Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – D. Š. (toliau – ir pareiškėja) vardu surašytą jos atstovo advokato Raimundo Gargaso apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. sausio 17 d. nutarties jos administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

5. D. Š. skundas netenkintinas.

6. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK), kuris pakeičia iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK. Įgyvendinant nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusį naująjį ANK, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymu (2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1869). Atsižvelgiant į tai, kad ANK 6 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog iki 2017 m. sausio 1 d. įsiteisėję nutarimai skirti administracines nuobaudas vykdomi, kol bus įvykdyti, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus, ir naujasis ANK nenumato galimybės sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino, taigi šiuo nuobaudos vykdymo aspektu ANK yra griežtesnis nei ATPK. Atsižvelgiant į išdėstytas nuostatas bei į tai, kad administracine tvarka nubausto asmens atsakomybė negali būti sunkinama, skundas nagrinėjamas ATPK, galiojusio iki 2017 m. sausio 1 d., nustatyta tvarka.

7. Specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo pagrindai ir tvarka reglamentuojami ATPK 329 straipsnyje. Šiame straipsnyje nustatyta kad, jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemones, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Iš ATPK 329 straipsnio nuostatų matyti, jog nuobaudos laiko sutrumpinimas yra institucijos (pareigūno), paskyrusios nuobaudą, diskrecijos teisė, bet ne pareiga. ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, įvertinti jo požiūrį į nuobaudą bei jo elgesį nuobaudos vykdymo metu.

7.1. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas D. Š. nebuvo sutrumpintas objektyviai ir visapusiškai įvertinus visas turinčias reikšmę aplinkybes, laikantis įstatymo nustatytų specialiosios teisės sutrumpinimo taisyklių. Netenkinant prašymo sutrumpinti nuobaudos terminą, buvo atsižvelgta į formaliųjų pagrindų, numatytų ATPK 329 straipsnyje, buvimą (nuo nuobaudos paskyrimo praėjo daugiau kaip pusė paskirtojo teisės atėmimo laiko, nepadarė naujų administracinių teisės pažeidimų), į padaryto pažeidimo pobūdį, kad padarė šiurkštų, pavojingą administracinį teisės pažeidimą, keliantį pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, į išimtinių aplinkybių, kurioms esant būtų galimas specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas, nebuvimą, bei į tai, kad sutrumpinus nuobaudos terminą, nebus pasiekti nuobaudos tikslai.

7.2. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad šios teisės normos analizė leidžia konstatuoti, jog paskyrusi nuobaudą institucija, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes, gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones, atėmimo termino. Specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas vertintinas kaip išimtis iš bendros taisyklės, kad asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo nuobaudą atlikti (įvykdyti). Todėl, sprendžiant specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo klausimą, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, jo požiūrį į nuobaudą bei atsižvelgti, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo praeityje baustas už analogiškus pažeidimus ar kitokius administracinius teisės pažeidimus koks buvo pažeidėjui nustatytas girtumo laipsnis pažeidimo metu ((Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N261-932/2012, Nr. N575-994/2012, Nr. N575-831/2012, Nr. N575-992/2012) bei kitas aplinkybes, iš kurių galima spręsti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.

7.3. Iš administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, kad už Kelių eismo taisyklių pažeidimus D. Š. anksčiau nebuvo bausta, tačiau administracinė nuobauda jai paskirta už vieną pavojingiausių ir šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų –vairavimą esant lengvam, tačiau žymiai leistiną ribą viršijančiam, 1,5 promilių girtumo laipsniui. Pareiškėja neblaivi važinėjo miestelyje, kartu su ja važiavo ir keleivių, tuo ji sukėlė pavojų ne tik savo, bet ir aplinkinių asmenų sveikatai. Pažeidėjos elgesys buvo itin neatsakingas, parodantis atsakomybės jausmo visuomenei neturėjimą bei galėjęs sukelti labai sunkias pasekmes ir tik atsitiktinumo dėka jų nesukėlęs. Iš bylos duomenų matyti, kad esant pakankamai jos kaltę pagrindžiančių duomenų, ji savo kaltę neigė, trukdė teismui nustatyti tiesą, dėl ko buvo skirta medicinos ekspertizė, kuri patvirtino, jog D. Š. vairavo transporto priemonę neblaivi. Tokios aplinkybės pagrįstai apylinkės teismui leido daryti išvadą, kad apeliantės gailestis dėl padaryto yra nuoširdus.

7.4. Pažeidėjos prašymas sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą grindžiamas tuo, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga nuvykti į darbo vietą bei atlikti darbines funkcijas. Tačiau iš darbdavio pažymos apie D. Š. darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“, matyti, kad ji įmonėje pradėjo dirbti po teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, kas patvirtina apylinkės teismo išvadą, jog teisės vairuoti transporto priemones neturėjimas nesukliudė būti priimtai į darbą ir atlikti darbines funkcijas. Nepaneigta D. Š. skunde nurodyta aplinkybė, kad šios teisės neturėjimas sudaro jai tam tikrų kliūčių, tačiau teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pažeidėjo interesams negali būti teikiamas prioritetas prieš kitų visuomenės narių interesą. Dėl savo neatsakingo ir nerūpestingo elgesio pažeidėjas yra priverstas patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių, jis netenka tam tikrų teisių, laisvių, materialinių vertybių arba patiria kitokių teisės suvaržymų bei apribojimų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas yra susijęs su poreikiu vairuoti transporto priemones, kad asmuo pripažino padaręs pažeidimą, dėl pažeidimo kenčia jo ir šeimos materialiniai interesai, nepripažintina ypatingomis aplinkybėmis, turinčiomis lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N63-3778/2010).

8. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas ATPK 329 straipsnio taikymo klausimą išsprendė nepažeisdamas įstatymo reikalavimų. Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 17 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, kurią keisti D. Š. skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. sausio 17 d. nutartį palikti nepakeistą ir D. Š. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.