Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro D. M. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje Ž. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), teistas Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalies 8 punktą, skirta 13 (trylikos) metų laisvės atėmimo bausmė (bausmę atlikęs 2024 m. rugsėjo 27 d.),

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ž. Š. smurtaudamas nežymiai sužalojo žmogų, o būtent – jis, 2024 m. gruodžio 21 d., apie 21.20 val., būdamas bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu, sugriebė dvejomis rankomis už M. A. kaklo ir ją smaugė, tuo padarydamas jai poodines kraujosruvas, intraodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus kakle, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Tokiais savo veiksmais Ž. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. sausio 24 d. įtariamuoju apklaustas Ž. Š. parodė, kad narkologinėje, psichiatrinėje įskaitoje neįrašytas, niekada nesigydė, narkotikų nevartoja, galvos traumų neturėjo. (duomenys neskelbtini) m. vasarą jį paleido iš kalėjimo atlikus bausmę. 2 metus jis buvo atviroje kolonijoje ir dirbo Kaune bei Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Darbdavys ryte paimdavo, o vakare atveždavo į koloniją. Su M. A. susipažino prieš 2 metus internetu ir pradėjo bendrauti. Ji žinojo, kad jis atlieka bausmę. Pas jį ji atvažiuodavo į darbą, kai dirbdavo Vilniuje. Taip bendravo, kol jį paleido, o kai paleido pradėjo normaliai bendrauti, ji pas jį atvažiuodavo, jis pas ją į namus važiuodavo, su jos tėvais susipažino, o ji – su jo. Taip pat, pas ją į sodybą važiuodavo. 2024 m. gruodžio 20 d., apie 20.00 val. jis atvažiavo pas M. namo, po darbo. Jos tėvai buvo nupirkę butelį degtinės. Jie visi keturi išgėrė ir po to nuėjo miegoti, tėvai į vieną kambarį, o jie į kitą. M. vaikas taip pat atskirai miegojo. 21 dieną, jis su M. važiavo į „(duomenys neskelbtini)“ pirkti dovanų, po to su jos tėvu važiavo į sodą. Grįžę vakare, vėl visi keturi gėrė. M. mama buvo susilaužiusi koją, todėl sunkiai vaikščiojo. Jis daug išgerti negali, todėl truputėlį pasėdėjęs nuėjo miegoti. Po kiek laiko, jį pradėjo žadinti M. dukra ir sakyti „Ž. gelbėk, čia muštinės“. Jis girdėjo triukšmą, M. mama su tėvu barėsi, gal ir mušėsi. Jis atsikėlė, išėjo į koridorių ir girdėjo riksmus iš tėvų kambario, bet ten nėjo. M. stovėjo prie jo ir jis jos paklausė „kas čia vyksta“. M. rėkdama jam pasakė „dink iš namų“. M. jis paklausė „gal padėti“. Tuo metu, iš kambario išėjo M. mama J. ir pradėjo ant jo šaukti, kad jis dingtų iš čia. Jis pasakė, kad gerai, išeina ir tada ji jį su dviem rankom stvėrė už maikės, prie kaklo, maikę iš karto suplėšė. Jis J. paklausė „kas čia darosi“, o ji jam pasakė, kad imtų savo vaišes ir dingtų iš čia. Ji jam į kuprinę pradėjo dėti pilnus stiklainius (jo mama buvo įdėjusi kompoto, pomidorų, grybų), jis pasakė, kad nereikia, neims ir tada M. paėmusi stiklainį su mišraine, abiem rankom laikydama stiklainį (750 ml) jam trenkė į kairės veido pusės smilkinį, nes jis tuo metu buvo atsiklaupęs ir iš kuprinės atgal traukė stiklainius. Iš karto prakirto jam kairės pusės skruostikaulį, prakirto, bet ne stipriai ir pasakė, kad dingtų. Jis paėmė tuščią savo kuprinę, apsirengė striukę ir išėjo. Dar kai jis buvo namie, matė kaip M. skambina „112“, bet ką sakė tiksliai, jis nežinojo, tik girdėjo, kaip ji sakė, kad atvažiuotų (duomenys neskelbtini). Išėjęs jis dar lauke pastovėjo, parūkė, paskambino mamai, papasakojo kas įvyko, paprašė, kad sumokėtų už „BOLT“, kai jis grįš namo, mama pasakė, kad gerai. Jis išvažiavo. Tikrai M. jis nemušė, nesmaugė, ten jos tėvai išgėrę mušėsi. Kitą dieną, pas jį buvo kairės pusės mėlyna ausis, skruostas prakirstas, patinęs. Į šeimos gydytoją jis nesikreipė, nenorėjo, kad kas nors sužinotų, nežinojo, kad taip gali baigtis. Pas jo mamą telefone yra nuotrauka kaip jo veidas ir ausis atrodė po M. trenkimo su stiklainiu. Fizinį skausmą jis jautė, bet M. jokių pretenzijų neturėjo. Iš mamos telefono pasistengs nuotrauką atsiųsti. M. labai patikdavo grubus seksas, kad ant kaklo nuo bučinių liktų kraujosruvos (zasosai), už kaklo ją laikyti, stipriau paspausti, jam su nagais apdraskydavo nugarą, bet tikrai 2024 m. gruodžio 21 d. jis jos už kaklo nesmaugė. Jis planavo su M. tuoktis, bet sužinojo, kad ji turi kitą vyrą ir, matyt, taip norėjo juo atsikratyti. 2024 m. gruodžio 22 d., jis buvo atvažiavęs pas M., nes norėjo viską išsiaiškinti, bet jam buto durų niekas neatidarė ir jis išvažiavo namo.

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. kovo 10 d. papildomai įtariamuoju apklaustas Ž. Š. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2024 m. gruodžio 21 d., būnant pas M. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), vakare, po vakarienės, pas jį su ja įvyko žodinis konfliktas. Jos tėvai jau buvo savo kambaryje. Barėsi, bet tikrai nelabai garsiai. M. prašė, kad jis išeitų iš jos namų. Tada jis atsistojo nuo lovos norėdamas išeiti, bet buvo supykęs ant M. ir negalėjo tiksliai pasakyti kaip ten buvo, bet stvėrė su abejomis rankomis M. už kaklo, papurtė, kad apsiramintų. Atėjo jos mama ir iš nugaros pradėjo jį traukti nuo M. Jis nuėjo į koridorių, norėjo išeiti, M. tuo metu jau jam į kuprinę dėjo stiklainius su salotomis, kurias jis buvo atvežęs jai iš savo namų. M. jis pasakė, kad tų stiklainių tikrai neims, kad pasiliktų sau ir ji tuo metu laikydama vieną stiklainį rankoje, jam trenkė į kairįjį skruostą, nes tuo metu jis klūpėjo ant kelio ir rišosi batą. Pajutęs smūgį, jis atsistojo ir staigiai vėl stvėrė su abejomis rankomis M. už kaklo, prirėmė ją prie sienos, kad ramintųsi. Tuo metu, koridoriuje stovėjo M. mama, kuri iš nugaros pradėjo jį vėl traukti nuo M. Jis paleido savo rankas nuo M. kaklo, apsirengė ir išėjo namo. Daugiau su M. susitikęs nebuvo, nes ji nenori su juo bendrauti. Iš pradžių jis neprisipažino, kad padarė nusikalstamą veiką, nes buvo pasimetęs, bijojo, kad jį uždarys į kalėjimą, bet viską apsvarstęs, nutarė prisipažinti ir pasakyti visą tiesą kaip iš tikrųjų buvo. Dėl savo poelgio labai gailisi.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji M. A. parodė, kad dirba ir gyvena asmens pažymoje nurodytose vietose. Psichiatrinėje ligoninėje nesigydo ir nesigydė, galvos traumų neturėjo. Ji gyvena pas savo tėvus, o būtent pas mamą J. A., tėvu J. A. ir savo dukra M. A.. 2024 m. gruodžio 21 d. pas ją į svečius atvažiavo draugas Ž. Š. ir jie visi kartu vartojo alkoholinius gėrimus. Išgertuvių metu, apie 21.20 val. ji sukonfliktavo su savo draugu, su kuriuo bendro ūkio neveda (jis atvažiuoja savaitgaliais į svečius), dėl to, kad bendrauja su kitais vyrais savo mobilaus ryšio telefonu. Konfliktavo garsiai, vienas kito atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius. Kažkuriuo momentu, konflikto metu, Ž. Š. staigiai sugriebė savo dviem rankomis už jos kaklo ir bandė smaugti (apie 10 sekundžių) ir paleido. Iš karto po šio veiksmo, Ž. Š. apsirengė ir išvažiavo pas save į namus kažkur (duomenys neskelbtini). Dėl minėtų Ž. Š. veiksmų, ji pajuto stiprų fizinį skausmą kaklo srityje bei liko paraudimo žymės. Dėl minėto įvykio yra nusprendusi rašyti pareiškimą, nes patyrė fizinį skausmą. Yra informuota apie civilinio ieškinio pareiškimą, tačiau jo nereikš. Patyrė tik fizinę žalą. Jų konflikto jos tėvai mano, kad nematė, tik girdėjo, nes jie irgi vartojo kartu su jais alkoholinius gėrimus, tačiau daug daugiau. Įvykį galėjo matyti jos dukra M. A., tačiau ji nenorėjo, kad dukra būtų apklausiama. Papildomai nukentėjusioji paaiškino, kad Ž. pažįsta apie (duomenys neskelbtini) metus, susipažino per internetą. Iš pradžių ji su juo susitikdavo, bendraudavo, o po to pradėjo ir draugauti. 2024 m., koks mėnuo buvo tiksliai pasakyti negalėjo, ji Ž. supažindino su savo tėvais ir tada, tai jis pas ją penktadienį atvažiuodavo ir būdavo iki sekmadienio, tai ji pas jį (duomenys neskelbtini). Jos dukra M., kuriai (duomenys neskelbtini) metai dabar, labai gerai sutarė su Ž., labai gražiai bendraudavo. 2024 m. gruodžio 21 d., ryte jos tėvas su Ž. išvažiavo į sodą, kažką tvarkė, o po pietų grįžo namo. Vėliau, jie visi svetainėje susėdo valgyti, išgėrė, jie visi trys gėrė degtinę, o ji – nedaug alaus. Jos tėvai pavalgę nuėjo į savo kambarį, o jie liko svetainėje. Ji paklojo lovą ir žiūrėjo televizorių kartu su M. Šiaip, ne iš šio, Ž. pradėjo kabinėtis, kad jai į telefoną rašo svetimi vyrai, kad tai matė jos telefone. Ji pasakė, kad jai niekas nerašo ir tada Ž. staigiai atsistojo nuo lovos ir puolė prie jos, ji šalia sėdėjo, ir su abiem rankom stvėręs už jos kaklo pradėjo smaugti. Bandė Ž. atitraukti nuo savęs, M. šaukti pradėjo. Tada atėjo jos mama ir pradėjo ją gelbėti, Ž. pradėjo traukti nuo jos. Mama atitraukė jį nuo jos, Ž. šaukė visokiais necenzūriniais žodžiais ir vėl puolė ją. Ji (M. A.) tuo metu stovėjo, buvo atsistojusi nuo lovos. Vėl pradėjo ją smaugti. Mama vėl Ž. pradėjo atitraukinėti iš nugaros nuo jos. Atitraukė. Ji atsistojo, nuėjo į koridorių ir norėjo Ž. į kuprinę sudėti mišraines (žiemai buvo padarytos), kurias jis atvežė iš namų (jo mama perdavė). Ž. vėl priėjo koridoriuje prie jos ir vėl su abiem rankom pradėjo smaugti už kaklo. Mama vėl jį atitraukė ir nusivedė toliau į koridorių, o ji išsitraukė iš kišenės telefoną ir pradėjo skambinti policijai. Ž. tada apsirengė, užsidėjo kuprinę ir išėjo iš namų. Ji matė, kad lauke jis stovėjo, laukė kažko, atvažiavo baltos spalvos automobilis ir jis išvažiavo. Pas ją ant kaklo iš karto atsirado mėlynės, nuospaudai nuo pirštų, kai smaugė Ž. Tikrai ne nuo Ž. glamonių atsirado mėlynės, o nuo smaugimo. Ji teigė norinti, kad Ž. daugiau niekada pas ją neateitų, ji su juo bet kokius santykius nutraukė.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta J. A. parodė, kad gal 2024 m. vasarą, tiksliai mėnesio nurodyti negalėjo, jos dukra M. supažindino su savo draugu Ž. Jis pas juos nelabai dažnai ateidavo. 2024 m. gruodžio 20 d., vakare Ž. atvažiavo pas juos į namus, visi pasėdėjo virtuvėje, išgėrė truputėlį, o po to ji su vyru nuėjo į savo kambarį, o jie liko. Ką darė, nežino, bet Ž. liko pas juos nakvoti. Kitą dieną, jos vyras su Ž. išvažiavo į sodą. Po pietų jie grįžo namo. Vėliau, svetainėje jie pavalgė, truputėlį išgėrė, bet tikrai nedaug. Pavalgius ji su savo vyru nuėjo į savo miegamąjį. Jaunimas liko. Tuo metu pas ją ant kojos buvo gipsas. Vėliau ji išgirdo kaip rėkia dukra, nuėjo į svetainę ir pamatė, kad dukra guli ant grindų (aukštielninka), Ž. apsižergęs M., pasilenkęs ir smaugia su abiem rankom už kaklo. Ji iš nugaros pradėjo Ž. traukti nuo M. ir šaukti: „ką darai“. Ž. su ranka ją atstūmė ir pasakė nesikišti. Jos vyras buvo savo kambaryje, jis pradėjo šaukti, kad kviestų policiją, o ji jam pasakė, kad pats ir kviestų, bet, matyt, jos vyras pasimetė ir pradėjo skambinti kitai dukrai, kuri su jais negyvena, prašyti, kad iškviestų policiją. Tuo metu, jos dukra M. atsikėlė nuo grindų, nuėjo į koridorių, atidarė buto duris ir Ž. pasakė, kad eitų iš čia. Viskas labai greitai įvyko ir kaip ten tiksliai buvo, jai pasakyti sunku, bet Ž. koridoriuje M. vėl pargriovė ant grindų (ar stvėrė už plaukų, pasakyti tiksliai negalėjo, kad pargriauti) ir vėl taip pačiai pradėjo smaugti. Ji vėl iš nugaros su rankomis pradėjo atitraukinėti Ž. nuo dukros M., bet tuo metu jis išgirdo, kad kviečiama policija, apsirengė ir išėjo. Dukra atsikėlė ir pas ją ant kaklo matėsi raudonos dėmės nuo smaugimo iš abiejų pusių. Labai greitai atvažiavo policija, bet Ž. jau buvo išėjęs. Po šio įvykio Ž. pas juos namuose nebuvo, bet 22 dieną buvo atėjęs, tačiau jie neįleido, nes dukros namuose nebuvo. Teigė, kad Ž. 2024 m. gruodžio 21 d. du kartus jų bute smaugė jos dukrą M.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta D. R. parodė, kad M. ji pažįsta (duomenys neskelbtini) metus, jos dukrą M. taip pat. Pas jos sūnų su M. buvo geri santykiai, gražiai bendravo, būdavo, kad ir pas ją į namus atvažiuodavo. M. tėvų ji nepažįsta, nematė, bendravo telefonu. 2024 m. gruodžio 21 d., vakare, po 23.00 val., jai paskambino sūnus Ž. ir ji iš karto girdėjo triukšmą, kad barasi M. su tėvais. Žinojo, kad Ž. nuo 2024 m. gruodžio 20 d. buvo pas M. Sūnaus paklausė, kas atsitiko, jis jai pasakė, kad miegojo, Melita pažadino, nes barėsi seneliai su mama. Sūnus jos paklausė, ar ji gali sumokėti už taksi. Pasakė, kad gerai, nes paskutinis autobusas į (duomenys neskelbtini) buvo 22.00 val. Kai sūnus atvažiavo namo, ji iš karto pamatė, kad pas jį prakirstas kairės pusės skruostas. Paklausė, kas atsitiko ir Ž. pasakė, kad M. su stiklainiu trenkė. Pas ją dažnai būdavo ir M. dukra M., tai ji jai sakė, kad seneliai ir jos mama geria, o po to būna barniai. Tada ji paklausė, kaip senelė susilaužė koją, M. sakė, kad ėjo girta į lauką rūkyti ir nukrito nuo laiptų. Pas ją telefone yra nuotrauka su sūnaus prakirstu skruostu. Ji ten nebuvo ir nežinojo kas tiksliai buvo, bet jos sūnus tikrai negalėjo M. smaugti.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas J. A. parodė, kad Ž. jis pažįsta nuo 2024 m. vasaros, kai jo dukra M. supažindino. 2024 m. gruodžio 21 d. pas juos į svečius atvažiavo Ž.ir jis jam pasiūlė važiuoti į sodą, šis sutiko. Vakare jie grįžo namo ir visi svetainėje susėdo prie stalo. Alkoholio išgėrė visi apie 0.7 l. Po to su žmona jis nuėjo į savo kambarį, žiūrėjo televizorių ir užmigo. Po kiek laiko, jis išgirdo triukšmą buto koridoriuje, bet nėjo žiūrėti kas vyksta. Viskas vyko labai trumpai. Tada aprimo ir jis nutarė nueiti parūkyti. Jo žmona pasakė, kad Ž. M. smaugė, jis matė ant kaklo žymes, matėsi pirštų įspaudai. Išėjęs į lauką (gyvena 2-ame aukšte) pamatė, kad atvažiavo policija. Jis iš karto pareigūnams pasakė, kad nieko nematė, miegojo savo kambaryje ir pareigūnai jo nieko neklausinėjo.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta D. S. parodė, kad M. yra jos (duomenys neskelbtini), ji gyvena su (duomenys neskelbtini), o ji (D. S.) su savo šeima gyvena atskirai. Ž. ji pažįsta nuo 2024 m. vasaros. Jis yra labai fainas, linksmas, jos ir M. dukra su juo rasdavo visą laiką bendrą kalbą. 2024 m. gruodžio 21 d. vakare, kiek buvo tiksliai valandų pasakyti negalėjo, bet jie jau visi gulėjo lovose, paskambino tėtis ir pasakė, kad ji iškviestų policiją. Ji iš karto pradėjo tėveliui uždavinėti klausimus „kas atsitiko“, „dėl ko“. Ji iš karto paklausė, ar reikia atvažiuoti ir paimti M. (M. dukrą), ar jai nieko neatsitiko. Tėvelis pasakė, kad viskas jai gerai, nereikia, atvažiuoti nereikia. Dar paklausė ar patys viską išsispręs. Jis jai pasakė, kad nereikia. Girdėjo, kad namuose vyksta triukšmas, mama šneka, mama, M., suprato, kad yra išgėrę. Tuo jos pokalbis baigėsi. Tėtis jai daugiau nieko nesakė. Jokiai policijai ji neskambino, nes net nežinotų ką sakyti, dėl ko reikia važiuoti policijai pas M. namo. Kitą dieną, ji paskambino mamai, kad viską išsiaiškinti. Mama jai pasakė, kad Ž. svetainėje (jų bute) miegojo, M. šalia žaidė ir mama eidama pakuteno jam koją, prabudo ir šoko iš lovos, pradėjo šaukti (buvo piktas). Tada įvyko konfliktas. Detalių, eigos, pasakyti kas toliau vyko negalėjo, nes neprisiminė, tik mama sakė, kad Ž. pradėjo smaugti M., o ji pradėjo ginti, nes buvo šalia. Tada Ž. išvarė iš namų ir iškvietė policiją, kas kvietė, nežinojo. Kai jai tėvelis skambino, tai girdėjo, kad Ž. dar buvo pas jos tėvus namuose. Daugiau nieko pasakyti negalėjo, nes ten nebuvo ir nematė kaip viskas įvyko, tik iš pasakojimų mamos žino. Per Šv. Kalėdas, M. su dukra ir tėvais buvo pas ją namie, pas M. ant kaklo buvo užrišta skarelė, bet mėlynes ji vis tiek matė, jai vizualiai atrodė mėlynės per visą kaklą, bet ji jų tikrai neskaičiavo.

2024 m. gruodžio 21 d. protokole-pareiškime užfiksuota, kad pareiškėja M. A. parodė, kad gyvena pas savo tėvus, o būtent pas mamą J. A. ir tėvą J. A., su savo dukra M. A. 2024 m. gruodžio 21 d. pas ją į svečius atvažiavo draugas Ž. Š. ir jie visi kartu vartojo alkoholinius gėrimus. Išgertuvių metu, jos draugas, su kuriuo bendro ūkio nevedė, (atvažiuodavo savaitgaliais į svečius), apie 21.20 val. konflikto metu, sugriebė dviem rankom už jos kaklo ir bandė smaugti. Dėl minėto veiksmo, ji pajuto stiprų fizinį skausmą kaklo srityje bei liko paraudimo žymės.

Kitų objektų 2025 m. sausio 23 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas – Bendrojo pagalbos centro (toliau – ir BPC) garso įrašas. Atidarius garso įrašą, kurio ID 92334282403, skambinta 2024 m. gruodžio 21 d., 21.24 val. laiku. BPC darbuotoja: 112 klauso. Moteris: Laba diena, kviečiu policiją į (duomenys neskelbtini), mane muša, smaugia (girdisi triukšmas). BPC darbuotoja: koks adresas. Moteris: (duomenys neskelbtini). BPC darbuotoja: kas ten jas jus muša. Moteris: draugas, prigėręs muša. BPC darbuotoja: nepilnamečių vaikų yra? Moteris: yra, mano dukra. BPC darbuotoja: čia bus Vilnius, kiek supratau, ponia. Moteris: taip. BPC darbuotoja: durų kodas yra? Moteris pasako. BPC darbuotoja: kaip jūsų vardas, pavardė? Moteris: M. A., prašau atvažiuokite. BPC darbuotoja: greitosios nereikia? Moteris: ne. BPC darbuotoja: gerai, laukite.

Kitų objektų 2025 m. kovo 4 d. apžiūros protokole užfiksuoti pareigūnų „Body“ kameros vaido įrašai. Atidarius pirmą vaizdo įrašą, pavadinimu PSS-20241221-213517UTC+0200mp4 matosi, kad pareigūnai važiuoja į nurodytą įvykio vietą. Atidarius antrą vaizdo įrašą, pavadinimu PSS-20241221-213616UTC+0200mp4 matosi, kaip pareigūnai užeina į butą, koridoriuje stovi mergaitė ir verkia, moteris sako, kad „jau išėjo“. Pareigūnas klausia, kas atsitiko. Moteris sako, kad tiesiog miegojo, kažką susapnavo, kita moteris sako: „belaja gariačka užėjo“, pirma moteris, kaip suprantama nukentėjusioji M., sako: „puolė mane, tiesiog smaugė“ ir su rankom parodė pareigūnui kaip buvo, dusino. Motina sako: „kad bernams rašė žinutes dukra, tipo pradėjo smaugti, aš aišku gelbėjau. Po to jis išėjo, o kur išėjo į (duomenys neskelbtini)“. Pareigūnas klausia, ar reikia greitosios. M. sako, kad ne, gerai jaučiasi. Pareigūnas sako, kad čia nieko nesimato, kad būtų. Mama sako: kaip tai nesimato, kaklas tai raudonas. M. nueina prie veidrodžio pažiūrėti, bet jos veido nesimato, nes kamera per žemai pakabinta. Pareigūnas klausia mergaitės: kas atsitiko, ko verki. Mama sako, kad ji tiesiog išsigando, matė visą įvykį. Pareigūnas klausia: ar jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Nukentėjusioji sako, kad taip. Pareigūnas klausia, ar senai išėjo. Moteris sako, kad gal prieš 10 min. Pareigūnas klausia, ar ankščiau kas nors taip buvo, M. sako, kad tai pirmas kartas. M. sako: skaityk du metus gyvename ir niekada nieko tokio nebuvo. Pareigūnas klausia, ar jis yra vaiko tėvas. M. ir jos mama sako, kad ne. Pareigūnai klausia, ar jie gėrė. Mama sako, kad taip ir alaus gėrė. Iš kambario atėjo moters vyras. Pareigūnas klausia, tai nuo ko čia viskas prasidėjo. M. tiesiog gulėjo, atsikėlė (negalima suprasti ką pasakė). Pareigūnas nueina į automobilį ir atsineša dokumentus. Senelis anūkei sako: va tau ir Ž., Ž. ką padarė. Tėvas klausia dukros M.: ką tau darė. M. atsakė, kad smaugė. Motina taip pat sako: smaugė, va sudaužiau, žemės, vos išgelbėjau. Pareigūnas klausia, kur viskas įvyko. M. rodo koridoriuje ir kambaryje. Vyras ant žmonos sako: tu girtuoklė. Moteris sako: ar tu supranti, ką šneki. Toliau bendrauja, pareigūnas virtuvėje pildo dokumentus, sėdi nukentėjusioji M., ant kaklo matosi žymės. Pareigūnas sako, kad išgertuvės buvo, o po to viskas įvyko, sugriebė už kaklo ir bandė smaugti, ir viskas.

2025 m. vasario 24 d. akistatos protokole užfiksuota, kad akistatoje dalyvauja nukentėjusioji M. A. ir Ž. Š. Pateikus klausimą, ar suvesti asmenys pažįsta vienas kitą ir kokie jų tarpusavio santykiai, minėti asmenys parodė – M. A.: prieš save sėdintį Ž. pažįsta apie (duomenys neskelbtini) metus, anksčiau jie draugavo, o po 2024 m. vasario 21 d. įvykio nebendrauja, nepalaiko jokių ryšių. Ž. Š.: prieš save sėdinčią M. pažįsta apie (duomenys neskelbtini) metus, santykiai anksčiau buvo geri, draugavo, o nuo 2024 m. gruodžio 21 d. nebendrauja, nepalaiko jokių ryšių. Į klausimą dėl ko 2024 m. gruodžio 21 d. įvyko konfliktas ir kokios buvo pasekmės, M. A. parodė, kad jie išgėrinėjo svetainėje, o po to, jos tėvai nuėjo į savo kambarį, Ž. pradėjo pykti, kad jai telefone rašo kiti vyrai, kaip toliau tiksliai buvo, ji pasakyti negalėjo, tik prisiminė, kad nugara gulėjo ant grindų, o Ž. su abiem rankom paėmęs jai už kaklo smaugė, ji bandė rėkti, bet negalėjo, atstūmė nuo savęs, ar Ž. klūpėjo, ar buvo pasilenkęs, jai buvo sunku pasakyti. Jis atsitraukė nuo jos, bet jai nespėjus atsikelti, vėl abiem rankom pradėjo ją smaugti. Atstūmė jį nuo savęs. Išbėgo į koridorių, Ž. ją pavijo, vėl pargriovė ant grindų, nugara gulėjo. Atbėgo mama, pradėjo atitraukinėti Ž. nuo jos. Pastūmė mamą ir tada Ž. susirinko savo daiktus ir išėjo, o ji iškvietė policiją. Į klausimą, ar girdėjo atsakymą M. A. ir su tuo sutinka, Ž. Š. atsakė, kad taip, viską girdėjo ir su tuo nesutiko, viskas buvo ne taip. Į klausimą, kaip viskas vyko, Ž. Š. atsakė, kad jis miegojo, atbėgo M. dukra ir pradėjo jį žadinti. Jis prabudo ir išgirdo triukšmą, nesuprato kas vyksta. Girdėjo, kad barėsi M. tėvai. Išėjo į koridorių, iš kambario išėjo M. mama ir jam pasakė, kad jis eitų iš čia. Nesuprato. Tada M. jam pasakė, kad eitų iš čia. Pradėjo jam į tašę dėti konservuotas salotas, kurias jis atvežė. Jis pasakė, kad jam jų nereikia. Tada M. su stiklainiu, kuriame buvo salotos, jam trenkė į kairės pusės žandą. Jis tada apsirengė ir išėjo. Tikrai M. jis nesmaugė, o barėsi jos tėvai. Žymės ant M. kaklo buvo nuo jo glamonių. Į klausimą, ar girdėjo, ką pasakė Ž. ir ar su tuo sutinka, M. A. atsakė, kad girdėjo, nesutiko, viskas buvo taip kaip ji pasakojo.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G 4204/2024 (01) nustatyta, kad M. A. padarytos poodinės kraujosruvos, intraodinės kraujosruvos, odos nubrozdinimas kakle. Sužalojimai padaryti kontaktuojant kietais bukais daiktais, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2024 m. gruodžio 21 d. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimai galėjo būti padaryti ir vieną kartą suspaudus kaklą rankomis. Sužalojimai visumoje nėra būdingi griuvimui bei smūgių sudavimui.

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia kito asmens mušimu ar kitokiu smurtavimu prieš jį. Nurodyti veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, todėl būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata. Pagal kasacinės instancijos teismo formuojamą praktiką, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina nustatyti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę, atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, Nr. 2K-164-895/2016, Nr. 2K-474-489/2016 ir kt.).

Teismas, įvertinęs šioje baudžiamojoje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo Ž. Š. kaltė padarius jam inkriminuotą ir BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką yra įrodyta visiškai ir nekelia jokių abejonių.

Nors ir kaltinamasis ikiteisminio tyrimo pirmosios apklausos metu, vykusios 2025 m. sausio 24 d., savo kaltės nepripažino ir parodė, kad būtent nukentėjusioji jo atžvilgiu smurtavo, suduodama į veidą, tačiau vėliau apklaustas jau neginčijo, kad jam 2024 m. gruodžio 21 d., vakare, būnant pas M. A. namuose, tarp jų įvyko konfliktas, kurio metu jis M. A. abejomis rankomis stvėrė už kaklo, papurtė ją, kad apsiramintų. Juos išskyrė M. A. motina, o vėliau konfliktas persikėlė į koridorių, kur jis kartotinai stvėrė M. už kaklo, prirėmė ją prie sienos, kad ramintųsi. Tuo metu, M. mama vėl pradėjo jį iš nugaros traukti nuo jos. Paleidęs rankas nuo M. kaklo, apsirengė ir išėjo namo. Pabrėžtina, kad kaltinamojo Ž. Š. kaltę taip pat patvirtina byloje surinktų duomenų, kurie teismo pripažintini įrodymais, visuma. Nukentėjusioji M. A. nuosekliai ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2024 m. gruodžio 21 d. pas ją svečiavosi Ž. Š., jie vartojo alkoholinius gėrimus. Ž. Š. pradėjo prie jos kabinėtis, kad jai į mobilųjį telefoną rašo svetimi vyrai, po ko ji atsistojo nuo lovos ir puolė prie jos, abejomis rankomis paėmęs ją už kaklo, pradėjo smaugti. Jai ištrukti padėjo motina, atbėgusi į kambarį ir atitraukusi kaltinamąjį nuo jos. Po tam tikro laiko konfliktas persikėlė į koridorių, kur Ž. Š. prie jos priėjo ir abejomis rankomis paėmęs už kaklo, pradėjo ją smaugti. Vėliau ji išsitraukė iš kišenės telefoną ir pradėjo skambinti policijai, o Ž. apsirengė, užsidėjo kuprinę ir išėjo iš namų. Po Ž. Š. veiksmų ant jos kaklo atsirado mėlynės, taip pat matėsi pirštų nuospaudai. Pirmiau aptartus ir vienas kitą papildančius proceso dalyvių parodymus patvirtina ir pastarųjų konfliktą mačiusi nukentėjusiosios motina J. A., kuri ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja nurodė, kad bylai aktualiu laiku ir vietoje lankėsi kaltinamasis Ž. Š., su kuriuo, taip pat dukra M. A. ir J. A. vartojo alkoholinius gėrimus. Vakaro eigoje ji išgirdo savo dukros rėkimą, o nuėjusi į svetainę pamatė, kad M. guli ant grindų, o Ž. ją apsižergęs ir pasilenkęs prie jos, abejomis rankomis smaugia ją. Dėl minėtos priežasties ji iš nugaros pradėjo traukti kaltinamąjį. Po tam tikro laiko konfliktas persikėlė į koridorių, kur Ž. Š. kartotinai pradėjo smaugti jos dukrą, o ji kartotinai iš nugaros rankomis bandė atitraukti kaltinamąjį, bet tuo metu, šis išgirdo, kad yra kviečiama policija, todėl apsirengė ir išėjo. Ant dukros kaklo, iš abiejų pusių, matėsi raudonos smaugimo dėmės. Be visų pirmiau aptartų, tarpusavyje sutampančių ir vienas kitą papildančių procesinių dalyvių parodymų, svarbu atkreipti dėmesį į specialisto išvadą Nr. G 4204/2024 (01), kurioje užfiksuota, kad M. A. padarytos poodinės kraujosruvos, intraodinės kraujosruvos, odos nubrozdinimai kakle, kurie padaryti kietais bukais daiktais, ir neatmetama, kad sužalojimai galėjo būti padaryti 2024 m. gruodžio 21 d. Šie sužalojimai atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą. Pabrėžtina, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog specialisto išvadoje aptartas nukentėjusiojo sužalojimas buvo padarytas dar iki šioje byloje nagrinėjamo konflikto su kaltinamuoju Ž. Š.

Taigi, byloje surinktų objektyvių ir vienas kitam neprieštaraujančių bei vienas kitą papildančių įrodymų visumos analizės pagrindu, darytina abejonių nekelianti išvada, kad Ž. Š. savo aktyviais tyčiniais veiksmais M. A. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. 2024 m. gruodžio 21 d., apie 21.20 val., būdamas bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu, sugriebė dvejomis rankomis už M. A. kaklo ir ją smaugė, tuo padarydamas jai poodines kraujosruvas, intraodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus kakle. Teismo šioje byloje nustatyti aktyvūs tyčiniai kaltinamojo smurtinio pobūdžio veiksmai nukentėjusiosios atžvilgiu, jai specialistų nustatyti konkretūs sužalojimai, o būtent – poodinės kraujosruvos, intraodinės kraujosruvos, odos nubrozdinimai kakle (veikos padariniai), atitinka visus inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, objektyviuosius ir subjektyviuosius, požymius. Atsižvelgiant į šias neginčijamai nustatytas ir abejonių nekeliančiais objektyviais įrodymais konstatuotas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamojo veiksmai pagrįstai prokuroro inkriminuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, todėl Ž. Š. trauktinas baudžiamojon atsakomybėn pagal šią baudžiamojo įstatymo normą.

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, taip pat nustatęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytus pagrindus, daro pagrįstą išvadą, jog baudžiamasis procesas gali būti užbaigtas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, kadangi bylos aplinkybės yra aiškios. Ikiteisminio tyrimo metu, paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat išaiškinus proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tvarką ir pasekmes, numatytas BPK 418-425 straipsniuose, kaltinamasis Ž. Š. sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir galutiniu jos dydžiu. Nukentėjusioji M. A. taip pat neprieštaravo.

Dėl skirtinos bausmės

Įstatymų leidėjas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą numato šias alternatyvias bausmes – viešuosius darbus, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki vienerių metų.

Teismas, skirdamas bausmę Ž. Š., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytomis nuostatomis – atsižvelgia į inkriminuotos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas šiai bylai aplinkybes.

Kaltinamasis Ž. Š. padarė vieną nesunkų tyčinį, smurtinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis, 140 straipsnio 1 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino padaręs jam inkriminuotą baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę sunkina tai, kad jis šioje byloje aptariamą nusikalstamą veiką padarė, būdamas recidyvistas. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, kaltinamojo Ž. Š. atžvilgiu Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gegužės 10 d. priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo šis buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte (labai sunkų nusikaltimą), paskiriant galutinę 13 metų laisvės atėmimo bausmę. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. birželio 20 d. nutartimi nuspręsta kaltinamajam pritaikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, neatlikus 2 mėnesių ir 25 dienų laisvės atėmimo bausmės, todėl pastarasis 2024 m. liepos 1 d. buvo paleistas iš įkalinimo įstaigos. Tai reiškia, kad pastarasis nagrinėjamą nusikaltimą padarė neišnykus teistumui už labai sunkų nusikaltimą – nepraėjus nei pusei metų nuo jo paleidimo iš įkalinimo įstaigos. Visos šios aplinkybės neleidžia teismui abejoti, kad šioje byloje aptariamą ir teismo įrodytą nusikalstamą veiką Ž. Š. padarė esant jo baudžiamąją atsakomybę sunkinančiai aplinkybei – nusikalstamų veikų recidyvui (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Ž. Š. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), po šioje byloje aptariamų įvykių pastarasis buvo baustas administracine tvarka pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 508 straipsnio 1 dalį, 506 straipsnio 4 dalį bei 481 straipsnio 1 dalį, o būtent dėl to, kad jis, būdamas neblaivus, viešoje vietoje, nevykdė policijos pareigūnų reikalavimų, keikėsi necenzūriniais žodžiais, tokiu būdu pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Tarnybiniame policijos automobilyje įžeidinėjo policijos pareigūnus, tokiais veiksmais pažemino policijos pareigūnų garbę ir orumą. Byloje nėra gauta duomenų, kad kaltinamasis gydytųsi nuo psichikos ir (ar) priklausomybės ligų.

Visi anksčiau aptarti, kaltinamąjį charakterizuojantys duomenys, leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, jog jo padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė, netinkamai susiklosčiusių aplinkybių padariniai. Priešingai, minėti nusikalstami kaltinamojo veiksmai buvo jam įprasto elgesio tąsa, atspindinti pastarojo gyvenimo būdą bei visuomenės galiojančių normų nepaisymą. Akivaizdu, kad kaltinamasis po jo atžvilgiu priimto apkaltinamojo nuosprendžio už labai sunkios nusikalstamos veikos padarymą, jam anksčiau skirto 13 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmės, išvadų nepasidaro ir nepakeičia savo gyvenimo būdo, priešingai – vėl nusikalto, padaręs naują, nagrinėjamu atveju nesunkų, smurtinį nusikaltimą.

Teismas, atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančių aplinkybių visumą, pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju prokuroro siūloma bausmės rūšis – laisvės apribojimas BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų bausmės tikslų nepasieks. Kartotinis kaltinamojo Ž. Š. smurtinis nusikalstamas elgesys, pasireiškęs nepraėjus nei pusės metų laikotarpiui nuo jo paleidimo po ilgalaikio laisvės atėmimo, suponuoja būtinybę pastarajam skirti vieną iš griežčiausių BK 140 straipsnio 1 dalie sankcijoje numatytų bausmių rūšių – arešto bausmę, jos terminą nustatant 75 paroms. Teismo vertinimu, ši bausmė, atsižvelgiant į kaltinamojo veiksmus, asmenybę charakterizuojančius duomenis bei padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, yra teisinga bei proporcinga.

Kadangi ši baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną arešto bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu ir skiriant – 50 parų arešto bausmę.

Šioje nuosprendžio dalyje aptartų ir kaltinamajam skirtinos bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių kontekste kartu pabrėžtina, jog teismo vertinimu, BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti Ž. Š. paskirtos arešto vykdymą atidėjus. Pažymėtina, jog kaltinamasis arešto bausme baudžiamas pirmą kartą, po aptariamos nusikalstamos veikos naujų nusikalstamų veikų nepadarė, todėl teismo vertinimu BK 75 straipsnyje numatytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas užtikrins ne tik bausmės nubaudimo funkcijos įgyvendinimą, bet ir garantuos resocializacijos tikslų pasiekimą. Būtent bausmės vykdymo atidėjimas, su papildomomis pareigomis ir draudimais, gali turėti teigiamos ir realios įtakos kaltinamojo resocializacijai, kurios metu taikoma visuma priemonių, kuriomis skatinami nuteistojo gebėjimai gyventi nenusikalstamai ir jo socialinė integracija.

Teismui nusprendus atidėti kaltinamajam skirtinos vykdymą, Ž. Š., vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 ir 5 dalių nuostatomis, nustatomas 9 (devynių) mėnesių paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo terminas be intensyvios priežiūros, bei skirtinos BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 6, 7 ir 10 punktuose numatytos priemonės – bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu šešis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje; bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą, o jį praradus įsidarbinti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymosi ar gydymu; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį).

Aptartų aplinkybių, reikšmingų kaltinamajam skirtinos bausmės, kontekste, pabrėžtina, kad nežymus sveikatos sutrikdymas kitam asmeniui, kelia pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei, todėl teismas mano esant tikslinga Ž. Š. skirti prokuroro prašomą BK 67 straipsnio 2 dalies 8 punkte įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę – bausmės vykdymo laikotarpiu, įpareigojimą nesiartinti prie nukentėjusiosios M. A., arčiau nei 100 metrų atstumu.

Byloje nėra pareikštas civilinis ieškinys. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra. Kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo.

Ikiteisminio tyrimo metu Ž. Š. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nekeistina ir paliktina galioti iki šis baudžiamasis įsakymas įsiteisės, o šiam įsiteisėjus – kardomoji priemonė panaikintina.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktai, turėję reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir nagrinėjimui, policijos pareigūnų „Body“ kamerų vaizdo įrašai ir Bendrojo pagalbos centro garso įrašai paliktini saugoti prie bylos Integruotoje baudžiamojo proceso sistemoje (IBPS).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

Ž. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, pripažinti recidyvistu ir paskirti jam 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatomis, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir Ž. Š. paskirti galutinę bausmę – 50 (penkiasdešimties) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1, 4 ir 5 dalimis, Ž. Š. paskirtos 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmės vykdymą atidėti 9 (devynių) mėnesių laikotarpiui be intensyvios priežiūros ir nustatyti jam pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5, 6, 7 ir 10 punktuose – 1) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu 6 (šešis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje; 2) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą, o jį praradus įsidarbinti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 3) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymosi ar gydymu; 4) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį).

Arešto bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Paskirti Ž. Š. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir įpareigoti jį, paskirtos bausmės vykdymo laikotarpiu, nesiartinti prie nukentėjusiosios M. A., gimusios (duomenys neskelbtini), arčiau nei 100 metrų atstumu.

Ž. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus – panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, byloje esančius vaizdo bei garso įrašus palikti saugoti Integruotoje baudžiamojo proceso sistemoje (IBPS) kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

1) atvykti į probacijos tarnybas (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Rytų skyrius, Kareivių g. 1, tel. +370 672 88 430, +370 672 94 080) per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas probuojamojo priežiūros priemones, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Jeigu nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.

4) Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

5) Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

6) Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

7) Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

8) Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.