vairuotoją, kadangi šis liudytojas teismo posėdžio metu tokių parodymų nedavė. Tačiau išanalizavus administracinio nusižengimo bylos medžiagą ir perklausius pirmosios instancijos teismo posėdžių įrašus nėra pagrindo sutikti su tokiais apelianto argumentais.
11.1. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog 2018 m. rugsėjo 24 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos elektroniniu paštu info@klaipeda.lt gautas B. A. pranešimas „Dėl taksi paslaugų“, kuriame nurodyta, kad 2018 m. rugsėjo 21 d. (duomenys neskelbtini) asmuo sustabdė taksi automobilį, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir paprašė vairuotojo nuvežti į viešbutį (duomenys neskelbtini). Pranešėjas nurodė, jog vairuotojas atsisakė įjungti taksometrą, sutiko vežti už 5 eurų mokestį, automobilis buvo ženklintas kaip taksi, iš to keleiviai suprato, kad šiuo automobiliu yra teikiamos taksi paslaugos (b. l. 15).
11.2. Nagrinėdamas J. J. skundą, pirmosios instancijos teismas apklausė liudytoją B. A., kuris parodė, kad 2018 m. rugsėjo 21 d., vakare, apie 20 val., (duomenys neskelbtini), kvietė taksi. Kadangi išsikviesti taksi per programėlę Taxify nepavyko, nes viskas buvo užimta, ranka sustabdė pravažiuojantį taksi automobilį. Paprašė vairuotojo nuvežti į viešbutį Nemuno gatvėje. Klausė vairuotojo, ar važiuos su įjungtu skaitikliu, tačiau vairuotojas tiesaus atsakymo išvengė, pasakė, kad reikės mokėti 5 Eur. Sutiko važiuoti už 5 Eur, nes neturėjo kitos išeities. Kvito sumokėjus už kelionę negavo. Taksi automobilio valstybinį numerį įsidėmėjo, jį įsivedė į telefoną, nors tuo metu dar nebuvo nusprendęs rašyti skundo. Aikštelė prie viešbučio buvo apšviesta, todėl taksi automobilio numerį matė gerai. Šį automobilį stabdė (duomenys neskelbtini) aikštėje, nes iš to, kaip buvo apipavidalintas automobilis, suprato, kad tai taksi automobilis. Nors iš liudytojo B. A. parodymų matyti, kad iš pradžių apklausos metu jis nurodė, kad tiksliai negali patvirtinti, jog teismo posėdyje dalyvavęs J. J. yra tas pats asmuo, kuris 2018 m. rugsėjo 21 d. vakare jį ir jo kelis draugus vežė taksi automobiliu, nurodė, kad posėdyje dalyvaujantis asmuo (t. y. J. J.) yra panašus į taksi automobilio vairuotoją, tačiau parodžius byloje esančias nuotraukas, kurios buvo užfiksuotos atliekant J. J. patikrinimą, jis patvirtino, kad tai tas pats asmuo. Todėl, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai rėmėsi šio liudytojo parodymais administracinio nusižengimo byloje ir pagrįstai konstatavo, kad šis liudytojas atpažino J. J. kaip asmenį, suteikusį taksi paslaugą 2018 m. rugsėjo 21 d., apie 20 val.
11.3. Iš aptartų duomenų matyti, kad liudytojo B. A. parodymai buvo logiški, nuoseklūs, atitiko jo elektroniniame laiške, siųstame Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, užfiksuotas aplinkybes bei visą faktinę įvykio situaciją ir kontekstą. Taigi nėra jokio pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo kaltę grindė šio liudytojo parodymais. Pirmosios instancijos teismas nenustatė duomenų, kad šis liudytojas būtų suinteresuotas šios bylos baigtimi, ir siekė melagingai apkalbėti J. J., tokių duomenų neturi ir skundą nagrinėjantis teismas. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje nenustatytas joks motyvas liudytojui apkalbėti ir nepagrįstai apkaltinti J. J. pažeidimo padarymu.
11.4. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, nes liudytojui B. A. net kelis kartus uždavė klausimą, ar J. J. yra tas pats asmuo, kuris suteikė taksi paslaugą 2018 m. rugsėjo 21 d., apie 20 val., tačiau tokie skundo argumentai nepatvirtina teismo šališkumo. Pažymėtina, kad pagal ANK 567 straipsnio 1 dalį, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Tai reiškia, kad skundą nagrinėjantis teismas privalo atlikti visus veiksmus, kurie padėtų išsiaiškinti administracinio nusižengimo bylos aplinkybės, todėl turi apklausti liudytojus ir užduoti jiems klausimus, susijusius su administracinio nusižengimo aplinkybėmis. Todėl aplinkybės, kad bylą nagrinėjanti teisėja liudytojui B. A. kelis kartus uždavė klausimą, ar šis tikrai atpažįsta J. J. kaip asmenį, kuris suteikė taksi paslaugą 2018 m. rugsėjo 21 d., apie 20 val., negali būti laikomos teismo šališkumą patvirtinančiomis aplinkybėmis.
12. Nors J. J. skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nutartį priėmė neišsiaiškinęs visų įvykio aplinkybių, neišsamiai įvertino byloje surinktus įrodymus ir neapklausė J. J. nurodytų liudytojų, kurie esą būtų patvirtinę, kad jis 2018 m. rugsėjo 21 d., apie 20 val., negalėjo teikti paslaugos liudytojui B. A., nes buvo kitoje vietoje, tačiau tokie jo teiginiai nepagrįsti. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas, spręsdamas klausimą dėl J. J. kaltės, vadovavosi byloje esančia išsamia rašytine medžiaga, apklausė tiesiogiai pažeidimą stebėjusį liudytoją B. A., apklausė ir patį J. J.. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad J. J. nurodyti liudytojai T. J., R. J., G. N. ir I. N. nebuvo kartu su J. J. administracinio nusižengimo padarymo metu, todėl akivaizdu, kad šie liudytojai negalėjo teismui suteikti jokios informacijos apie J. J. inkriminuotą administracinį nusižengimą. Be to, teismas įvertino byloje esančiuose T. J., R. J. ir G. N. ir I. N. pranešimuose nurodytas aplinkybes ir pagrįstai nusprendė, kad šie duomenys nepaneigia nustatyto teisės pažeidimo fakto. Taigi teismui, išanalizavusiam administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, pakako įrodymų, kuriu pagrindu teismas padarė išvadą, kad J. J. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 150 straipsnio 1 dalyje, todėl atlikinėti papildomus veiksmus ir apklausinėti liudytojus apie šias nurodytas aplinkybes nebuvo jokio pagrindo.
13. Be to, aplinkybę, kad būtent J. J. vairavo automobilį, kurio valstybinis Nr. T13934, ir 2018 m. rugsėjo 21 d. teikė taksi paslaugas, pagrindžia 2018 m. rugsėjo 21 d. 22 val. 25 min. VšĮ (duomenys neskelbtini) kontrolierių kartu su (duomenys neskelbtini) rinktinės pareigūnais atlikto patikrinimo rezultatai. J. J. padaryto nusižengimo aplinkybės užfiksuotos patikrinimo akte Nr. 335/2018 (b. l. 17). Fotonuotraukose prie patikrinimo akto užfiksuotas J. J., vairuojantis lengvąjį automobilį, apipavidalintą kaip taksi automobilį, kuriam suteikti taksi valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu nustatyta, kad J. J. vairuotame automobilyje buvo įrengta ir įjungta racija bei taksometras, kuriuos patikrinimo metu J. J. išjungė. Nors apeliaciniame skunde ginčijamos patikrinimo metu užfiksuotos aplinkybės, tačiau skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo abejoti 2018 m. rugsėjo 21 d. patikrinimo akte Nr. 335/2018 užfiksuotomis aplinkybėmis. Nesutikdamas su minėtu aktu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo galėjo teikti pastabas dėl akte užfiksuotų duomenų, pateikti paaiškinimus, tačiau jis to nepadarė, atsisakė pasirašyti ant jam įteikto nurodymo Nr. 335 (b. l. 20), o rašytinius paaiškinimus Institucijai pateikė tik praėjus dviem mėnesiams nuo administracinio nusižengimo užfiksavimo dienos. Aptartų įrodymų visuma patvirtina, jog J. J. 2018 m. rugsėjo 21 d. vakare vykdė taksi veiklą, nes tokia jo veikla užfiksuota net dviejų skirtingų šaltinių: pirmuoju atveju pranešimą pateikė liudytojas B. A., kuriam J. J. taksi paslaugą suteikė tiesiogiai, antruoju atveju – pažeidimą fiksavo VšĮ (duomenys neskelbtini) kontrolieriai kartu su policijos pareigūnais vykdyto patikrinimo metu, atsitiktinai, tą pačią dieną 22 val. 25 min. sustabdę J. J. vairuojamą automobilį, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).
14. Nors J. J. skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė administracinio nusižengimo sudėties dėl jam inkriminuoto pažeidimo ir priėmė nepagrįstą nutartį, tačiau apeliacinės instancijos teismas negali su tuo sutikti. Teismo padarytos išvados dėl J. J. kaltės padarius jam inkriminuotą nusižengimą yra iš esmės motyvuotos ir pagrįstos bylos medžiaga. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti skundžiamą nutartį, o vien tai, kad įrodymai nebuvo įvertinti taip, kaip norėjo J. J., savaime nereiškia, kad J. J. administracinėn atsakomybėn patrauktas nepagrįstai. Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Vadinasi, kiti proceso dalyviai, tarp jų ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, ar reikalingų ekspertizių skyrimo. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo, ekspertizės neskyrimo savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui, kadangi teismas įrodymus vertina vadovaudamasis visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, savo vidiniu įsitikinimu ir teisine sąmone.
15. Taigi, išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylos medžiagą bei J. J. skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo išvadomis dėl J. J. kaltės padarius jam inkriminuotą pažeidimą, ir, remdamasis šių duomenų visuma, konstatuoja, kad J. J. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 150 straipsnio 1 dalyje. Todėl naikinti skundžiamą nutartį bei Institucijos nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jam nutraukti, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. kovo 26 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto J. J. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.