- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-10
- Bylos Nr.
- e2S-263-265/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Žerlauskas
- Ieškovas
- A. G.
- Atsakovas
- A. A.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. G. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 21 d. nutarties, priimtos sprendžiant klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo išnagrinėtoje civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovei A. A. (dabar – B.) dėl išlaikymo skolos nepilnamečiui vaikui priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Plungės apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-1756-669/2017 ir 2017 m. spalio 6 d. teismo nutartimi patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis. Teismo patvirtintoje taikos sutartyje šalys susitarė, kad vaiko D. G. gyvenamoji vieta nustatoma su vaiko tėvu A. G. (teismo patvirtintos taikos sutarties 1 punktas), susitarta dėl bendravimo su vaiku tvarkos (teismo patvirtintos taikos sutarties 2–9 punktai), taip pat šalys susitarė, kad atsakovė A. A. (dabar – B.) nepilnamečio sūnaus D. G. išlaikymui kas mėnesį mokės po 150 Eur periodinių išmokų nuo teismo nutarties, kuria patvirtinta ši taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos, nustatant, kad pinigines lėšas uzufrukto teisėmis tvarkys vaiko tėvas A. G. (teismo patvirtintos taikos sutarties 10 punktas).
Šalies argumentai
2. Ieškovas A. G. 2021 m. gruodžio 9 d. kreipėsi į teismą, prašydamas civilinėje byloje Nr. e2-1756-669/2017 išduoti vykdomąjį raštą dėl vaikui išlaikyti skirtų sumų nemokėjimo pagal taikos sutartį. Ieškovas 2021 m. gruodžio 21 d. rašytiniame paaiškinime patikslino, kad atsakovė nėra sumokėjusi vaikui skirto išlaikymo 2019 m. sausio, vasario, gegužės, lapkričio ir gruodžio mėnesiais, 2020 m. liepos ir rugpjūčio mėnesiais, taip pat 2021 m. birželio, rugpjūčio ir spalio mėnesiais. Be to, atsakovės mokamos išlaikymo sumos nebuvo indeksuojamos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Plungės apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 21 d. nutartimi tenkino ieškovo A. G. prašymą ir nutarė jam išduoti vykdomąjį raštą dėl išlaikymo išieškojimo pagal 2017 m. spalio 6 d. civilinėje byloje Nr. e2-1756-669/2017 priimtą Plungės apylinkės teismo nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis tarp ieškovo A. G. ir atsakovės A. B.. Teismas, ištyręs bylos duomenis bei įvertinęs taikos sutartyje atsakovės prisiimtus įsipareigojimus, taip pat ir atsakovės pateiktus įrodymus apie atliktus mokėjimus, byloje nesant duomenų dėl dalies vaiko išlaikymui skirtų lėšų mokėjimų bendrai 687,69 Eur sumai, pripažino, kad yra pagrindas patenkinti ieškovo prašymą ir išduoti prašomą vykdomąjį raštą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Atskiruoju skundu ieškovas A. G. prašo pakeisti Plungės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 21 d. nutarties dalį dėl išduodamo vykdomojo rašto dėl išlaikymo išieškojimo pagal 2017 m. spalio 6 d. civilinėje byloje Nr. e2-1756-669/2017 priimtą Plungės apylinkės teismo nutartį, nurodant atsakovės 1 326,69 Eur skolą; taip pat prašo priteisti iš atsakovės atstovavimo išlaidas. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
4.1. Apeliantas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl esamo skolos fakto, tačiau nesutinka su konstatuotais faktais apie skolos dydį ir teigia, kad tai turės esminės reikšmės išieškojimo procese. Apeliantas nurodo, kad teismas nustatė, jog atsakovė 2017 m. turėjo mokėti po 153 Eur išlaikymą kas mėnesį, tačiau vėlesniais metais teismas netinkamai indeksavo dydžius, nes nurodė, kad skaičiuoja po 153 Eur kas mėnesį 2019 m., 2020 m. – 154 Eur, 2018 m. – 156 Eur, 2021 m. – 150 Eur, nors turėjo būti skaičiuojama: 2018 m. – po 156 Eur., 2019–2021 m. – po 160 Eur. Taigi 2019 m. ir 2020 m. atsakovė turėjo mokėti po 1 920 Eur, o 2018 metais – 1 872 Eur. Teismas tinkamai apskaičiavo tik išlaikymo sumas 2017–2018 metais; skirtumas tarp teismo apskaičiuotų sumų 2019–2021 metais: 2019 m. – 84 Eur, 2020 m. – 72 Eur, 2021 m. – 110 Eur, iš viso 266 Eur.
4.2. Teismas taip pat nepagrįstai įskaitė atsakovės sumokėtus 315 svarų sterlingų (GBP) (373 Eur) už vaiko skrydžio bilietus, kuriuos atsakovė pati buvo įsipareigojusi sumokėti, šios sumos negali būti įskaičiuojamos į išlaikymą. Dėl to netinkamai apskaičiuota bendra suma, atsakovė skolinga ne 687,69 Eur, o 1 326,69 Eur. Būtent ši suma turi būti konstatuota nutartyje, nes priešingu atveju antstolis negalės išieškoti tinkamo skolos dydžio.
Atsiliepimas
5. Atsakovė A. B. atsiliepimu prašo palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą ir priteisti iš ieškovo atsakovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Atsakovė nurodo, kad ieškovo nurodyti argumentai nepagrįsti, kadangi teismo nutartimi konstatuotas tik faktas esant pagrindą išduoti vykdomąjį raštą. Konkrečios sumos nenurodymas teismo rezoliucinėje dalyje nėra pagrindas naikinti ar keisti skundžiamą teismo nutartį. Neįvykdyto sprendimo (taikos sutarties) priverstinį vykdymą (nesumokėtų sumų išieškojimą) atlieka antstolis, turintis teisę ir pareigą apskaičiuoti išieškotinos sumos dydį vadovaujantis CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka. Skundžiamos teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodyti argumentai (nesumokėta išlaikymo dalis) dėl taikos sutarties nevykdymo yra tik pagrindas tenkinti ieškovo reikalavimą išduoti vykdomąjį raštą, o ne konkrečiai nurodyti, kokią sumą privalo išieškoti iš atsakovės.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
7. Atskiruoju skundu ieškovas skundžia ir prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria jo prašymu nutarta išduoti vykdomąjį raštą dėl Plungės apylinkės teismo 2017 m. spalio 6 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties dalies (vaikui teiktino išlaikymo) vykdymo. Apelianto nuomone, skundžiamoje nutartyje teismas neteisingai apskaičiavo atsakovės skolą, atsakovės skola yra ne 687,69 Eur, o 1 326,69 Eur, ir, apelianto vertinimu, būtent ši 1 326,69 Eur suma turi būti konstatuota nutartyje, ją atitinkamai pakeičiant, nes priešingu atveju antstolis negalės išieškoti tinkamo skolos dydžio.
8. Bylos duomenimis nustatyta, kad Plungės apylinkės teismo 2017 m. spalio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1756-669/2017 patvirtina ieškovo A. G. ir atsakovės A. B. (tuo metu – A.) sudaryta taikos sutartis. Teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties 10 punkte šalys susitarė, kad atsakovė nepilnamečio sūnaus D. G. išlaikymui kas mėnesį mokės po 150 Eur periodinių išmokų nuo teismo nutarties, kuria patvirtinta ši taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos, nustatant, kad pinigines lėšas uzufrukto teisėmis tvarkys vaiko tėvas A. G..
9. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.985 straipsnio 1 ir 2 dalis, teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas. CPK 646 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą; teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Pagal CPK 646 straipsnio prasmę teismas, išduodamas vykdomąjį raštą, nesprendžia tarp šalių kilusių ginčų ir išduoda vykdomuosius raštus tik pagal vykdytinus teismo procesinius sprendimus.
10. Sprendžiant klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį svarbu nustatyti faktą, ar taikos sutartis (jos dalis) yra nevykdoma. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant tokio vykdomojo rašto išdavimo klausimą teismo atliekamas šalių nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų apie taikos sutarties sąlygų vykdymą vertinimas atliekamas būtent nurodytu tikslu, t. y. vertinant, ar pagal CPK 646 straipsnio 3 dalį yra teisinis pagrindas išduoti arba atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovo prašymą išduoti vykdomąjį raštą, įvertino klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes, t. y. ieškovo nurodytas aplinkybes dėl atsakovės tinkamo teismo patvirtintoje taikos sutartyje numatytos sąlygos dėl išlaikymo teikimo vaikui nevykdymo, išmokų neindeksavimo, taip pat įvertino atsakovės pateiktus duomenis dėl vaikui išlaikyti mokėtų sumų, šias sumas palygino su pagal taikos sutarties sąlygas turėtomis mokėti sumomis tiek, kiek būtina įsitikinti sąlygų išduoti vykdomąjį raštą egzistavimu ar neegzistavimu. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nustatė esant išlaikymo įsiskolinimo faktą. Svarbu tai, kad nagrinėjamu atveju apeliacine tvarka nėra ginčijama pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo konkrečiu atveju yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas, taip pat neginčijamas pačios teismo nutarties išduoti vykdomąjį raštą dėl nevykdomos teismo patvirtintos taikos sutarties dalies pagrįstumas.
11. Vertinant atskirojo skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismo nutartyje turėtų būti nurodytas konkretus atsakovės skolos dydis, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad CPK 648 straipsnyje reglamentuojamas vykdomojo rašto turinys. CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatoje nurodyta, kad vykdomajame rašte turi būti nurodoma su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis pažodžiui. Tai lemia, kad teismo patvirtinta taikos sutartis yra privaloma ir vykdoma pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo nutartyje dėl jos patvirtinimo. Vykdomajame rašte negali būti įrašomas kitoks šalių susitarimo turinys, nei tas, kuris nurodytas taikos sutartį patvirtinančioje teismo nutartyje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-916/2019; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-528-706/2015). Taigi pirmosios instancijos teismo motyvai, kuriais remtasi sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo klausimą, neturi įtakos išduodamo vykdomojo rašto turiniui, kurį reglamentuoja įstatymas. Atsižvelgiant į tai, nėra teisinio pagrindo pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyti konkretų atsakovės skolos dydį, nenumatytą su išieškojimu susijusioje teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinėje dalyje.
12. Apelianto argumentai, kad antstolis negalės išieškoti tinkamo skolos dydžio, atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad vadovaujantis CPK 586 straipsnio 1 dalies reglamentavimu vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra CPK VI dalies XLI skyriuje nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Vykdomasi raštas, išduotas teismo nutarties pagrindu, yra vykdomasis dokumentas (CPK 587 straipsnio 1 punktas). Antstolis, kaip valstybės įgaliotas asmuo, kuriam suteikta vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcija, vykdymo veiksmus atlieka būtent vykdomojo dokumento pagrindu, atlikdamas vykdymo veiksmus vadovaujasi CPK, Sprendimų vykdymo instrukcija ir kitais norminiais teisės aktais (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 583 straipsnio 1 dalis). Taigi su nevykdomos teismo patvirtintos taikos sutarties dalies priverstiniu vykdymu ir išieškojimu (nesumokėtų sumų dydžiu) susiję klausimai spręstini antstoliui vykdant konkretų vykdomąjį dokumentą vykdymo proceso metu.
13. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo pakeisti skundžiamą teismo nutartį, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
14. Atsakovė pateikė prašymą priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Atsakovės prašomos priteisti 200 Eur bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, neviršija rekomenduojamo maksimalaus dydžio, todėl ieškovo atskirąjį skundą atmetus priteistinos atsakovei iš ieškovo (CPK 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.