- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-24
- Bylos Nr.
- e2A-136-856/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-04620-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- J. G.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. lapkričio 4 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-10288-776/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovei J. G. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Legal Balance“ prašė priteisti iš atsakovės J. G. 561,83 Eur skolą, 59,01 Eur mokėjimo palūkanas, 22,95 Eur administravimo mokestį, 87,46 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotus nuo sutarties nutraukimo iki kreipimosi į teismą dienos, 25,48 procentų negautas pajamas, apskaičiuotas už negrąžintą 561,83 Eur vartojimo kredito sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. kovo 12 d.), 25,48 procentų kompensuojamąsias palūkanas už negrąžintą 561,83 Eur vartojimo kredito sumą nuo sutarties termino pasibaigimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2020 m. lapkričio 4 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovės J. G. ieškovei UAB „Legal Balance“ 561,83 Eur skolą, 59,01 Eur mokėjimo palūkanas, 22,95 Eur administravimo mokestį, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 643,79 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2020 m. rugsėjo 8 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 14,08 Eur žyminį mokestį ir 106,48 Eur išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitoje dalyje teismas ieškinį atmetė.
3. Teismas nurodė, jog pradinė kreditorė vykdė savo prievoles tinkamai, tuo tarpu atsakovė savo prievolių neįvykdė, todėl iš atsakovės ieškovei priteisė 561,83 Eur skolą, 59,01 Eur mokėjimo palūkanas ir 22,95 Eur administravimo mokestį.
4. Teismas darė išvadą, jog ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo. Teismo vertinimu, kadangi minėti reikalavimai negali būti apibrėžti konkrečia suma, jie laikytini sąlyginiais ir teismas negali nustatyti, kuri iš reikalaujamų sumų yra didesnė ir gali būti priteista. Atsižvelgdamas į tai teismas ieškovės reikalavimus priteisti negautas pajamas (nuostolius) ir kompensacines palūkanas atmetė.
5. Teismas nurodė, kad ieškovės ieškinį tenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo aspektu konstatuotina, jog ieškovės reikalavimai patenkinti 88 procentais, todėl iš atsakovės ieškovei priteisė bylinėjimosi išlaidas: 14,08 Eur žyminį mokestį ir 106,48 Eur išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.
III. Apeliacinio skundo argumentai
6. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Legal Balance“ prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. lapkričio 4 d. sprendimą už akių: dalyje dėl 87,46 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, ir priteisti apeliantei UAB „Legal Balance“ iš atsakovės J. G. 87,46 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos; dalyje dėl 25,48 procentų negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 561,83 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023-03-12), ir priteisti apeliantei UAB „Legal Balance“ iš atsakovės J. G. 25,48 procentus negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 561,83 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023-03-12); dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantei iš atsakovės 137 Eur bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme. Kitą sprendimo dalį apeliantė prašo palikti nepakeistą, priteisti apeliantei iš atsakovės 15 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
6.1. Pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. Vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga). Taigi, jau vien sutartyje nurodytą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį ir sutarties terminą teismas turėjo vertinti kaip įrodymus, pagrindžiančius apeliantės negautas pajamas (nuostolius) ir galimą jų dydį. Atsižvelgiant į tai, teismo argumentai, jog apeliantė nepateikė įrodymų apie negautų pajamų (nuostolių) realumą, laikytini nepagrįstais.
6.2. Negautos pajamos (nuostoliai) paskaičiuotos pagal sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą mokėjimo (pelno) palūkanų normą (1) už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos fiksuota suma ir (2) nuo kreipimosi į teismą dienos iki sutarties įvykdymo termino pasibaigimo dienos procentine išraiška. Tokią negautų pajamų (nuostolių) apskaičiavimo tvarką apeliantė taiko dėl to, kad pirmuoju atveju ji turi galimybę paskaičiuoti tikslią negautų pajamų (nuostolių) sumą, tačiau antruoju atveju apeliantė neturi galimybės nustatyti konkrečios vartojimo kredito sumos grąžinimo dienos bei paskaičiuoti tikslios negautų pajamų (nuostolių) sumos. Atsakovė gali visą likusią vartojimo kredito sumą grąžinti apeliantei anksčiau nei baigtųsi sutarties terminas. Jeigu apeliantė taikytų kitokią negautų pajamų (nuostolių) apskaičiavimo tvarką, pavyzdžiui, prašytų iš karto priteisti negautas pajamas (nuostolius) fiksuota suma už visą sutarties laikotarpį iki sutarties įvykdymo termino pabaigos, o ne procentine išraiška, būtų pažeidžiami atsakovės interesai, nes atsakovei gali tekti sumokėti didesnę negautų pajamų (nuostolių) sumą nei apeliantė faktiškai bus patyrusi.
6.3. Remiantis kasacinio teismo išaiškinimais, apeliantė įgijo teisę skaičiuoti negautas pajamas (nuostolius) nuo sutarties nutraukimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Kasacinis teismas taip pat išaiškino, jog negautos pajamos (nuostoliai) preliminariai gali būti skaičiuojamos už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki dienos, kuomet sutartis būtų galiojusi, jeigu nebūtų nutraukta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. Vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga). Taigi, negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo pagrindas yra atsiradęs dar kur kas anksčiau nei buvo kreiptasi į teismą ir nepriklauso nuo tam tikrų aplinkybių atsiradimo ar neatsiradimo ateityje. Taip pat kreipimosi į teismą metu yra žinoma ir galutinė negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo data – sutarties pabaigos data. Ši data buvo žinoma dar sutarties sudarymo metu ir ji nepasikeis nuo tam tikrų aplinkybių ateityje atsiradimo arba neatsiradimo. Apeliantė šią datą įtraukia į negautų pajamų (nuostolių) reikalavimą procentine išraiška tam, kad nepriskaičiuotų didesnės sumos, nei apeliantei priklauso pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus.
7. Atsiliepimas į apeliacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas.
8. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
9. Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą, kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių), kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.
10. Iš bylos duomenų nustatyta, kad sutartis su atsakove nutraukta nuo 2020 m. sausio 15 d., todėl, remiantis aktualia kasacinio teismo praktika, mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal ginčo vartojimo kredito sutartį nuo sutarties nutraukimo nebegali būti skaičiuojamos. Paskolos sutartį nutraukus, turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato. Tačiau pažymėtina, kad aukščiau aptartas kasacinio teismo išaiškinimas neužkerta ieškovei kelio reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.
11. Minėtoje nutartyje kasacinis teismas, be kita ko, pažymėjo, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
12. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau - ir VKĮ) 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog vartojimo kredito gavėjas turi teisę bet kuriuo metu įvykdyti visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį. Tai padaręs, jis turi teisę į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą, kurį sudaro likusio vartojimo kredito sutarties trukmės laikotarpio, skaičiuojamo nuo vartojimo kredito ar jo dalies grąžinimo dienos, palūkanos ir išlaidos.
13. Nagrinėjamu atveju atsakovė J. G. pažeidė vartojimo kredito sutartį, nes nustatytu terminu nemokėjo vartojimo kredito sutartyje nustatytų mėnesinių įmokų, todėl vartojimo kredito sutartis nuo 2020 m. sausio 15 d. buvo nutraukta. Sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja CK 6.221 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo, o šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, ir netesybas. Pagal šio straipsnio 3 dalį, sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Taigi, sutartį nutraukus, jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018, 37 punktą).
14. Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).
15. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi, įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).
16. Pažymėtina, kad pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį, teismas gali atidėti būsimos žalos įvertinimą arba įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Šiais atvejais kaip žalos atlyginimą teismas gali priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą.
17. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo. Kaip minėta nurodytoje teismų praktikoje, nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę, taip pat ir reikalauti priteisti jo negautas pajamas. Tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai.
18. Iš byloje esančių kredito sutarties specialiųjų sąlygų matyti palūkanų norma (MPN) – 25,48 procentai, taip pat kokį aiškiai apibrėžtą palūkanų dydį konkrečiu laikotarpiu (kas mėnesį) pagal vartojimo kredito grąžinimo grafiką atsakovė turėjo padengti per visą sutarties galiojimo laikotarpį. Pripažintina, kad ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis gauti grafike nurodyto dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas iki sutarties termino pabaigos atsakovei tinkamai vykdant sutartį. Pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) gali būti vertinamos kaip orientacinė negautų pajamų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga).
19. Pažymėtina, kad skaičiuojant negautas pajamas mokėjimo palūkanų forma – 25,48 procentus nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos (561,83 Eur), negautų pajamų suma gerokai viršytų sumą, kurią ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos. Neabejotina, kad vartojimo kredito sutarties tinkamo įvykdymo atveju kredito likutis ir suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų. Dėl to yra pagrindas daryti išvadą, kad ieškovei iš atsakovės priteisiant negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ir ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, apskaičiuotas taikant mokėjimo palūkanų procentinį dydį, būtų sudarytos sąlygos ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita.
20. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovei buvo suteiktas 600 Eur kreditas, negrąžinto kredito dalis ieškinio pateikimo dieną sudarė 561,83 Eur, vadinasi, atsakovė yra grąžinusi tik 38,17 Eur kredito dalį. Šalys vartojimo kredito sutartyje susitarė dėl atsakovės ieškovei mokėtinos fiksuoto dydžio kredito mokesčio (palūkanų) sumos – 362,88 Eur, metinė palūkanų norma – 25,48 procentai, kurios mokėjimas buvo išdėstytas kiekvieną mėnesį pagal mokėjimo grafiką mokėtinomis įmokomis. Šalys sutartimi vartojimo kredito grąžinimo terminą nustatė 48 mėnesiams, t. y. iki 2023 m. kovo 12 d. Byloje taip pat nustatyta, kad iki sutarties nutraukimo nesumokėtos mokėjimo (pelno) palūkanos sudarė 59,01 Eur.
21. Kaip jau minėta, įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį. Atsakovė byloje buvo pasyvi, nepateikė teismui nei atsiliepimo į ieškovės ieškinį, nei kitų procesinių dokumentų ar įrodymų, o atlikus ieškovės byloje pateiktų įrodymų vertinimą konstatuotina, kad yra pakankamas pagrindas spręsti, jog ieškovė šiais įrodymais įrodė negautų pajamų faktą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė sutartimi įsipareigojo sumokėti ieškovei 362,88 Eur kredito mokestį (palūkanas), laikytina, kad ieškovės negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) nuo sutarties nutraukimo iki sutarties įvykdymo termino pabaigos galėtų sudaryti 303,87 Eur (362,88 Eur - 59,01 Eur). Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė negali turėti lūkesčio šias pajamas gauti anksčiau nei šalys numatė sutartimi.
22. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė pagrįstai galėjo tikėtis gauti 87,46 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos. Apeliantė taip pat pagrįstai galėjo tikėtis gauti 25,48 Eur procentus mokėjimo (pelno) palūkanų už negrąžintą kreditą nuo kreipimosi į teismą dienos (iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad ieškovės ieškinys teismui pateiktas 2020 m. rugpjūčio 28 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. kovo 12 d.), tačiau jų dydis turi būti paskaičiuotas nuo tą mėnesį esančio mažėjančios kredito likučio sumos (pagal šalių sudarytą palūkanų mokėjimo grafiką), ir kurios, pasibaigus vartojimo kredito sutarties terminui (2023 m. kovo 12 d.), negali viršyti 216,41 Eur sumos (303,87 Eur - 87,46 Eur).
23. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas po vartojimo kredito sutarties nutraukimo, nesivadovavo kasacinio teismo praktika, suteikiančia kredito davėjui teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą kredito sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų kaip kreditoriaus negautų pajamų atlyginimo, dėl to netinkamai kvalifikavo šalis siejančius teisinius santykius ir nepagrįstai netaikė civilinę sutartinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų. Atsižvelgiant į tai ieškovės apeliacinis skundas tenkinamas, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių šioje dalyje keistinas – atsakovei taikytina civilinė atsakomybė (CK 6.221, 6.222 straipsniai), iš jos priteisiant negautas pajamas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti jei sutartis būtų vykdoma tinkamai, t. y. priteisiamos 87,46 Eur negautos pajamos (nuostoliai), paskaičiuotos nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, ir 25,48 procentų negautos pajamos (nuostoliai), skaičiuojamos nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. rugpjūčio 28 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2023 m. kovo 12 d.), nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, kurios, pasibaigus vartojimo kredito sutarties terminui, negali viršyti 216,41 Eur sumos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
24. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Patenkinus ieškovės apeliacinį skundą, iš dalies buvo pakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas, todėl apeliacinės instancijos teismas turi spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo.
25. Nagrinėjamu atveju ieškovė pirmosios instancijos teisme turėjo 137 Eur (16 Eur žyminio mokesčio išlaidos ir 121 Eur atstovavimo išlaidos) bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės ieškinys yra patenkintas 90 procentų. Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų apimtį, ieškovei teismo sprendimu priteista 120,56 Eur bylinėjimosi išlaidų suma padidinama iki 123,30 Eur (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
26. Apeliacinį skundą patenkinus, ieškovei iš atsakovės priteisiamos 15 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. lapkričio 4 d. sprendimą už akių ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, 561,83 Eur (penkių šimtų šešiasdešimt vieno euro ir 83 ct) skolą, 59,01 Eur (penkiasdešimt devynių eurų ir 01 ct) mokėjimo palūkanas, 22,95 Eur (dvidešimt dviejų eurų ir 95 ct) administravimo mokestį, 87,46 Eur (aštuoniasdešimt septynių eurų ir 46 ct) negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, 25,48 procentų negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. rugpjūčio 28 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2023 m. kovo 12 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, kurios pasibaigus vartojimo kredito sutarties terminui negali viršyti 216,41 Eur sumos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 731,25 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugsėjo 8 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 123,30 Eur (vieno šimto dvidešimt trijų eurų ir 30 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, iš atsakovės J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 15 Eur (penkiolikos eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.