- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-08-04
- Bylos Nr.
- Ik-3628-365/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02776-2010-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Irmantas Jarukaitis (pirm.), Virgilijus Valančius, Virginija Volskienė (pran.)
- Pareiškėjas
- J. B., V. B.
- Atsakovas
- Vilniaus rajono savivaldybės administracijos
- Kategorijos
- 14.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), Virgilijaus Valančiaus ir Virginijos Volskienės (pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų J. B. ir V. B. skundą atsakovui Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
pareiškėjai J. B. ir V. B. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–5) ir prašė: 1) panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2010 m. rugsėjo 1 d. sprendimą Nr. A33-4971-(25.2.1) ,,Dėl detaliojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo”; 2) įpareigoti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorių pagal pareiškėjų 2010 m. rugpjūčio 3 d. pateiktą prašymą, sudaryti detaliojo planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perleidimo sutartį dėl Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. A27-1399 patvirtinto detaliojo plano sprendinių pakeitimo, planavimo tikslas – žemės sklypo padalijimas į tris žemės sklypus, nekeičiant detaliojo plano sprendinių.
Skunde paaiškino, kad jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 1,49 ha ploto kitos paskirties (naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos) žemės sklypas, unikalus (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus rajone (toliau – ir Žemės sklypas), kuriam yra supaprastinta tvarka parengtas bei Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. A27-1399 patvirtintas detalusis planas, planavimo organizatorius – buvęs žemės sklypo savininkas D. V.. Pažymėjo, kad norėdami Žemės sklypą, nekeičiant jo naudojimo paskirties ir būdo (pobūdžio), padalinti į tris žemės sklypus, jie 2010 m. rugpjūčio 3 d. kreipėsi į atsakovą dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo, tačiau šis jų prašymas buvo atmestas. Teigė, kad atsakovas nepagrįstai atsisakė sudaryti detaliojo planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perleidimo sutartį remdamasis galiojančio (t. y. siekiamo pakeisti) detaliojo plano sprendiniais. Paaiškino, kad Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymų (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas) nuostatos leidžia neužstatytą kitos paskirties žemės sklypą padalinti parengtu teritorijų planavimo dokumentu (detaliuoju planu). Pažymėjo, kad atsakovas tinkamai nepagrindė savo atsisakymo leisti rengti detaliojo plano pakeitimą, nes nenurodė ir nepagrindė planuojamo detalaus plano pakeitimo tikslų (sprendinių) prieštaravimo teisės aktams, bendrojo plano ar specialiųjų planų sprendiniams. Nurodė, kad ginčijamas sprendimas nelaikytinas pagrįstu bei teisėtu Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymo) 8 straipsnio 1 dalies prasme.
Atsiliepimas
Atsakovas su pareiškėjų skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (b. l. 18–23) nurodė, kad netenkino pareiškėjų prašymo dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo, nes Žemės sklypui taikomi detaliojo plano sprendiniai, patvirtinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. rugsėjo 7 d. įsakymu. Paaiškino, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 19 d. sprendimu (administracinė byla Nr. I-1881-9/2005) bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gruodžio 21 d. nutartimi (administracinė byla Nr. A2-1874/2005) Vilniaus rajono savivaldybės administracija buvo įpareigota leisti D. V. rengti Žemės sklypo detaliojo plano projektą ir sudaryti sutartį dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo žemės savininkui D. V.. Planavimo procedūros tikslas – pakeisti Žemės sklypo pagrindinę tikslinę paskirti iš miškų ūkio į gyvenamąją teritoriją. Vykdydama teismo sprendimus Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2006 m. vasario 13 d. su D. V. sudarė Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartį Nr. 09, kurios 7.1.1 punkte nustatyta, kad tolesnis sklypo skaidymas negalimas. Pažymėjo, kad detalusis planas buvo patvirtintas 2006 m. birželio 29 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, patikslintas 2006 m. rugsėjo 7 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, juose taip pat įtvirtinant, kad tolesnis sklypo skaidymas negalimas. Akcentavo, kad pagal Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 6 dalį detaliųjų planų sprendiniai galioja neterminuotai. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. birželio 22 d. nutarime pabrėžė, kad pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (toliau – ir Miškų įstatymas) 11 straipsnio l dalį miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik išimtiniais atvejais. Paaiškino, kad Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. T3-323 patvirtintas Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas, pagal kurio sprendinius, Žemės sklypas patenka į miškų teritoriją, kurioje nenumatyta gyvenvietės vystymo galimybės. Taip pat nurodė, kad Žemės sklypo 2008 m. gegužės 19 d. pirkimo–pardavimo sutarties, kuria D. V. Žemės sklypą pardavė pareiškėjams, 4.5 punkte numatyta, jog pirkėjas pareiškė, kad su Žemės sklypo nuosavybės dokumentais bei Žemės sklypo planu susipažino, jokių pretenzijų dėl jų neturi, o šios sutarties 5.1 punktu pirkėjas įsipareigoja laikytis žemės naudojimo tvarkos ir sąlygų, servitutų ir ūkinės veiklos apribojimų, nustatytų norminiais aktais. Pažymėjo, kad Vilniaus apskrities viršininkas 2007 m. vasario 6 d. įsakymo Nr. 2.3-1457-41, kuriuo buvo patvirtinti Žemės sklypo kadastro duomenys, 4 punkte nurodė, kad įpareigoja D. V. vadovautis tarnybų, suderinusių detalųjį planą sąlygomis ir išvadomis, pasikeitus žemės sklypo savininkui, sąlygas perima naujas savininkas.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. gruodžio 13 d. sprendimu (b. l. 108–114) pareiškėjų skundą tenkino: panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2010 m. rugsėjo 1 d. sprendimą Nr. A33-4971-(25.2.1) ,,Dėl detaliojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo” ir įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės administraciją per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti su pareiškėjais J. B. ir V. B. sutartį dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo 1,49 ha žemės sklypo, kurio kadastro numeris (duomenys neskelbtini), detaliajam planui rengti, taip pat Vilniaus rajono savivaldybės administraciją įpareigojo per 20 darbo dienų nuo sutarties dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sudarymo išduoti J. B. ir V. B. planavimo sąlygų sąvadą dėl 0,49 ha žemės sklypo, kurio kadastro numeris (duomenys neskelbtini), detaliojo plano rengimo.
Teismas konstatavo, kad pareiškėjai nesiekia pakeisti jiems priklausančio žemės sklypo tikslinės naudojimo paskirties, nei jos naudojimo būdo ar pobūdžio, jie pageidauja ne formuoti naują gyvenamųjų namų kvartalą ar grupę, o jau esamą, detaliuoju planu suplanuotoje teritorijoje, skirtoje gyvenamųjų namų statybai, sklypą padalinti į tris mažesnius sklypus, todėl Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 6 dalies nuostatos, įpareigojančios rengiant detalųjį planą atsižvelgti į savivaldybės ar jos dalies bendruosiuose, taip pat specialiuosiuose planuose numatytą žemės naudojimo paskirtį, nagrinėjamu atveju netaikytinos. Teismas nurodė, kad 2006 m. Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutarties Nr. 09, kurioje nustatyta, kad tolesnis sklypo skaidymas negalimas, duomenys patvirtina, kad tuo metu sklypas buvo priskirtas miškų ūkio paskirties žemei. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius 2006 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu patvirtino Žemės sklypo detalųjį planą, pakeisdamas sklypo paskirtį iš miškų ūkio į mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos. Teismas akcentavo, kad teisės aktai draudimų dėl esamų, detaliuoju planu suplanuotoje teritorijoje, skirtoje gyvenamųjų namų statybai, sklypų padalinimo į mažesnius sklypus, nenumato. Todėl teismas konstatavo, kad atsakovas nepagrįstai atsisakė išduoti pareiškėjams projektavimo sąlygas bei sudaryti sutartį dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo.
III.
Atsakovas pateikė apeliacinį skundą (b. l. 83–85), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą atmesti.
Atsiliepimas
Apeliacinį skundą grindžia iš esmės atsiliepime į skundą išdėstytais argumentais. Papildomai pažymi, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė netinkamą atsakovą (nurodė, kad atsakovas yra Vilniaus miesto savivaldybės administracija, kai tikrasis atsakovas pagal pareiškėjų skundą yra Vilniaus rajono savivaldybės administracija) ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 87 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatą. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas taip pat pažeidė ABTĮ 85 straipsnio 1 dalies reikalavimą, nes atsakovo atstovui išdavė nepasirašyto teismo sprendimo kopiją. Mano, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 3 dalyje ir 22 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintų nuostatų. Paaiškina, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2006 m. vasario 13 d. su D. V. sudarė Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartį Nr. 09, kurios 7.1.1 punkte nustatyta, kad tolesnis sklypo skaidymas negalimas. Pažymėjo, kad detalusis planas buvo patvirtintas 2006 m. birželio 29 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, patikslintas 2006 m. rugsėjo 7 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, juose taip pat įtvirtinant, kad tolesnis sklypo skaidymas negalimas. Akcentavo, kad pagal Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 6 dalį detaliųjų planų sprendiniai galioja neterminuotai. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. birželio 22 d. nutarime pabrėžė, kad pagal Miškų įstatymo 11 straipsnio l dalį miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik išimtiniais atvejais. Paaiškino, kad Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. T3-323 patvirtintas Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas, pagal kurio sprendinius, Žemės sklypas patenka į miškų teritoriją, kurioje nenumatyta gyvenvietės vystymo galimybės.
Pareiškėjai J. B. ir V. B. su atsakovo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 89–94) nurodo, kad netinkamo atsakovo nurodymas pirmosios instancijos teismo sprendime laikytinas rašymo apsirikimu, kuris turi būti ištaisytas ABTĮ 94 straipsnyje nustatyta tvarka. Teigia, kad apelianto argumentas dėl nepasirašyto sprendimo kopijos išdavimo neturi įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Nurodo, kad Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutarties, sudarytos su D. V., 7.1.1 punkto nuostatos, numatančios, jog tolesnis sklypo skaidymas negalimas, įtraukimas į sutartį iš esmės buvo nepagrįstas ir neteisėtas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos veiksmas. Teigia, kad nurodytos nuostatos, kaip ir visos sutarties, galiojimas pasibaigė patvirtinus Žemės sklypo detalųjį planą. Mano, kad atsakovo apeliaciniame skunde nurodytą Teritorijų planavimo įstatymo nuostatą –detaliųjų planų sprendiniai galioja neterminuotai, aiškinant sistemiškai su kitomis šio įstatymo nuostatomis, visų pirma su šio įstatymo 26 straipsnio 7 dalimi, galima daryti išvadą, kad šią nuostatą reikia suprasti taip, jog detaliųjų planų sprendiniai galioja neterminuotai, jeigu jie nėra pakeisti detaliojo planavimo proceso metu. Pažymi, kad atsakovo argumentai dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 22 d. nutarime pateikto Miškų įstatymo išaiškinimo neturi nieko bendro su nagrinėjama byla, nes pareiškėjai nesiekia pakeisti esamos Žemės sklypo naudojimo paskirties, nei esamų naudmenų, o Žemės sklypo paskirtis nėra miškų ūkio. Paaiškina, kad Vilniaus rajono savivaldybės bendrojo plano sprendinys, kuriuo numatyta M1 VRS teritorijos naudojimo zona, aktualus tiems detaliesiems planams, kurių rengimo tikslas yra esamo žemės sklypo pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties keitimas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Pareiškėjai žemės sklypą, kurio paskirtis – kita, naudojimo būdas: gyvenamosios teritorijos, naudojimo pobūdis: mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos, turintį 1,4900 ha ploto, (duomenys neskelbtini) k. v., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Vilniaus r. sav. (duomenys neskelbtini) kaime, pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo 2008 m. gegužės 19 d. iš D. V. (b. l. 28–32). Apeliantas pagrįstai nurodo, kad pareiškėjai, įsigydami žemės sklypą, įsipareigojo laikytis žemės naudojimo tvarkos ir sąlygų, servitutų ir ūkinės veiklos apribojimų (sutarties 5.1 p.), taip pat ir sąlygos dėl tolesnio sklypo skaidymo draudimo.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gruodžio 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A2-1874-05 Vilniaus rajono savivaldybės administracija buvo įpareigota leisti D. V. rengti Žemės sklypo detaliojo plano projektą ir sudaryti sutartį dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo žemės savininkui D. V., planavimo procedūros tikslas – pakeisti žemės sklypo pagrindinę tikslinę paskirtį iš miškų ūkio į gyvenamąją teritoriją. Vykdydama teismo sprendimą, Vilniaus rajono savivaldybė 2006 m. vasario 13 d. sudarė Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartį Nr. 09, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) kurios 7.1.1 punkte nustatyta, kad tolesnis sklypo skaidymas negalimas (b. l. 37–39). Detalusis planas buvo patvirtintas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. A27-1399, kurio 2 punkte, remiantis 2006 m. vasario 13 d. Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) IV sk. 7.1.1 punktu, nustatyta, kad tolesnis sklypo skaidymas negalimas. Tiek pareiškėjų teiginys, tiek pirmosios instancijos teismo išvada, kad sąlyga, draudžianti tolesnį sklypo skaidymą, netaikytina detaliuoju planu keičiant galiojančiame detaliajame plane numatytą sklypų skaičių iš vieno į tris žemės sklypus, yra nepagrįsti.
2006 m. vasario 13 d. Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) IV sk. 7.1.1 punkto, kuriuo numatyta, kad tolesnis sklypo skaidymas negalimas, lingvistinis ir loginis aiškinimas patvirtina, kad ši nuostata yra nukreipta į ateitį. Pareiškėjų argumentą, kad ši sąlyga galiojo tik iki detaliojo plano parengimo pagal sutartį, paneigia siektas planavimo procedūros tikslas – pakeisti žemės sklypo pagrindinę tikslinę paskirtį iš miškų ūkio į gyvenamąją teritoriją, t. y. tikslas, nesusijęs su žemės sklypo skaidymu. Be to, šią sutarties sąlygą sistemiškai aiškinant su Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. A27-1399, kuriuo patvirtintas parengtas detalusis planas, jo 2 punktu, kuriuo taip pat nustatyta, kad tolesnis sklypo skaidymas negalimas, akivaizdu, kad draudimas skaidyti sklypą galioja ir po detaliojo plano patvirtinimo.
Kol galioja Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. birželio 2 d. įsakymo Nr. A27-1399 2 punktu nustatytas ribojimas dėl tolesnio sklypo skaidymo draudimo, atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės administracija pagrįstai atsisakė sudaryti detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartį. Remiantis Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 6 dalimi, detaliųjų planų sprendiniai galioja neterminuotai. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas pareiškėjų reikalavimus, neatsižvelgė į galiojantį detaliojo plano sprendinį, t. y. netinkamai įvertino įrodymus byloje, todėl apeliacinis skundas tenkintinas, priimtas sprendimas naikintas, pareiškėjų reikalavimai atmestini (ABTĮ 142 str. 1 d., 57 str. 6 d.).
Nustatytas ribojimas neprieštarauja Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. T3-323 patvirtinto Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniams (b. l. 24–27), galiojantiems įstatymams.
Pagal Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius Žemės sklypas patenka į M1 VRS teritorijos zoną, kurioje prioritetas suteikiamas tausojančio ir intensyvaus miškų ūkio vystymui, miškų plėtrai, susietai su Vilniaus rajono teritorijos gamtinio karkaso stiprinimu ir Vilniaus miesto žaliojo žiedo miškų vystymu, ekstensyvios rekreacijos juose vystymu, vykdant dalinę žemės ūkio paskirties žemės konservaciją į miškų ūkio paskirties žemę. Pareiškėjai nepateikė teismui duomenų apie faktines miško naudmenas žemės sklype po jo paskirties iš miškų ūkio pakeitimo į kitą, neteikė argumentų, kad jiems nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype esantys želdinių nėra miškas galiojančio Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies prasme ir dėl to neturėtų būti taikomi minėtos įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje numatyti draudimai skaidyti miško žemę į dalis. Mišku apaugusio sklypo skaidymas reikštų šiuo metu negyvenamos teritorijos didesnę urbanizaciją negu buvo numatyta sudarant 2006 m. vasario 13 d. Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartį Nr. 09, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) pažeistų interesų proporciją tarp viešojo intereso ir miško savininkų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą patenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų J. B. ir V. B. skundą atmesti.
Sprendimas neskundžiamas.