Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-888/2014

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2014-07-01
Bylos Nr.: 2A-888/2014
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Danutė Gasiūnienė, Vigintas Višinskis, Rasa Gudžiūnienė
Ieškovas: G. L.
Atsakovas: J. T.
Trečiasis asmuo: A. T.

Kategorijos

30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-888/2014Procesinio sprendimo kategorijos: 30.9.1.; 121.21. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. liepos 1 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2885-603/2013 pagal ieškovės G. L. ieškinį atsakovei J. T., trečiajam asmeniui A. T. dėl nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo dalių ir naudojimosi tvarkos nustatymo, ir atsakovės J. T. priešieškinį ieškovei G. L. dėl naudojimosi tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ginčas byloje kilęs dėl bendraturčių nuosavybės dalių ir naudojimosi tvarkos turtu nustatymo.

Šalies argumentai

Ieškovė G. L. pareikštu ieškiniu prašė:

1) nustatyti, kad ieškovei priklauso 150,585 kv. m. (65/100 dalys), o atsakovei J. T. 82,175 kv. m. (35/100 dalys) gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini);

Šalies argumentai

2) pakeisti naudojimosi namu tvarką nustatant, kad:

a) ieškovė naudojasi gyvenamojo namo pirmo aukšto patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-6, 1-7, 1-8, 1-9, 1-10; pastogės patalpomis, pažymėtomis indeksais 1-11, 1-12; rūsio patalpomis, plane pažymėtomis indeksais R1-1, R1-2, R1-3, R1-4, R-1, - viso 144,68 kv. m.;

b) atsakovė naudojasi gyvenamojo namo pirmo aukšto patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 2-1; 2-2, 2-5, 2-6, 2-7, 2-8; pastogės patalpomis, pažymėtomis indeksais 2-9, 2-10; rūsio patalpa, pažymėta indeksu R-2, - viso 76,27 kv. m.;

c) ieškovė ir atsakovė lygiomis dalimis bendrai naudojasi – gyvenamojo namo pirmo aukšto patalpomis, plane pažymėtomis indeksais a-1, a-2, ir koridoriumi pastogėje, pažymėtu indeksu a-3, - viso 11,81 kv. m.;

4) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Ieškovė, įrodinėdama savo reikalavimų pagrįstumą, nurodė, kad jai ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Namas buvo rekonstruotas, todėl būtina nustatyti ne tik šalims priklausančias namo dalis, bet ir pakeisti tarp šalių galiojančią naudojimosi namo patalpomis tvarką. Dėl siūlomų naudojimosi tvarkos pakeitimų ieškovė paaiškino, kad patalpos, pažymėtos indeksais a-1 ir a-2, yra būtinos jai patekti į namą, be to, jose yra ieškovės poreikiams pritaikyti laiptai bei sumontuotas įvadinis elektros apskaitos prietaisas. Tuo tarpu per pastogėje esantį koridorių, pažymėtą indeksu a-3, šalys patenka į joms priklausančias pastogės patalpas. Patalpoje, pažymėtoje indeksu R-1, sumontuoti buitinių nuotekų šalinimo tinklai, skirti ieškovės namo dalies funkcionavimui, todėl ši patalpa turi būti priskirta ieškovei.

Atsiliepimas

Atsakovė su ieškovės reikalavimais nesutiko bei pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė:

1) nustatyti, kad atsakovė naudojasi gyvenamojo namo pastogės patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 2-9, 2-10 ir a-3; pirmo aukšto patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 2-1, 2-2, 2-3, 2-4, 2-5, 2-6, 2-7, 2-8, a-2, a-1; rūsio patalpomis, plane pažymėtomis indeksais R-1 ir R-2, - viso 90,71 kv. m.;

2) nustatyti, kad ieškovė naudojasi gyvenamojo namo pastogės patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 1-11 ir 1-12; pirmo aukšto patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-6, 1-7, 1-8, 1-9, 1-10; rūsio patalpomis, plane pažymėtomis indeksais R1-1, R1-2, R1-3, - viso 142,05 kv. m.;

3) priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė paaiškino, kad šalims atlikus įsigyto namo rekonstrukcijos ir priestatų statybos darbus, žymiai pakito pradinis namo plotas bei atsirado naujų patalpų. Pagal siūlomą naudojimosi tvarkos nustatymo variantą būtų sudarytos galimybės visiškai atskirai gyventi ieškovei ir atsakovei, nes neliktų bendro naudojimo patalpų. Be to, patalpos, kuriomis naudotųsi šalys, būtų pilnai atskirtos ir išsidėsčiusios skirtingose namo pusėse, šalys turėtų atskirus įėjimus į namą ir jame esančias patalpas. Nelikus bendrojo naudojimo patalpų būtų nutraukti tarp šalių kylantys barniai ir ginčai, užkirstas kelias tokių ginčų galimybei ateityje.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. spalio 22 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, o priešieškinį visiškai:

nustatė, kad ieškovei nuosavybės teisėmis priklauso 148,50 kv. m. (637/1000 dalys), o atsakovei - 84,66 kv. m. (363/1000 dalys), pastato, esančio (duomenys neskelbtini);

nustatė, kad atsakovė naudojasi gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pastogės patalpomis, pažymėtomis indeksais 2-9, 2-10 ir a-3; pirmo aukšto patalpomis, pažymėtomis indeksais 2-1, 2-2, 2-3, 2-4, 2-5, 2-6, 2-7, 2-8, a-2, a-1; rūsio patalpomis, pažymėtomis indeksais R-1 ir R-2, o ieškovė naudojasi pastogės patalpomis, pažymėtomis indeksais 1-11 ir 1-12; pirmo aukšto patalpomis, pažymėtomis indeksais 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-6, 1-7, 1-8, 1-9, 1-10; rūsio patalpomis, pažymėtomis indeksais R1-1, R1-2, R1-3;

priteisė ieškovei iš atsakovės 550 Lt bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei iš ieškovės – 5 133 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Pirmosios instancijos teismas spręsdamas ginčą nutarė vadovautis, jo vertinimu, aktualiausiais namo kadastro bylos duomenimis, pateiktais atsakovės, kurie parengti ir išspausdinti 2013 m. sausio 17 d. (t. 3, b. l. 18-31). Teismas pažymėjo, kad iki namo rekonstrukcijos atsakovei nuosavybės teise priklausė 56,19 kv. m. (98,59 kv. m. x 57 proc. – 56,19 kv. m.), o ieškovei 42,39 kv. m. (98,59 kv. m. x 43 proc. – 42,39 kv. m.) namo bendrojo ploto. Po šalių atliktos namo rekonstrukcijos, atsakovei nuosavybės teise priklauso 84,66 kv. m. namo dalis, o ieškovei – 148,50 kv. m. Remdamasis tokiais dydžiais teismas konstatavo, kad atsakovei – nuosavybės teise priklauso 36,3 proc. (363/1000 dalys) gyvenamojo namo ploto, o ieškovei – 63,7 proc. (637/1000 dalys) gyvenamojo namo ploto.

Teismas pažymėjo, kad tarp šalių ginčas iš esmės yra kilęs tik dėl patalpų, pažymėtų indeksais a-1, a-2, a-3 ir R-1, naudojimosi tvarkos. Spręsdamas naudojimosi tvarkos patalpomis nustatymo klausimą teismas nurodė, kad atsakovės siūloma naudojimosi tvarka, pagal kurią jai priskiriamos patalpos, pažymėtos indeksais a-1, a-2, a-3 ir R-1, geriausiai užtikrintų šalių privatumą bei galimybę naudotis savo turtu be kito asmens įsikišimo. Pasisakydamas dėl šių patalpų priskyrimo naudotis atsakovei teismas išskyrė, kad, pirma, patalpoje, pažymėtoje indeksu R-1, pagal ginčo namo generalinį planą su vandentiekio ir kanalizacijos tinklais bei eksplikacija esantis kanalizacijos įvadas ieškovės nėra naudojamas (t. 3, b. l. 119-120); antra, atsakovė tik per patalpas, pažymėtas indeksais a-1 ir a-2, gali patekti į jai priklausančias pastogės bei rūsio patalpas, be to, patalpa a-1 atsakovei reikalinga patekti į namą; trečia, patalpa, pažymėta indeksu a-3, yra reikalinga atsakovei, nes tik per ją atsakovė gali patekti į jai priklausančias pastogės patalpas, pažymėtas indeksais 2-9 ir 2-10. Teismas nurodė, kad nustatoma naudojimosi patalpomis tvarka nepažeidžia ieškovės teisių, nes ji į pastogės ir rūsio patalpas gali patekti per patalpą, pažymėtą indeksu 1-6, į namą per patalpą, pažymėtą indeksu 1-10, o į pastogės patalpas per patalpas, pažymėtas indeksais 1-11 ir 1-12. Ieškovės argumentus, kad patalpose, pažymėtose indeksais a-1 ir a-2, yra įrengti laiptai, pritaikyti jos asmeniniams poreikiams, teismas atmetė kaip neįrodytus. Teismo nuomone, patalpoje, pažymėtoje indeksu a-2, esantis ieškovės įrengtas įvadinis elektros apskaitos prietaisas, nėra kliūtis paskirti šias patalpas naudotis tik atsakovei, tuo labiau kai byloje nėra pateikta jokių duomenų apie galimybių nebuvimą perkelti elektros įvadą į ieškovės patalpas ar lauką.

Remdamasis Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau ir Rekomendacijos) 8., 8.2., 8.16., 8.17., 8.18., ir 11. punktais teismas nurodė, kad pagrįstomis laiko ieškovės turėtas 1 000 Lt dydžio advokato teisinės pagalbos išlaidas, o atsakovo – 5 000 Lt. Paskirstydamas šias išlaidas teismas pažymėjo, kad ieškinys patenkintas iš dalies, o priešieškinys visiškai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė G. L. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 22 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys iš dalies atmestas ir tenkintas priešieškinys, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, priešieškinį atmesti; priteisti iš atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas ir bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi klaidingais ginčo pastato kadastriniais duomenimis. Priešingai nei nurodė teismas, atsakovės pateikti kadastriniai duomenys yra klaidingi ir tą patvirtina VĮ Registrų centro 2013 m. birželio 5 d., , 2013 m. rugpjūčio 1 d., 2013 m. rugsėjo 20 d. raštai, taip pat faktas, jog atsakovės pateikti plano duomenys nesutampa su duomenimis pagrindinio pastato vidaus plotų eksplikacijoje. Teismo vadovavimąsi klaidingais kadastriniais duomenimis įrodo ir tai, kad teismas šalims naudotis paskirstė 233,16 kv. m., nors Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše namo bendras plotas nurodomas 232,76 kv. m. Taigi byloje turėjo būti remiamasi apeliantės pateiktais kadastro bylos duomenimis.

2. Tarp šalių galiojanti naudojimosi namu tvarka nustatyta dar 1971 m. Taigi nesuprantama, kodėl teismas pakeitė šią tvarką, o būtent dėl naudojimosi bendrojo naudojimo patalpomis a-1 ir a-2, ir neskyrė už tai apeliantei jokios kompensacijos. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantei nuosavybės teise priklauso 148,50 kv. m. pastato, tačiau jai paskirta naudotis tik 140,98 kv. m. ploto patalpomis, tuo tarpu atsakovei paskirta naudotis 6,98 kv. m. ploto didesne namo dalis nei jai priklausanti idealioji namo dalis. Taigi pirmosios instancijos teismas pažeidė adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje principą. Jeigu teismas būtų patenkinęs apeliantės ieškinį, šalims paskirtos dalys bendrojoje nuosavybėje iš esmės sutaptų su joms paskirtų naudotis patalpų plotais.

3. Nustatydamas naudojimosi tvarką, teismas neįvertino, kad atsakovė gali patekti į namą per patalpas, pažymėtas 2-5. Ginčo namas suformuotas kaip dvibutis pastatas su bendro naudojimo patalpomis: pagrindiniu įėjimu per verandą, pažymėtą indeksu a-1, ir į butus per koridorių, pažymėtą indeksu a-2. Apeliantės lėšomis laiptai į verandą buvo rekonstruoti, pritaikant juos patogiai lipti vyresnio amžiau žmonės – apeliantė jau daug metų serga kojų liga. Teismo minimas įėjimas per patalpas, pažymėtas indeksu 1-10, yra įrengtas kaip atsarginis, nepritaikytas kasdieniam naudojimui, o juolab – pagyvenusiam ir judėjimo problemų turinčiam asmeniui. Nurodytas įėjimas taipogi neatitinka statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 47.5.-47.6. ir 56.1. punktuose nustatytų reikalavimų. Teismas neatsižvelgė, kad koridorius, pažymėtas indeksu a-2, yra reikalingas apeliantės namo dalies funkcionavimui. Taip pat teismo liko neįvertinta, kad nurodytoje patalpoje sumontuotas įvadinis elektros apskaitos prietaisas, kurio iškėlimas susijęs su papildomais kaštais.

Žemesnės instancijos teismas

Skundžiamu teismo sprendimu nepagrįstai iš apeliantės atimta teisė naudotis ir antrame namo aukšte esančia patalpa, pažymėta indeksu a-3. Pagal Palėpės pagalbinių patalpų įrengimo projektą ši patalpa turėjo užtikrinti šalims galimybę įeiti į savo pastogės patalpas. Dėl šios priežasties apeliantė nereikalavo paskirti jai naudotis palėpės patalpos, pažymėtos indeksu 2-10, kuri buvo įrengta jos lėšomis. Teismas atsakovei paskyrė naudotis ir rūsio patalpa, pažymėta indeksu R-1, nors šioje patalpoje yra apeliantei priklausantys buitinių nuotekų šalinimo iš virtuvės tinklai. Atsakovė klaidino teismą, kad šie tinklai nėra naudojami bei yra užaklinti, o teismas be pagrindo tuo patikėjo. Šioje ginčo dalyje teismas neatsižvelgė į tai, kad naudojimosi rūsio patalpomis tvarka tarp šalių yra susiklosčiusi seniai.

4. Teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Tą tvirtina faktai, jog, pirma, patenkinus 98,62 procentus apeliantės reikalavimų jai priteista tik 33,33 procentai turėtų bylinėjimosi išlaidų, antra, iš apeliantės atsakovei priteistų bylinėjimosi išlaidų dydis aiškiai neproporcingas patenkintiems ir atmestiems abiejų šalių reikalavimams.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė J. T. prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš apeliantės apeliacinėje instancijoje turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais atsikirtimais:

1. Apeliantė rėmėsi 2010 m. birželio 16 d. parengtais ir išspausdintais kadastro bylos dokumentais, tuo tarpu atsakovė – 2013 m. sausio 17 d. Taigi apeliacinis skundas grindžiamas neaktualiais kadastro duomenimis. Apeliantės nurodomi skirtumai tarp kadastrinių matavimų bylų duomenų yra neesminiai ir neturi reikšmės sprendžiant dėl byloje pareikštų reikalavimų – nežymiai pakito tik gyvenamojo namo indeksai.

Šalies argumentai

2. Apeliantės nurodoma naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka, nustatyta jo įgijimo metu, buvo neaktuali ir neefektyvi dėl papildomų patalpų įrengimo, šalių santykių pablogėjimo. Dėl to buvo būtina pakeisti naudojimosi tvarką, nustatant naują, pagal kurią nei viena namo patalpa nebūtų naudojama bendrai. Dėl to objektyviai nėra galimybės šalims naudoti patalpas paskirti tokiu būdu, kad paskirtų naudoti patalpų plotas visiškai atitiktų joms nuosavybės teise priklausančių gyvenamojo namo dalių plotą. Apeliantė nepateikia jokių konkrečių įrodymų, kurie pagrįstų teismo nustatytą naudojimosi namu tvarką esant netinkama ar neteisėta.

3. Byloje šalių pareikšti reikalavimai išsiskyrė tik dėl patalpų, pažymėtų indeksais a-1, a-2, a-3 ir R-1. Priešingai nei teigia apeliantė, patalpoje, pažymėtoje indeksu R-1, esantis kanalizacijos įvadas yra užaklintas ir nenaudojamas jau daugelį metų, o apeliantė savo naudojamoje namo dalyje turi įsirengusi kitą kanalizacijos įvadą. Patalpos, pažymėtos indeksais a-1 ir a-2, yra būtinos atsakovei, nes tik per šioje patalpose esančius laiptus yra įmanoma patekti į jai priklausančias pastogės bei rūsio patalpas, o per patalpą a-1 ir į namo vidų. Tuo tarpu apeliantė faktiškai visuomet į namo vidų patenka per patalpą, pažymėtą indeksu 1-10, o į rūsio ir pastogės patalpas ji gali patekti per patalpas, pažymėtas indeksu 1-6. Apeliantas minimas įvadinis elektros apskaitos prietaisas iki šios bylos iškėlimo buvo įrengtas apeliantės naudojamoje namo dalyje – virtuvės patalpose, tik siekdama labiau apriboti atsakovės galimybes laisvai ir nevaržomai naudotis jai teisėtai priklausančia namo dalimi, apeliantė įvadinį elektros apskaitos prietaisą perkėlė į patalpą, pažymėtą indeksu a-2. Pažymėtina, kad patalpa, pažymėta indeksu a-3, yra būtina atsakovei, kadangi tik per šią patalpą atsakovė gali patekti į pastogės patalpas, pažymėtas indeksais 2-9 ir 2-10.

4. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia atsakovės pateiktų ginčo namo dalių ploto dydžių paskaičiavimų. Jei ir būtų nustatyti tam tikri skaičiavimų nukrypimai, jie būtų neesminiai ir neturėtų reikšmės apskųsto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama, neišeinant už apeliacinio skundo apibrėžtų ribų, ir siekiama nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek faktine, tiek teisine prasme.

Dėl nustatytos naudojimosi tvarkos

Kai nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą priklauso keliems asmenims, pripažįstama, kad daiktas bendraturčių valdomas, naudojamas ir juo disponuojama bendrosios nuosavybės teise (CK 4.72 straipsnio 1 dalis). Daikto savininkų nuosavybės teisės dalys gali būti nustatytos - bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai (CK 4.73 straipsnio 1 dalis), ir nenustatytos – bendrosios jungtinės nuosavybės teisiniai santykiai (CK 4.89 straipsnio 1 dalis). Bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai pasižymi bendraturčių nuosavybės teisių akumuliacija, kuri pasireiškia tuo, jog jų teisės gali viena kitą varžyti, konkuruoti ir kt. Dėl to, tais atvejais, kai bendraturčiai nesutaria dėl bendrosios nuosavybės teise esančio objekto valdymo, naudojimo ir disponavimo, bet kuris iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl ginčo išsprendimo (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Pagal įstatymą kiekvienas bendraturtis turi teisę ne tik reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis), bet ir nustatyti naudojimosi atitinkamu daiktu tvarką (CK 4.81 straipsnio 1 dalis). Savo tikslu šie institutai yra panašūs, tačiau jų esminis skirtumas pasireiškia tuo, kad atidalijimo atveju pasibaigia bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai, o nustačius naudojimosi tvarką bendrosios dalinės nuosavybės santykiai nenutrūksta, tačiau tęsiami toliau atsižvelgiant į nustatytą tvarką. Nagrinėjamu atveju apeliantė ir atsakovė tarpusavyje kilusius nesutarimus dėl naudojimosi joms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu gyvenamuoju namu teismo prašė išspręsti nustatant naudojimosi namu tvarką pagal jų siūlomus variantus. Taigi byloje kilęs naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu gyvenamuoju namu tvarkų (projektų) konkurencijos klausimas.

Nustatant gyvenamuoju namu naudojimosi tvarką turi būti atsižvelgiama į visetą kriterijų, suformuluotų kasacinio teismo teisminėje jurisprudencijoje: teisėtumą, adekvatumą dalims bendrosios nuosavybės teisėje, socialinę taiką ir proporcingumą, naudojimosi daiktu racionalumą (patogumą) ir efektyvumą, faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. balandžio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybės valdyba v. G. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-451/2003; 2003 m. lapkričio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. I. ir kt. v. S. I., bylos Nr. 3K-3-1050/2003; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. A. v. D. Š., bylos Nr. 3K-3-576/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. R. B. v. R. L., bylos Nr. 3K-3-291/2007; 2007 m. gruodžio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Č. Č. v. J. T., bylos Nr. 3K-3-563/2007; kt.).

Šioje byloje apeliantė ir atsakovė, gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturtės, prašė teismo pakeisti tarp jų egzistavusią naudojimosi namu tvarką pagal jų siūlomus projektus. Poreikį pakeisti naudojimosi namu tvarką lėmė ne tik šalių nesutarimai, bet ir atliktos namo rekonstrukcijos, po kurių pasikeitė namo dydis (plotas), atsirado naujų patalpų. Tiek apeliantė, tiek atsakovė, kaip minėta, pateikė atskirus naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos variantus (planus). Naudojimosi tvarkos planus šalys parengė remdamosi Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų duomenimis, t. y. gyvenamojo namo vidaus patalpų planais ir jų plotų eksplikacija. Į bylą apeliantė ir atsakovė pateikė dvi skirtingas Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų bylas, parengtas UAB „IVNT“ 2008 m. gegužės 9 d. atliktų kadastrinių matavimų pagrindu (t. 3, b. l. 18-31, 82-102). Bylų skirtumai pasireiškia tuo, kad nesutampa vidaus patalpų planai, o tiksliau patalpų žymėjimai ir plotai: atsakovės pateiktame plane, kuriuo vadovavosi pirmosios instancijos teismas, nėra pažymėta patalpa R1-1, o patalpos, plane pažymėtos indeksu a-1, plotas nurodytas 2,68 kv. m., kai pagal pastato vidaus plotų eksplikacijos duomenis turėtų būti 2,48 kv. m. (CPK 185 straipsnis). VĮ Registrų centro 2013 m. rugsėjo 20 d. rašte Nr. VILIN(12.5.13.)-25022 paaiškinta, kad skirtingų Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų bylų išdavimą sąlygojo aplinkybė, jog atsakovei bylos kopija išduota remiantis UAB „IVNT“ parengta skaitmenine kadastro duomenų byla, tuo tarpu apeliantei – remiantis spausdintine forma UAB „IVNT“ parengta byla (t. 3, b. l. 222). Būtent pastarosios pagrindu Nekilnojamojo turto registre ir buvo įrašyti ginčo gyvenamojo namo kadastro duomenys (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 64., 71., 84¹.2., 88. punktai). Vadinasi, nagrinėdamas bylą, be kita ko, spręsdamas naudojimosi tvarkos nustatymo klausimus pirmosios instancijos teismas turėjo remtis apeliantės pateikta Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų byla, bet ne pasirinkimą tarp pateiktų bylų atlikti pagal jų kopijų išspausdinimo momentus. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo padaryta fakto klaida remiantis netinkama Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų byla (tiksliau patalpų planu, neatitinkančiu pastato vidaus plotų eksplikacijos duomenų) ginčo išsprendimo rezultato iš esmės nekeičia. Vis dėlto siekiant užtikrinti, kad nustatyta naudojimosi tvarka atitiktų viešo registro duomenis, ji turėtų būti patikslinta, kad neprieštarautų kadastrinių matavimų duomenims, užfiksuotiems pastato vidaus plotų eksplikacijoje ir apeliantės pateiktos kadastrinių matavimų bylos sudėtine dalimi esančiuose patalpų planuose (CPK 328 straipsnis).

Naudojimosi ginčo gyvenamuoju namu tvarka nustatyta 1992 m. lapkričio 12 d. namo pirkimo-pardavimo sutartimi, kuria atsakovė ir apeliantės sutuoktinis bendrosios dalinės nuosavybės teise įgijo ginčo namą (t. 1, b. l. 8-9). Apeliantė ir atsakovė namą rekonstravo ir jo plotą padidino nuo 93,07 kv. m. iki 232,76 kv. m. Kadangi bylos šalių tarpusavio santykiai konfliktiški, jos nesutaria dėl naudojimosi naujai suformuotomis namo patalpomis, kaip nurodyta pirmiau, iškilo poreikis pakeisti galiojusią naudojimosi tvarką. Tiek apeliantės, tiek atsakovės pasiūlyti naudojimosi namu tvarkų variantai iš esmės identiški ir skiriasi tik pasiūlymai dėl patalpų, plane pažymėtų indeksais a-1, a-2, a-3 ir R-1, priskyrimo naudotis vienai iš bendraturčių. Pagal apeliantės siekiamą nustatyti naudojimosi tvarką patalpos, plane pažymėtos indeksais a-1, a-2, a-3, būtų naudojamos bendrai, o patalpa, pažymėta indeksu R-1, naudotųsi apeliantė. Tuo tarpu atsakovė pateikė pasiūlymą nustatyti tokią naudojimosi tvarką, pagal kurią neliktų bendrojo naudojimo patalpų, o patalpos, plane pažymėtos indeksais a-1, a-2, a-3, R-1, būtų priskirtos naudotis jai.

Teisėjų kolegija pažymi, kad socialinės taikos, naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijų požiūriu geriausia tokia naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarka, pagal kurią nelieka bendrai naudojamų objekto dalių, t. y. maksimaliai sumažinama bendraturčių interesų bei teisių konkurencijos rizika. Šiuo požiūriu atsakovės pasiūlyta, ir pirmosios instancijos teismo patvirtinta, naudojimosi ginčo namu tvarka yra pranašesnė už siūlytą apeliantės. Nors apeliantė tą kvestionuoja, tačiau jos argumentai neteikia pagrindo priešingai išvadai nei priėjo pirmosios instancijos teismas. Pateiktų naudojimosi tvarkos variantų konkurencija pasireiškia dėl jau minėtų patalpų, plane pažymėtų indeksais a-1, a-2, a-3, R-1, naudojimosi. Apeliantė teigia, kad naudojimasis šiomis patalpomis jai yra būtinas dėl jų funkcinės paskirties.

Teisėjų kolegija su tokiais teiginiais nesutinka bei pabrėžia, jog objektyvaus pagrindo laikyti, kad patalpos, plane pažymėtos indeksais a-1, a-2, a-3, R-1, yra būtinos apeliantei, nenustatyta. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, patalpa, plane pažymėta indeksu a-1, atsakovei būtina norint patekti į namo vidų, tuo tarpu apeliantė į namą gali įeiti per patalpą, plane pažymėtą indeksu 1-10. Įrodymų, kad įėjimas per patalpą, plane pažymėtą indeksu 1-10, nebūtų pritaikytas kasdieniam naudojimui, apeliantė nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai). Patalpa, pažymėta indeksu a-2, atsakovei būtina norint patekti į rūsio ir palėpės patalpas. Atsakovės patekimui į palėpės patalpas reikalinga ir patalpa, plane pažymėta indeksu a-3. Tuo tarpu apeliantė į jai priskirtas pastogės patalpas gali patekti per patalpą, plane pažymėtą indeksu 1-6. Atsakovei priskiriant naudotis patalpomis, plane pažymėtomis indeksais a-1, a-2, apeliantė negalėtų patekti į patalpą, plane pažymėta indeksu R-1, nesinaudodama atsakovei priskirtomis patalpomis. Taigi pastarosios patalpos priskyrimas atsakovei taipogi pateisinamas siekiu, kad tarp šalių neliktų bendrai naudojamų patalpų.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad patalpoje, plane pažymėtoje indeksu a-2, įrengti apeliantės poreikiams pritaikyti laiptai. Vis dėlto šį faktą patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Taipogi pagal bylos medžiagą negalima išvada, kad patalpos, plane pažymėtos indeksu 1-10, konstrukcinė bei techninė būklė būtų kliūtis apeliantei dėl jos sveikatos patekti į jai priklausančias namo patalpas, ar šia patalpa apskritai nebūtų galima naudotis. Vien tik nuorodos į atitinkamų statybos techninių reglamentų nuostatas reikšmės nustatant įrodomuosius faktus dėl galimybės eksploatuoti patalpą, plane pažymėtą indeksu 1-10, kaip įėjimą į namą neturi. Dėl to pagrindo konstatuoti, esą pagal pirmosios instancijos teismo nustatytą naudojimosi ginčo namu tvarką būtų apribotos apeliantės galimybės nevaržomai, o kartu ir be neproporcingai didelių išlaidų patalpų pritaikymui apeliantės poreikiams, patekti į jai priskirtas patalpas, nenustatyta (CPK 185 straipsnis). Pasisakant dėl likusių patalpų, t. y. plane pažymėtų indeksais a-3 ir R-1, pastebėtina, kad į palėpės patalpas, kaip jau nurodyta pirmiau, apeliantė nevaržomai gali patekti per patalpą, plane pažymėtą indeksu 1-6, tuo tarpu patalpa, plane pažymėta indeksu R-1, apeliantei dėl jai priskirtų naudoti patalpų tinkamos eksploatacijos nėra būtina. Ši išvada darytina atsižvelgiant ir į tai, kad nepriklausomai nuo to, ar per patalpą, plane pažymėtą indeksu R-1, einantys kanalizacijos tinklai, skirti aptarnauti apeliantei priskirtą patalpą, plane pažymėtą indeksu 1-1, yra užaklinti ar faktiškai naudojami, nėra pateikta įrodymų, kad jų tinkamai eksploatacijai būtų būtinas patekimas į ginčo patalpą. Tarp šalių nesutarimas dėl patalpos, plane pažymėtos indeksu a-2, priskyrimo yra kilęs dėl to, kad šioje patalpoje įrengtas apeliantės įvadinis elektros apskaitos prietaisas. AB LESTO 2013 m. gegužės 31 d. rašte Nr. 41010-2172 (duomenys neskelbtini) patvirtino, kad apeliantės įvadinis elektros apskaitos prietaisas gali būti perkeltas į kitą patalpą (t. 3, b. l. 139). Vadinasi, įvadinio elektros apskaitos prietaiso buvimas patalpoje, plane pažymėtoje indeksu a-2, nereikšmingas sprendžiant naudojimosi ginčo namu tvarkos nustatymo klausimus. Nurodyta implikuoja, kad atsakovės pateiktas naudojimosi tvarkos bendrąja daline nuosavybe variantas yra optimalesnis nei apeliantės paminėtų kasacinio teismo praktikoje suformuotų kriterijų požiūriu (CPK 185 straipsnis), ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė tokią naudojimosi tvarką. Vis dėlto apeliaciniame skunde keliamas adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje kriterijaus pažeidimo klausimas.

Nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarkos nustatydamas išsiskiria tuo, kad patvirtinamos konkrečios daikto dalys, kuriomis naudosis bendraturčiai (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje P. K. v. N. K., bylos Nr. 3K-3-536/2006; 2009 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje P. M. v. A. M., bylos Nr. 3K-3-21/2009). Nors, nustačius naudojimosi tvarką, bendrosios dalinės nuosavybės santykiai nenutrūksta, tačiau savo nuožiūra bendraturtis gali naudotis tik ta konkrečia dali, kuri jam priskiriama (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Z. P.v. D. S. L., bylos Nr. 3K-3-353/2009). Dėl šios priežasties teismas nustatydamas naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarką turi užtikrinti bendraturčių interesų pusiausvyrą, kuri pasireiškia siekiu, kad bendraturčiams priskirtos naudotis daikto dalys kuo labiau atitiktų jų bendrosios dalinės nuosavybėje turimas idealiąsias nuosavybės dalis. Kitaip tariant, nustatyta naudojimosi tvarka turi kiek įmanoma labiau atitikti adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje kriterijų.

Nagrinėjamu atveju buvo pateikti du šalių paruošti naudojimosi ginčo turtu projektai. Pagal atsakovės pateiktą projektą šalims priskiriamos visiškai izoliuotos patalpos ir bendrojo naudojimo patalpų nelieka. Pagal šį projektą atsakovei paskiriamos 90,71 kv. m. ploto patalpos, o apeliantei – 142,05 kv. m. Tuo tarpu apeliantei nuosavybės teise priklauso 148,50 kv. m. ginčo namo, o atsakovei – 84,66 kv. m. Taigi pagal atsakovės pateiktą projektą jai paskiriama naudotis 6,05 kv. m. didesnėmis patalpomis nei jos dalis bendrosios nuosavybės teisėje. Atitinkamai apeliantės dalis yra mažesnė 6,05 kv. m. nei jos dalis bendrosios nuosavybės teisėje. Teisėjų kolegija pažymi, kad įgydama naudos viena šalis turi suteikti ekvivalentinę naudą kitą šaliai, nebent šalių susitarimu būtų nustatyta kitaip. Dėl to kasacinio teismo praktikoje suformuota teisės aiškinimo nuostata, kad paskyrus šalims ne vienodo vertingumo patalpas, taip pat esant būtinybei kuriai nors iš šalių skirti didesnę dalį, nei jos turima dalis bendrosios nuosavybės teisėje, spręstinas atlyginimo (kompensacijos) už naudojimąsi svetimu turtu klausimas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje N. L. v. O. S., bylos Nr. 3K-3-572/2004; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. A. v. D. Š., bylos Nr. 3K-3-576/2006).

Naudojimosi daiktu nustatymo tvarkos klausimo sprendimas pasižymi tuo, kad jo nagrinėjimas betarpiškai susijęs su poreikiu siekti bendraturčių interesų pusiausvyros užtikrinimo. Dėl šios priežasties bendraturčiai, teikiantys teismui naudojimosi tvarkos nustatymo projektus, turi procesinę pareigą kelti kompensacijos dydžio klausimą, jeigu pagal jų siūlomą naudojimosi tvarkos variantą šalims turėtų būti paskirtos ne vienodo vertingumo patalpos. Tuo atveju, jeigu nurodytas klausimas nėra keliamas, jį gali iškelti priešingą materialinį suinteresuotumą bylos baigtimi turinti šalis (bendraturtis). Atitinkamai reikalavimo dėl bendraturčių interesų pusiausvyros užtikrinimo turi laikytis ir bylą nagrinėjantis teismas, kuris inter alia spręsdamas naudojimosi tvarkos nustatymo klausimą turi teisę nukrypti nuo pateiktų naudojimosi tvarkos variantų.

Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovė, pagal kurios pateiktą projektą buvo nustatytą naudojimosi ginčo namu tvarka, kompensacijos priteisimo klausimo nekėlė. Atitinkamai ji nesiūlė ir jokios kompensacijos už jai priskiriamą naudotis didesnę gyvenamojo namo dalį nei yra jos nuosavybės dalis. Kompensacijos priteisimo poreikį, jeigu būtų nustatoma naudojimosi ginčo gyvenamuoju namu tvarka pagal atsakovės pateiktą projektą, atsikirsdama į atsakovės priešieškinį nurodė apeliantė (t. 2, b. l. 128-135; t. 3, b. l. 122-126). Be to, kompensacijos priteisimo klausimą 2013 m. birželio 19 d. vykusio teismo posėdžio metu iškėlė apeliantės atstovas (t. 3, b. l. 163-170). Vis dėlto jokių įrodymų ar konkrečių paaiškinimų, kokią žalą apeliantė patirtų, jeigu būtų nustatyta atsakovės siūloma naudojimosi ginčo namu tvarka, pirmosios instancijos teismui pateikta nebuvo. Apeliaciniame skunde bendraturčių interesų ir teisių pusiausvyros pažeidimo, atitinkamai kompensacijos priteisimo argumentas taipogi keliamas abstrakčiai, nenurodant konkretaus (ar bent apytikslio) praradimų, kuriuos turėtų atlyginti atsakovė, dydžio. Iš nurodyto aišku, kad apeliantė nei de jure, nei de facto neįrodinėjo kompensacijos priteisimo būtinybės, jeigu naudojimosi tvarka ginčo namu būtų nustatyta pagal atsakovės siūlomą variantą (CPK 12, 178 straipsniai), taipogi nepareiškė tokio priešinio reikalavimo/atsikirtimo.

Privataus pobūdžio bylų nagrinėjimas grindžiamas rungimosi ir dispozityvumo principais, kurių esmė ta, kad šalys turi rūpintis savo teisių gynimu, atitinkamai įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 13 straipsniai). Pareiga užtikrinti, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta, nustatyta teismui, pastarajam numatant pareigą imtis tam būtinų priemonių (CPK 8 straipsnis). Dėl šios priežasties, nepaisant to, kad bylų nagrinėjimas paremtas rungimosi principu, teismas turi pareigą (esant poreikiui) paskirstyti ar patikslinti šalių naštą įrodinėti (CPK 225 straipsnio 1 punktas), pasiūlyti šalims teikti papildomus įrodymus (CPK 160 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 179 straipsnio 1 dalis) ar atlikti kitus procesinius veiksmus, reikalingus tinkamam bylos išnagrinėjimui (CPK 225 straipsnio 7 punktas). Teisėjų kolegija pabrėžia, jog aptartų procesinių pareigų pirmosios instancijos teismas nepažeidė. Šioje bylos nagrinėjimo metu apeliantės interesus atstovavo advokatas, kas įrodo, jog jai turėjo būti žinomos jos procesinės teisės ir pareigos. Kaip minėta, apeliantė, atsikirsdama į priešieškinį, kėlė būtinybės nustatyti kompensacijos dydį klausimą, tačiau galimų netekimų dydį patvirtinančių įrodymų neteikė, nepareiškė atitinkamo reikalavimo, t. y. nevykdė jai įstatymo nustatytos įrodinėjimo pareigos (CPK 12, 178 straipsniai). Kadangi apeliantei jos procesinės teisės ir pareigos buvo aiškios, taipogi žinomos ir suvokiamos kilsiančios pasekmės, jeigu teismas nuspręstų naudojimosi tvarką ginčo namu nustatyti pagal atsakovės siūlomą projektą, jos pasyvumas objektyviai užkirto kelią teismui išnagrinėti aplinkybes, susijusias su galimu kompensacijos priteisimo poreikiu.

Iš nurodyto aišku, kad pirmosios instancijos teismas sprendimu nebuvo pažeisti apeliantės teisėti lūkesčiai ar jos teisė į veiksmingą jos interesų gynybą. Procesiniu požiūriu elgdamasi pasyviai apeliantė galėjo numatyti pasekmes, kurios gali kilti dėl tokio jos neveikimo. Vis dėlto atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje nebuvo nagrinėjama, ar dėl nustatytos naudojimosi tvarkos ginčo turtu nebus suvaržytos apeliantės teisės, ji turės nuostolių (pvz., dėl elektros įvadinio prietaiso perkėlimo į kitą patalpą ir pan.), šie klausimai gali būti atskiros bylos įrodinėjimo objektu. Be to, apeliantė turi teisę inicijuoti nustatytos naudojimosi tvarkos pakeitimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme paskirstymo

Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliantės argumentus šioje bylos dalyje, sprendžia juos esant dalinai pagrįstais.

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas paremtus principu – pralaimėjęs moka, tačiau dalinio ieškinio patenkinimo atveju bylinėjimosi išlaidas tarp šalių paskirstomos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Pirmosios instancijos teismas paskirstydamas tarp šalių bylinėjimosi išlaidas patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijos nenurodė, tačiau iš šalims priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžių galima spręsti, kad teismas laikė, jog patenkinta 1/2 dalis ieškinio reikalavimų.

Iš apeliacinio skundo argumentų aišku, kad apeliantė iš esmės nesutinka su teismo atliktu šalių turėtų advokato teisinės pagalbos išlaidų paskirstymu. Pagal byloje pateiktus įrodymus apeliantė pirmosios instancijos teisme turėjo 1 500 Lt, bet ne 1 000 Lt kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, advokato teisinės pagalbos išlaidų (t. 1, b. l. 6), t. y. paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas teismas padarė fakto klaidą. Tuo tarpu atsakovė turėjo – 7 445 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų (t. 3, b. l. 143-160).

CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Atsižvelgiant į tai, kad apeliantės išlaidos, susijusios su advokato pagalba, yra pagrįstos, proporcingos suteiktai teisinei pagalbai – jai priteistinos išlaidos, atsižvelgiant į atmestų ir patenkintų ieškinio reikalavimų santykį, didinamos nuo 500 Lt iki 750 Lt. Pasisakant dėl atsakovės turėtų išlaidų pagrįstumo, pažymėtina, kad jai advokatai parengė atsiliepimą į ieškinį (t. 1, b. l. 73-77), atsiliepimą į patikslintą ieškinį (t. 3, b. l. 110-116), priešieškinį (t. 2, b. l. 89-95), atstovavo teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė - 8 h 40 min (t. 1, b. l. 118-119; 178-181, 223-225, 239-240; t. 2, b. l. 31-34, 84-86, 162-164; t. 3, b. l. 45-46, 71-73, 163-170). Taigi pirmosios instancijos teismo išvada pripažinti pagrįstomis 5 000 Lt dydžio atsakovės turėtas išlaidas, susijusias su advokato pagalba, atitinka CPK 98 straipsnio 2 dalyje ir teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose nustatytus kriterijus.

Atsižvelgiant į tai, kad priešieškinys skundžiamu sprendimu tenkintas visiškai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodytas 5 000 Lt dydžio išlaidas atsakovei priteisė iš apeliantės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Apibendrindama išdėstytą teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai neteikia pagrindo panaikinti ar pakeisti apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas iš esmės nepakeistas, patikslinant teismo rezoliucinę dalį apimtyje dėl šalims priskirtų naudotis patalpų indeksų ir priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžių (CPK 328, 330 straipsniai).

Dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka

Apeliaciniame skunde pateiktas prašymas bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau nepateikta jokių šio prašymo motyvų. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą buvo būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka (CPK 322 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme priteisimo

Atmetus apeliacinį skundą, iš apeliantės atsakovei priteistina pastarosios turėtos 1 573 Lt dydžio advokato teisinės pagalbos išlaidos atsiliepimui į apeliacinį skundą parengti (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 22 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą, patikslinant sprendimo rezoliucinę dalį ir ją išdėstant taip:

Nustatyti, kad ieškovė G. L. naudojasi gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), rūsio patalpomis, plane pažymėtomis indeksais R1-1, R1-2, R1-3, R1-4; pirmo aukšto patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-6, 1-7, 1-8, 1-9, 1-10; antro aukšto patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 1-11, 1-12.

Nustatyti, kad atsakovė J. T. naudojasi gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), rūsio patalpomis, plane pažymėtomis indeksais R-1, R-2; pirmo aukšto patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 2-1, 2-2, 2-3, 2-4, 2-5, 2-6, 2-7, 2-8, a-2, a-1; antro aukšto patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 2-9, 2-10, a-3.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Grąžinti ieškovei G. L. 200 Lt permokėtą žyminį mokestį.

Ieškovei G. L. iš atsakovės J. T. priteisti 750 Lt išlaidų, susijusių su advokato pagalba, ir 50 Lt žyminio mokesčio.

Atsakovei J. T. iš ieškovės G. L. priteisti 5 000 Lt išlaidų, susijusių su advokato pagalba, ir 133 Lt žyminio mokesčio“.

Priteisti iš ieškovės G. L. atsakovei J. T. 1 573 Lt apeliacinėje instancijoje turėtų advokato teisinės pagalbos išlaidų.

Teisėjai Danutė GasiūnienėRasa GudžiūnienėVigintas Višinskis