Telšių apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Germinai Nabažienei, dalyvaujant prokurorui Pauliui Gerybai, nukentėjusiajam P. N., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nesusituokęs, turintis 9 klasių išsilavinimą, bedarbis, administracine tvarka baustas, teistas: 1) 2001-10-18 pagal Lietuvos Respublikos BK 271 str. 3 d.; 2) 2002-09-23 pagal Lietuvos Respublikos BK 16 str. 2 d., ir 271 str. 2 d.; 3) 2004-06-09 pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d; 4) 2005-01-21 pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., 178 str. 4 d.; 5) 2010-03-08 Mažeikių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, pritaikius Lietuvos Respublikos BK 38 str., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 str. 1 d. paskirta 5 MGL įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, sumokant per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, 6) 2012-05-31 Mažeikių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d., bausmes apėmimo būdu subendrinus vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. paskirta galutinė subendrinta 2 m laisvės atėmimo bausmė, pritaikius Lietuvos Respublikos BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 m, įpareigojant per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. A. viešoje vietoje įžūliu elgesiu ir patyčiomis demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką ir dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo žmogų, tai yra:

M. A., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2011 m. rugsėjo 18 d., laikotarpyje tarp 6.00 val. ir 7.20 val., viešoje vietoje - bare „Admiral“, esančiame Žemaitijos g. 36, Mažeikiuose, necenzūriniais žodžiais vadindamas apsaugos darbuotojus S. S., J. K. ir P. N., panaudodamas fizinį smurtą - tyčia ranka suduodamas nukentėjusiajam P. N. vieną smūgį į veidą, tuo padarydamas veido sumušimą, nosies kaulų lūžimą, vieno viršutinio kairės pusės danties lūžimą ir taip nesunkiai sutrikdydamas P. N. sveikatą, stumdydamas apsaugos darbuotojus S. S. ir J. K., tokiu įžūliu elgesiu ir patyčiomis demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir taip sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Taip pat M. A. dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo žmogų, tai yra jis 2011 m. rugsėjo 18 d., laikotarpyje tarp 6.00 val. ir 7.20 val., viešoje vietoje - bare „Admiral“, esančiame Žemaitijos g. 36, Mažeikiuose, dėl chuliganiškų paskatų, tyčia ranka sudavė nukentėjusiajam P. N. vieną smūgį į veidą, tuo padarydamas veido sumušimą, nosies kaulų lūžimą, vieno viršutinio kairės pusės danties lūžimą ir taip nesunkiai sutrikdė P. N. sveikatą.

M. A. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad kaltinime nurodytu laiku buvo bare „Admiral“. Buvo išgėręs alaus. Matė, kad į barą atvažiavo apsaugos darbuotojai, kurie iš baro norėjo išvesti I. P.. Jis kalbėjo su apsaugos darbuotojais, prašė, kad I. P. nevežtų. Kažkuriuo momentu apsaugos darbuotojas užpūtė dujų, tai jis nebematė akimis ir skėsčiojo rankomis ir matyt tuo momentu nematydamas, kad šalia yra apsaugos darbuotojas galėjo netyčia įdaužti jam į veidą. Specialiai suduoti smūgį apsaugos darbuotojui nenorėjo. Po to išėjo iš baro lauk, nes griaužė akis ir nuėjo į namus. Teisiamojo posėdžio metu, teismui pasiūlius, nukentėjusiojo P. N. atsiprašė. Teisiamojo posėdžio metu peržiūrėjus vaizdo įrašą iš baro „Admiral“ kaltinamasis M. A. nurodė, kad matyt jis visko gerai neprisimena, kadangi buvo išgėręs, tačiau iš vaizdo įrašo matyti, jog jis smūgį nukentėjusiajam P. N. sudavė tyčia ir po to stumdė kitus du apsaugos darbuotojus S. S. ir J. K., iš kurių vienam irgi norėjo suduoti smūgius, dėl tokio savo elgesio gailisi.

M. A. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dėl pareikšto įtarimo prisipažįsta iš dalies ir parodo, kad 2011 m. rugsėjo mėnesį, dienos tiksliai negali pasakyti, apie 06.00 val. atėjo vienas pats į barą „Admiral“. Kai atėjo bare buvo kažkiek tai žmonių. Atėjęs į barą kiek pamena atsisėdo prie kažkurio tai staliuko, prie kurio sėdėjo keletą merginų, bet jis jų nepažinojo ir negali pasakyti tiksliai kas ten buvo. Į barą atėjo pavartojęs prieš tai alkoholio, t.y. buvo išgėręs porą 0,3 litro talpos butelių 4,5 laipsnių stiprumo alaus. Bare atėjęs kiek pamena irgi gėrė alaus, kiek jo išgėrė jau dabar nebepamena. Kažkuriuo tai momentu atvažiavo apsaugos darbuotojai, pamatęs, kad jie nori iš baro išvesti pažįstamą I. P., tai priėjo artyn prie apsaugos darbuotojų, nes norėjo pakalbėti, kad jo neišvežtų. Dėl ko norėjo I. P. išvežti negali pasakyti. Tuo metu kai vedė I. P., jis priešinosi ir apsaugos darbuotojas I. P. užpūtė dujų, bet dalis dujų kliuvo ir jam, todėl jis nebematė akimis ir skėsčiojo rankomis ir matyt tuo momentu nematydamas, kad šalia yra apsaugos darbuotojas jam įtrenkė į veidą. Gailisi, kad šitaip išėjo, nes specialiai suduoti smūgį apsaugos darbuotojui nenorėjo. Po to kiek pamena išėjo iš baro lauk, nes griaužė akis ir nuėjo į namus ir daugiau nieko negali paaiškinti. Bare buvo kai atėjo daugiau žmonių, bet kas jie buvo nepažinojo, pažino tik vieną I. P.. Jis viešos tvarkos bare nepažeidė, nes nieko nedarė, nevadino nei vieno apsaugos darbuotojo ar kito asmens necenzūriniais žodžiais, bokalų ir stalų bare nevartė, kas tai darė nežino ir nematė, negali apie tai pasakyti, tik prisipažįsta, kad sudavė smūgį apsaugos darbuotojui (b.l. 145,148,154).

2011-09-21 ir 2011-12-06 buvo apžiūrėtas CD, t.y. visa filmuota baro „Admiral“ medžiaga, pridėtos fotonuotraukos (b.l. 87-114.). Žiūrint 6 ir 10 kameros vaizdo įrašą matyti, kaip I. P. ir M. A. skėsčioja prieš apsaugos darbuotojus rankomis, puola ant nukentėjusiojo P. N., kuris nuo jų traukiasi. 6 kameros vaizdo įrašo 11 min. 45 s matyti kaip I. P. kimba į P. N., kuris jį atstumia ir tuo metu 11 min. 47 s pribėga M. A. ir dešine ranka smogia P. N. į veido kairią pusę. Po smūgio P. N. pasilenkia ir nusvirduliuoja. 11 min. 50 s M. A. pripuolęs kimba į šalia stovėjusį ir telefonu kalbėjusį apsaugos darbuotoją S. S., stumdosi su juo ir stumdamas jį smūgiuoja jam smūgius, toliau pribėgus stumdosi ir su J. K., pribėgusiu padėti S. S..

Nors kaltinamasis M. A. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek iš pradžių ir teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad savo kaltę pripažįsta iš dalies, nurodęs, kad nukentėjusiajam P. N. smūgį į veidą sudavė netyčia, mojuodamas rankomis, tačiau peržiūrėjus vaizdo įrašą pats M. A. patvirtino, kad smūgį nukentėjusiajam sudavė tikrai tyčia ir gal visų įvykio aplinkybių tiksliai neprisimena, kadangi buvo išgėręs ir apsvaigęs nuo alkoholinių gėrimų. M. A. atliktus viešoje vietoje agresyvius, įžūlius ir tyčinius veiksmus neginčijamai patvirtina teisiamojo posėdžio metu ištirtas byloje esantis vaizdo įrašas iš baro „Admiral“, kuriame matyti, kad M. A. baro viduje, esant bei matant ir kitiems baro lankytojams, aktyviais, agresyviais veiksmais, pasireiškiančiais trukdymu apsaugos darbuotojams, atvykusiems pagal pavojaus iškvietimą, vykdyti savo darbines funkcijas, mostaguojant rankomis, lendant ir puolant prieš veidą P. N., nuo kurio puolimo P. N. nuolat turėjo trauktis, apsaugos darbuotojų stumdymu ir tyčinio smūgio sudavimo P. N. į veidą bei stumdant ir bandant suduot smūgius S. S., padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tiek nukentėjusiojo P. N., tiek liudytojų J. K., S. S., A. T. išsamūs ir nuoseklūs parodymai, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, taip pat patvirtina kaltinime M. A. nurodytas aplinkybes.

Teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d., įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, yra įsitikinęs, kad M. A. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.

Nesunkus sveikatos sutrikdymas kvalifikuojamas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, kai jis padaromas dėl chuliganiškų paskatų, t.y. dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Chuliganiškos paskatos yra veiką kvalifikuojanti aplinkybė, kuri yra įrodinėjimo dalykas, todėl BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas gali būti taikomas tik nustačius, kad nesunkaus sveikatos sutrikdymo motyvas – būtent chuliganiškos paskatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr.2K-58/2009). Teismų praktikoje (kasacinės nutartys Nr. 2K-142/2008, 2K-417/2008, 2K-293/2009, 2K-272/2010, 2K-286/2011, 2K-181/2012) pripažįstama, kad sveikatos sutrikdymas, padarytas dėl menkavertės dingsties viešoje vietoje, kvalifikuojamas kaip padarytas dėl chuliganiškų paskatų.

Motyvuojamoji dalis

Iš teisiamojo posėdžio metu išnagrinėtų įrodymų matyti, jog kaltinamasis M. A. 2011-09-18 nuo 6.00 val. iki 7.20 val. bare „Admiral“, esančiame Žemaitijos g. 36, Mažeikiuose, aplinkui esant ir kitiems baro lankytojams, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be jokios dingsties, siekdamas priešpastatyti save aplinkiniams, demonstruoti savo jėgą ir agresiją aplinkiniams, tyčia sudavė vieną smūgį kumščiu P. N. į veidą, padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p.

Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Taigi taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje, kad dėl jo veiksmų (pasireiškusių bent vienu iš įstatymo dispozicijoje nurodytu būdu) kilo neigiami padariniai, t. y. realus visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys Nr. 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011). Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl būtina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėtų. Kita vertus, teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta.

M. A. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir atitinka visus šio nusikaltimo sudėties būtinuosius požymius, nes jis viešoje vietoje – bare „Admiral“, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įžūliais veiksmais ir patyčiomis, tai yra kitų žmonių akivaizdoje padarytais neleistinais, akivaizdžiai agresyviais ir moralės požiūriu nepriimtinais, aplinkinius žmones šokiruojančiais veiksmais, pasireiškiančiais necenzūriniais žodžiais vadinant apsaugos darbuotojus, fizinio smurto panaudojimu prieš nukentėjusįjį P. N., sukeliant jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, demonstravo nepagarbą aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Jo veiksmai pasireiškė tiesiogine tyčia, noru parodyti savo jėgą, valdžią. Jis suvokė, kad jo elgesys nukreiptas ne tik prieš konkretų asmenį, kurio užsipulti neturėjo jokio pa­grindo ar tikslo, bet ir tai, kad tokiais veiksmais pažeidžia visuomenės rimtį ir viešąją tvarką, nes jo neteisėtus veiksmus ir smūgio sudavimo faktą matė ir kiti žmonės.

Dėl turtinės žalos atlyginimo.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas. Turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Žalos dydis – fakto klausimas. Šis klausimas kasacinės instancijos teisme gali būti nagrinėjamas tik tikrinant, ar spręsdami šį klausimą teismai teisingai taikė įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-117/2010).

Atsižvelgiant į nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo P. N. ieškinio reikalavimą atlyginti dėl nusikalstamų veiksmų jam padarytą turtinę žalą, dėl kurios atsiradimo yra atsakingas kaltinamasis M. A., kada dėl suduoto smūgio nukentėjusysis pametė laisvų rankų įrenginį „Motorolla“, kurio vertė 120 Lt, iš kaltinamojo M. A. priteistina P. N. padaryta 120 Lt turtinė žala (b.l. 22).

Nukentėjusysis P. N. taip pat pateikė pažymą dėl dantų defekto pašalinimo, tai yra paciento gydymo plano darbų ir medžiagų paskaičiavimą, kuriame nurodyta suma reikalinga šiai medicininei paslaugai atlikti, taip pat jis dėl to išdėstė žodinius paaiškinimus ir pateikė tai patvirtinančius rašytinius įrodymus apie jam kilusius padarinius, tai yra nulaužtus dantis, sulaužytą protezą, ištirtus teisiamojo posėdžio metu. Kaltinamasis ir civilinis atsakovas nepateikė teismui duomenų, kurie paneigtų paminėtus įrodymus. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, kad kaltinamasis yra atsakingas dėl jo atliktų nusikalstamų veiksmų kilusius padarinius nukentėjusiajam bei į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo P. N. reikalavimas dėl 18000,00 Lt dantų defekto pašalinimo tenkintinas visiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-511/2008).

Dėl kitos nukentėjusiojo P. N. galimai patirtos turtinės žalos nukentėjusysis teismui įrodymų nepateikė. Iš viso nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui P. N. iš kaltinamojo ir civilinio atsakovo M. A. priteistina 18 120 Lt turtinė žala.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnį civilinio ieškinio dalykas baudžiamojoje byloje yra ne tik turtinė, bet ir (ar) neturtinė žala.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau atlyginti nukentėjusiojo asmens patirtą dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-117/2010).

Pagal CK 6.250 straipsnyje įtvirtintą prezumpciją neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Teisės aktuose sveikata yra siejama ne tik su ligų ar fizinių defektų nebuvimu, bet ir su psichine bei dvasine asmens gerove: Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 2 straipsnyje nurodyta, kad sveikata – asmens ir visuomenės fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė; Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 1 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad psichikos sveikata – natūrali žmogaus asmenybės būsena, kuri turi būti saugoma arba grąžinama sutrikimų bei ligų atvejais. Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos apibrėžimą psichikos sveikata yra emocinis ir dvasinis atsparumas, kuris leidžia patirti džiaugsmą ir ištverti skausmą, nusivylimą, liūdesį. Tai teigiamas gėrio jausmas, kuriuo remiasi tikėjimas savo bei kitų žmonių orumu ir verte. Taigi, vadovaujantis minėtų įstatymų bei kitų teisės aktų, kuriuose apibrėžiamos ligos ir kiti sveikatos sutrikimai, nuostatomis, teisė reikalauti neturtinės žalos atlyginimo gali būti įgyvendinama siejant neturtinę žalą ne tik su fiziniais defektais, bet ir su psichine bei dvasine asmens gerove. Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Teisingos kompensacijos, kaip vieno iš esminių neturtinės žalos atlyginimo tikslų, nustatymo svarbą yra ne kartą pabrėžęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priedermė tokiose bylose yra ir teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-371/2003, 2K-533/2005, 2K-669/2006, 2K-209/2007). Neturtinės žalos atlyginimo tikslai neapsiriboja vien kompensacija. Svarbus ir moralinės satisfakcijos aspektas. Taigi neturtinės žalos atlyginimo tikslas – kompensacija ir satisfakcija arba socialinio teisingumo atkūrimas, kai, priteisiant žalos atlyginimą, svarbus teisių pažeidimo fakto konstatavimas ir teisėtų interesų pusiausvyros atkūrimas.

Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolimesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-68/2008).

Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Tačiau teismas yra įpareigotas nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio pažeidimus (fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą ir pan.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra nustatyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, kurių sąrašas nėra baigtinis. Pagal minėtą normą teismas atsižvelgia neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Teismas privalo argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėms, vertinti jų visumą. Pagal teismų praktiką absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams; žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti laikoma lemiamu kriterijumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-422/2009, 2008 m. liepos 3 d. Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos 10.1, 10.3 punktai).

Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina ir tai, kad tais atvejais, kai sužalojama asmens sveikata, esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra sveikatos sužalojimo pobūdis ir pasekmės.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, sprendžiant su vertinimais susijusius teisės taikymo klausimus, svarbu atsižvelgti ne tik į įstatymo tekstą, bet į sukauptą teismų praktiką. Tai taikytina ir nustatant neturtinės žalos dydį.

Atsižvelgiant į nukentėjusiojo ir civilio ieškovo P. N. nurodytas aplinkybes, jo patirtą fizinį skausmą, nepatogumus, dvasinį, emocinį sukrėtimą, patirtą pažeminimą, bendravimo galimybių sumažėjimą, matyti, kad kaltinamasis M. A. suduodamas vieną tiesioginį tyčinį smūgį, nukentėjusiajam sumušė veidą, padarė nosies kaulų, dantų lūžimą, tai nukentėjusiajam sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, dėl to nukentėjusysis buvo nugabentas į liginę, gydėsi ambulatoriškai ir buvo nedarbingas apie mėnesį laiko, dėl patirto sužalojimo dantų defekto pašalinimas nėra baigtas, ir dabar jaučiami lūžusios nosies padariniai negalint laisvai kvėpuoti, padaryti sužalojimai nesumažino karjeros galimybių, jis gali tęsti įprastą gyvenimo būdą, ir šiuo metu dirba tą patį apsaugos darbuotojo darbą, kurį dirbo iki nusikalstamo įvykio. Teismas vertina ne tik paties sveikatos sutrikdymo sunkumą, tačiau ir jo pobūdį, kad vyresnio amžiaus per 60 metų vyrui buvo suduota į gyvybiškai svarbią ir labiausiai pažeidžiamą žmogaus kūno dalį – galvą, taip pat atsižvelgia į pasveikimo galimybę, liekamuosius reiškinius, kad nukentėjusiajam sužalojimo padariniai dar yra jaučiami ir iki šiol, o nukentėjusiojo jaučiamas nerimas dėl sukeltų padarinių yra pagrįstas, nes pasekmės susijusios su asmens sveikatos pakenkimais, sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo ir kitų nepatogumų, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, ir jos susijusios su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimu, ir yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Teismas taip pat atsižvelgia, kad kaltinamasis M. A. yra jauno amžiaus, sveikas, darbingas žmogus, tačiau šiuo metu niekur oficialiai nedirbantis, neturintis savo vardu jokio registruoto turto, be to, savo kaltais veiksmais P. N. padarė ir 18 120 Lt turtinę žalą. Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, į suformuotą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-181/2012, 2K-534-2009, 2K-434/2009, 2K-77/2009, 2K-115-2007) bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais nukentėjusiajam ir civiliniams ieškovui P. N. iš kaltinamojo ir civilinio atsakovo M. A. priteistina 4000 Lt neturtinė žala.

Kaltinamojo M. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, kadangi jis savo kaltę tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu pripažino iš dalies, neigdamas savo tyčinius veiksmus, tai yra iš esmės nepripažindamas padaręs viešos tvarkos pažeidimo ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo, o tik užfiksuotų vaizdo įraše neginčijamų įrodymų dėka, savo kaltę galutinai pripažino. Kaltinamojo M. A. gailėjimąsi dėl nusikalstamų veikų padarymo ir nukentėjusiojo atsiprašymo, teismas nelaiko nuoširdžiu, o tik jau bylos nagrinėjimo teisme metu bandymu sušvelninti savo padėtį. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad M. A. nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str., bei atsižvelgdamas į bausmės paskirtį, nurodytą Lietuvos Respublikos BK 41 str.

Skirdamas bausmę kaltinamajam M. A. teismas atsižvelgia į įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį bei pobūdį, kad jis padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą žmogaus sveikatai ir vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą viešajai tvarkai, į padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, stadiją, kad baigtus nusikaltimus jis padarė iš chuliganiškų paskatų, į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę, o taip pat į jo asmenybę, kad jis jauno amžiaus, niekur nedirbantis, nesimokantis, neturintis oficialaus pragyvenimo šaltinio, turintis pastovią gyvenamąją vietą, anksčiau teismo teistas penkis kartus, nusikalstamas veikas padarė išnykus teistumui, šio nuosprendžio priėmimo metu teistas Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012-05-31 nuosprendžiu, kuris įsiteisėjo 2012-06-21, už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, baustas administracine tvarka, baudos nesumokėtos. Teismas atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta bei vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, turi pagrindo manyti, kad M. A. bausmės tikslai bus pasiekti, už padarytas dvi nusikalstamas veikas skiriant laisvės atėmimo bausmes, tačiau mažesnes nei sankcijoje nustatytos bausmės vidurkis, paskirtas bausmes subendrinant apėmimo būdu, kadangi kaltinamasis viena veika tuo pačiu metu padarė dvi nusikalstamas veikas, numatytas skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr.2K-115/2007).

Šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., subendrintina su 2012-05-31 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr.2K-P-193/2007).

Bausmės vykdymo atidėjimą reglamentuojančio BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją, esminė taikymo sąlyga yra teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas šią išvadą gali suformuluoti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Vadinasi, nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti motyvuojamas ne tik bausmės skyrimas, bet ir sprendimas dėl paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo, nurodant BK 75 straipsnio taikymo sąlygas bei pagrindžiant išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti atidedant bausmės vykdymą (kasacinė nutartis Nr. 2K-181/2012).

Esant Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d. numatytiems pagrindams bei teismui sprendžiant, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, kaltinamajam bausmės vykdymas atidėtinas, paskiriant kaltinamajam įstatymo numatytus du įpareigojimus. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, nes teismui nėra pateikta duomenų kad jis po 2011-09-18, kada įvykdė šioje byloje inkriminuotas nusikalstamas veikas, dar būtų įtariamas padaręs kitų nusikalstamų veikų, ar administracinių teisės pažeidimų, teismas mano, kad paskyrus laisvės atėmimo bausmę ir jos vykdymą atidėjus M. A. bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, be to kaltinamajam bus suteikta didesnė galimybė atlyginti nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui padarytą turtinę ir neturtinę žalą, ir tokiu būdu bus užtikrintas teisingumo principo ir nukentėjusiojo teisių įgyvendinimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 297, 303-307 str., teismas

nusprendžia:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 8 p. ir paskirti jam laisvės atėmimo bausmę vieneriems metams šešiems mėnesiams,

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. ir paskirti jam laisvės atėmimo bausmę dešimčiai mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 2 d. ir 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu – griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirti subendrintą vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d. ir 9 d. paskirtą bausmę subendrinti su 2012-05-31 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta subendrinta dviejų metų laisvės atėmimo bausme, šias bausmes iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės pridedant švelnesnę bausmę, ir paskirti galutinę subendrintą dviejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 4 p., 3 d., bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams bei paskirti įpareigojimus – per šešis mėnesius pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje ir per vienerius metus dešimt mėnesių atlyginti nukentėjusiajam P. N. nusikaltimu padarytą 18 120 Lt turtinę žalą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Priteisti iš M. A. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui P. N. 18 120 Lt turtinės žalos atlyginimui ir 4000 Lt neturtinės žalos atlyginimui.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – M. A. palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.

Teisėjas Ramūnas Antanavičius