Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, 2-1654-934/2016

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2016-05-13
Bylos Nr.: 2-1654-934/2016
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-31422-2015-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Žilvinas Terebeiza
Ieškovas: E. N.
Atsakovas: UAB „Vilpra“
Trečiasis asmuo: UAB „Valneka“, J. N.
Advokatai: Laura Kazakevičiūtė

Kategorijos

2.1.6.3Civilinių teisių gynimas

Civilinė byla Nr. 2-1654-934/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-31422-2015-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.6.3.; 2.5.8.1.; 2.5.8.3.; 2.5.8.9.; 2.5.11.1.; 2.5.11.2.; 2.5.3.2.6.1. (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gegužės 13 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Žilvinas Terebeiza, sekretoriaujant A. S., dalyvaujant ieškovės E. N. atstovui advokatui D. A., atsakovo UAB „Vilpra“ atstovei advokatei Laurai Kazakevičiūtei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės E. N. ieškinį atsakovui UAB „Vilpra“, tretieji asmenys UAB „Valneka“ bei J. N., dėl neteisėtų UAB „Vilpra“ veiksmų, vykdant sutartinius įsipareigojimus bei 208,51 Eur dydžio sumos grąžinimo už nereikalingai suteiktas paslaugas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka

Ieškovė ieškinyje, su vėlesniais patikslinimais, prašė įpareigoti atsakovą pakeisti sugedusį „Vailant VWS 141/2“ šilumos siurblį nauju „Vailant VWS 141/2 bei grąžinti 208,51 Eur dydžio sumą už nereikalingai suteiktas paslaugas. Ieškinys, su vėlesniais patikslinimais, iš esmės grįstas šiomis aplinkybėms bei argumentais (b. l. 1, 28):

Atsakovas yra Vokietijos Federacinės Respublikos firmos Vailant „geoTERM“ atstovas Lietuvos Respublikoje, kuris diegia geotermines sistemas su šilumos siurblių įrangą, kurią gamina Vailant „geoTERM“ firma. Atsakovas buvo įvardintas trišalėje sutartyje „pardavėjo atstovu“ ir prisiėmė visišką atsakomybę už pardavėjo UAB „Valneka“ darbus ir parduodamą Vailant „geoTERM“ firmos įrangą pirkėjai (ieškovei);Pažymėjo, jog faktinis ieškinio pagrindas, tai – atsakovo sutartiniai įsipareigojimai 2008-06-21 pasirašytoje trišalėje sutartyje Nr. 2008/05/21/001“;Teigė, kad sutartyje nebuvo numatyta jokių papildomų sąlygų, reikalavimų, aplinkybių ir niekur nebuvo nepaminėtas pardavėjas UAB „Valneka“, kas liečia garantijas. Dėl šios priežasties „Darbų užbaigimo pažymą-aktą (garantinį pažymėjimą)“ ieškovė pasirašė su atsakovo atstovu, o pasirašytame akte (garantiniame pažymėjime) buvo numatyta 2 metų garantija šilumos siurbliui „Vailant VWS 141/2“, kurio gamyklinis Nr. 21080000100027610006005005N8 ir kompresoriui su 10 metų garantija, be to, šis dokumentas (garantinis pažymėjimas) tapo neatsiejama Sutarties dalimi ir nuo 2008-06-21 prasidėjo garantinis laikotarpis: šilumos siurbliui „Vailant WWS 141/2“ iki 2010-06-21, ir kompresoriui iki 2018-06 21;Garantiniu laikotarpiu pardavėjo atstovas (atsakovas) sutartyje įsipareigojo, jog dėl gamintojo kaitės atsiradusius trūkumus pardavėjo atstovas (atsakovas) šalins savo jėgomis ir sąskaita. Jokių papildomų sąlygų, aplinkybių ir reikalavimų sutartyje nebuvo numatyta; Ieškovė teigė, jog 2014 m. gruodžio mėn. pabaigoje paskambino atsakovo technikinio skyriaus vadovui M. Petruševičiui ir pranešė, kad sugedo šilumos siurblys, t. y. vis daugiau naudoja elektros ir vis mažiau gamina šilumos. Atsakovo atstovas pasakė, kad sugedo kompresorius, pasiūlė pravesti pinigus už kompresorių ir darbą. Pažadėjo, jog gavus pinigus šilumos siurblį kitą dieną suremontuos. Dėl garantijos atsakovas paaiškino, kad laikas užsitęs, nes šilumos siurblį reikės vežti į Vokietija ekspertizei atlikti, kadangi reikėjo nustatyti kas kaltas dėl gedimo – pirkėjas ar gamintojas. Ieškovė teigė, jog prasidėjo nesiskaitymas su ieškovu. Teigė, kad po daugelio prašymų, atsakovas 2015-02-17 atsiuntė specialistą, kuriam ieškovė sumokėjo 50,00 Eur dydžio sumą. Kitą dieną, t. y. 2015-02-18 atvažiavo kitas specialistas, kuriam ieškovė sumokėjo 158,51 Eur dydžio sumą. Paaiškino, jog pirmos gedimo datos fiksuotos dokumentais. Ieškovė taip pat teigė, kad 2015-04-08 atvažiavo trečias specialistas, 2015-04-10 gavo atsakovo techninio aptarnavimo skyriaus vadovo M. Petruševičiaus surašytą defektinį šilumos siurblio apžiūros aktą, kuriame pranešta, kad šilumos siurblys bus vežamas į Vokietiją ekspertizei atlikti. Ieškovė pažymėjo, jog 2015-04-27 šilumos siurblys buvo atjungtas ir išvežtas. Ieškinyje nurodė, kad 2015-07-23 atsakovas atsiuntė du komercinius pasiūlymus. Tuo tarpu 2015-07-27 atsakovo atstovas M. Petruševičius surašė kitą apžiūros aktą ir paaiškino, kad šilumos siurblys parsiųstas iš Vokietijos į atsakovo dirbtuves remontui. Ieškovė teigė, kad buvo nustatyta, kad siurblio išsiplėtimo vožtuvas sugadino kompresorių ir todėl 10 metų garantijos kompresoriui taikyti negali. Paaiškino, kad Vokietijos informacija konfidenciali. Ieškovė teigė, kad 2015-08-06 buvo gautas atsakovo prašymas raštu informuoti, ar ieškovė sutinka pagal komercinius pasiūlymus apmokėti remontą. Ieškovė akcentavo, jog 2015-08-21 pateikė prašymą atsakovo direktoriui skirti ieškovei 10 minučių išsiaiškinti, kodėl nevykdomi garantiniai įsipareigojimai. Ieškovė ieškinyje nurodė, jog 2015-08-25 elektroniniu paštu gavo atsakymą, kuriame nurodyta, jog „kompresoriaus gedimas yra sąlygotas išsiplėtimo vožtuvo ir kompresoriui garantijos taikyti negalime“.

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškinio, kuris vėliau patikslintas, reikalavimais nesutinka ir prašė ieškinį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas iš esmės grįstas šiomis aplinkybėmis ir argumentais (b. l. 42-46):

Ieškovė klaidina teismą teigdama, kad šilumos siurbliui Vaillant „geoTHERM“ VWS 141/2 (toliau – Šilumos siurblys) taikomas 2 metų garantinis terminas, o atskirai Šilumos siurblio detalei – kompresoriui taikomas 10 metų garantinis laikotarpis, kuris baigiasi 2018-06-21. Iš tiesų Šilumos siurbliui buvo suteiktas bendras 2 metų garantinis terminas, kuris baigėsi 2010-06-21. Ieškovė šią informaciją tikslingai nutylėjo; Ieškovės į bylą pateiktas 2008-06-08 Vaillant „geoTERM“ šilumos siurblių paleidimo ir derinimo darbų užbaigimo pažyma-aktas (toliau – Aktas), kuriame nurodytas 10 metų garantinis terminas Šilumos siurblio kompresoriui, buvo išduotas ieškovei per klaidą. Vėliau, ieškovei ir atsakovui pasirašant Vaillant „geoTERM“ šilumos siurblių techninio aptarnavimo sutartį (toliau – Sutartis), t. y. 2008-06-21 ieškovei buvo išduotas naujas Vaillant „geoTERM“ šilumos siurblių paleidimo ir derinimo darbų užbaigimo pažyma-aktas (toliau – Darbų užbaigimo aktas), kuriame numatyta, kad Šilumos siurbliui taikoma bendra 2 metų garantija. Toks pats garantijos terminas numatytas ir šalių pasirašytoje 2008-06-21 Sutartyje, kurioje numatyta, kad „Rangovas (atsakovas) įsipareigoja atlikti nemokamus Vaillant „geoTERM“ šilumos siurblio(ų) defektų pašalinimo darbus 24 mėn. laikotarpyje nuo katilo paleidimo eksploatacijai dienos, jeigu defektai atsirado dėl gamyklos gamintojo kaltės“. Ši Sutartis įsigaliojo nuo jos pasirašymo dienos, t. y. nuo 2008-06-21;Ieškovė savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad „garantinis laikotarpis pradedamas skaičiuoti nuo įrangos ir Darbų perdavimo–priėmimo akto, kurį atitinka Darbų užbaigimo pažyma-aktas, pasirašymo dienos“, be to, ieškovė pasirašė „Darbų užbaigimo aktą-pažymą“ ir būtent „nuo 2008-06-21 (atsakovo pastaba – o ne nuo 2008-06-08) prasidėjo garantinis laikotarpis“;Atsakovas 2015-09-03 informavo ieškovę, kad ji suklaidino atsakovą dėl jai taikomų Šilumos siurblio garantinių sąlygų. Atsakovas nurodė, kad pagal Šilumos siurblio identifikacinį numerį rado informaciją apie tai, kad ieškovės Šilumos siurbliui taikoma bendra 2 metų garantija, neišskiriant atskirų Šilumos siurblio detalių. Atsakovas paaiškino, kad 2008-06-08 per klaidą ieškovei buvo įteiktas ne tas garantinis pažymėjimas, tačiau 2008-06-21 priduodant Šilumos siurblį ir atlikus galutinius Šilumos siurblio paleidimo-derinimo darbus bei sudarius 2008-06-21 Šilumos siurblio techninio aptarnavimo sutartį ieškovė buvo išsamiai supažindinta su garantijos sąlygomis ir tuo metu buvo išduotas naujas (2008-06-21) garantinis pažymėjimas. Atsakovas papildomai nurodė, kad ieškovė savo parašu patvirtino, kad ji buvo supažindinta su šiais dokumentais bei Šilumos siurbliui taikomomis garantijos sąlygomis. Šios informacijos ieškovė ieškinyje tikslingai nenurodė, tokiu būdu, manytina, siekdama suklaidinti teismą. Taigi Šilumos siurbliui taikoma 2 metų garantija, kuri prasidėjo 2008-06-21 ir baigėsi 2010-06-21;Atsakovas teigė, kad per 2 metų garantinį terminą, kuris baigėsi 2010-06-21, ieškovė nepareiškė atsakovui jokių pretenzijų dėl Šilumos siurblio trūkumų pašalinimo ar kito su tariamai netinkama Šilumos siurblio kokybe susijusio reikalavimo. Pažymėjo, jog Šilumos siurblio garantijai pasibaigus atsakovo atsakomybė už Šilumos siurblio trūkumus išnyko, o tai sudaro savarankišką pagrindą atmesti ieškovės ieškinį. Ieškovė Šilumos siurblį įsigijo 2008-06-21, o 2 metų garantinis terminas baigėsi 2010-06-21. Atsakovas teigė, kad garantinių terminų pasibaigimas nulemia sandorio šalies suteiktos garantijos pasibaigimą, taigi ir atsakomybės už daiktų arba paslaugų kokybės trūkumus, iškilusius ar paaiškėjusius po garantinio termino pabaigos, išnykimą. Tai reiškia, kad asmuo netenka teisės į ieškinį dėl daiktų arba paslaugų kokybės trūkumų, iškilusių arba paaiškėjusių po garantinio termino pabaigos, t. y. skirtingai nei ieškinio senaties termino pasibaigimo atveju, išnyksta ne tik teisė į ieškinio priverstinį patenkinimą, bet ir pati subjektinė teisė. Jeigu apie daikto arba paslaugos trūkumus nepareikšta per garantinį terminą, garantija pasibaigia ir išnyksta asmens atsakomybė už daikto arba paslaugos trūkumus. Taigi šiuo atveju akivaizdu, kad garantinio termino metu ieškovei nepareiškus atsakovui jokių reikalavimų, susijusių su tariamai netinkama Šilumos siurblio kokybe (trūkumų šalinimu), garantija pasibaigė ir atsakovo atsakomybė už Šilumos siurblio trūkumus išnyko, o tai sudaro savarankišką pagrindą atmesti ieškovės ieškinį; Šilumos siurblys sugedo dėl išsiplėtimo vožtuvo (natūraliai besidėvinčios dalies) susidėvėjimo, kuriam garantija pasibaigė daugiau nei prieš penkerius metus. Susidėvėjus išsiplėtimo vožtuvui, rekomenduojama jį pakeisti kartu su kompresoriumi, tačiau kompresoriaus pakeitimas nėra būtinas;Šilumos siurblio gamintojas „Vaillant Group International“, patikrinęs Šilumos siurblį, nustatė, kad pagrindinė Šilimos siurblio problema yra nusidėvėjęs išsiplėtimo vožtuvas, kurį reikia pakeisti. Išsiplėtimo vožtuvas yra natūraliai susidėvinti dalis, kurios darbo trukmė priklauso nuo Šilumos siurblio eksploatavimo intensyvumo. Šiuo atveju išsiplėtimo vožtuvas susidėvėjo po daugiau nei 7 metų naudojimo. Siekiant užtikrinti tinkamą ir ilgalaikį Šilumos siurblio veikimą, Šilumos siurblio gamintojas rekomendavo pakeisti išsiplėtimo vožtuvą kartu su kompresoriumi. Atsižvelgdamas į tai, tokią pačią rekomendaciją (pasiūlymą) atsakovas pateikė ir ieškovei, t. y. pasiūlė pasirinkti:pakeisti Šilumos siurblio išsiplėtimo vožtuvą, nekeičiant kompresoriaus. Šiuo atveju ieškovei buvo siūloma sumokėti už išsiplėtimo vožtuvą, vožtuvo pakeitimo darbus ir Šilumos siurblio transportavimo išlaidas (2015-07-24 komercinis pasiūlymas V121500114);pakeisti Šilumos siurblio išsiplėtimo vožtuvą, kartu keičiant ir kompresorių. Šiuo atveju ieškovei buvo siūloma sumokėti už išsiplėtimo vožtuvą, kompresorių, vožtuvo pakeitimo darbus ir Šilumos siurblio transportavimo išlaidas (2015-07-24 komercinis pasiūlymas V121500114).Taigi byloje esantys įrodymai pagrindžia, kad Šilumos siurblio gedimas yra susijęs su išsiplėtimo vožtuvu, o kompresoriaus keitimas nėra būtinas (tik rekomenduojamas);Ieškovė nepasirinko nei vieno iš atsakovo pasiūlymų, todėl 2015-09-11 atsakovas ieškovei paaiškino, kad iki 2015-09-16 ieškovei nepateikus jokio atsakymo, atsakovas laikys, kad ieškovė remonto darbų atsisako ir Šilumos siurblys bus grąžintas ieškovei bei bus atlikti Šilumos siurblio prijungimo darbai atsakovo sąskaita;Atsakovas teigė, kad ieškovės reikalavimas grąžinti 208,51 Eur dydžio sumą už neva nereikalingai suteiktas paslaugas nepagrįstas, nes ieškovė turėjo galimybę iš anksto susipažinti su suteiktų paslaugų kainomis, paslaugos suteiktos ieškovės pageidavimu ir sutikimu, ieškovė savo parašu patvirtino, kad su darbų apimtimi sutinka, kad techninio aptarnavimo darbai atlikti kokybiškai ir kad pretenzijų neturi;Ieškovė 2015-02-17 sumokėjo atsakovui 50,00 Eur dydžio sumą. Ši suma buvo sumokėta už meistro iškvietimą (12,00 Eur be PVM), transporto išlaidas (15,00 Eur be PVM) ir gedimo nustatymą (14,32 Eur be PVM). Šių paslaugų kainos yra viešai skelbiamos atsakovo techninio aptarnavimo skyriaus darbų kainoraštyje, viešai prieinamame atsakovo interneto svetainėje. Šiame kainoraštyje buvo išvardinti remonto darbai ir nurodyta, kad gedimo nustatymas objekte miesto ribose kainuoja 80,00 Eur (be nuolaidos – 95,00 Eur), o užmiestyje pridedama po 0,39 Eur/km. Pažymėtina, kad 2015-02-17 techninio aptarnavimo darbų paskyroje-akte Nr. 1988 ieškovė savo parašu patvirtino, kad su darbų apimtimi sutinka, kad sutinka už darbus ir medžiagas apmokėti iškart po darbų atlikimo, kad techninio aptarnavimo darbai atlikti kokybiškai ir kad ieškovė neturi pretenzijų. Kadangi Šilumos siurblio garantinis terminas buvo pasibaigęs daugiau nei prieš penkerius metus, techninio aptarnavimo darbai buvo suteikti atlygintinai, ieškovės pageidavimu ir sutikimu. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad ieškovė nepagrįstai reikalauja grąžinti 50,00 Eur dydžio sumą už neva nereikalingai suteiktas paslaugas;Ieškovė 2015-02-18 sumokėjo 158,51 Eur dydžio sumą ne atsakovui, o IĮ „Masters LT“, kurie atliko darbus ieškovei. Pažymėtina, kad 2015-02-17 atsakovo serviso specialistui apžiūrėjus Šilumos siurblį, buvo konstatuota, kad sistemoje trūksta šaltnešio (freono) ir tai gali įtakoti didesnį šilumos siurblio suvartojamą elektros energijos kiekį (didesnes elektros energijos sąnaudas). Sistemoje trūkstant šaltnešio (freono) nėra galima tinkamai patikrinti šilumos siurblio veikimo (taip pat nustatyti tikslaus gedimo), kadangi šaltnešio (freono) trūkumas įtakoja Šilumos siurblio rodiklius. Taigi atsakovo prašymu IĮ „Masters LT“ pakeitė Šilumos siurblio filtrą ir užpildė sistemą reikiamu kiekiu naujo šaltnešio (freono), ieškovė su šia paslaugų apimtimi sutiko ir suteiktas paslaugas priėmė (. Tik atlikus šiuos darbus buvo galima tinkamai patikrinti Šilumos siurblio darbą ir nustatyti tikslią gedimo priežastį. Pažymėtina, kad Šilumos siurbliui rekomenduojama patikrinti, o esant reikalui pakeisti / papildyti freoną ne rečiau kaip kartą metuose atliekant įrangos profilaktinio patikrinimo darbus. Atsakovo techninio aptarnavimo skyriaus darbų kainoraštyje nurodyta, kad šilumos siurblio freono sistemos patikra ir šaltnešio užpildymo darbai kainuoja nuo 200,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, akivaizdu, kad ieškovė nepagrįstai teigia, kad 2015-02-18 jai buvo suteiktos nereikalingos paslaugos.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas iš esmės palaikė ieškinyje, su vėlesniais patikslinimais, nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad ieškovė (pirkėja), kuri sudarė įrangos pirkimo–pardavimo ir įrangos sumontavimo darbus. Iš pradžių buvo gautas atsakovo komercinis pasiūlymas, o paskui buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis su trečiuoju asmeniu UAB „Valneka“, kuris sudarytoje sutartyje buvo nurodytas pardavėju. Teigė, kad iš esmės patį ginčo šilumos siurblį pardavė atsakovas, kuris buvo Vailant šilumos siurblių įgaliotas atstovas (tiekėjas), kuris sutartyje įvardintas kaip pardavėjo atstovas, kuris prisiima visus įsipareigojimus šalims (sutarties 15 punktas). Kadangi ieškinio dalykas (ieškinio reikalavimai) susiję su daikto (šilumos siurblio) kokybe ir jam suteikta garantija, todėl ieškinys ir buvo reiškiamas pardavėjo atstovui – atsakovui, kuris šiuos įsipareigojimus aiškiai ir nedviprasmiškai prisėmė. Pasirašius sutartį ir sumontavus daiktą, buvo išduota siurblio paleidimo ir derinimo darbų užbaigimo pažyma-aktas birželio 8 d., kurioje nurodyta, kad siurbliui suteikiama dviejų, o kompresoriui suteikiama dešimties metų garantija. Tai, kad atsakovas suteikė kompresoriui 10 metų garantiją liudija ne tik pažyma-aktas, bet ir aibė kitų dokumentų: tiek gautas lankstinukas (pristatymas), tiek informacija internete, taip pat šilumos siurblio techninio aptarnavimo sutartis su atsakovu, kurioje buvo sulygta, jog garantinius darbus šalinti turi atsakovas. 2014 m. ieškovė pastebėjo, kad siurblys tinkamai neveikia (žymiai išaugo elektros sąnaudos). Ieškovė kreipėsi į atsakovą. Atsakovo atstovai (meistrai) paaiškino, kad greičiausiai bėdos buvo su kompresoriumi. Atsakovo meistrams atlikus darbus (apžiūros darbai, freono pakeitimą) buvo sumokėta 50,00 Eur ir 158,00 Eur dydžio suma (meistrus atsiuntė pats atsakovas). Ieškovė mano, jog šie pinigai sumokėti nepagrįstai, nes jeigu kompresoriui turėjo būti taikoma garantija, tai garantinio aptarnavimo darbai turėjo būti atlikti nemokamai. Paskui šilumos siurblys buvo paimtas ir kaip atsakovas nurodė, buvo išvežtas į Vokietiją ekspertizės atlikimui. Atlikus ekspertizę buvo rekomenduota keisti ir kompresorių. Paskui buvo gauti atsakovo komerciniai pasiūlymai, kuriais iš ieškovės buvo reikalauta susimokėti už atliktinus garantinius remontus. Paaiškino, jog freono papildymas, už kurį ieškovė sumokėjo 158,51 Eur dydžio sumą, buvo atliktas atsakovo nurodymu (b. l. 88, atsakovo paaiškinimas) atsakovui siekiant išsiaiškinti siurblio gedimo priežastis, atliktas nereikalingai. Tačiau pakeitus freoną problema neišsisprendė ir siurblį vis tiek teko išmontuoti. Teigė, kad ieškovė yra ir fizinis asmuo, o sutartis buvo sudaryta asmeninio naudojimo tikslais, daiktu buvo šildomas gyvenamasis namas, kuriame gyvena visa ieškovės šeima, todėl nagrinėjamu atveju ieškovė turi būti laikoma vartotoja (b. l. 193-195).

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas iš esmės palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad atsakovas dėl ieškovės reikalavimo pakeisti šilumos siurblį nauju siurbliu nėra tinkamas atsakovas šioje byloje, kadangi pardavėjas pagal pirkimo–pardavimo sutartį yra subjektas, gavęs pinigus, t. y. trečiasis asmuo UAB „Valenka“. Teigė, kad atsakovui pagal pasirašytas su ieškovę sutartis gali būti reiškiamas tik vieno pobūdžio reikalavimas – pašalinti daikto trūkumus. Taigi reikalavimas pakeisti visą prekę pareikštas ne tam atsakovui. Atsakovo atstovė teigė, kad kompresorius veikė tinkamai, o šilumos siurblio gedimo priežastis buvo susijusi su susidėvėjusiu išsiplėtimo vožtuvu. Teigė, kad kompresorius yra pagrindinė šilumos siurblio dalis, o išsiplėtimo vožtuvas – natūraliai besidėvinti šilumos siurblio dalis. Paaiškino, kad kompresorius veikia tokiu principu – arba įsijungia ir veikia, arba jis neįsijungia iš viso ir šilumos siurblys išmetą pranešimą, kad kompresorius neveikia. Jeigu kompresorius įsijungia, tačiau veikia neefektyviai, už tai atsakingas išsiplėtimo vožtuvas, nes jis paduoda šaltnešį į patį kompresorių. Jeigu išsiplėtimo vožtuvas paduoda netinkamą kiekį šaltnešio kompresoriui, tuomet šilumos siurblys sunaudoja daugiau elektros energijos, nei turėtų. Kompresorių keisti nėra būtina, tik rekomenduojama. Atlikus ekspertizę Vokietijoje paaiškėjo, kad kompresorius veikė tinkamai, tačiau yra susidėvėjęs išsiplėtimo vožtuvas. Byloje yra specialisto išvada, kurioje nurodyta, jog šilumos siurblys buvo pajungtas dvi savaites dirbti ir nustatyta, kad šilumos siurblys yra dalinai pastrigęs, t. y. neatitinka gamyklinių verčių išsiplėtimo vožtuvas, dėl ko yra padidėjusios elektros sąnaudos. Kitos dalys veikė tinkamai, t. y. trūkumų nebuvo pastebėta. Paaiškino, jog šioje byloje gedimu yra laikytinas šilumos siurblio suvartojamas didesnis kiekis elektros energijos. Tačiau šis gedimas mažareikšmis, nes susijęs su natūraliai besidėvinčia detale. Taigi ieškovės reikalavimas pakeisti visą siurblį nauju yra neproporcingas, nes išsiplėtimo vožtuvo kaina yra apie 100,00 Eur, tuo tarpu naujo siurblio kaina apie 10 000,00 Eur. Taigi keičiant visą prekę vien dėl to, kad susidėvėjo viena natūraliai besidėvinti detalė, būtų iškreipta pirkėjo ir pardavėjo interesų pusiausvyra. Atsakovas nuo 2015 m. rugsėjo mėn. siekė grąžinti ieškovei siurblį, tačiau ieškovė nesusisiekdavo su atsakovu ir nesuderindavo siurblio atvežimo datos. Papildomai paaiškino, kad gegužės 21 d. buvo sudaryta trišalė pirkimo–pardavimo sutartis, o birželio 8 d. buvo išduotas garantinis pažymėjimas su 10 metų garantija, o birželio 21 d. buvo pasirašyta techninio aptarnavimo sutartis, kurioje yra nurodytas 2 metų garantinis terminas, o taip pat buvo pasirašytas naujas aktas, kuriame nurodytas 2 metų garantinis terminas. Teigė, jog birželio 21 d. aktas buvo pasirašytas abiejų šalių, buvo vėlesnis ir todėl laikytinas paprastu sutarties pakeitimu. Taigi ieškovei buvo suteiktas 2, o ne 10 metų garantinis terminas. Teigė, kad ieškovė papildomai sumokėjo pinigus dėl to, kad šilumos siurblio garantinis terminas buvo jau pasibaigęs, o darbai atlikti norint nustatyti gedimo priežastį. Paaiškino, jog atsakovas yra Vokietijos įmonės atstovai, tačiau ne visada sutampa atsakovo ir gamintojo nuomonė dėl to pačios detalės. Šilumos siurblys iš ieškovės buvo paimtas 2015 m. balandžio 27 d., tačiau jis nėra suremontuotas, išsiplėtimo vožtuvas pakeistas nebuvo. Paaiškino, jog garantinio termino neatitikimai atsirado dėl to, kad pirmoji pažyma buvo išduota dar nepasirašius techninio aptarnavimo sutarties, t. y. birželio 8 d., o techninio aptaranavimo sutartis – tik birželio 21 d. (b. l. 193-195).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu ieškovės kviestas liudytojas R. D. nurodė, kad liudytojo su ieškove nesieja jokie santykiai, o su atsakovu siejo darbo santykiai nuo 2007 m. kovo mėnesio iki 2008 m. rudens. Liudytojas pas atsakovo dirbo montuotoju. Paliudijo, kad pas ieškove važiavo du kartus, nes iš pirmo karto siurblys nebuvo paleistas, o iš antro karto paleistas. Liudytojas važiuodavo programuoti ir paleisti siurblį. Nuorinimo ir kitus darbus atlikdavo kiti darbuotojai. Liudytojas, prijungęs ir paleidęs siurblį, palikdavo pasirašyti garantinius raštus. Dvi pažymas, t. y. pirmąją, kurioje nurodytas 10 metų garantinis terminas ir antrąją, kurioje nurodytas 2 metų garantinis terminas, išrašyti liepdavo įmonės vadovas Jurgis Vėgėlė. Taigi kompresoriui duodavo 10 metų garantiją, o paskui pačiam siurbliui – 2 metų garantiją. Kai klientas priima gaminį, tuomet pasirašydavo ir pažymas. Jeigu siurblį pavykdavo paleisti iš pirmo karto, pasirašoma buvo viskas iš karto. Pasirašyti dvi pažymas buvo įprasta. Liudytojas paaiškino, kad eksploatavimo sutarties pasirašymas sutapdavo su siurblio pridavimu klientui ir dar kartą pasirašydavo pažymą. Segtuve visuomet buvo vežiojamos dviejų rūšių pažymos. Tačiau būdavo atveju, kai vienos rūšies pažymos blankai buvo pasibaigę, todėl jas klientui atveždavo vėliau. Liudytojas nurodė, kad klientams sakydavo, jog pačiam katilui buvo taikoma 2 metų, o kompresoriui – 10 metų garantija (b. l. 193-195).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Ginčo esmė

Tarp šalių iš esmės kilo ginčas dėl ieškovės įsigyto šilumos siurbliui taikomos daikto garantijos termino, t. y. ieškovė teigė, kad šilumos siurbliui turėjo būti taikomas 10 metų daikto garantijos terminas ir atsakovas nepagrįstai atsisakė pakeisti sugedusį šilumos siurblį nauju pagal daikto garantijos sąlygas, o atsakovas teigė, jog šalys sulygo dėl 2 metų daikto garantinio termino, todėl atsakovo prievolė pagal ieškovei suteiktą daikto garantiją buvo pasibaigusi ir atsakovas neprivalėjo pakeisti sugedusi šilumos siurblį nauju.

Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

Dėl kilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarties kvalifikavimo vartojimo sutartimi bei ieškovės pripažinimo vartotoja

Ieškovė, be kita ko, teigė, jog nagrinėjant tarp šalių kilusį ginčą būtina atsižvelgti į tai, jog ieškovė kartu yra ir vartotoja, nes šilumos siurblį įsigijo ne verslo, bet šeimos poreikių tenkinimui, t. y. šilumos siurblys buvo skirtas gyvenamojo namo, kuriame gyvena ieškovės šeima, šildymui (b. l. 193-195). Teisinių santykių kvalifikavimas – teismo pareiga. Todėl visų pirma teismas kvalifikuoja tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius.

Vadovaujantis 2013-12-19 Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XII-700 25 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) XVIII1 skyriaus nuostatos (CK 6.228¹-6.228¹⁶ straipsniai) taikomos sutartims, sudarytoms įsigaliojus šiam įstatymui. Atsižvelgiant į tai, jog šilumos siurblio sutartis buvo sudaryta 2008-05-21 (b. l. 24-27), teismas taiko CK nuostatas, galiojusias sutarties sudarymo momentu.

Žemesnės instancijos teismas

Kasacinio teismo praktikoje sutartis gali kvalifikuojama kaip vartojimo sutartis tik tada, kai ji atitinka bendruosius vartojimo sutartims keliamus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2011). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs esminius požymius, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės-komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2012). Teismų praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai ūkininkas sudaro prekių ar paslaugų įsigijimo sutartį, jos kvalifikavimui būtina nustatyti, kokiu tikslu prekės ar paslaugos yra įsigytos – ūkinei veiklai ar asmeniniams poreikiams tenkinti. Jeigu ūkininkas įsigyja prekes ar paslaugas su jo vykdoma veikla susijusiu tikslu, jis negali būti laikomas vartotoju. Atitinkamai – jeigu ūkininkas įsigyja prekes ar paslaugas savo asmeniniams ar šeimos poreikiams tenkinti, jis yra vartotojas ir turi gauti atitinkamą teisinę apsaugą. Kai vartojimo sutartis sudaroma dvigubo naudojimo tikslu, t. y. tiek verslo, tiek asmeniniams tikslams, tokia sutartis laikoma vartojimo sutartimi tik tuo atveju, kai verslo tikslas joje yra nežymus (Kauno apygardos teismo 2014-03-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-404-260/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-19 Vartotojų teisių apsauga vartojimo sutartiniuose santykiuose: teisinio reguliavimo ir teismų praktikos apžvalga II (vartojimo pirkimo–pardavimo, vartojimo rangos, civilinės atsakomybės vartojimo teisiniuose santykiuose taikymo klausimai) Nr. AC-33-1. Teismų praktika. 2010, 33; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. Vartotojų teisių apsauga vartojimo sutartiniuose santykiuose: teisinio reguliavimo ir teismų praktikos apžvalga Nr. 30. Teismų praktika. 2009, 30).

Teismas, įvertinęs 2008-06-21 trišalės įrangos pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2008/05/21/001 sutarties sąlygas (toliau – Trišalė sutartis), t. y. sutartis sudaryta tarp ūkininkės (ieškovės) ir, be kita ko, tarp atsakovo (juridinio asmens), kuris įsipareigojo suteikti daikto garantijos paslaugas (Trišalės sutarties 1.3. punktas, b. l. 24), taip pat į tai, kad Trišalė sutartis sudaryta pagal standartinės sutarties sąlygas bei į tai, jog šilumos siurblys buvo įrengtas ieškovės patalpose, kuriuose ieškovė gyveno kartu su visa šeima, tarp ginčo šalių sudarytą Trišalę sutartį kvalifikuoja vartojimo sutartimi, o ieškovę – vartotoja. Duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti priešingą išvadą, atsakovas nepateikė. Kvalifikavęs Trišalę sutartį vartojimo sutartimi, teismas, nagrinėdamas tarp šalių kilusį ginčą, atsižvelgia ir į vartojimo teisinių santykių specifiką.

Dėl atsakovo tinkamumo

Ieškovė pareiškė ieškinį atsakovui UAB „Vilpra“ dėl sugedusio šilumos siurblio pakeitimo nauju ir teigė, kad būtent UAB „Vilpra“ buvo subjektas, kuris pagal Trišalės sutarties nuostatas įsipareigojo ieškovei suteikti daikto garantinį aptarnavimą, tuo tarpu atsakovas UAB „Vilpra“ gynėsi tuo, kad atsakovas ieškovei daikto nepardavė, negavo pinigų už ieškovei perduotą daiktą, todėl pagal ieškovės pareikštą reikalavimą atsakovui (sugedusį siurblį pakeisti nauju siurbliu) tinkamu atsakovu šioje byloje turėtų būti laikytinas daikto pardavėjas – trečiasis asmuo UAB „Valneka“ (b. l. 28, 105-106, 193-195).

Kasacinio teismo išaiškinta, jog kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2011; 2010-06-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2010; 2010-07-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2010).

Iš į bylą pateiktos Trišalės sutarties 1.3. punkto matyti, jog šalys susitarė, kad „garantijas įrangos ir jos sudedamųjų dalių kokybei pirkėjui tiesiogiai suteikia įrangos tiekėjas UAB „Vilpra“ (pardavėjo atstovas)“, o Trišalės sutarties 8.4. punktas numatė, kad „garantiniu laikotarpiu dėl gamintojo kaltės atsiradusius trūkumus pardavėjo atstovas šalina savo jėgomis ir sąskaita“ (b. l. 24-27). Be kita ko, atsakovas šiuos savo įsipareigojimus papildomai patvirtino ir Trišalės sutarties 15 punkte (b. l. 27). Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, reikšminga ir ta aplinkybė, jog ieškovei komercinį pasiūlymą įsigyti šilumos siurblį pateikė ne trečiasis asmuo, tačiau atsakovas (b. l. 2-4), Trišalės sutarties priedai, t. y. 2008-06-08 ir 2008-06-21 pažymos-aktai (b. l. 7, 48), 2008-06-21 techninio aptarnavimo sutartis (b. l. 51) buvo pasirašyti taip pat su atsakovu. Teismas vertina ir tą aplinkybę, jog ne trečiasis asmuo, tačiau atsakovas susirašinėjo su ieškove dėl sugedusio šilumos siurblio (b. l. 8, 9 lapo antra pusė, 10, 12-13, 49, 52-56, 60-61, 94-96), taip pat vykdė šilumos siurblio gedimų nustatymo darbus, ieškovei išrašė papildomas sąskaitas už gedimų nustatymą (b. l. 8 (antra pusė), 58-59), be kita ko, vertintina ir tai, jog pats atsakovas į bylą pateikė išrašus iš savo internetinės svetainės, viena iš kurių nurodyta, jog „garantijos metu įrenginys/prekė gali būti remontuojama(-as) ir, esant reikalui, keičiama(-as) nauja(-u) tik „VILPRA“ specialistų“ (b. l. 42-46, 63). Esant šioms aplinkybėms teismas sprendžia, jog Trišalės sutarties 1.3., 8.4. bei 15 punktai, taip pat šalių elgesys prieš (komercinių pasiūlymų teikimas) ir po (susirašinėjimas su ieškove, gedimų paieškos darbai) Trišalės sutarties sudarymo, taip pat atsakovo viešai internete nurodyta informacija (garantijos metu įrenginiai/prekės gali būti ir remontuojamos, ir keičiamos naujomis) bei tai, kad atsakovas į bylą nepateikė jokių kitų objektyvių duomenų, kurie pagrįstų aplinkybę, jog šilumos siurblio pakeitimo nauju, taip pat kitus daikto garantinius darbus, būtų įsipareigojęs atlikti ne atsakovas, o trečiasis asmuo, spręstina, jog ieškovas ieškinio reikalavimus pareiškė tinkamam atsakovui. Nei Trišalės sutarties nuostatose, nei ieškovės ir atsakovo elgesyje nebuvo jokių nuorodų į tai, kad dalį garantijos (remontą) atlieka atsakovas, o kitą dalį, susijusią su daikto keitimu, atlieka ne atsakovas, o kiti asmenys. Be kita ko, atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad keičiant šilumos siurblį nauju būtų patirtos nebent transportavimo išlaidos (už šilumos siurblio pakeitimą nauju atsakovas nepatirtų kaštų) (b. l. 193-195).

Dėl kompresoriaus ir išsiplėtimo vožtuvo gedimų bei taikytino garantinio termino

Ieškovė teigė, kad sugedo šilumos siurblio kompresorius, kuriam suteikta 10 metų garantija, ir dėl šios priežasties atsakovas turėjo pakeisti sugedusį šilumos siurblį nauju šilumos siurbliu, tačiau atsakovas teigė, kad daiktui (šilumos siurbliui) buvo suteikta ne 10, tačiau 2 metų garantija, be to, sugedo ne kompresorius, o išmetamasis vožtuvas, kuris nors ir įtakoja šilumos siurblio (kompresoriaus) darbą, tačiau yra natūraliai besidėvinti detalė (b. l. 28, 42-46, 193-195).

Visų pirma, teismas iš byloje esančių dokumentų, taip pat šalių ir liudytojų paaiškinimų, pasisako dėl daikto (šilumos siurblio) gedimų. Ieškinyje nurodyta, jog ieškovė į atsakovus dėl šilumos siurblio netinkamo veikimo (gedimų) kreipėsi 2014 m. gruodžio mėn. pabaigoje (b. l. 28 (antra pusė)). Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog atsakovo darbuotojas pas ieškovę atvyko 2015-02-17 (b. l. 8 (antra pusė), 58-59). Iš atsakovo pateiktų paaiškinimų nustatyta, jog 2015-02-17 siurblio gedimai nebuvo nustatyti, tačiau buvo rekomenduota šilumos siurblį papildyti freonu (b. l. 76). Ieškovė su pasiūlymu sutiko ir 2015-02-18 atsakovo partneriai IĮ „Masters LT“ šilumos siurblį papildė freonu (b. l. 8 (antra pusė), 75-76). Tačiau iš ieškovės pateikto laiško matyti, jog 2015-02-18 papildžius šilumos siurblį freonu daikto gedimas nebuvo pašalintas ir ieškovė toliau atsakovui skundėsi netinkamu daikto (šilumos siurblio) veikimu (b. l. 8). Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad šilumos siurblys iš ieškovės patalpų buvo išmontuotas ir išvežtas 2015-04-27 (b. l. 9-10). Iš pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovė 2015-07-20 pateikė pranešimą atsakovei, jog atsisako remonto ir prašė sumokėti kompresoriaus kainą bei atlyginti nuostolius (b. l. 9 (antra pusė). Atsakovas 2015 m. liepos mėnesį pateikė ieškovei komercinį pasiūlymą dėl mokamo gedimų šalinimo (b. l. 11, 147-149). Atsakovas 2015-07-27 ieškovei pateikė apžiūros aktą, kuriame, be kita ko, nurodė, jog šilumos siurblio kompresoriaus veikimas neatitinka numatytų gamyklinių parametrų bei sugedęs išsiplėtimo vožtuvas, dėl kurio kaltės ir sugedo kompresorius (b. l. 10). Bylos duomenimis nustatyta, kad po 2015-07-27 rašto ieškovė su atsakove ir toliau tęsė derybas dėl sugedusio šilumos siurblio remonto (b. l. 12-13, 49, 61). Tai, kad sugedęs kompresorius 2015-08-25 raštu dar kartą patvirtino atsakovo direktorius (b. l. 13 (antra pusė)). Byloje esančiais dokumentais taip pat nustatyta, 2015-05-12 atsakovas iš Vokietijoje esančių specialistų gavo atsakymą, kuriame buvo nurodyta, jog „šilumos siurblio veikimo laiku kompresoriaus startavimo (įsijungimų) skaičius yra žymiai viršytas, todėl išsiplėtimo vožtuvas natūraliai nusidėvėjo. Šilumos siurblio valdymo pulte reikia nustatyti parametrus, kad kuo rečiau (mažiau) įsijungtų kompresorius“ (b. l. 52-56). Atsakovas į bylą, be kita ko, pateikė 2016-02-09 specialisto išvadą, kurioje nurodyta, jog „dalinai pastrigęs (neatitinka gamyklinių verčių) išsiplėtimo vožtuvas, dėl ko yra padidėjęs elektros įtampos sunaudojimas. Kompresoriaus, elektros įrangos dalies, valdymo plokštės ir šilumokaičio darbo sutrikimų nepastebėta“ (b. l. 118-120). Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė patvirtino, jog nuo 2015-04-27, t. y. nuo momento kuomet šilumos siurblys buvo paimtas iš ieškovės, šilumos siurblys buvo atsakovo žinioje ir ieškovei grąžintas nebuvo (b. l. 193-195).

Nagrinėjamu atveju šalys neprašė skirti kompresoriaus sugedimo priežasčių nustatymo ekspertizės, t. y. ar nusidėvėjęs išsiplėtimo vožtuvas buvo viso siurblio, tame tarpe ir kompresoriaus, gedimo priežastis, ar netinkamas kompresoriaus darbas (per didelis startavimų (įsijungimų)) skaičius sąlygojo išsiplėtimo vožtuvo nusidėvėjimą ir siurblio gedimą (netinkamą veikimą), todėl dėl gedimo priežasčių spręstina pagal byloje esančius įrodymus. Atsižvelgiant į tai, jog nuo 2015-04-27 ieškovė šilumos siurbliu nedisponuoja, taip pat į tai, jog atsakovas ieškovės neinformavo bei nesudarė galimybės dalyvauti atliekant papildomą daikto (šilumos siurblio) gedimų priežasties nustatymo tyrimą 2016 m. Lietuvoje (b. l. 118), teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju patikimesnis yra pirminis, tiesioginio gamintojo, t. y. Vokietijos specialistų, pateiktas 2015-05-12 atsakymas atsakovui, kuriame nurodyta, jog „šilumos siurblio veikimo laiku kompresoriaus startavimo (įsijungimų) skaičius yra žymiai viršytas, todėl išsiplėtimo vožtuvas natūraliai nusidėvėjo“.

Taigi, įvertinus nustatytų aplinkybių visumą, darytina išvada, jog kompresoriaus veikimas neatitiko gamyklinių parametrų, todėl esant viršytam kompresoriaus startavimo (įsijungimo) skaičiui, kompresorius sugadino išsiplėtimo vožtuvą, o ne atvirkščiai, t. y. išsiplėtimo vožtuvo nusidėvėjimą sąlygojo netinkamas kompresoriaus veikimas. Papildomai teismas pažymi, jog atsakovo teiginys, jog kompresorius veikė tinkamai bei 2016-02-09 specialisto išvadoje pateiktus samprotavimus apie tai, kad kompresoriaus, elektros įrangos dalies, valdymo plokštės ir šilumokaičio darbo sutrikimų nepastebėta, paneigia paties atsakovo pateiktas apžiūros aktas, kuriame nurodoma, jog šilumos siurblio kompresoriaus veikimas neatitiko numatytų gamyklinių parametrų (b. l. 10).

CK 6.335 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymai ar sutartis gali numatyti, kad pardavėjo suteikiama daiktų kokybės garantija galioja tam tikrą laiką. Garantijos terminas – tai įstatymo arba šalių susitarimu nustatytas terminas, per kurį galioja vienos iš sutarties šalių garantija, jog perduotas ir tinkamai naudojamas daiktas arba suteikta paslauga atitinka sutartyje bei daiktų arba paslaugų kokybę reglamentuojančiuose dokumentuose nustatytus kokybės reikalavimus bei galės patikimai tarnauti arba būti patikimai naudojamas (CK 6.335, 6.664 straipsniai). Jei įstatyme arba sutartyje (CK 6.335 straipsnio 1 dalis) nustatytas daikto kokybės garantijos terminas, reikalavimai dėl daikto trūkumų gali būti reiškiami, jeigu šie nustatyti per garantijos terminą (CK 6.338 straipsnio 3 dalis). Taigi garantijos termino pasibaigimas lemia pardavėjo suteiktos garantijos pasibaigimą, vadinasi, ir atsakomybės už daiktų kokybės trūkumus, atsiradusius pasibaigus garantijos terminui, išnykimą. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad aiškinant daikto kokybės garantiją nustatančias sutarties nuostatas būtina atsižvelgti ne tik į bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, bet ir į konkretaus teisės instituto (garantinio termino) prigimtį bei paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2011).

Ginčas tarp šalių taip pat kilo dėl kompresoriaus garantinio termino. Ieškovė teigė, jog su atsakovu pasirašytas Trišalės sutarties priedas, t. y. 2008-06-08 pažymoje-akte, buvo nurodyta 2 metų garantija prietaisui ir 10 metų garantija kompresoriui (b. l. 7). Atsakovas teigė, kad 2008-06-08 pažyma-aktas ieškovei buvo įteiktas per klaidą ir nagrinėjamu atveju šalys vėlesniu 2008-06-21 pažyma-aktu sulygo, jog visam prietaisui bus taikomas 2 metų garantijos terminas (b. l. 48). Tačiau teismas, įvertinęs byloje esančius dokumentus, šalių elgesį prieš, po ir pasirašant sutartį, taip pat liudytojo R. D. paaiškinimus, sprendžia, kad atsakovo teiginiai, jog nagrinėjamu atveju taikytinas 2, o ne 10 metų sutartinis garantinis terminas – nepagrįsti. Teismas tokio išvadą daro atsižvelgęs į tai, jog liudytojas R. D. paliudijo, kad dvi pažymas, t. y. pirmąją, kurioje nurodytas 10 metų garantinis terminas ir antrąją, kurioje nurodytas 2 metų garantinis terminas, išrašyti liepdavo įmonės vadovas Jurgis Vėgėlė. Liudytojas taip pat teigė, kad kai klientas priimdavo gaminį, tuomet ir pasirašydavo pažymas, o pasirašyti dvejų rūšių, o ne vienos, pažymas buvo įprasta. Liudytojas taip pat paaiškino, jog klientams sakydavo, kad pačiam katilui buvo taikoma 2 metų, o kompresoriui – 10 metų garantija (b. l. 193-195). Taip pat teismas vertina ir ieškovės pateiktus internetinio puslapio išrašus, kuriuose atsakovas nurodė, kad Vailant gamintojo kompresoriams buvo taikomas ne dviejų, o 10 metų garantinis terminas (b. l. 165-172). Be kita ko, vertinant atsakovo elgesį, svarbi ir ta aplinkybė, jog atsakovas nepateikė jokių duomenų apie tai, jog sumontavus daiktą (šilumos siurblį) ieškovei ir 2008-06-08 pateikus pasirašyti pažymą-aktą, kuriame buvo nurodytas ir 10 metų garantinis terminas, atsakovas ieškovei pateikdamas naują 2008-06-21 pažymą-aktą, kuriame buvo nurodytas nebe 10, tačiau tik 2 metų bendras daikto garantijos terminas, būtų aiškiai nurodęs ir išaiškinęs, jog nauja pažyma-aktu buvo keičiamos pradinės Trišalės sutarties bei 2008-06-08 pažymoje-akte nurodytos sąlygos ir ieškovė su tokiais sąlygų pakeitimais, bloginančiais jos pradinę padėtį, būtų sutikusi. Be kita ko, atkreiptinas dėmesys ir į tą aplinkybę, jog atsakovas apie neva padarytą klaidą ir taikytiną nebe 10, o 2 metų garantijos terminą ieškovę informavo tik 2015-11-13 (b. l. 49), nors dar 2015-07-27 atsakovas savo rašte bei ieškovei pateiktame prie komercinio pasiūlymo pridėtame priede (b. l. 142) teigė, kad kompresoriui suteikiama visgi 10 metų garantija (b. l. 10). Akcentuotina ir tai, jog 2008-06-08 (kurioje nurodytas 10 metų garantinis terminas kompresoriui), o ne 2008-06-21 (kurioje nurodytas 2 metų garantinis terminas) pažyma-aktas buvo pateiktas ir Nacionalinės mokėjimo agentūros Panevėžio skyriui (b. l. 23).

Esant aukščiau nustatytoms aplinkybėms teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju šalys sulygo ne dėl 2, tačiau dėl 10 metų garantinio termino, taikytino ieškovės kompresoriui. Nustačius, jog kompresoriui taikytinas 10 metų garantinis terminas bei tai, kad netinkamas kompresoriaus veikimas sąlygojo išsiplėtimo vožtuvo gedimą, atsakovui tenka pareiga pakeisti ir išsiplėtimo vožtuvą. Įvertinus atsakovo elgesį ieškovės atžvilgiu, taip pat konstatuotina, jog atsakovo pažymų su skirtingais garantiniais laikotarpiais išrašinėjimas, pozicijos nenuoseklumas, vertintinas kaip ieškovės sąmoningas klaidinimas bei neatitinka sąžiningumo reikalavimų (CK 1.137 straipsnio 2 ir 3 dalys), todėl nepaisant to, ar ieškovas yra vartotojas, ar ne, teisinis vertinimas nepasikeistų bei nebūtų pagrindo ieškovo ieškinį atmesti.

Dėl ieškovės pasirinktos pažeistos teisės gynimo būdo proporcingumo

Ieškovė ieškinyje prašė įpareigoti atsakovą pakeisti sugedusį šilumos siurblį nauju siurbliu, tačiau atsakovas teigė, kad ieškovės reikalavimas pakeisti visą siurblį nauju yra neproporcingas, nes keičiant visą prekę vien dėl to, kad susidėvėjo viena natūraliai besidėvinti detalė, būtų iškreipta pirkėjo ir pardavėjo interesų pusiausvyra (b. l. 28, 193-195).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog įstatyme įtvirtinti vartotojo teisių gynybos būdai nediferencijuojami vien pagal kriterijų, ar vartotojo teisės buvo pažeistos tuo, kad jam buvo parduotas netinkamos kokybės daiktas. Vartotojas disponuoja CK 6.363 straipsnyje įtvirtintomis pirkėjo (vartotojo) teisėmis ir turi teisę pasirinkti kurį nors iš šio straipsnio 4–8 dalyse įtvirtintų pažeistų teisių gynimo būdų, o ginčą nagrinėjantis teismas patikrina, ar yra užsakovo (ieškovo-vartotojo) pasirinkto teisių gynybos būdo taikymo sąlygos ir arba taiko užsakovo (ieškovo-vartotojo) pasirinktą, nurodytame straipsnyje įtvirtintą pažeistų teisių gynimo būdą, arba argumentuotai atsisako jį taikyti, arba parenka ir taiko proporcingą bei adekvatų užsakovo (ieškovo–vartotojo) teisių gynimo būdą. Kiekvienu atveju, atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes, spręstina dėl daikto atitikties tinkamos kokybės reikalavimams, o nustačius, kad daiktas yra netinkamos kokybės, vertintina, ar nustatyti nukrypimas nuo kokybės reikalavimų ir netinkama daikto kokybė yra tokie, jog sudaro pagrindą taikyti vartotojo pasirinktą teisių gynimo būdą. Tai, ar galiojančio vartotojų teisių apsaugą užtikrinančio teisinio reglamentavimo kontekste kuris nors iš pasirinktų vartotojo teisių gynimo būdų, išdėstytų CK 6.363 straipsnio 4–8 dalyse, suderinamas su proporcingumo principu, sprendžia teismas, vadovaudamasis vartotojo teisių apsaugą užtikrinančiomis teisės aktų nuostatomis. Įvertindamas vieno ar kito vartotojo teisių gynimo būdo pasirinkimo pagrįstumą, turi atsižvelgti į konkrečias teisiškai reikšmingas aplinkybes ir siekti, kad vartotojo teisių gynimo būdas būtų proporcingas prievolių pažeidimo mastui ir nesukeltų pažeidimui neadekvačių teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2013).

Teismas, įvertinęs ieškovo prašomą taikyti teisių gynybos būdą, t. y. pakeisti sugedusį šilumos siurblį nauju, taip pat į tai, kad šilumos siurblio gamintojas (Vokietijos įmonės atstovai) taip pat rekomendavo pakeisti kompresorių ir išsiplėtimo vožtuvą, o ne keisti visą daiktą nauju (b. l. 54), taip pat į tai, jog ieškovė nepateikė duomenų apie tai, kad šilumos siurblys nėra neremontuotinas bei į tai, jog ieškovė daiktu naudojasi nuo 2008 m., t. y. pakankamai ilgą laiko tarpą, o ieškovei perduotas daiktas susideda iš daugybės elementų (b. l. 57), nėra objektyvaus pagrindo sutikti, jog nagrinėjamu atveju būtina keisti visą šilumos siurblį. Teismas sprendžia, jog pagrįsti atsakovo teiginiai, jog keičiant visą šilumos siurblį nauju nebūtų užtikrintas proporcingumo principas – kompresoriaus bei išsiplėtimo vožtuvo pakeitimas pagal ieškovo pateiktą 2015-07-24 pasiūlymą sudarytų apie 2 815,41 Eur dydžio sumą (b. l. 11), tuo tarpu naujo siurblio kaina, atsakovo teigimu, preliminariai siektų apie 10 000,00 Eur. Esant šioms aplinkybėms, ieškovas įpareigotinas savo jėgomis ir sąskaita pristatyti, pakeisti kompresorių ir išsiplėtimo vožtuvą naujais pagal garantiją (Trišalės sutarties 8.4. punktas). Pažymėtina, jog tiek kompresorių, tiek išsiplėtimo vožtuvą pakeisti rekomendavo ir šilumos siurblio gamintojas (b. l. 52-56). Siekiant teisinio apibrėžtumo bei į laikotarpį, kurį ieškovas negali naudotis šilumos siurbliu, taip pat į tai, jog šilumos siurblys reikalingas būtinųjų poreikių tenkinimui (šildyti namus), nustatytinas 30 dienų įsiteisėjusio sprendimo įvykdymo terminas.

Dėl 208,51 Eur dydžio sumos priteisimo

Ieškovė, be kita ko, prašė priteisti 208,51 Eur dydžio sumą, kurią sudarė 50,00 Eur dydžio suma gedimų nustatymą (b. l. 8 (antra pusė), 58-59) bei 158,51 Eur dydžio suma už šilumos siurblio papildymą freonu (b. l. 8 (antra pusė), 75). Atsakovas teigė, kad ieškovė nepagrįstai reikalauja 208,51 Eur dydžio sumos priteisimo, kadangi šilumos siurblio garantinis terminas buvo pasibaigęs.

CK 6.189 straipsnio 1 dalis nurodo, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lema sutarties esmė arba įstatymai. CK 6.200 straipsnio 1 dalis numato, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, o CK 6.200 straipsnio 3 dalis įpareigoja šalis sutartį vykdyti kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu.

Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, jog 50,00 Eur dydžio suma, kurią ieškovė sumokėjo atsakovui už gedimo nustatymą turi būti priteista ieškovei, nes, teismo vertinimu, meistro iškvietimas, bandymas nustatyti gedimą bei meistro transporto išlaidos apima Trišalės sutarties 8.4. punkte nurodytą ieškovo įsipareigojimą daikto (šilumos siurblio) garantinius darbus atlikti savo jėgomis bei sąskaita (b. l. 6). Teismo vertinimu, daikto gedimo nustatymas, atliekant garantinį aptarnavimą, nagrinėjamu atveju buvo būtinas atsakovui vykdant savo sutartinius įsipareigojimus.

Tačiau teismas sprendžia, jog ieškovės patirtos 158,51 Eur dydžio išlaidos už šilumos siurblio papildymą freonu nepriteistinos. Teismas sutinka su atsakovo argumentu, jog freono papildymas nagrinėjamu atveju labiau atitinka įrangos profilaktinio patikrinimo darbus ir ieškovės įsipareigojimą 2008-06-21 techninio aptarnavimo sutartyje eksploatuoti daiktą pagal instrukciją (b. l. 7 (antra pusė), 2 punktas). Byloje nėra duomenų, jog freonas buvo pildomas dėl to, kad freono trūkumą sąlygoje sugedęs kompresorius ar išsiplėtimo vožtuvas, tokių duomenų nepateikė ir ieškovė. Taigi ieškovės reikalavimas priteisti 158,51 Eur dydžio sumą už šilumos katilo papildymą freonu laikytinas nepagrįstu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Tiek ieškovė, tiek atsakovas pateikė prašymus atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 79) straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 88 straipsnio 1 dalies 3, 6 bei 9 punkte numatyta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimo, be kita ko, priskirtinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti bei kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios pusės išlaidas už advokato pagalbą.

Ieškovė iš esmės buvo pareiškus du savarankiškus reikalavimus: sugedusį šilumos siurblį pakeisti nauju šilumos siurbliu bei atlyginti 208,51 Eur dydžio išlaidas už nereikalingai suteiktas paslaugas. Atsižvelgiant į tai, jog teismas iš esmės patenkino ieškovės neturtinio pobūdžio reikalavimą bei 24,00 % dalis turtinio reikalavimo ((208,51 Eur X 100,00 %) / 50,00 Eur = 23,979 %), teismas sprendžia, jog buvo patenkinta 85,00 % ieškinio reikalavimų. Ieškovė nurodė, kad patyrė 2 161,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurias sudarė 61,00 Eur dydžio žyminis mokestis (b. l. 33) bei 2 100,00 Eur dydžio išlaidas, advokato pagalbai apmokėti (b. l. 187-191). Taigi ieškovui iš atsakovų priteistina 1 836,85 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų suma, atsižvelgiant į proporcingai patenkintus ieškinio reikalavimus. Ieškovui priteistina išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma mažintina iki 1 000,00 Eur dydžio sumos. Mažinant ieškovo patirtas išlaidas atsižvelgta į ieškinio apimtį ir jo turinį (iš esmės pacituota Trišalės sutarties nuostatos bei nurodytos esminės faktinės aplinkybės) (b. l. 28), taip pat į tai, kad teismo posėdžių atidėjimą sąlygojo paties ieškovės elgesys (2016-03-16 posėdis buvo atidėtas dėl to, kad teismas rašytinio proceso tvarka sprendė patikslinto ieškinio priėmimo klausimą). Teismo vertinimu, ieškiniui parengti nereikėjo analizuoti naujų teisės klausimų, tokiam procesiniam dokumentui parengti pakanka minimalių darbo ir laiko sąnaudų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2011-12-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011). Viršijančios priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį ieškovės patirtos išlaidos vertinamos kaip neatitinkančios išlaidų kriterijų – būtinumo, pagrįstumo ir protingumo, ir nepaisant jų realumo, tai yra pernelyg didelis šalies išlaidavimas, tenkantis jai pačiai.

Atsakovas pateikė įrodymus, jog patyrė 891,25 Eur dydžio išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b. l. 89-91, 122-123). Atmetus 15,00 % ieškinio reikalavimų, iš ieškovės atsakovui priteistina 133,69 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų dydžio suma (891,25 Eur X 15,00 % = 133,6875 Eur).

Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme valstybė patyrė 5,28 Eur dydžio išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Esant šiai aplinkybei, 5,28 Eur dydžio suma paskirstoma šalims proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Ieškovei tenkanti mokėti dalis (5,28 Eur X 15,00 % (atmestų reikalavimų dalis) = 0,792) neviršija 3 Eur, todėl nepriteistina iš ieškovės. Iš atsakovo valstybės naudai priteistina 4,49 Eur dydžio suma (5,28 Eur X 85,00 % patenkintų ieškinio reikalavimų suma) (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2014-09-23 įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Įpareigoti atsakovą UAB „Vilpra“, juridinio asmens kodas 110463186, ne vėliau kaip per 30 dienų nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos, savo sąskaita ir jėgomis, naujais pakeisti ieškovei E. N., asmens kodas 4511230452, priklausančio šilumos siurblio Vailant VWS 141/2 kompresorių bei išsiplėtimo vožtuvą.

Priteisti iš atsakovo UAB „Vilpra“, juridinio asmens kodas 110463186, 50,00 Eur dydžio išlaidas už šilumos siurblio gedimo priežasčių nustatymą ieškovės E. N., asmens kodas 4511230452, naudai.

Priteisti iš atsakovo UAB „Vilpra“, juridinio asmens kodas 110463186, 1 000,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų ieškovės E. N., asmens kodas 4511230452, naudai.

Priteisti iš ieškovės E. N., asmens kodas 4511230452, 133,69 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas atsakovo UAB „Vilpra“, juridinio asmens kodas 110463186, naudai.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo UAB „Vilpra“, juridinio asmens kodas 110463186, 4,49 Eur dydžio išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai. Priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Žilvinas Terebeiza