Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Lipnickienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto uždarosios akcinės bendrovės nekilnojamojo turto agentūra „Realus pasiūlymas“ atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 3 d. nutarties, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta.

Įstatyme suteikta teisė kiekvienam asmeniui kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, tačiau ši teisė nėra absoliuti, nes kreipiantis į teismą turi būti laikomasi įstatymų nustatytos tvarkos (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Įstatyme įtvirtinta pareiga ieškovui pateikiant ieškinį laikytis civilinio proceso įstatyme įtvirtintų ieškinio formos bei turinio reikalavimų (CPK 135 straipsnio 1 ir 2 dalys). Ieškovas privalo nurodyti jo reiškiamą reikalavimą atsakovui (ieškinio dalyką), konkrečias reikalavimą pagrindžiančias aplinkybes (ieškinio faktinį pagrindą), nurodyti ir pateikti išdėstytas aplinkybes patvirtinančius įrodymus ir kt. (CPK 135 straipsnis).

Ieškinio dalykas – tai materialusis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi pareigą tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent ieškinio dalyko (ir pagrindo) tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises. Jeigu ieškovas nevykdo ar netinkamai vykdo šią procesinę pareigą, teismas taiko CPK 115 straipsnyje nustatytas procesines priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-08 nutartis civilinėje byloje 3K-3-43/2010).

Šioje byloje pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nurodė pašalinti tokius ieškinio trūkumus: netinkamai suformuluoti ieškininio reikalavimai (ieškinio dalykas), todėl ieškovas turi patikslinti reiškiamus reikalavimus taip, kad būtų aišku, į konkrečiai kurią kokio sklypo dalį ieškovas reiškia reikalavimus, be to, ieškovas ieškinio dalyku nurodė skolos priteisimą, sutartinių įsipareigojimų įvykdymą ir sandorių nuginčijimą, tačiau ieškinio reikalavimu nurodė dalies žemės sklypo priteisimą.

Kaip matyti iš ieškiniu, ieškovas prašė teismo solidariai priteisti iš atsakovų „1,2 ha žemės, esančios žemės sklypuose, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 10,80 a žemės, esančios žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)“. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apibrėždamas ieškinio dalyką, ieškovas, tikėtina, suklydo ieškinio dalyku nurodydamas sandorių nuginčijimą, nes tokio ieškininio reikalavimo nereiškė ir su juo susijusio ieškinio pagrindo nenurodė.

Kaip matyti iš ieškinio, ieškovo pagrindinis siekis yra ne gauti iš sutarties kontrahentų - atsakovų V. K. ir A. K. - ieškovo atliktų darbų kainą atitinkančią pinigų sumą, bet nuosavybėn įgyti konkretų, atliktų darbų vertę atitinkantį, individualiais požymiais apibrėžto kitos šalies turimo nekilnojamąjį daikto dalį. Ieškinyje nurodyta, kad atsakovai Ž. ir A. K. ½ dalį žemės sklypo, kurio plotas 2 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pardavė A. ir K. S.; V. K. 1583/10000 dalis žemės sklypo, kurio plotas 2 ha, unikalus Nr. 4400-2615-9228 pardavė A. K., o likusias šio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalis padovanojo A. K.. Taigi, iš ieškinio neaišku, kuriuos iš ieškovo nurodytų žemės sklypų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), ar jų dalis nuosavybės teise turi kiekvienas atsakovas ir kurią kiekvieno atsakovo nuosavybės teise turimo žemės sklypo/jo dalies dalį ieškovas prašo priteisti. Ieškovo pareikšto reikalavimo dalykas suformuluotas ydingai, nėra konkretus, priėmus tokį ieškinį ir iškėlus civilinę bylą, jis nebūtų aiškus nei teismui, nei atsakovams, pastariesiems apsunkinant sąlygas atsikirtimams pateikti, o teismui – kuo greičiau teisinę taiką tarp ginčo šalių atkurti.

Šioje nutartyje išdėstytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ieškinio priėmimą reglamentuojančias proceso teisės normas ir pagrįstai atsisakė įpareigojo ieškovą iki 2013 m. rugsėjo 17 d. tinkamai suformuluoti ieškinio pagrindą. Atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 329, 338 straipsniai). Kadangi pirmosios instancijos teismo nustatytas trūkumų šalinimo terminas yra pasibaigęs, apeliantui nustatomas naujas terminas - iki 2013 m. lapkričio 21 d. pašalinti Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 3 d. nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 3 d. nutartį nepakeistą.

Nustatyti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Realus pasiūlymas“ terminą iki 2013 m. lapkričio 21 d. pašalinti Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 3 d. nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus.