- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-07-13
- Bylos Nr.
- 1-2188-961/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-22357-2021-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ilona Mateikienė
- Kaltinamasis
- R. T.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R.T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas 2020 m. birželio 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį galutine 38 MGL (1900 Eur) bauda, skirtos baudžiamojo poveikio priemonės: – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams, automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos (852 Eur) konfiskavimas, bausmė neatlikta (bauda savanoriškai turėjo būti sumokėta iki 2021-07-07, duomenų apie jos sumokėjimą nėra, priverstiniam vykdymui dar neperduota), teistumas neišnykęs,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. T. 2021 m. liepos 6 d., apie 21.23 val. Vilniaus mieste, Savanorių prospekte, artėjant link Vytenio g. 9 pastato, pažeisdamas Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – lengvąjį automobilį „TOYOTA AVENSIS“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, nes policijos pareigūnai alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARKL - 0728 (Lietuvos metrologijos inspekcijos išduotas 2021 m. birželio 8 d. patikros sertifikatas Nr. 1487493, galiojantis iki 2021 m. gruodžio 9 d.) nustatė, kad R. T. iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija 2021 m. liepos 6 d. 21.30 val. buvo 2,78 promilės, o 21.48 val. buvo 2,99 promilės.
Teisiamojo posėdžio metu R. T. savo kaltę pripažino ir parodė, kad įvykio dieną nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) susitikti su vaikais ir buvusia žmona, bet užklupo ją ten su kitu vyru. Tuomet paėmė nuo batų dėžės automobilio raktus ir pasišalino. Automobilis tėvo, bet buvo paliktas buvusiai žmonai naudotis. Jis pats gyvena su tėvu ir jį prižiūri, motina mirusi. Žmona net nematė, kad jis paėmė mašinos raktelius. Tėvas tuo labiau nežinojo. Tuomet nusipirko 200 gramų ir išgėrė, vėliau sėdo už vairo. Nežino, kodėl taip pasielgė, bet suvokia, kad yra kaltas. Dažnai negeria, todėl net nežino, kodėl organizme buvo tiek promilių nuo 200 g alkoholio. Jo spaudimas aukštas, gal dėl to. Prieš metus buvo teistas už analogišką veiką. Jis nėra alkoholikas, bet ketina kreiptis į psichologus pagalbos ir visai liautis vartoti alkoholį. Tiesiog kartais palūžta ir taip nutinka. Gailisi dėl savo veiksmų. Jo mėnesio pajamos 370 eurų. Ankstesniu nuosprendžiu skirtos baudos dar nėra sumokėjęs, o ir fiziškai negalėtų sumokėti. Tikriausiai ją išieško antstoliai iš darbo užmokesčio.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. R. T. padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 straipsnis).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis R. T. parodė, kad supranta, kuo yra įtariamas, dėl inkriminuojamos veikos visiškai pripažįsta. Gyvena kartu su tėvu Z. T. (duomenys neskelbtini). Ligų priklausomybių centre negydytas, nevartoja narkotinių medžiagų, nuo jų negydytas. Įskaitose nestovi, nuo alkoholizmo priklausomybės taip pat neturi, dabartiniu metu yra sveikas. 2021 m. liepos 6 d. apie 20 val., atvyko adresu (duomenys neskelbtini), pas savo vaikus. Su G. T. pragyveno 20 metų, tačiau yra išsiskyrę, nuo šių metų kovo jiedu kartu nebegyvena. Tačiau jis atvyksta pas savo pilnamečius vaikus. Įtariamajam atvykus minėtu adresu, jis pamatė savo žmoną su kitu vyru. Įtariamąjį tai labai sutrikdė, jis galvojo, jog dar susitaikys ir gyvens kartu. Todėl susinervinęs įtariamasis niekam nežinant paėmė raktus nuo automobilio „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurie gulėjo prie durų ant spintelės, ir išvažiavo. Nuvažiavo prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), nusipirko 200 g degtinės. Bevažiuodamas link Vilniaus išgėrė tos degtinės ir po kelių minučių jį sustabdė policijos pareigūnai. Labai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, dėl ko taip pasielgė, negali paaiškinti. Automobilis „Toyota Avensis“ priklauso jo tėvui Z. T., kuris automobilį davė naudotis įtariamojo buvusiai žmonai G. T. Automobilio „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) rastas pas jį (R. T.), nes A. C. pardavė jam automobilį, o jis nori perleisti savo dukrai I. T., kuri šiuo metu laikosi vairavimo teises, todėl iki šiol automobilis dar nėra perregistruotas. Asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduota L. T. vardu, rasta pas jį, nes L. T. ją davė maždaug prieš 4 metus, kad jis (R. T.) turėtų jo duomenis, jei reikėtų. Asmens tapatybės kortelė galioja iki 2015 m. vasario 28 d. Jis L. T. kortelės nenaudoja, tiesiog turi prie savęs. Vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą T. V. vardu, tiesiog turi, nes T. V. buvo jo draugas, jiedu turėjo bendrų reikalų, šito vairuotojo pažymėjimo teigia nepanaudojęs, jį taip pat tiesiog turi. Vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą T. P. vardu, turi, nes T. P. yra jo paprašęs sutvarkyti kažkokius dokumentus, kol T. P. buvo užsienyje. T. P. yra jo buvusios žmonos brolis (b. l. 56-58).
2021 m. liepos 6 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo policijos vyresnysis tyrėjas E. M. (E. M.) pranešė, kad 2021 m. liepos 6 d., apie 21.23 val., Vilniuje, Savanorių pr., R. T., pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, vairavo automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, nes policijos pareigūnai tikrinimo metu alkotesterio pagalba nustatė, kad R. T. iškvėptame ore yra 2,78 promilės etilo alkoholio koncentracija. Dėl to pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (b. l. 4).
2021 m. liepos 6 d. pareigūno E. M. (E. M.) tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2021 m. liepos 6 d., apie 21.23 val., patruliuodamas kartu su tyrėja A. C., iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad Savanorių prospektu, Vilniuje važiuoja automobilis Toyota, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas yra galimai neblaivus. Nurodytą automobilį pastebėjo važiuojantį Savanorių gatve, jis tuoj pat nusuko į Vytenio gatvę. Minėtą automobilį pastebėjo sustojantį prie pastato adresu Vytenio g. 9, Vilniuje. Priėjus ir prisistačius buvo bendraujama su automobilio vairuotoju, kaip vėliau paaiškėjo – R. T., kuris minėtame automobilyje sėdėjo vienas, vairuotojo vietoje. Bendraujant vairuotojo kalba buvo nerišli, o išlipus asmeniui iš automobilio, judesiai nekoordinuoti. Paklausus, ar asmuo šiandien vartojo alkoholinius gėrimus, atsakė teigiamai. Patikrinus asmens blaivumą alkotesteriu „Alcotest 7510 Nr. ARKL-0728“, 21.27 val. pirmu pūtimu nustatytas 2,78 promilių girtumas, antru pūtimu 21.47 val. – 2,99 promilių girtumas. Asmuo buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus patalpas, adresu T.Ševčenkos g. 26, Vilnius. Faktinis asmens sulaikymo laikas 21.25 val.. Sulaikymo metu spec. priemonės nenaudotos. Automobilis Toyota Avensis, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuvežtas į Policijos automobilių saugomą aikštelę, adresu Eišiškių pl. 127, Vilnius. Filmuota BODY 1002 (b. l. 25).
Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad patikrinus alkotesteriu R. T., jam 2021 m. liepos 6 d. 21.27 val. nustatytas 2,78 promilės, o 21.47 val. 2,99 promilės neblaivumas. Įvertinus bendrą asmens būklę, nustatyta, kad eiti tiesia linija – pėda po pėdos – negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) – negali. R. T. pareiškė nesutinkąs su alkotesterio rodmenų rezultatais (b. l. 8).
Alkotesterio „Alcotest 7510 Nr. ARKL-0728“ rodmenų duomenys ir patikros sertifikatas patvirtina, kad R. T. 2021 m. liepos 6 d. 21:30:22 val. nustatytas 2,78 promilės, o 21:48:02 val. 2,99 promilės neblaivumas; prietaisas yra metrologiškai patikrintas ir tinkamas naudoti, prietaiso paklaida ± 1,7 proc. (b. l. 9-11).
Informacijos apie kelių transporto priemones, pateiktos iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės, duomenimis, automobilio „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdytojas – savininkas yra Z. T., gim. (duomenys neskelbtini). (b. l. 22).
Iš VšĮ „Emprekis“ pateikto vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje akto (2021 m. birželio mėnesio leidinys) matyti, kad 2004 metų automobilio Toyota Avensis 2.0 D, kategorija M1-AB, kaina Lietuvoje be PVM – 1990,80 Eur, su PVM – 2520 Eur (b. l. 23).
Motyvuojamoji dalis
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad yra įrodyta, jog R. T. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Toyota Avensis, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, jog jo iškvėptame ore yra mažiausia 2,78 promilės etilo alkoholio koncentracija. Pats kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino visiškai ir nurodė, jog susinervinęs dėl pas savo buvusią žmoną aptikto kito vyro, paėmė jos naudojamo automobilio raktelius, pakeliui nusipirko 200 g degtinės ir važiuodamas Vilniaus link ją išgėrė. Pakeliui į namus buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kurie patikrinę jį alkotesteriu nustatė girtumą. Teisme alkotesterio parodymų kaltinamasis nebeginčijo. Nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio, visiškai prisiima kaltę ir atsakomybę dėl savo veiksmų. R. T. kaltę taip pat įrodo bei jo paaiškinimus patvirtina policijos registruojamų įvykių duomenys, policijos pareigūno E. M. tarnybinių pranešimų duomenys, neblaivumo nustatymo aktas ir alkotesterio rodmenų duomenys. Pranešėjos ir kaltinamąjį stabdžiusių pareigūnų įtarimas, kad vairuotojas neblaivus, pasitvirtino, jam abu sykius buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis, atitinkamai 2,78 ir 2,99 promilės girtumas. Tarp patikrinimų išlaikytas privalomas 20 minučių tarpas, alkotesteris metrologiškai patikrintas, tinkamas naudoti, teismui nėra pagrindo abejoti jo rodmenimis. Teismas tikslina kaltinime nurodytus neblaivumo tikrinimo laikus, kadangi neblaivumo nustatymo akte (b. l. 8) ir alkotesterio kvituose (b. l. 9-10) nurodytas laikas šiek tiek nesutampa. Teismas vadovaujasi metrologiškai patikrinto prietaiso duomenimis, kaip objektyvesniu duomenų šaltiniu. Šis kaltinimo patikslinimas įtakos kaltinamojo veikos kvalifikacijai neturi. Visi aptarti duomenys tarpusavyje sutampa, vieni kitus papildo, jie nėra prieštaringi, todėl laikytini įrodymais. Kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, kadangi jis transporto priemonę valdė, kai nustatytas 1,5 promilės viršijantis girtumas.
Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių
R. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikaltimą padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), kadangi nagrinėjamą nusikaltimą padarė neišnykus teistumui. Girtumas yra kaltinamojo veiką kvalifikuojantis požymis ir atsakomybės nesunkina.
Teismas, skirdamas R. T. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, veika baigta), į tai, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – teistas, be to, nusikaltimą padarė būdamas teistas ir neatlikęs bausmės už analogišką nusikaltimą. Baudžiamojo poveikio priemonės tebevykdomos, teistumas taip pat neišnykęs. Pažymėtina, jog baudžiamojon atsakomybėn už vairavimą neblaiviam kaltinamasis traukiamas jau antrą kartą per nežymiai vienerius metus viršijantį laikotarpį. Pastarųjų penkerių metų laikotarpiu baustas administracine tvarka už įvairių rūšių nusižengimus: taip pat ir už šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus (2021 m. vasario 5 d. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti, 2020 m. birželio 11 d. taip pat vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, 2019 m. gegužės 7 d. taip pat vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių ir viršijo leistiną greitį, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės prisistatė kitu asmeniu, 2019 m. balandžio 26 d. vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės jos vairuoti), informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (b. l. 64-69), teisė vairuoti transporto priemones jam yra atimta trejiems metams. Dirba, duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre baudžiamojoje byloje valstybinis kaltintojas nesurinko.
Taigi, remiantis aukščiau išdėstytu, nurodytos R. T. asmenybę apibūdinančios aplinkybės, teismo vertinimu, pakankamai neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį. Nors jis dirba, gauna stabilias pajamas, jo teigimu – moka paskirtas baudas, nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą, vis tik R. T. per vos daugiau nei vienerius metus jau trečią kartą traukiamas atsakomybėn už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam (Lietuvoje antrą kartą traukiamas atsakomybėn baudžiamąja tvarka, vieną kartą baustas administracine tvarka, 2014 m. už vairavimą neblaiviam teistas Norvegijoje) (b. l. 70-74), be to, jam yra uždrausta vairuoti transporto priemones, tačiau nagrinėjama nusikalstama veika rodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 17 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė (uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones) yra ignoruojama. Todėl tokio priešingo teisei elgesio negalima laikyti atsitiktinumu. Įvertinus aptartas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, manytina, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti R. T. paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą prie griežtesnių priskiriamą bausmės rūšį – areštą, kurios dydis atitinka šios bausmės rūšies, skiriamos už nusikaltimus, vidurkį. Kadangi kaltinamasis dirba, rūpinasi savo senyvo amžiaus tėvu, manytina, jog dar yra pagrindas suteikti kaltinamajam galimybę koreguoti savo elgesį be realaus bausmės atlikimo, t. y. vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, bausmės vykdymą atidėti, nustatant maksimalų atidėjimo terminą bei papildomai skiriant BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 8 ir 10 punktuose numatytus įpareigojimus, skatinančius pozityvų kaltinamojo užimtumą ir elgesį bei jo elgesio kontrolę. Kadangi kaltinamasis dirba, nusikaltimas susijęs su transporto eismo saugumu, todėl intensyvi priežiūra, teismo nuomone, savo pobūdžiu neatitiktų nusikalstamos veikos užkardymo tikslų, ją taikyti netikslinga.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, R. T. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.
BK 64 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kai bausmės visiškai sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama visa neatliktos bausmės dalis.
Atsižvelgus į tai, kad R. T. naują nusikalstamą veiką padarė neatlikęs 2020 m. birželio 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirtos baudos bausmės (pat kaltinamasis nurodo baudos nemokėjęs, priverstinis jos vykdymas taip pat dar nepradėtas), šiuo nuosprendžiu skiriama arešto bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalių pagrindu visiško sudėjimo būdu bendrintina su 2020 m. birželio 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirta visa baudos bausme. Teismas pažymi, kad bendrinant bausmes BK 64 straipsnio pagrindu, negalimas jų apėmimas.
Į bausmės laiką įskaitytinas laikas, R. T. išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2021 m. liepos 6 d. 21.25 val. iki 2021 m. liepos 8 d. 14.31 val. (b. l. 34-36, 77) (dvi dienos), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.
Taip pat, įvertinus nusikalstamos veikos pobūdį, jam skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės. Baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų padarymui bei pašalinti sąlygas padaryti nusikalstamą veiką. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. R. T. nusikalstamą veiką padarė nepaisydamas to, kad teisė vairuoti transporto priemones jam jau yra atimta. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Įvertinus tai, kad R. T. antrą kartą teisiamas už tokio pobūdžio nusikalstamą veiką, už vairavimą neblaiviam baustas ir administracine tvarka, jo neblaivumo laipsnis buvo sunkus, darytina išvada, kad bausmės paskirtį padės įgyvendinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimas maksimaliam įstatymų leidėjo numatytam terminui. Kadangi R. T. vairavo transporto priemonę neturėdamas šios teisės, terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Pagal teismų praktiką, vairavimo neturint tokios teisės faktas neužkerta kelio svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Tokiu atveju draudimas naudotis specialiąja teise apima draudimą ir ją įgyti teismo nustatytu terminu.
BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal BK 72 straipsnio nuostatas baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tyčia. Jos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Pagal teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018 ir kt.).
Nustatyta, kad R. T., būdamas neblaivus, vairavo automobilį „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausantį trečiajam asmeniui – Z. T. (kaltinamojo tėvui), kaltinamojo teigimu, automobilį automobilio faktinė valdytoja yra jo buvusi sugyventinė ir vaikų motina. Teismas neturi pagrindo manyti, kad automobilio savininkas, perleisdamas automobilį, žinojo, kad transporto priemonė bus panaudota nusikalstamai veikai daryti. Vis tik pagal BK 72 straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Teismų praktikoje atkreiptas dėmesys į tai, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Todėl taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas. Tai reiškia, kad už teisės pažeidimą skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi būti individualizuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Lietuvoje analogiškos transporto priemonės Toyota Avensis 2.0 D, kategorija M1-AB, vidutinė vertė su PVM yra 2520 eurų. Atsižvelgus į R. T. nusikalstamos veikos pobūdį, darytina išvada, kad yra pagrindas taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant nusikalstamos veikos poveikio priemonės vertę pinigais. Teismo manymu, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą, visos, o ne dalies automobilio vertės konfiskavimas yra proporcinga baudžiamojo poveikio priemonė. Atsižvelgiant į konfiskuotinos sumos dydį, jos savanoriškam sumokėjimui nustatytinas šešių mėnesių terminas.
Ikiteisminio tyrimo metu R. T. paskirta kardomoji priemonė –rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 78-79) – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus – panaikintina.
2021 m. liepos 7 d. prokuroro nutarimu nuo 2021 m. liepos 7 d. iki 2022 m. sausio 7 d., siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas Z. T. turtui – keleiviniam automobiliui „Toyota Avensis“, VIN: (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) uždraudžiant Z. T. ir R. T. valdyti, naudoti ir disponuoti automobiliu, turto saugotoju paskiriant Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą. Šis apribojimas naikintinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kadangi teismui nusprendus nekonfiskuoti automobilio, nebeliko pagrindo ir nuosavybės teisės apribojimui į jį.
Taip pat 2021 m. liepos 7 d. prokuroro nutarimu nuo 2021 m. liepos 7 d. iki 2022 m. sausio 7 d. siekiant užtikrinti galimą turto (jo vertės) konfiskavimą, paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas R. T. piniginėms lėšoms – 318 eurų, uždraudžiant R. T. valdyti, naudoti ir disponuoti šiomis lėšomis, turto saugotoju paskiriant Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą (2021 m. liepos 8 d. kvitas serija AAC Nr. 005637, b. l. 43-44). Šis nuosavybės teisės apribojimas naikintinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kadangi paimtos lėšos niekaip nėra susijusios su nusikalstama veika ir pagrindo jų konfiskavimui nenustatyta.
R. T. asmeniniai daiktai, buvę Voke Nr. 1, buvo jam grąžinti teisminio proceso metu. Ikiteisminio tyrimo metu iš R. T. buvo paimti jam nepriklausantys dokumentai: Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (negaliojantis), išduotas T. V. (gim. (duomenys neskelbtini)) vardu, Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) (negaliojanti), išduota L. T. (gim. (duomenys neskelbtini)) vardu, Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (negaliojantis), išduotas T. P. (gim. (duomenys neskelbtini)) vardu. Nebegaliojanti minėta asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini)buvo perduota Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (b. l. 28), o abu minėti vairuotojo pažymėjimai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)– VĮ Regitra (b. l. 29).
Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų
Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą R. T., vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir meditaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 14.2.1., 20. punktais, antrinės teisinės pagalbos išlaidos yra 98,10 Eur.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (BPK) 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.
Pažymėtina, BPK 106 straipsnio 2 dalies pakeitimas susijęs su tuo, jog pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga. Nagrinėjamu atveju byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu pagal įstatymą, nes byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka (BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktas). T. y. nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, gynėjo dalyvavimas byloje yra būtinas ne dėl to, kad šito pageidauja kaltinamasis, o kaip pakankama ir veiksminga procesinė garantija, užtikrinanti asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, teisę į gynybą, juolab atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis sutiko dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, tuo iš esmės atsisakydamas tam tikrų procesinių garantijų, todėl nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesine kaltinamojo teise į gynybą. Todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
R. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – areštą 45 (keturiasdešimt penkias) paras.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. T. paskirti galutinę bausmę – areštą 30 (trisdešimt) parų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 30 parų arešto bausmės pridėti 2020 m. birželio 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą ir neatliktą bausmę – 38 MGL (1900 Eur) baudą ir skirti galutinę subendrintą bausmę – areštą 30 (trisdešimt) parų bei 38 MGL (1900 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5, 8 ir 10 punktais, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo metu
- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;
- tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje;
- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. liepos 6 d. 21.25 val. iki 2021 m. liepos 8 d. 14.31 val. (b. l. 4-36, 77), t. y. dvi dienas, vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi ir 68 straipsniu, paskirti R. T. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 5 (penkeriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti R. T. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš jo į valstybės biudžetą konfiskuotino turto (automobilio Toyota Avensis, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 2520 (du tūkstančius penkis šimtus dvidešimt) eurų.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam įsiteisėjus – panaikinti.
2021 m. liepos 7 d. prokuroro nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į automobilį „Toyota Avensis“, VIN: (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) panaikinti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
2021 m. liepos 7 d. prokuroro nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į R. T. pinigines lėšas – 318 eurų – panaikinti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir šias lėšas grąžinti nuteistajam.
Išaiškinti, kad konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma savanoriškai turi būti sumokėta per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB banke Luminor Bank (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią AB banke Luminor Bank (buvęs AB Nordea Bank Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke Swedbank, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Mokant paskirtą konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 6610.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.