Kauno apygardos teismo nutartis

2008-12-11 · Civilinė byla Nr. A2-1058-153/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-12-11
Bylos Nr.
A2-1058-153/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Galina Blaževič (pirm.), Jolita Cirulienė, Raimondas Buzelis
Pareiškėjas
J. Ž.
Suinteresuotas asmuo
AB“Stumbras“
Civilinė byla Nr. A2-1058-153/2008;
pirmos instancijos teismo teisėja Valdonė Račiūnienė;procesinio dokumento kategorija122.1.,122.3,122.5, 124.3;(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. gruodžio 11 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Galinos Blaževič,kolegijos teisėjų: Jolitos Cirulienės, Raimondo Buzelio,sekretoriaujant Dovilei Stoškuvienei, Diletai Liudžiuvienei,

dalyvaujant pareiškėjui J. Ž., jo atstovui advokatui J. K., suinteresuoto asmens AB“Stumbras“ atstovei S. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. Ž. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-4756-744/2008, kuria atmestas pareiškėjo J. Ž. prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2- 07505-475/2003, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas J. Ž. prašė teismo atnaujinti procesą Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-07505-475/2003, atnaujinus procesą priteisti: iš suinteresuoto asmens AB“Stumbras“ 82 240,26 Lt vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2003 m. balandžio 4 d. iki 2003 m. rugsėjo 30 d.; 6 422,95 Lt piniginę kompensaciją už nepanaudotas atostogas už laikotarpį nuo 2003 m. balandžio 4 d. iki 2003 m. rugsėjo 30 d.; 2 458,20 Lt neišmokėtą dalį darbo užmokesčio už 2002 m. gegužės mėn. (iš viso 91 121,41 Lt); atstovavimo išlaidas.

Pareiškėjas procesą prašė atnaujinti CPK 366 str. 1 d. 2 p. ir 9 p. pagrindais. Pareiškėjas nurodė, kad 2003 m. spalio 13 d. nutartimi Kauno miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-7505/2003 patvirtino jo ir AB“Stumbras“ taikos sutartį, kurioje nebuvo įrašytos konkrečios pinigų sumos, kurias darbdavys AB“Stumbras“ turėjo apskaičiuoti ir išmokėti pareiškėjui kaip atleidžiamam darbuotojui, todėl liko neišspręstas galutinio atsiskaitymo klausimas. Apie tai, kad AB,,Stumbras“ su pareiškėju galutinai neatsiskaitė, ir taip pažeidė jo teises, pareiškėjas sužinojo 2006 m. rugsėjo mėn., kai kreipėsi į teismą dėl negauto galutinio atsiskaitymo priteisimo iš AB,,Stumbras“. Nauja aplinkybė, kad negali gauti atsiskaitymo pareiškėjui paaiškėjo nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-97/2007 Kauno apygardos teisme, šiam priėmus 2007 m. lapkričio 28 d. nutartį, kurioje nustatyta aiški teisės taikymo klaida, todėl nuo šio momento turi būti skaičiuojamas terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo AB„Stumbras“ su prašymu nesutiko ir prašė jį atmesti, kadangi 2003 m. spalio 13 d. taikos sutartyje jokių susitarimų dėl tariamų 91 121,41 Lt tarp šalių nebuvo, pagal taikos sutartį su pareiškėju yra visiškai atsiskaityta, sutartis įvykdyta. Prašymas dėl proceso atnaujinimo neatitinka CPK 366 str. 1 d. 2 p. nustatytos sąlygos proceso atnaujinimui, procesas taip pat negali būti atnaujintas CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu, nes pareiškėjas nenurodė ir neįrodė aiškios teismo padarytos klaidos, nepagrindė, kad, ta aiški klaida yra esminė, kuri daro teismo nutartį neteisėtą. Pareiškėjas praleido nustatyta CPK 368 str. procesinį terminą. Už akivaizdų pareiškėjo bandymą piktnaudžiauti procesu prašė taikyti pareiškėjui 2 733,64 Lt baudą.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. birželio 12 d. nutartimi prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-7505-475/2003 atmetė, iš pareiškėjo J. Ž. priteisė valstybei 4,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismas nustatė, kad ieškovas J. Ž. 2003-05-05 pareiškė ieškinį atsakovui AB „Stumbras“ dėl neteisėto atleidimo iš darbo ir prašė grąžinti jį į darbą bei priteisti vidutinį uždarbį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos ir atstovavimo išlaidas. 2003-10-13 šalys taikos sutartimi susitarė J. Ž. atleisti iš SPAB „Stumbras“ vykdančiojo direktoriaus pareigų (pagal 2001m. gegužės 10 d. tarp šalių sudarytą darbo sutartį ) nuo 2003 metų rugsėjo 30 d. šalių susitarimu (DK 125 str.). Kauno miesto apylinkės teismas 2003 m. spalio 13 d. nutartimi patvirtino šalių pateiktą taikos sutartį ir civilinę bylą Nr. 2-7505/2003 nutraukė. Teismas nurodė, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog jis negali gauti atsiskaitymo iš AB“Stumbro“, kurias jis sužinojo iš 2007 m. lapkričio 28 d. Kauno apygardos teismo nutarties ir kurių nebuvo nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-7505-475/2003, negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis. Pareiškėjas jas žinojo ir galėjo žinoti civilinės bylos Nr. 2-7505-475/2003 nagrinėjimo metu. Pareiškėjas gera valia atsisakė savo ieškinio reikalavimų grąžinti jį į darbą ir apmokėti už visą priverstinės pravaikštos laiką, ir tai patvirtino 2003-10-13 šalių sudaryta taikos sutartimi, kurią nutartimi patvirtino teismas. Šios nutarties pareiškėjas neskundė. Nuo taikos sutarties sudarymo ir nutarties, kuria ši sutartis buvo patvirtinta momento – 2003 m. spalio 13 d. pareiškėjui buvo žinoma, kad tokiu būdu išsprendus ginčą, atsakovas neprisiėmė įsipareigojimo išmokėti jam reikalaujamus 91 121,41 Lt galutinio atsiskaitymo. Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis negali būti laikomos naujos aplinkybės, kurių nagrinėjant bylą nebuvo, o jos atsirado jau priėmus sprendimą. Naujos aplinkybės yra pagrindas pareikšti naują ieškinį, bet ne kreiptis su prašymu dėl proceso atnaujinimo jau išnagrinėtoje civilinėje byloje. Teismo nuomone, nėra pagrindo atnaujinti procesą remiantis CPK 366 str. 1 d. 9 p., kadangi pareiškėjas neįrodė, kokią aiškią teisės taikymo klaidą teismas padarė nagrinėdamas civilinę bylą Nr. 2-7505/2003, nepateikė įrodymų, kad aiški teismo padaryta klaida yra esminė, kuri 2003-10-13 nutartį daro iš esmės neteisėtą. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad iš 2007 m. lapkričio 27 d. Kauno apygardos teismo nutarties jis sužinojo, jog 2003 m. spalio 13 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutarties atitikimas įstatymų reikalavimus gali būti patikrintas CPK XVIII tvarka, negali būti laikoma pagrindu procesui atnaujinti civilinėje byloje Nr. 2-7505-475/2003. Pareiškėjas taip pat praleido CPK 368 str. terminą, nes aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, jog atsakovas pagal 2003-10-13 taikos sutartį pareiškėjui neišmokėjo 91 121,41 Lt galutinio atsiskaitymo, pareiškėjas sužinojo pasirašydamas taikos sutartį. Teismas atmetė suinteresuoto asmens prašymą skirti pareiškėjui 2 733,64 Lt baudą dėl piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas J. Ž. prašė pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir išspręsti ginčą iš esmės, tenkinti prašymą, priteisti 91 121, 41 Lt išmokų, susijusių su darbo santykiais bei atstovavimo išlaidas dėl šių aplinkybių:

1) CPK 368 str. 1 d. terminas turi būti skaičiuojamas nuo Kauno apygardos teismo 2007 m. lapkričio 28 d. nutarties priėmimo dienos, kuria teismas paaiškino, kad galima reikšti prašymą atnaujinti procesą;

2) AB“Stumbras“ per 10 dienų nuo taikos sutarties įsigaliojimo turėjo priskaičiuoti ir išmokėti visas priklausančias pinigų sumas( 91 121,41 Lt) ir visiškai atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju. Tai neginčijama pareiškėjo teisė, kurios niekas negali atimti;

Žemesnės instancijos teismas

3) 2003 m. spalio 13 d. Kauno miesto apylinkės teismas nutartimi patvirtino tokią taikos sutartį, kurioje nebuvo tiesiogiai paskaičiuotas ir įvardintas galutinis atsiskaitymas. 2006 m. lapkričio 28 d. Kauno apygardos teismas paskaičiavo, kiek atsakovas yra skolingas ir nurodė kreiptis dėl vykdomojo rašto išdavimo prašomai pinigų sumai gauti. Naujo ieškinio pateikti nereikia, nes iš taikos sutarties aišku, kad galutinis atsiskaitymas priklauso, todėl turi būti išduotas vykdomasis raštas. Lietuvos apeliacinis teismas 2007 m. vasario 15 d. nutartimi panaikindamas 2006 m. lapkričio 28 d. Kauno apygardos teismo nutartį nurodė, kad ieškovas vėl reikalauja priteisti išmokas, susijusias su darbo užmokesčiu, t. y., kelia tuos pačius reikalavimus, dėl kurių yra įsiteisėjusi Kauno miesto apylinkės teismo nutartis, patvirtinanti taikos sutartį. Kauno miesto apylinkės teismas nevykdė Lietuvos apeliacinio teismo valios ir atsisakė išduoti vykdomąjį raštą galutiniam atsiskaitymui. 2006 m. lapkričio 28 d. Kauno apygardos teismas ir 2007 m. vasario 15 d. Lietuvos apeliacinis teismas laikė, kad pagal 2003 m. spalio 13 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis, galutinis atsiskaitymas pareiškėjui tikrai priklauso. Teismui atsisakius priimti naują ieškinį dėl atsiskaitymo priteisimo, neliko galimybės iš naujo teisme ginti savo teises ir prisiteisti priklausantį galutinį atsiskaitymą. Dėl teismų nuomonių skirtumo netenkama galutinio atsiskaitymo;

4) teismas neteisingai nustatė, kad pareiškėjas gera valia atsisakė savo ieškinio reikalavimų grąžinti jį į darbą ir apmokėti už visą priverstinės pravaikštos laiką. Tokių duomenų byloje Nr. 2-7505-475/2003 taip pat nėra. Teismas ignoruoja Kauno apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, kuriose nurodyta, jog naujo ieškinio nereikia, o pakanka išduoti vykdomąjį raštą. Aukštesniųjų teismų suformuotos praktikos nepaisymas yra teisės pažeidimas, ir tai padaryta atsisakant atnaujinti procesą;

5) nepagrįstas teismo teiginys, kad pareiškėjas konkrečiai nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, kokią aiškią teisės taikymo klaidą teismas padarė nagrinėdamas civilinę bylą Nr. 2-7505/2003 ir priimdamas procesinį sprendimą. Atsakymas į šį apylinkės teismo teiginį yra Kauno apygardos teismo 2007 m. lapkričio 28 d. nutartyje, kurioje nurodyta, kad „ieškovo teisių pažeidimą sudaro įstatymo nustatyta tvarka pareikštų, priimtų nagrinėti teisme, CPK nustatyta tvarka ieškovo neatsisakytų, tačiau, baigiant bylą taikos sutartimi, raštu neaptartų ir nekonkretizuotų materialinių reikalavimų neišsprendimas“;

6) CPK 368 str. 1 d. nustatytas terminas nepraleistas. Terminas nėra naikinamasis, jis skaičiuojamas nuo Kauno apygardos teismo 2007 m. lapkričio 28 d. nutarties priėmimo dienos;

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuoto asmens AB“Stumbras“ advokatas D. B. prašė atskirąjį skundą atmesti ir teismo nutartį palikti galioti bei apeliantui už akivaizdų piktnaudžiavimą procesu, t.y. nesant realių pagrindų ir suformuluoto apeliacijos dalyko (pagrindo), skirti 2 733,64 Lt baudą. Su atskiruoju skundu suinteresuoto asmens atstovas nesutiko dėl šių motyvų:

1) apeliantas atskirajame skunde nurodo tapačius reikalavimus bei teiginius, kurie išdėstyti jo prašyme atnaujinti procesą, todėl atsikirtimai į apelianto teiginius yra pateikti atsiliepime į prašymą atnaujinti procesą bei teismo posėdyje nagrinėjant prašymą dėl proceso atnaujinimo. Nėra jokių pagrindų procesui atnaujinti, pareiškėjo reikalavimai nepagrįsti;

2) pareiškėjas, kaltindamas teismus tariamai padarytomis klaidomis, remiasi CPK bei teisės principams prieštaraujančiais subjektyviais išvedžiojimais, kurie negali būti pagrindas naikinti teisėtą nutartį. Apeliantas nutarties nepagrįstumą bando ginčyti remdamasis Lietuvos apeliacinio teismo 2007-02-15 nutartimi (c.b.Nr. 2-97/2007) bei neteisėta pripažinta ir naikinta 2006-11-28 Kauno apygardos teismo nutartimi ir joje išdėstytomis nuostatomis;

3) šalių ginčas buvo galutinai išspręstas daugiau nei prieš trejus metus patvirtinus taikos sutartį. Apeliantas nepaiso CPK 18 str. nustatyto įsigaliojusio teismo sprendimo privalomumo ir neginčytinumo principo, visuotinio teisės principo, kad iš neteisės teisė nekyla, ir sąmoningai bei piktybiškai dirbtinai inicijuodamas procesą piktnaudžiauja teise. Šie veiksmai vertintini kaip sąmoningas piktnaudžiavimas teise bei procesu (CK 1.2 str.), todėl pareiškėjui skirtina trijų procentų nuo 91 121,41 Lt - 2 733,64 Lt bauda (CPK 95 str.);

Šalies argumentai

4) apeliantas klaidina teismą teigdamas, jog jis neatsisakė ieškinio reikalavimų civ. byloje 2-7505-475/2003. Toks teiginys iš esmės prieštarauja CPK normoms, kuriose įtvirtinta, kad taikos sutartimi šalys baigia bylą iš esmės ir joje išsprendžia tarpusavio atsiskaitymo klausimus;

5) apeliantas nepagrįstai teismo nutartį ginčija remdamasis 2007-11-28 Kauno apygardos teismo nutarties (c.b. Nr.2S-627-324/2007), kuria patvirtintas ankstesnio teismo sprendimo, neišaiškinti teismo nutarties ieškovo nurodomu būdu teisėtumas, nuostatomis. Šioje teismo nutartyje nurodyta, kad apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog teismo patvirtinta taikos sutartis jau įvykdyta. <...> Ieškovo nurodytas taikos sutarties aiškinimo būdas <...> neatitinka nei taikos sutarties sąlygų, nei prašomos išaiškinti teismo nutarties turinio. <...> Ieškovo pageidaujamo atsiskaitymo būdo šalys taikos sutartyje neaptarė. <...> Jokios civilinio proceso normose numatytos priemonės neleidžia išsamiai aiškinti taikos sutartyje neužfiksuotų, tačiau, anot pareiškėjo, iš materialinės teisės reikalavimų kylančių aplinkybių“;

6) apeliantas pažeidė CPK 306 str. 1 d. 3 p., nepateikė pagrįstų teisinių argumentų ar įrodymų, leidžiančių abejoti teismo nutarties pagrįstumu, nenurodė, kokias konkrečias procesinės teisės normas, reguliuojančias vykdomojo rašto išdavimą, pažeidė Kauno m. apylinkės teismas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Proceso atnaujinimas dėl užbaigtose civilinėse bylose priimtų įsiteisėjusių teismų sprendimų yra išimtinė civilinio proceso stadija, dėl to galiojančio Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnyje įtvirtinti išimtiniai atvejai, kuriuos įrodžius yra galimas proceso atnaujinimas užbaigtoje byloje ir, atnaujinus procesą, įsiteisėjusių teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje ne kartą išaiškinta, kad faktas, jog įstatymų leidėjas CPK 366 straipsnyje nustatė išsamų proceso atnaujinimo pagrindų sąrašą, leidžia teigti, kad šį institutą įstatymų leidėjas vertina kaip ekstraordinarų būdą peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Dėl to procesą galima atnaujinti tik nustačius bent vieną iš CPK 366 straipsnyje numatytų pagrindų. Pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas vertintinas bylos aplinkybių kontekste, siekiant išaiškinti, ar nurodytos aplinkybės leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo sprendimų (nutarčių) teisėtumu ir pagrįstumu. Be to, šis institutas privalo būti naudojamas atsižvelgiant ir į kitus proceso teisės principus: ekonomiškumą, koncentruotumą, protingumą ir pan. Proceso atnaujinimo institutas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 23 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-188/2005, 2006 m. gegužės 29 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-356/2006, 2008 m. sausio 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-57/2008).

Byloje pareiškėjas pateikė prašymus dėl proceso atnaujinimo remdamasis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktuose nurodytais proceso atnaujinimo pagrindais, t. y. kai naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, ir dėl aiškios teisės normos taikymo klaidos. Teismų teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje yra pripažįstama, kad pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas dėl bylos baigties.

DK 141 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka.

Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas J. Ž. kreipėsi į teismą dėl grąžinimo į darbą- laikydamas, jog darbdavys pareiškėją atleido be teisėto pagrindo. Be to, pareiškėjas prašė priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos bei priteisti atstovavimo išlaidas (b.l.2-4, 1t.). Todėl teismas tvirtindamas 2003-10-13 taikos sutartį, privalėjo atsižvelgti į DK 141 str. 1 dalies nuostatas ir aiškintis, ar pateikta teismui taikos sutartis atitinka nustatytus DK 35 str.1d. principus.

Byloje nėra duomenų, kad su darbuotoju visiškai atsiskaityta, jo atleidimo dieną – 2003m. rugsėjo 30d. (taikos sutarties 1p.,b.l.168,1t.) ar, kad ieškovas atsisakė išmokų priteisimo. Todėl negalima sutikti su AB“Stumbras“ atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvais, kad apeliantas klaidina teismą teigdamas, jog jis neatsisakė ieškinio reikalavimų civ. byloje 2-7505-475/2003. Duomenys, nurodyti 2003m. gegužės 22 pažymoje Nr. 679 (1t.,b.l.104) apie atsiskaitymą su pareiškėju, patvirtina, kad pareiškėjui buvo išmokėta atostogų kompensaciją už 26 kalendorines dienas, -12 051,31 Lt., išeitinė išmoka keturių vid. mėn darbo užmokesčio dydžių - 56 151,17 Lt., iš viso sumokėta 45 026,20 Lt., išmokų sumos atitinka 2003-04-03 įsakymą Nr. K-28 dėl pareiškėjo atleidimo iš darbo nuo 2003-04-03 (b.l.15,1t.). Remiantis taikos sutartimi, pareiškėjas atleistas iš darbo šalių susitarimu DK 125 str. pagrindu ne nuo 2003-04-03, o nuo 2003-09-30. Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas iki taikos sutarties patvirtinimo privalėjo aiškinti šalių susitarimą dėl darbo užmokesčio išmokų priteisimo, dėl pareiškėjo teisės gauti išmokas už priverstinę pravaikštą atsižvelgiant į darbo sutarties nutraukimo pagrindą ir atleidimo iš darbo datą. Iš darbo teisinių santykių kylančiose bylose teismui įstatymo skirtas aktyvus vaidmuo ir jis gali peržengti rungimosi principo leidžiamas ribas nepaisydamas to, prašo ieškovas (darbuotojas) ar ne. Kaip matyti iš esančios byloje teismo 2003 spalio 13d. nutarties (1t.,b.l.170-171), byla nutraukta patvirtinus taikos sutartį. Taikos sutartis pagal CK šeštosios knygos IV dalį yra viena iš sutarčių rūšių, taigi jai taikomos CK šeštosios knygos I dalies normos, reglamentuojančios bendruosius prievolių teisės klausimus (CK 6.154 straipsnio 3 dalis). Šalims sudarius taikos sutartį ir teismui ją patvirtinus, byla teismo nutartimi nutraukiama (CPK 293 straipsnio 3 dalis). Ta pačia nutartimi patvirtinama šalių sudaryta taikos sutartis. Pirmosios instancijos teismas tvirtindamas sutartį neatsižvelgė į tai, kad šalių sudaryta taikos sutartis teismo gali būti nepatvirtinta, jei jos sudarymas savo esme prieštarautų imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Taikos sutarties antrame punkte nurodyta, kad SPAB ,,Stumbras“ įsipareigoja atlikti visus su J. Ž. atleidimo datos ir pagrindo pasikeitimu susijusius teisės aktuose numatytus veiksmus (1t.,b.l.168). Šalys skirtingai aiškina SPAB „Stumbras“ įsipareigojimus ginčo taikos sutartyje. Pareiškėjas tvirtina, kad SPAB ,,Stumbras“ įsipareigojo su pareiškėju visiškai atsiskaityti (DK 141 str.), ir tai pažymėta sutarties antrame punkte raidėmis ,,kt“. SPAB ,,Stumbras“ atstovė paaiškino, kad sutarties antrame punkte raidėmis ,,kt“ pažymėti kiti įsipareigojimai visiškai nesusiję su darbo užmokesčio išmokėjimu ieškovui. Tokiu būdu sprendžiama, kad šalys susitarė taikos sutartyje dėl dalykų (SPAB ,,Stumbras“ įsipareigojimų sutarties 2 p.), kurie nebuvo aiškiai ir nedviprasmiškai aptarti sutartyje (1t.,b.l.170-171). Todėl negalima sutikti su AB“Stumbras“ atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvais, kad šalių ginčas buvo išspręstas daugiau nei prieš trejus metus patvirtinus taikos sutartį.

Kolegija sutinka su apelianto išvada, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 9 punktuose nurodytais pagrindais procesas byloje atnaujintinas, kadangi padaryta teisės normos taikymo klaida yra ne tik akivaizdi, bet ir esminė, daranti nutartį neteisėtą. Todėl negalima sutikti su AB“Stumbras“ atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvais, kad apeliantui už akivaizdų piktnaudžiavimą procesu, t.y. nesant realiems pagrindams ir nesuformuluojant apeliacijos dalyko (pagrindo), skirtina 2 733,64 Lt. bauda.

Prašymas atnaujinti procesą šioje byloje galėjo būti pateiktas CPK 368 str.2d. pagrindu, kadangi nuo nutarties įsiteisėjimo dienos (2003-10-20) iki prašymo 2008-02-12 registracijos (Nr.02293) teisme nepraėjo daugiau kaip penkeri metai (3 t., b. l. 3-5). Todėl pirmosios instancijos teismas be pagrindo konstatavo procesinio termino praleidimą.

Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo pirmosios instancijos teismo nutartimi atmestas nepagrįstai, todėl nutartis naikintina, klausimas spręstinas iš esmės (CPK 337 str.1d.2p.). Procesas civilinėje byloje atnaujintinas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 9 punktuose nurodytu pagrindu. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, civilinė byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui CPK 370 str. 4 d. tvarka.

. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 336-339 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 12 d. nutartį panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės, atnaujinti procesą civilinėje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 9 punktuose nurodytu pagrindu, perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti pakartotinai.

Kolegijos pirmininkė Galina BlaževičKolegijos teisėjai Jolita CirulienėRaimondas Buzelis