Šiaulių apygardos teismo nutartis

2016-06-14 · Civilinė byla Nr. e2S-565-357/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-06-14
Bylos Nr.
e2S-565-357/2016
Teisminio proceso Nr.
2-31-3-00895-2015-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasa Bartašienė
Ieškovas
M. Z. P.
Atsakovas
Pakruojo rajono Gačionių žemės ūkio bendrovei
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-565-357/2016Teisminio proceso Nr. 2-31-3-00895-2015-9Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1.; 3.3.2.4. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 14 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės M. Z. P. atskirąjį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės M. Z. P. ieškinį atsakovei Pakruojo rajono Gačionių žemės ūkio bendrovei dėl sutarties vienašališko nutraukimo pripažinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Atsakovė Pakruojo rajono Gačionių žemės ūkio bendrovė kreipėsi į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kuriuo prašo pakeisti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 26 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir taikyti kitas laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui naudotis 8,27 ha žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), nustatant atsakovui teisę laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 8 d. iki 2016 m. rugpjūčio 1 d. naudotis (kultivuoti, patręšti, apsėti, užsodinti) bei nusiimti derlių, t. y. atsakovas prašo panaikinti draudimą naudotis sklypu ir leisti juo naudotis (kultivuoti, patręšti, apsėti, apsodinti ir nusiimti derlių) iki 2016 m. rugpjūčio 1 d.

Nurodė, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės iš esmės paneigia tebegaliojančius sutartinius nuomos santykius ir atsakovas netenka galimybės naudoti žemės sklypą pagal paskirtį, tuo tarpu prievolė mokėti žemės nuomos mokestį išlieka.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Pakruojo rajono apylinkės teismas 2016 m. balandžio 15 d. nutartimi tenkino atsakovo prašymą ir pakeitė Pakruojo rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 26 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – uždraudimą atsakovui Pakruojo rajono Gačionių žemės ūkio bendrovei naudotis (apsėti, užsodinti) 8,27 ha žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), išskyrus teisę nusiimti jau pasėtą (pasodintą) derlių ir juo rūpintis iki nuėmimo (jei žemės sklypas yra apsėtas ar užsodintas), leidžiant atsakovui Pakruojo rajono Gačionių žemės ūkio bendrovei nuo šios teismo nutarties įsiteisėjimo iki 2016 m. rugpjūčio 1 d. naudotis (kultivuoti, patręšti, apsėti, užsodinti, nusiimti derlių) 8,27 ha žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), o po 2016 m. rugpjūčio 1 d. vėl uždraudžiant atsakovui Pakruojo rajono Gačionių žemės ūkio bendrovei naudotis 8,27 ha žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini).

Teismas vertino, kad pakeitus Pakruojo rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 26 d. nutartimi paskirtas laikinąsias apsaugos priemones iš esmės bus užtikrinti ieškovės interesai, kadangi, apeliacinės instancijos teismui priėmus ieškovei palankų sprendimą, jo įvykdymas būtų užtikrintas, kadangi atsakovas ginčo žemės sklypu galėtų naudotis tik iki 2016 m. rugpjūčio 1 d., o už laikotarpį iki šios datos jai būtų mokamas nuomos mokestis, tuo tarpu atsakovo atžvilgiu iš esmės bus atkurta padėtis, buvusi iki ieškinio padavimo teismui dienos. Šis sprendimas, teismo įsitikinimu, atitinka teisingumo ir proporcingumo principus.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė M. Z. P. prašo panaikinti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartį, kuria sumažintas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas, sumažindamas taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mąstą, pažeidė ekonomiškumo principą ir išimtinai atsižvelgė tik į atsakovo interesus, galimai apsunkindamas apeliacinio teismo sprendimo vykdymą.

Teismas nevertino tos aplinkybės, jog egzistuoja didelė tikimybė, kad atsakovas savo tyčiniais veiksmais gali apsunkinti arba padaryti neįmanomu būsimo galimai palankaus ieškovei apeliacinės instancijos teismo sprendimo įvykdymą. Teismai pripažino, jog ieškovė pateikė pakankamai įrodymų, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti, kadangi atsakovas toliau naudotųsi ieškovės žemės sklypu, tolimesnio naudojimosi rezultatas galėtų lemti, kad atsakovė galėtų dar kartą pasėti derlių ir tuomet turėtų teisę jį nuimti, kadangi bylos nagrinėjimas gali užtrukti.

Ieškovė nereikalauja mokėti žemės nuomos mokesčio, nes, jos vertinimu, nuomos teisiniais santykiai yra nutrūkę ir šalys nebeturi viena kitai jokių įsipareigojimų.

Atsakovas Pakruojo rajono Gačionių žemės ūkio bendrovė pateiktu atsiliepimu prašo atmesti ieškovės atskirąjį skundą ir priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Apeliantė atskirame skunde nenurodė, konkrečių aplinkybių, kurios sudarytų bent menkiausią prielaidą, jog tam tikri konkretūs veiksniai, įvykiai gali apsunkinti arba padaryti neįmanomu būsimo galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymą.

Atsakovas žemės ūkio bendrovė nuo 1995 m. dirba ieškovės žemę atsakingai ir rūpestingai, ieškovė jokių pretenzijų atsakovui dėl žemės naudojimo pagal paskirtį neturi, todėl tai, kad atsakovas iš rudens suruoštą, išdirbtą žemę apsodins kultūromis ir nusiims derlių, ieškovės interesai nebus pažeisti, o būsimo teismo sprendimo įvykdymas nebus suvaržytas.

Negalima sutikti su ieškovės teiginiais, jog žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimas tebegalioja, o ieškovė nereikalauja mokėti žemės nuomos mokesčio. Tarp šalių ieškovės ir atsakovo susiklostę terminuoti ilgamečiai nuomos sutartiniai santykiai tęsiasi, atsakovas nuomojasi ir dirba ieškovės žemės sklypą, o ieškovei yra mokamas žemės nuomos mokestis, kuris dar nė karto nebuvo atsakovui sugrąžintas.

Teismo pritaikyta laikina apsaugos priemonė, šiuo konkrečiu metu, pernelyg suvaržo atsakovo interesus ir yra neekonomiška keliais aspektais, - žemė, esanti teisėtame atsakovo valdyme, gali likti nedirbama teisminio proceso laikotarpiu, o svarbiausia tai, kad atsakovas negaus teisėtai numatytų ir iš anksto suplanuotų pajamų, ko pasėkoje negautų pajamų gali reikalauti iš atsakingų asmenų.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

CPK 148 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Apie gautą prašymą vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita teismas privalo pranešti dalyvaujantiems byloje asmenims ar kitiems suinteresuotiems asmenims, kurie dėl tokio prašymo turi teisę pareikšti prieštaravimus.

Ieškovė M. Z. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti 1995 m. spalio 30 d. privačios žemės sklypo nuomos sutartį, sudarytą tarp ieškovės M. Z. P. (teisės perimtos iš E. Z.) ir atsakovės Pakruojo rajono Gačionių žemės ūkio bendrovės, nutraukta ieškovės 2014 m. balandžio 22 d. sprendimu dėl vienašališko žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo nuo 2014 m. rugpjūčio 30 d. Pakruojo rajono apylinkės teismas 2016 m. vasario 26 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas minėtu sprendimu Pakruojo rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 26 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones - uždraudimą atsakovui Pakruojo rajono Gačionių žemės ūkio bendrovei naudotis (apsėti, užsodinti) 8,27 ha žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), išskyrus teisę nusiimti jau pasėtą (pasodintą) derlių ir juo rūpintis iki nuėmimo (jei žemės sklypas yra apsėtas ar užsodintas) - paliko galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Ieškovė apskundė Pakruojo rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 26 d. sprendimą.

2016 m. balandžio 12 d. Pakruojo rajono apylinkės teisme buvo gautas 2016 m. balandžio 8 d. Pakruojo rajono Gačionių žemės ūkio bendrovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kuriuo Pakruojo rajono Gačionių žemės ūkio bendrovė prašė pakeisti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 26 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir taikyti kitas laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui naudotis 8,27 ha žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), nustatant atsakovui teisę laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 8 d. iki 2016 m. rugpjūčio 1 d. naudotis (kultivuoti, patręšti, apsėti, užsodinti) bei nusiimti derlių. Pakruojo rajono apylinkės teismas 2016 m. balandžio 15 d. nutartimi tenkino atsakovo prašymą ir pakeitė Pakruojo rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 26 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, nustatant atsakovui teisę laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 8 d. iki 2016 m. rugpjūčio 1 d. naudotis (kultivuoti, patręšti, apsėti, užsodinti) bei nusiimti derlių.

Teismas nustato ar taikyti ir kokia apimtimi laikinąsias apsaugos priemones, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes bei ekonomiškumo, proporcingumo ir kitus laikinųjų apsaugos priemonių taikymui aktualius principus. Ekonomiškumo principas reiškia draudimą bet kuriomis, tiek turtinio, tiek neturtinio pobūdžio laikinosiomis apsaugos priemonėmis taikyti didesnius suvaržymus, nei absoliučiai būtina siekiant užtikrinti būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Taigi, teismas turi parinkti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios, užtikrindamos teismo sprendimo įvykdymą, kuo mažiau suvaržytų atsakovo interesus. Proporcingumas yra vienas iš bendrųjų teisės principų. Šio principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Teismas turėtų atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys – atmestas.

Nagrinėjamoje byloje svarbu tai, kad tarp šalių esant ginčui dėl vienašališko žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo, nei viena šalis negali naudotis žemės sklypu. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nuomos sutartis tebegalioja ir tai riboja ieškovės teises šio žemės sklypo valdymo srityje, tačiau dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ginčo žemės sklypu pagal jo paskirtį negali naudotis ir atsakovas, nepaisant to, kad nuomos santykiai tęsiasi, kas lemia ir tai, jog išlieka atsakovo pareiga mokėti ieškovei nuompinigius už žemės sklypo nuomą. Esant aptartai situacijai, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad neleidžiant atsakovui laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 8 d. iki 2016 m. rugpjūčio 1 d. naudotis bei nusiimti derlių, jis patirs didelių nuostolių, kadangi negaus teisėtai numatytų ir iš anksto suplanuotų pajamų.

Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad Pakruojo rajono apylinkės teismas 2016 m. balandžio 15 d. nutartimi pakeistos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos, todėl atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010). Dėl kitų atskirojo skundo argumentų teismas nepasisako, nes tai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Pakruojo rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Rasa Bartašienė