- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-14
- Bylos Nr.
- 2A-45-153/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-02523-2012-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Žibas (pirm.), Gintautas Koriaginas, Galina Blaževič (pran.)
- Atsakovas
- UAB „Norvegijos kontaktai“
- Trečiasis asmuo
- UAB „Dainarita“
- Ieškovas
- V. P., J. P.
Įžanginė dalis
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič (pranešėja), Gintauto Koriagino, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB „Norvegijos kontaktai“ ir trečiojo asmens UAB „Dainarita“ apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1499-752/2013 pagal ieškovų V. P. ir J. P. ieškinį atsakovei UAB „Norvegijos kontaktai“, trečiasis asmuo UAB „Dainarita“, dėl nuostolių, turėtų dėl įsigyto nekilnojamojo turto defektų nustatymo bei šalinimo, atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ginčas byloje kilo dėl pirkimo–pardavimo sutartimi parduoto nekilnojamojo daikto trūkumų ir pirkėjų išlaidų šių trūkumų šalinimui atlyginimo.
Ieškovai prašė priteisti iš atsakovės UAB „Norvegijos kontaktai“ 19322,07 Lt nuostolių atlyginimą nustatytiems nekilnojamojo turto defektams pašalinti, 847 Lt išlaidas, turėtas žalai nustatyti ir įvertinti atliekant ekspertizę, t. y. iš viso 20169,07 Lt nuostolių atlyginimą; 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2011 m. birželio 1 d. pasirašė pirkimo–pardavimo sutartį su atsakove, pagal kurią bendrąja jungtine nuosavybės teise nupirko iš atsakovės 464/928 dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), ), esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), , bei butą / patalpą-butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),), esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), . Butas buvo nebaigtame statyti pastate lA2b, baigtumas – 76 proc. Pradėjus buto vidaus apdailos darbus, ieškovai buvo statybos specialistų įspėti apie galimus I a. perdangos monolitinio ruožo trūkumus. 2011 m. liepos 26 d. VšĮ Kauno regiono statybos konsultavimo ir audito centras, atlikęs dalinę buto konstrukcijų ekspertizę, ekspertizės akte Nr. 11-108 konstatavo, jog gyvenamojo namo, kuriame yra butas, I a. perdanga įrengta nesilaikant statybos techninio reglamento STR 2.05.04:2003 „Poveikiai ir apkrovos“ reikalavimų, monolitinį ruožą būtina ardyti prieš tai išardžius dalį II a. pertvarų, kurios jau nutinkuotas bei įrengta elektros instaliacija; siena tarp butų įrengta nesilaikant techninio projekto reikalavimų – vietoj pilnavidurių plytų mūro siena įrengta iš keramzitbetonio blokelių; sienoje padaryta anga židiniui netinkama, būtina židiniui įrengti naują kaminą; vienos ventiliacijos angos, pažymėtos projekte, išvis nėra, neišspręstas patalpos vėdinimo klausimas. Už ekspertizę buvo sumokėta 847 Lt. Apie tai ieškovai informavo atsakovę, tačiau jokių priemonių atsakovė nesiėmė. Todėl ieškovų pakviestas specialistas minėtos ekspertizės akto pagrindu 2011 m. rugsėjo 26 d. surašė defektinį aktą Nr. 01/2011/09/26 bei prie jo pridėjo detalią lokalinę sąmatą, pagal kurią nustatytų trūkumų šalinimas bei su tuo susijusių darbų atlikimas įvertintas 19 322,07 Lt su PVM. Kadangi ieškovams buvo perduotas nekilnojamasis turtas (butas) su paslėptais trūkumais, nors atsakovė sutartimi garantavo, jog jokių paslėptų trūkumų nėra, ieškovų reikalavimas atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl parduoto nekilnojamojo daikto (buto) defektų šalinimo, yra visiškai teisėtas ir pagrįstas dokumentais.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. kovo 23 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovams iš atsakovės UAB „Norvegijos kontaktai“ 18441,53 Lt nekilnojamojo turto trūkumų nustatymo ir šalinimo išlaidas, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistinos sumos (18441,53 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-03-01) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 551 Lt žyminį mokestį; priteisė trečiajam asmeniui UAB „Dainarita“ iš ieškovų solidariai 360 Lt advokato pagalbos išlaidas; priteisė valstybei iš atsakovės UAB „Norvegijos kontaktai“ ir trečiojo asmens UAB „Dainarita“ po 24,72 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas nurodė, kad ieškovai 2011 m. birželio 1 d. pirkimo–pardavimo sutartimi (toliau – Sutartis) iš atsakovės UAB „Norvegijos kontaktai“ bendrąja jungtine nuosavybės teise nusipirko 464/928 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini),, bei šiame žemės sklype esantį butą (toliau – Butas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, esančius Kaune, (duomenys neskelbtini), . Ieškovams įsigijus neįrengtą (76 proc. baigtumo) butą ir rengiantis pradėti buto apdailos darbus, jie sužinojo apie galimus I a. perdangos monolitinio ruožo trūkumus. Atsakovės direktoriui pasiūlius visas pretenzijas išdėstyti raštu, ieškovai kreipėsi į VŠĮ Kauno regiono statybos konsultavimo ir audito centrą dėl buto konstrukcijų dalinės ekspertizės. Statinio dalinės ekspertizės akte Nr. 11-108 nurodyta, kad atlikus skaičiavimus apkrovai į esamas PK 72 plokštes, nustatyta, kad monolitinio ruožo apkrova į esamas plokštes netenkina statybos techninio reglamento STR 2.05.04:2003 „Poveikiai ir apkrovos“ reikalavimų. Todėl padaryta išvada, kad monolitinį ruožą būtina ardyti, prieš tai išardžius dalį II a. pertvarų, kurios jau nutinkuotas ir jose įrengta elektros instaliacija. Taip pat nurodyta, kad pagal dvibučio gyvenamojo namo techninį projektą (projekto vadovas N. V.), siena tarp butų turėjo būti įrengta pilnavidurių plytų mūro, 38 cm storio (I a. sąramų planas), tačiau ji įrengta iš keramzitbetonio blokelių, toje sienoje palikta anga židiniui netinka, būtina įrengti židiniui naują kaminą. Taip pat projekto I a. sąramų plane pažymėtos ventiliacijos angos išvis nėra, neišspręstas bendros patalpos – 38,23 kv. m vėdinimo klausimas. Ekspertizės akte padaryta išvada, kad gyvenamojo namo, esančio Kaune, , (duomenys neskelbtini), I a. perdangos monolitinis ruožas neatitinka statybos techninio reglamento STR 2.05.04:2003 „Poveikiai ir apkrovos“ bei STR 2.01.01(l):2005 Esminiai statinio reikalavimai. „Mechaninis patvarumas ir pastovumas“ reikalavimų. II a. pertvarų ardymas bei jų atstatymas, naujo perdangos monolitinio ruožo, židinio dūmtraukio įrengimo preliminari kaina 13453,28 Lt. Už atliktą ekspertizę 2011-07-27 išrašyta 847 Lt PVM sąskaita faktūra (b. l. 35). Statybos techninės priežiūros vadovo kvalifikaciją turintis A. A. sudarė lokalinę sąmatą, ir pagal jo atliktus paskaičiavimus, nustatytų trūkumų šalinimas bei su tuo susijusių darbų atlikimas įvertintas 19 322,07 Lt su PVM (b. l. 36–39). 2011 m. rugpjūčio 28 d. ieškovai per advokatą su pretenzija kreipėsi į UAB „Norvegijos kontaktai“, informuodami apie VšĮ Kauno regiono statybos konsultavimo ir audito centro atliktą dalinę buto konstrukcijų ekspertizę ir nustatytus statybos darbų trūkumus, taip pat apie defektų pašalinimui reikalingų išlaidų dydį, pateikė lokalinę sąmatą bei PVM sąskaitos faktūros už ekspertizės atlikimą kopijas. 2011-10-26 raštu ieškovų advokatė pateikė 2011-07-26 Ekspertizės akto kopiją bei 2011-09-26 defektinio akto Nr. 01/2011/09/26 kopijas bei paprašė kuo greičiau padengti jau turėtas bei defektų šalinimui reikalingas išlaidas – 20169,07 Lt (b. l. 42). Visi defektų šalinimo darbai atlikti UAB „Tekanas“, darbų vertė 20876,96 Lt (Atliktų darbų aktas, (b. l. 172–173).
Pagal šalių susirašinėjimą, teismas darė išvadą, kad ieškovai įvykdė pareigą per protingą terminą pranešti pardavėjui apie netinkamą pirkimo–pardavimo sutarties įvykdymą, t. y. apie nustatytus parduoto nekilnojamojo daikto trūkumus, todėl turi teisę remtis daikto kokybės neatitikimu (CK 6.348 straipsnio 1 dalis, 6.327 straipsnio 5 dalis). Teismas sprendė, kad atsakovė turėjo pakankamai laiko įsitikinti ieškovų pretenzijų pagrįstumu, o kadangi atsakovė jokių veiksmų nesiėmė, ieškovai padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovė nepripažįsta savo kaltės dėl parduoto daikto trūkumų ir patirtos žalos atlyginti neketina ir pranešė atsakovei apie savo apsisprendimą ginti pažeistas teises teisme.
Dėl ieškinio senaties. Ieškiniams dėl parduotų daiktų trūkumų taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Kadangi ieškovai suprato, kad atsakovė žalos atlyginti neketina, 2011-11-15 gavę atsakymą, su ieškiniu į teismą kreipėsi 2012-02-22, todėl teismo vertinimu, ieškinio senaties termino ieškovai nepraleido. Statybos darbų trūkumai, jų mastas ir preliminarus išlaidų defektams šalinti dydis paaiškėjo tik atlikus ekspertizę, todėl iki ekspertizės atlikimo ieškovai negalėjo reikalauti šių išlaidų atlyginimo, o atsakovė – atsisakyti juos apmokėti. Todėl ieškovams negalėjo būti žinoma, kad atsakovė nevykdys jų reikalavimo.
Dėl pardavėjo atsakomybės. Teismas, įvertinęs atsakovo atstovo paaiškinimus, kitus įrodymus – projektuotojo N. V. 2010 metais parengtu dvibučio gyvenamojo namo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), techninį projektą, kurio pagrindu 2010-09-14 išduotas statybos leidimas Nr. LNS-21-100913-00946, 2011-04-20 Atliktų darbų perdavimo aktą, pagal kurį rangovas (UAB „Dainarita“) perdavė užsakovui (UAB „Norvegijos kontaktai“) iš rangovo medžiagų ir jo rizika pagal projektinę dokumentaciją pastatytą nebaigtą statyti pastatą (projektinė dokumentacija – projektuotojo N. V. parengtas techninis projektas (komplekso Nr. 10/08-TP-06), sprendė, kad kilus šalių ginčui dėl netinkamai įrengto perdengimo monolitinio ruožo, trečiojo asmens UAB „Dainarita“, kuri atliko statybos darbus, pateiktas kitoks nei projekte pirmo aukšto perdangos planas (kur nurodytas kitoks perdangos plokščių stiprumas – PK 72-15-8 ir PK 72-12-8), taip pat pateiktas papildomas (nepatvirtintas su techniniu projektu) perdangos planas – kolona ir jos brėžinys (b. l. 165–168), yra vėlesni, ir atliekant statybos darbus UAB „Dainarita“ šiais naujais brėžiniais ir sprendiniais negalėjo vadovautis. Teismas pažymėjo, kad kilus abejonėms, ar pirmo aukšto perdanga įrengta iš kitokio stiprumo plokščių, nei nurodyta patvirtintame projekte, ir dėl to ieškovų pateiktas statinio dalinės ekspertizės aktas galimai paremtas klaidingais duomenimis ir skaičiavimais, šioms aplinkybėms nustatyti atsakovės atstovas neprašė skirti statybos teismo ekspertizės. Teismas sprendė, kad atsakovė nepaneigė ieškovų nurodyto jiems parduoto daikto – gyvenamojo namo perdangos trūkumų buvimo, ir kitų ieškovų nurodytų eksperto nustatytų trūkumų – neįrengtos ventiliacijos angos, dėl kurios nėra išspręstas svetainės vėdinimo klausimas, taip pat kad sienoje, sumūrytoje iš keramzitinių blokelių (o ne kaip nurodyta projekte – iš pilnavidurių plytų), palikta anga židiniui netinka, todėl būtina įrengti naują kaminą. Kadangi ventiliacijos ir židinio dūmų kanalo angos pagal projektą turėjo būti išmūrytos atliekant mūro darbus, teismas atmetė atsakovės atstovo argumentus, kad svetainės vėdinimo klausimas ir židinio angos įrengimas nebuvo būtinas iki namo pardavimo ieškovams ir kad šiuos darbus ieškovai galėjo atlikti patys. Kadangi tiek perdangos, tiek sienų viduje esančių angų netinkamas įrengimas yra paslėpti darbai, kurie ne statybos srities specialistui nėra akivaizdūs ir lengvai suprantami, teismas vertino, kad ieškovai įrodė, jog jiems parduotas butas turėjo jų nurodytus paslėptus trūkumus. Atsakovei neįrodžius aplinkybių, šalinančių jos atsakomybę dėl ieškovams perduoto netinkamos kokybės daikto (CK 6.334 str. 1 d. 3 p., CPK 176–178 str., 185 str.), ir paaiškėjus, jog atlikti statybos darbai neatitinka statybos techninių reikalavimų, nepriklausomai nuo to, kad ieškovai pirko nebaigtos statybos butą, teismas sprendė, jog ieškovai turi teisę reikalauti, kad atsakovė kompensuotų ginčo statinio trūkumų pašalinimo išlaidas.
Dėl nekilnojamojo daikto trūkumų šalinimo išlaidų ir jų dydžio. Nuostolių dydį ieškovai grindė specialisto A. A., turinčio teisę eiti ypatingo statinio techninės priežiūros vadovo pareigas (nustatyti statybos darbų kainą teisė nenurodyta), sudaryta lokaline sąmata, pagal kurią bendra defektų šalinimo darbų kaina – 19322,07 Lt (b. l. 38–39). Visi defektų šalinimo darbai atlikti UAB „Tekanas“ iki 2011-12-15, t. y. iki ieškinio padavimo teismui dienos, darbų reali bendra vertė 20876,96 Lt (Atliktų darbų aktas, (b. l. 172–173), abipusiu susitarimu mokėjimas yra atidėtas, liudytojas D. K. yra pasirašęs vekselį. Teismo vertinimu, apmokėjimas už atliktus defektų šalinimo darbus nėra esminis sprendžiant nuostolių atlyginimo klausimą, nes įstatyme nenumatyta, kad atlyginamos tik jau turėtos išlaidos (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kadangi tiek pagal specialisto A. A. sudarytą lokalinę darbų sąmatą, tiek pagal UAB „Tekanas“ Atliktų darbų aktą, į atliktų darbų vertę buvo įskaičiuoti ir lubų glaistymo (565,99 Lt) bei lubų ir sienų dažymo darbai (1161,55 Lt), kurie prieš šalinant nustatytus defektus dar nebuvo atlikti ir jų atlikti iš naujo nereikėjo, šių darbų kaina (1727,54 Lt) išminusuotina iš ieškovų prašomos priteisti sumos ir ieškovams priteistos 17594,53 Lt (19322,07 Lt – 1727,54 Lt) nuostolių atlyginimo išlaidos, taip pat 847 Lt už ekspertizės nekilnojamojo daikto trūkumams nustatyti atlikimą, iš viso 18441,53 Lt.
Iš dalies (91 proc.) patenkinęs ieškinį, teismas atitinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Norvegijos kontaktai“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013-03-27 sprendimo dalį, kuria tenkintas ieškinys, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovų atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė taip pat prašo nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka, nes mano, kad iki teismo posėdžio bus užbaigta kitoje civilinėje byloje teismo paskirta ekspertizė, kuri atsakys, ar ieškovams priklausančio namo monolitinė perdanga atitinka teisės aktų reikalavimus, kurios išvadas atsakovė galėtų pateikti šioje byloje.
Nurodo, kad skundžiamas teismo sprendimas yra naikintinas dėl šių argumentų:
1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad buvo pažeistos pirkimo–pardavimo sutarties sąlygos dėl kokybės reikalavimų, kadangi atitinkamos aplinkybės nebuvo įrodytos. Ieškovai įrodinėjo, kad atsakovė pažeidė pirkimo–pardavimo sutartį, kadangi perdavė ieškovams netinkamos kokybės namo dalį.
Dėl I a. monolitinės perdangos, įrengtos tarp monolitinių plokščių. Apeliantės nuomone, teismas, tenkindamas ieškinį, turėjo konstatuoti, kad pirmo aukšto monolitinė perdanga buvo padaryta netinkamai, taip pat nurodyti įrodymus, kuriais remdamasis teismas šią aplinkybę konstatavo. Nors teismas nurodė įvairius argumentus, tačiau aukščiau minėtos išvados nenurodė. Trečiasis asmuo pateikė ne tik projektinius planus, kuriuos, atsakovės nuomone, teismas pagrįstai atmetė, bet ir atitinkamus sertifikatus, deklaracijas bei plokščių įsigijimo dokumentus, dėl kurių teismas visiškai nepasisakė. Apeliantės nuomone, tik šie įrodymai patvirtina, kokios plokštės buvo sudėtos faktiškai. Kadangi visus gautus dokumentus atsakovė perdavė ieškovams kartu su pirkimo–pardavimo sutartimi, teismas nepagrįstai sprendime nurodo, kad atsakovė nekėlė klausimo, kodėl atitinkami dokumentai nebuvo jai pateikti anksčiau, nors pagal atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktą turėjo būti perduoti iki 2011-05-09. Dėl šių priežasčių teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovės monolitinės perdangos trūkumų šalinimo išlaidas.
Dėl kitų trūkumų. Mano, kad teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad namo sienai buvus įrengtai iš keramzitbetonio blokelių, o ne iš pilnavidurių plytų mūro, taip pat angai židiniui esant įrengtai netinkamai ir kad neįrengta projekto I a. sąramų plane pažymėta ventiliacijos anga, buvo pažeista tarp šalių sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis. Net ir konstatavus tai, ieškovai nepateikė nei vieno įrodymo, patvirtinančio, kad jie dėl to patyrė kažkokias išlaidas (statė nepastatytą kaminą, permūrijo sieną, įrengė neįrengtą plane pažymėtą ventiliacijos angą), jokios išlaidos ieškovams negalėjo būti priteistos, nes jų nebuvo. Nesant įrodymų dėl žalos dydžio, nespręstina, ar dėl atitinkamų pažeidimų tenkintinas ieškinys.
2. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovai įrodė trūkumų pašalinimą ir jų dydį. Teismas, konstatuodamas nuostolių dydį, neatsižvelgė nei į vieną atsakovės ar trečiojo asmens argumentą. Apeliantės nuomone, teismas, spręsdamas apie turėtų išlaidų dydį, negalėjo vadovautis UAB „Tekanas“ pateiktais dokumentais, nes ieškovų iškviestas liudytojas D. K. patvirtino, kad dalį nurodytų darbų atliko kiti asmenys, t. y. akte nurodyti duomenys neatitinka tikrovės, be to, UAB „Tekanas“ darbų nėra apskaičiusi apskaitoje.
Nurodo, kad teismas pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias taisykles, dėl ko neteisingai išsprendė bylą, priėmė nevisiškai motyvuotą sprendimą.
Panaikinti 2013 m. kovo 27 d. Kauno apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2- 1499-752/2013 dalį dėl motyvų ir pašalinti iš teismo sprendimo šiuos motyvus:
„teismas sprendžia, kad kilus šalių ginčui dėl netinkamai įrengto perdengimo monolitinio ruožo, trečiojo asmens pateiktas kitoks nei projekte pirmo aukšto perdangos planas (kur nurodytas kitoks perdangos plokščių stiprumas - PK 72-15-8 ir PK 72-12-8), taip pat pateiktas papildomas (nepatvirtintas su techniniu projektu) perdangos planas - kolona ir jos brėžinys (b. l. 165–168), yra vėlesni. Trečiojo asmens poziciją, kad jie suprojektuoti tuo pačiu metu kaip ir patvirtiname projekte esantys brėžiniai, nepagrįsti, nes šių planų nėra Kauno miesto savivaldybės administracijos urbanistikos ir architektūros skyriaus teismui pateiktoje Techninio projekto archyvinėje byloje Nr. 27216 (projektuotojo N. V. parengtas techninis projektas komplekso Nr. 10/08-TP-06), (b. l. 157, Žr. Projekto archyvinė byla).“ Su šia išvada susiję ir kiti teismo sprendimo motyvai.
„Tačiau projekto 6 dalyje „Statinio konfigūracijos“ pateikti pamatų, pirmo, antro aukštų planai, namo pjūvis, pirmo aukšto perdangos planas, gegnių išdėstymo planas“ detalė A-A (projekto 86–94 lapas). Kaip matyti, tai tie patys brėžiniai, kurie buvo pateikti gyvenamojo namo konstrukcijų dalinę ekspertizę atlikusiam ekspertui V. L. (b. l. 29–33, Projekto 89–93). Pagal projekte pateiktą statinio konstrukcijos pirmo aukšto perdangos planą matyti, kad perdengimas laiptinės dalyje išspręstas kitaip, nei aprašyta projekto bendroje dalyje – toje vietoje gelžbetoninė perdengimo plokštė nenumatyta, tačiau detalizuotas perdengimui naudojamų gelžbetoninių plokščių kiekis, jų stiprumas (projekto 92 1.).
Kad šie brėžiniai yra vėlesni, matyti ir iš byloje pateikto 2011 -04-20 Atliktų darbų perdavimo akto, pagal kurį rangovas (UAB „Dainarita“) perdavė užsakovui (UAB „Norvegijos kontaktai) iš rangovo medžiagų ir jo rizika pagal projektinę dokumentaciją pastatytą nebaigtą statyti pastatą, kur projektinė dokumentacija reiškia prie šio Akto kaip priedas Nr. 2 pridedamą projektuotojo N. V. parengtą technini projektą (komplekso Nr. 10/08-TP-06) Trečiasis asmuo (Rangovas) taip pat nurodė, kad pastato statybos darbus atliko vadovaudamasis būtent šiuo planu (projektine dokumentacija) (b. l. 120).
Vadinasi, atlikdamas statybos darbus UAB „Dainarita“ šiais naujais brėžiniais ir sprendiniais negalėjo vadovautis.
Kad atlikdama statybos darbus trečiasis asmuo UAB „Dainarita“ neturėjo minėto perdangos ir kolonos plano, teismas sprendžia ir iš to, kad pagal UAB „Statybų auditas“ parengtą trečiojo asmens atliktų darbų sąmatą su detalizacija matyti, jog iki darbų perdavimo atsakovei monolitinė perdanga jau buvo padaryta, kai jokių duomenų apie kolonos ar jos pamato įrengimą nėra, nors pagal projekte numatytą darbų eigą, taip pat pagal objektinę sąmatą, visi pamatų įrengimo ir mūrijimo darbai jau buvo atlikti (b. l. 122, 128).
Teismas vertina ir liudytojo N. V. teisme duotus parodymus bei jo raštišką atsakymą į trečiojo asmens atstovės užklausimą, kad jau vykdant statybą buvo gautas UAB „Dainarita“ paklausimas dėl I aukšto monolitinio perdangos ruožo įrengimo detalizavimo. Atsakant į minėtą paklausimą, trečiojo asmens prašymu buvo parengtas I a. monolitinės perdangos ruožo įrengimo darbo brėžinys, kuris perduotas UAB „Dainarita“ direktoriui, pasiūlytas sprendinys monolitinį perdangos ruožą tvirtinti kolona, kuri atlaikytų monolitinio ruožo perduodamas apkrovas (b. l. 147).
Tačiau, kaip nustatyta, pastato statybai buvo išduotas leidimas pagal jau minėtą patvirtintą planą ir jame esančius brėžinius.
Be to, iš jau aptartų įrodymų matyti, kad trečiasis asmuo šiuo projektuotojo pasiūlymu nepasinaudojo, monolitinę perdangą įrengė be sutvirtinimo kolona.“
Priteisti trečiojo asmens naudai iš pralaimėjusios bylą šalies 3000 litų išlaidas, turėtas pirmosios instancijos teisme, ir 1500 litų už apeliacinio skundo parengimą.
Nurodo, kad Kauno apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės UAB „Norvegijos kontaktai“ ieškinį atsakovei UAB „Dainarita“ dėl 231 864,84 Lt priteisimo dėl neva netinkamai atliktų darbų gyvenamuose namuose Kaune, (duomenys neskelbtini) g. 19, 21, 23, 25, 27, 29, todėl šioje nagrinėjamoje byloje atsakovė sau naudingas aplinkybes, kuriomis įrodinėja ieškinį Kauno apygardos teisme, pripažino, o kitų ne, tačiau teismas į tai neatsižvelgė ir įrodymus vertino aiškiai netinkamai. Apeliantės nuomone, teismas išėjo iš ieškinio reikalavimo ribų ir tyrė aplinkybes, kurių neturėjo tirti. Šioje byloje ginčo dalykas galėjo būti tik ieškovų ir atsakovės sutartiniai santykiai, kylantys iš 2011-06-01 pirkimo–pardavimo sutarties (b. l. 8–16), tačiau teismas tyrė ir nagrinėjo Kauno apygardos teisme pareikštą atsakovės UAB „Norvegijos kontaktai“ ieškinį UAB „Dainarita“ ir aiškinosi šių asmenų susitarimus, todėl teismo išvados, kad UAB „Dainarita“ atliko darbus ne pagal projektą ar sutartį, yra visiškai nepagrįstos (teismo argumentai padaryti netinkamai aiškinant ir taikant Statybos įstatymo nuostatas, STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ nuostatas, netinkamai aiškinant techninio projekto ir darbo projekto sąvokas) ir šioje byloje negalimos, nes tai yra ne šios bylos dalykas. Nurodo, kad teismas neįvertino aplinkybės, kad pirkėjai neperregistravo leidimo statinį įsigijusio asmens vardu ir tęsė darbus toliau, nors pirkimo–pardavimo sutarties 2.4 punkte nurodyta, kad „asmeniui, įsigijusiam nebaigtą statyti, rekonstruoti ar kapitališkai remontuoti statinį, visos statytojo, gavusio statybos leidimą prievolės ir teisės pereina tik po to, kai šis leidimas perregistruojamas statinį įsigijusio asmens vardu.“ Taip pat, apeliantės nuomone, teismo išvada, kad kolonos įrengimas yra negalimas atlikus monolitinio ruožo įrengimo darbus, yra nepagrįsta. Pažymi, kad Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje dėl šio klausimo yra paskirta statybinė ekspertizė. Taip pat nurodo, kad ieškovai praleido senaties terminą savo reikalavimams reikšti, nes pretenzijas atsakovei pradėjo reikšti netgi iki 2011 m. liepos 26 d. išvadų parengimo, jų pretenzijos nebuvo patenkintos, todėl nuo šių pretenzijų pateikimo prasidėjo kreipimosi į teismą su ieškiniu senaties termino eiga, nes nuo tada ieškovams tapo žinoma, kad reikalavimų dėl pažeistų jų teisių atsakovė nevykdys. Mano, kad teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir pažeidė įrodymų vertinimo taisykles: 1. ieškovai ieškinį įrodinėjo 2011 m. liepos 26 d. VšĮ „Kauno regiono statybos konsultavimo ir audito centro atliktu daliniu Buto konstrukcijų ekspertizės aktu Nr. 11-108, tačiau teismas neįvertino šį aktą surašiusio specialisto V. L. parodymų teisme ir jo rašto, kuriais jis atsisakė savo duotų išvadų dėl perdangos netinkamumo, o specialistui atsisakius savo išvados, byloje nebeliko jokių įrodymų, kurie patvirtintų ieškinyje nurodytas aplinkybes; 2. byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad perdanga yra pertvarkyta, ir to patikrinti neįmanoma, nes padaryta perdangos apdaila, taip pat UAB „Tekana“ nėra išrašiusi jokios sąskaitos ieškovams už atliktus darbus, teismas, įvertinęs tik liudytojo D. K. parodymus, kad jis (ne ieškovai) yra pasirašęs vekselį, sprendė apie ieškovų turėtas išlaidas. Taip pat teismas nepagrįstai nurodė, kad trečiasis asmuo prašė priteisti 4000 Lt išlaidas. Byloje pateikti dokumentai patvirtina faktą, kad buvo prašyta priteisti 3000 Lt bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo parengimą ir atstovavimą teisme. Papildomai 1000 litų buvo sumokėti už atstovavimą Kauno apygardos teisme. Apeliantės nuomone, šios išlaidos turėjo būti priteistos proporcingai iš ieškovų ir atsakovės, todėl šioje byloje sprendimas keistinas.
Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Dainarita“ prašo apeliacinį skundą patenkinti.
Atsiliepimu į trečiojo asmens UAB „Dainarita“ apeliacinį skundą atsakovė UAB „Norvegijos kontaktai“ prašo atmesti UAB „Dainarita“ apeliacinį skundą kaip nepagrįstą. Nurodo, kad nesutinka su apeliacinio skundo dalimi, kuria prašoma pašalinti konkrečius skunde nurodytus motyvus iš sprendimo ir kuria prašoma trečiajam asmeniui priteisti iš atsakovės 3000 Lt išlaidas, turėtas pirmosios instancijos teisme, ir 1500 Lt už apeliacinio skundo surašymą.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teisme nenustatyta absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis).
Atsakovė pateikė prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, nurodydama, kad norėtų pateikti kitoje civilinėje byloje teismo paskirtos ekspertizės, kuria bus atsakyta, ar ieškovams priklausančio namo monolitinė perdanga atitinka teisės aktų reikalavimus, išvadas. Atsakovės prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkintinas. CPK 321 straipsnio 1 dalis numato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas (CPK 322 straipsnis). Pažymėtina, kad šalys dalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, davė savo paaiškinimus ir teikė įrodymus dėl visų bylos aplinkybių. Taigi teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo pripažinti, jog žodinis nagrinėjimas yra būtinas.
Apeliaciniai skundai grindžiami aplinkybėmis, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir įvertino byloje surinktus įrodymus, aiškino ir taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
Pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės (patikėjimo) teise, o šis – priimti daiktą ir sumokėti už jį nustatytą kainą (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Jeigu parduotas daiktas neatitinka jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų, pirkėjas gali ginti savo pažeistas teises CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais (specialiaisiais) ir bendraisiais teisių gynimo būdais, pvz., reikalauti atlyginti nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2010 ir kt.). Nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarties atveju CK 6.334 straipsnio taisyklės taikomos su išimtimi – pirkėjas neturi teisės reikalauti netinkamos kokybės daiktą pakeisti tinkamu (CK 6.399 straipsnis). CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta pirkėjo teisė reikalauti, kad pardavėjas atlygintų pirkėjo išlaidas daikto trūkumams ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti. Šiuo pagrindu reikšdamas ieškinį pirkėjas turi nurodyti parduoto daikto trūkumą, pagrįsti (nesant kokybės garantijos termino), kad jis atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 straipsnio 1 dalis), taip pat turėtas išlaidas daikto trūkumams pašalinti. Atitinkamai pardavėjui, siekiančiam paneigti savo atsakomybę dėl netinkamos daikto kokybės, tenka pareiga įrodyti esant vieną iš jo atsakomybę (CK 6.327 straipsnio 2, 4, 5 dalys, 6.333 straipsnio 2 dalis) šalinančių pagrindų.
Pagal bylos duomenis nustatyta, kad ieškovai 2011-06-01pirkimo–pardavimo sutartimi (toliau – Sutartis) įsigijo iš atsakovės 464/928 dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris yra nebaigtame statyti pastate 1A2b, baigtumas 76 proc., esančius Kaune, (duomenys neskelbtini)). Sutarties punktuose įtvirtinta, kad pardavėjas perduoda pirkėjams nebaigto statyti buto projektą, statybos leidimą, projektinę, techninę dokumentaciją bei kitus dokumentus (2.4 punktas), kad pirkėjai turėjo galimybę susipažinti ir tinkamai susipažino su turto technine būkle, kokybe, paskirtimi, galimybe naudoti nupirktą turtą pagal paskirtį, dėl jo jokių pretenzijų neturi ir ateityje jų nereikš (6.5 punktas), taip pat kad pardavėjas garantuoja, kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų turto trūkumų, kad pardavėjas atsako už trūkumus, jeigu neįrodo, jog šie atsirado po turto perdavimo pirkėjams arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos (7.6 punktas) (b. l. 8–17).
Ieškovai ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 19 322,07 Lt nuostolių atlyginimą už pašalintus buto statybos darbų trūkumus, 847 Lt išlaidas, turėtas žalai nustatyti ir įvertinti atliekant ekspertizę. Ieškinį grindė buto pirkimo–pardavimo sutartimi, VšĮ Kauno regiono statybos konsultavimo ir audito centro Statinio dalinės ekspertizės aktu 2011-07-26 Nr. 11-108, kuriame nustatyta, kad monolitinio ruožo apkrova į esamas plokštes neatitinka statybos techninio reglamento STR 2.05.04:2003 „Poveikiai ir apkrovos“ reikalavimų, todėl monolitinį ruožą būtina ardyti, prieš tai išardžius dalį II a. pertvarų, kurios jau nutinkuotas ir jose įrengta elektros instaliacija, kad pagal dvibučio gyvenamojo namo techninį projektą (projekto vadovas N. V.), siena tarp butų turėjo būti įrengta pilnavidurių plytų mūro, 38 cm storio (I a, sąramų planas), tačiau ji įrengta iš keramzitbetonio blokelių, toje sienoje palikta anga židiniui netinka, būtina įrengti židiniui naują kaminą, kad projekto I a. sąramų plane pažymėtos ventiliacijos angos išvis nėra, neišspręstas bendros patalpos – 38,23 kv. m vėdinimo klausimas, išvada – II a. pertvarų ardymas bei jų atstatymas, naujo perdangos monolitinio ruožo, židinio dūmtraukio įrengimo preliminari kaina 13453,28 Lt (b. l. 18–19, t. 1), 2011-07-27 PVM sąskaita faktūra už ekspertizės atlikimą (b. l. 35, t. 1), 2011-09-26 defektiniu aktu (b. l. 36–39, t. 1), kuriuo nustatytų trūkumų šalinimas bei su tuo susijusių darbų atlikimas, įvertintas 19 322,07 Lt su PVM, UAB „Tekanas“ 2012-01-03 Atliktų darbų aktu (defektų šalinimo darbų vertė 20876,96 Lt (b. l. 172–173, t. 1), pretenzijomis atsakovei.
Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad pateikto Statinio dalinės ekspertizės akto išvados patvirtino ieškovų ieškinyje nurodytas aplinkybes, jog buto statybos darbai atlikti su trūkumais, bei įvertinęs įrodymų visumą, sprendė, kad ieškovai nepraleido šešių mėnesių ieškinio senaties termino (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punktas), įrodė parduoto ginčo buto statybos darbų trūkumus, jų mastą ir turėtų išlaidų šiems defektams šalinti dydį. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiga garantuoti parduodamo buto kokybę tenka pardavėjui (CK 6.317, 6.327 straipsniai), ir į šalių sudarytos buto pirkimo–pardavimo sutarties nuostatas, teismas sprendė, jog atsakomybė už netinkamos kokybės daikto (buto) ieškovams pardavimą tenka atsakovei. Apeliantai nesutinka su šiomis teismo išvadomis, nes, jų nuomone, teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus.
Dėl ieškinio senaties termino pradžios, kai pareiškiamas ieškinys dėl parduoto daikto trūkumų. Ieškiniui dėl parduotų daiktų trūkumų pareikšti taikytinas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Sprendžiant, ar ieškovas, pateikdamas ieškinį nurodytu pagrindu (dėl parduoto daikto trūkumų), nepraleido ieškinio senaties termino, būtina nustatyti ieškinio senaties termino pradžią, taip pat ar jis nebuvo nutrūkęs. Pagal bendrąsias ieškinio senaties termino pradžios taisykles, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Tokia teisė atsiranda tada, kai asmuo sužino ar turi sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). CK normose, reglamentuojančiose ieškinio senaties terminus, tarp jų – ir dėl parduotų daiktų trūkumų, nenustatyta, koks momentas konkrečiu ieškinio senaties termino taikymo atveju laikytinas ieškinio senaties termino pradžia. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais (nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2012), darytina išvada, kad kai pirkėjas per garantinį terminą pateikia pardavėjui pretenziją, ieškinio senaties terminas ieškiniui dėl parduoto daikto trūkumų pareikšti prasideda nuo to momento, kai pirkėjas gauna atsakymą, kuriuo pardavėjas atsisako tenkinti pirkėjo reikalavimą arba kai per pirkėjo nustatytą, o jeigu toks nenustatytas – per protingą terminą, pardavėjas nepateikia jokio atsakymo. Į pateiktus išaiškinimus teisėjų kolegija atsižvelgia, spręsdama, ar bylą nagrinėjęs teismas tinkamai nustatė ieškinio senaties termino pradžią šioje byloje.
Nustatyta, kad ieškovai, per garantinį terminą pastebėję pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu iš atsakovės įsigyto buto trūkumus, 2011-09-28 kreipėsi į atsakovę su pretenzija dėl buto statybos darbų atlikimo kokybės (b. l. 40, t. 1), 2011-12-14 atsakovė pateikė ieškovų atstovei raštišką atsakymą, kuriame nurodė, kad negali pasakyti, ar ieškovų pretenzija yra pagrįsta, ir prašė pateikti atliktos ekspertizės aktą (b. l. 41, t. 1), po tarp šalių vykusio susirašinėjimo atsakovė 2011-12-13 pateikė ieškovams raštišką atsakymą, kad neketina kompensuoti ieškovų turėtų ar tariamai turėtų išlaidų (b. l. 47, t. 1). Taigi atsakovė nurodytame rašte aiškiai išreiškė poziciją, kad ji neketina tenkinti pretenzijoje jai pareikštų reikalavimų. Remiantis aukščiau pateiktais kasacinio teismo išaiškinimais, nuo šio atsisakymo ieškovams pateikimo dienos ieškovams atsirado pagrindas spręsti, kad jų subjektinė teisė yra pažeista (atsakovė atsisakė tenkinti jų reikalavimus) ir kad nuo šio momento prasideda sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas ieškiniui dėl parduoto buto trūkumų teisme pareikšti (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Ieškovai pateikė ieškinį 2012-02-27, t. y. nepraleidę ieškinio senaties termino kreiptis į teismą su tokio pobūdžio reikalavimu.
Dėl faktinių aplinkybių nustatymo ir įrodymų vertinimo. Pardavėjas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal pirkimo–pardavimo sutartį, jeigu jo parduotas daiktas yra tinkamos kokybės. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą (nuostolius), privalo įrodyti jam padarytus nuostolius ir jų dydį (CPK 178 straipsnis). Teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą ne vienu įrodymu ir jo pagrindu daromomis prielaidomis, bet visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.
Gavus bylą nagrinėti apeliacinės instancijos teisme, trečiojo asmens UAB „Dainarita“ atstovė pateikė kitoje civilinėje byloje Teismo statybinės ekspertizės aktą, kurį prašė prijungti prie civilinės bylos (b. l. 120–134, t. 2). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pateiktas Teismo statybinės ekspertizės aktas yra surašytas 2013-05-17, sprendžia, kad šio įrodymo pateikimo būtinybė iškilo vėliau, ir siekdama teisingai išnagrinėti klausimą, pateiktą 2013-05-17 Teismo statybinės ekspertizės aktą Nr. 2-827-173/2013 priima (CPK 314 straipsnis).
Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas ištyrė byloje esančius įrodymus ir sprendė, kad ieškovai įrodė parduoto ginčo buto statybos darbų trūkumus, jų mastą ir turėtų išlaidų šiems defektams šalinti dydį. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu dalyvaujantiems byloje asmenims buvo žinoma aplinkybė, kad 2012-06-15 UAB „Norvegijos kontaktai“ kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Dainarita“ dėl statybos rangos teisinių santykių, kuriuo prašė sumažinti tarp UAB „Norvegijos kontaktai“ ir UAB „Dainarita“ sudarytos statybų rangos sutarties dėl dvibučių gyvenamųjų namų pastatymo žemės sklype Kaune, (duomenys neskelbtini) g.19, 21, 23, 25, 27, 29, atliktų darbų kainą defektų šalinimo išlaidų suma (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-489-173/2014). Šioje byloje teismas 2013-02-14 nutartimi paskyrė statybos teismo ekspertizę, Teismo statybinės ekspertizės aktas surašytas 2013-05-17, pagal LITEKO duomenis, Kauno apygardos teismas 2014-02-04 sprendimu (civilinės bylos Nr. 2-489-173/2014) ieškinį atmetė kaip nepagrįstą, nustatęs, kad UAB „Dainarita“ statybos darbus atliko kokybiškai, nenukrypdama nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, statybos darbų rodiklių. Sprendimas įsiteisėjęs.
Abiejose bylose buvo tiriamos analogiškos faktinės aplinkybės dėl buto, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), atliktų statybos darbų trūkumų – neatitikties projektinei dokumentacijai, tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apygardos teismo 2014-02-04 sprendimas civilinėje byloje pagal UAB „Norvegijos kontaktai“ ieškinį UAB „Dainarita“ dėl statybos rangos teisinių santykių neturi prejudicinės galios nagrinėjamai bylai, nes bylose dalyvavo ne tie patys asmenys (CPK 182 straipsnio 2 punktas), tačiau paminėtas teismo sprendimas atitinka rašytiniams įrodymams keliamus reikalavimus, todėl jo įrodomoji reikšmė bylos faktų konstatavimui vertintina kartu su kitais šioje byloje surinktais įrodymais. 2013-05-17 Teismo statybinės ekspertizės akte Nr. 2-824-173/2013 bei nurodytame Kauno apygardos teismo sprendime buvo nustatytos faktinės aplinkybės, tiesiogiai susijusios su įrodinėjimo dalyku šioje byloje, t. y. 2013-01-17 VšĮ Kauno regiono statybos konsultavimo ir audito centras statinio dalinės ekspertizės aktu Nr. 13-03/01 (c. b. l. 167, 2 t.) pateikė patikslintą statinio dalinės ekspertizės aktą, kuriuo atsisakė 2011-07-26 dalinės ekspertizės akte Nr. 11-108 savo išvadų dėl 1-ojo aukšto perdangos ir monolitinių ruožų neatitikties STR2.05.04:2003 „Poveikiai ir apkrovos“ reikalavimams ir STR2.01.01(1):2005 „Esminiai statinio reikalavimai. Mechaninis patvarumas ir pastovumas“ reikalavimams; dėl statybos darbų trūkumų, nurodytų VšĮ Kauno regiono statybos konsultavimo ir audito centro 2011-07-26 statinio dalinės ekspertizės akte Nr. 11-108, kuriuo šioje nagrinėjamoje byloje ieškovai grindė ieškinį, darė išvadą, kad gyvenamojo namo Kaune, , (duomenys neskelbtini), 1-o aukšto perdangos monolitiniai ruožai atitinka teisės aktų reikalavimus, 1-o aukšto perdangos monolitinio ruožo tvirtinimas kolona nereikalingas, kadangi perdangos plokštės yra PK 72-15-8 ir PK 72-12-8; kad siena tarp butų turėjo būti būtinai įrengta iš pilnavidurių plytų mūro, nėra teisinga, abu konstruktyvai adekvatūs; kad židinio dūmtraukio anga atitinka reikalavimus; kad ventiliacijos angos įrengtos pagal projektą, kad statybos darbų trūkumai galėjo būti akivaizdžiai pastebėti atliekant atliktų darbų priėmimo–perdavimo metu, jeigu tie trūkumai būtų buvę (b. l. 120–126, t. 2), teismas, įvertinęs šias teismo ekspertizės išvadas, darė išvadą, kad UAB „Dainarita“ statybos darbus atliko kokybiškai, nenukrypdamas nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų.
Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su 2013-05-17 Teismo statybinės ekspertizės išvadomis, tuo labiau kad jas jau yra įvertinęs teismas ir jų pagrindu yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas. Pagal nagrinėjamos bylos duomenis matyti, kad VšĮ Kauno regiono statybos konsultavimo ir audito centras pateikė teismui aukščiau minimą Statinio dalinės ekspertizės aktą Nr. 13-03/01 (b. l. 8, t. 2), kuriame nurodyta, kad didžioji dalis VšĮ Kauno regiono statybos konsultavimo ir audito centro Statinio dalinės ekspertizės akto 2011-07-26 Nr. 11-108 neatitinka tikrovės, ir padaryta išvada: dvibučio gyvenamojo namo Kaune, (duomenys neskelbtini), naujo dūmtraukio įrengimas – 2 235,97 Lt. Tačiau pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą ir vertindamas ieškinio pagrįstumą, dėl šio įrodymo visiškai nepasisakė ir jo nevertino, o rėmėsi ankstesniu ieškovų pateiktu VšĮ Kauno regiono statybos konsultavimo ir audito centro Statinio dalinės ekspertizės aktu 2011-07-26 Nr. 11-108, nors ir teismo posėdžio metu (b. l. 34–35, t. 2) liudytojas V. L. nurodė, kad jo atlikta ir ieškovų pateikta teismui Statinio dalinė ekspertizė yra netiksli, konsultacinio pobūdžio, neatitinka tikrovės.
Įvertinęs įrodymų visumą, apeliacinės instancijos teismas su pirmosios instancijos teismo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis nesutinka ir sprendžia, kad ieškovai (pirkėjai) neįrodė, jog atsakovė (pardavėja) pažeidė pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas, t. y. pardavė nekilnojamąjį daiktą netinkamos kokybės – su statybos darbų trūkumais, todėl neturi CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytos teisės reikalauti, kad atsakovė (pardavėja) atlygintų jų turėtas išlaidas daikto trūkumams pašalinti. Ieškinys atmestinas kaip neįrodytas.
Pirmosios instancijos teismui netinkamai įvertinus įrodymus, dėl ko neteisingai išspręsta byla, pirmosios instancijos teismo 2013-03-27 sprendimo dalis, kuria tenkintas ieškinys, naikintina, ir dėl šios dalies priimtinas naujas sprendimas – ieškinys atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).
Apeliacinės instancijos teismui, atsižvelgus į nurodytus argumentus, sprendžiant, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, dėl kitų apeliacinių skundų argumentų, kaip neturinčių reikšmės skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nepasisakytina.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Teisėjų kolegijai apeliacinius skundus patenkinus, teismo sprendimo dalį panaikinus ir dėl šios dalies priėmus naują sprendimą – ieškinį atmetus, keistinas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas tarp šalių (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
Nors apeliacinės instancijos teismo nutartimi atmesta ieškinio dalis, tačiau atsižvelgiant į paliktą galioti skundžiamo teismo sprendimo dalį, kuria ieškinio dalis atmesta, spręstina, kad ieškinys atmestas visiškai.
CPK 93 straipsnio, reglamentuojančio bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovė UAB „Norvegijos kontaktai“ iki bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme nėra pateikusi duomenų apie turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, todėl šios bylinėjimosi išlaidos atsakovei nepriteistinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis), tačiau atsakovė už apeliacinį skundą yra sumokėjus 551 Lt žyminį mokestį (b. l. 90, t. 2), todėl tenkinus jos apeliacinį skundą, iš ieškovų priteistina atsakovei 551 Lt bylinėjimosi išlaidos. Trečiasis asmuo UAB „Dainarita“ yra byloje pateikusi įrodymus (b. l. 15–20), t. 2), kad pirmosios instancijos teisme turėjo 4 000 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti: 1 000 Lt už atsiliepimo į ieškinį parengimą, 3 000 Lt už atstovavimą Kauno apylinkės teisme, taip pat UAB „Dainarita“ yra sumokėjusi 143 Lt žyminį mokestį už apeliacinį skundą (b. l. 3, t. 3). Pagal bylos duomenis, pirmosios instancijos teisme trečiojo asmens atstovė dalyvavo 6,5 val. teismo posėdžiuose, parengė 1 užklausimą bei kitus 3 dokumentus, todėl pagal Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius, laikytina, kad pagrįstos yra šios išlaidos: 1000 Lt už atsiliepimo į ieškinį parengimą ir 1 347 Lt už atstovavimą pirmosios instancijos teisme (975 Lt + 12 Lt + 360 Lt), taip pat 143 Lt žyminis mokestis už apeliacinį skundą, iš viso 2490 Lt, kurie priteistini iš ieškovų trečiajam asmeniui UAB „Dainarita“.
Taip pat priteistinos iš ieškovų 54,32 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2013-03-27 sprendimo dalį, kuria tenkintas ieškinys, panaikinti ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų pakeisti ir jas išdėstyti taip:
Priteisti iš ieškovų V. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) solidariai 551 Lt bylinėjimosi išlaidas atsakovei UAB „Norvegijos kontaktai“ (kodas 300140852).
Priteisti iš ieškovų V. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) solidariai 2490 Lt bylinėjimosi išlaidas trečiajam asmeniui UAB „Dainarita“ (kodas 300039942).
Priteisti iš ieškovų V. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) solidariai 54,32 Lt bylinėjimosi išlaidas valstybei, kurias sumokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM į surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660.
Kitos sprendimo dalies nekeisti.