Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje:

- R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini) (deklaravęs gyvenamąją vietą ten pat), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, (duomenys neskelbtini) moksleivis, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį;

- M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini) (deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini)), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) darbininku, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį (du epizodai), 284 straipsnį;

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. R. M. 2018 m. kovo 15 d., apie 12.30 val., viešoje vietoje – prie (duomenys neskelbtini) pastato, esančio (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį, t. y. aplinkinių akivaizdoje panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį V. B. (sudavė jam kairės rankos alkūne į apatinio žandikaulio dešinės pusės šaką).

2.1. 2018 m. kovo 15 d., apie 12.30 val., viešoje vietoje – prie (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo V. B. sveikatą, t. y. aplinkinių akivaizdoje panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį V. B. (spyrė vieną kartą nukentėjusiajam į galvos sritį ir mažiausiai du kartus užšoko ant gulinčio nukentėjusiojo galvos) ir padarė nukentėjusiajam dešinės pusės viršutinio žandikaulio ir skruostikaulio lūžius;

2.2. 2018 m. birželio 18 d. apie 15 val. parke, esančiame (duomenys neskelbtini) gatvėje, panaudojo fizinį smurtą prieš mažametį E. G. (nustūmė jį nuo dviračio ir sudavė jam vieną smūgį į veido sritį), padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą (poodinę kraujosruvą kairėje smilkininėje srityje) ir pagrobė iš jo 345 eurų vertės L. G. dviratį „Trek“;

2.3. 2018 m. liepos 23 d. apie 20 val. parke, esančiame (duomenys neskelbtini) gatvėje, grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą ir panaudodamas jį prieš mažametį A. V. (spirdamas jam į sėdmenis), pagrobė iš jo 150 eurų vertės R. V. garso kolonėlę „,JBL Charge 3“.

3. Dėl nukentėjusiojo V. B. sužalojimo

3.1. Kaltinamasis R. M. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai. Parodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) mokinys. Tikslios datos nepamena, 2018 m. žiemą, maždaug 1–2 savaitės iki įvykio, per pertrauką jo draugai rūkė prie mokyklos. Šalia stovėjo jis. Iš mokyklos išeidama K. M. jam necenzūriniais žodžiais liepė pasitraukti. Dėl to jis metė į K. M. sniego gniūžtę, pataikė jai į petį. Kitą dieną būdamas mokykloje iš kitų mokinių sužinojo, kad pas jį ateis K. M. draugas ir jį sužalos. 2018 m. kovo 15 d. apie 11.30 val. būdamas mokykloje gavo SMS žinutę, kad pas jį atėjo dėl K. M.. SMS žinutę jam parašė T. B.. Mokykloje daug kas žinojo, kas ir dėl ko turi ateiti, kalbėjo, kad bus muštynės. Nujautė, kad gali būti konfliktinė situacija. Jis suprato, kad pas jį atėjo V. B. dėl K. M., todėl jis nusileido laiptais žemyn ir išėjo pro pagrindinį mokyklos išėjimą. Toje vietoje buvo 8–9 mokiniai, tarp jų R. V., B. S., T. B., kitų nepamena. Ar tame vaikinų būryje buvo M. P., nematė, bet mano, kad jis galėjo būti tame būryje. Sužinojo, kad jo laukia už (duomenys neskelbtini) teatro. Kartu su minėtu mokinių būriu nuėjo už (duomenys neskelbtini) teatro, kur pamatė iki tol jam nepažįstamą V. B., K. M. ir jos draugę. Su jais tikėjosi pasikalbėti be jokių pykčių. Jis atsiskyrė nuo mokinių būrio ir priėjo prie V. B., kuris su juo kalbėjo pakeltu tonu, įžeidinėjo jį, liepė atsiprašyti K. M.. Jis atsakė, kad K. M. pirma turėtų atsiprašyti jo, nes ji pirma pradėjo. Tada V. B. toliau ant jo rėkė ir ėjo link jo. Jis (kaltinamasis) atsitraukė ir pasakė V. B., kad jis neitų prie jo, atstatė ranką, tačiau V. B. į tai nereagavo ir toliau artinosi prie jo. Jis traukėsi atgal kiek galėjo, o V. B. priėjo prie pat jo, veidu prie veido ir pabandė jį suimti už drabužių. Tuo metu jis norėjo stumtelėti V. B. ir sudavė jam. Jis (kaltinamasis) yra dešiniarankis, nesportuoja, V. B. sudavė dešinės rankos alkūne, pataikė į kairę veido pusę. Po smūgio V. B. nukritus jis nuėjo. Nematė, kas vyko po to ir nežino, ar po jo kas nors kitas priėjo prie V. B. ir smurtavo prieš jį. Mano, kad suduodamas V. B. galėjo sukelti išgąstį K. M. ir I. D.. Po įvykio su nukentėjusiuoju V. B. nekalbėjo, pirmą kartą susitiko teisme. Atlygino dalį žalos – sumokėjo ligonių kasai. Jaučiasi kaltas, nes sudavė smūgį nukentėjusiajam V. B.. Tokioje pačioje situacijoje bandytų atsitraukti.

3.2. Kaltinamasis M. P. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino ir parodė, kad 2018 m. kovo 15 d. būdamas mokykloje išgirdo, kad vyks muštynės. Prieš ilgąją pertrauką pamatė, kad R. M. nulipo laiptais žemyn ir išėjo iš mokyklos, o jis kartu su kitais vaikinais nuėjo paskui jį. Nuėjo už (duomenys neskelbtini) teatro, kur buvo I. D., K. M. ir V. B.. Jie visi ėjo už (duomenys neskelbtini) teatro, nes žinojo, kad ten kažkas vyks. R. M. priėjus prie V. B., šis pradėjo kalbėti necenzūriniais žodžiais, įžeidinėti R. M., kuris ėmė trauktis. V. B. liepė atsiprašyti. Po to V. B. griebė R. M., o R. M. sudavė V. B. smūgį. Negali tiksliai pasakyti, kuria ranka R. M. sudavė. V. B. po smūgio nukrito, o R. M. išėjo. Tuo metu jis (kaltinamasis M. P.) buvo jaunuolių būryje. Kai V. B. nukrito ir R. M. išėjo, jis (kaltinamasis M. P.) su T. B. ėjo parūkyti. Prie V. B. buvo pribėgusios I. D. ir K. M., kurios verkė. Nematė, ar kažkas iš jaunuolių būrio buvo priėjęs prie V. B.. Jis pats prie jo nebuvo priėjęs, V. B. nieko nedarė. Kaltinamąjį aktą skaitė, žino kokie sužalojimai buvo padaryti V. B., bet nežino, nuo ko jis galėjo taip susižaloti – gal nuo smūgio, gal nuo kritimo, gal traumos galėjo būti nuo ankstesnių bokso treniruočių. Jo santykiai su I. D. yra neutralūs, o K. M. jo nekenčia dėl ankstesnių konfliktų. Mano, kad K. M. ir I. D. jį šmeižia, bet nežino, dėl ko jos taip elgiasi.

3.3. Nukentėjusysis V. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad vieną dieną grįžo jo draugė K. M. iš mokyklos ir pasakė, kad jai tos pačios mokyklos mokinys R. metė iš gniūžtės, kad pataikė jai į ausį, jai skaudėjo. Jis pasakė, kad kurią dieną nueis pašnekėti su R.. Iki įvykio R. nepažinojo. 2018 m. kovo 15 d. apie 12 val. nuėjo į (duomenys neskelbtini), kur sutiko R. V. ir jam papasakojo kas nutiko ir dėl ko jis atėjo. Po to jis kartu su K. M. ir I. D. nuėjo parūkyti už (duomenys neskelbtini) teatro, o R. V. per tą laiką nuėjo pakviesti R. M.. Po kiek laiko atėjo R. M. su būriu vaikinų. Būryje buvo apie 8 asmenys, tarp jų M. P., R. V., kitų vaikinų nepažįsta. R. M. priėjus prie jo, jis pradėjo šaukti ant R. M., vartojo necenzūrinius žodžius. R. M. elgėsi ramiai. Šaukdamas jis artėjo prie R. M., nes pastarasis traukėsi. R. M. vieną kartą atsistūmė nuo jo, kad jis neitų artyn jo. Prieš smūgį buvo labai arti R. M.. Tiksliai pamena, kad pastarasis sudavė jam kairės rankos alkūne į žandikaulio dešinę pusę (ranka parodė tiksliai vietą – apatinio žandikaulio dešinės pusės šaka), jis prarado sąmonę. Iki smūgio R. M. už drabužių negriebė, jo rankos buvo striukės kišenėse. Atsigavo būdamas R. V. automobilyje, prie namų. Kartu su juo važiavo K. M.. Namuose buvo mama. Grįžęs į namus ėjo miegoti. Jis atsigulė į lovą, o K. M. sėdėjo šalia jo. Maždaug po valandos pabudo, kambaryje buvo mama ir K. M.. Jam labai skaudėjo galvą, juto skausmą akiduobėje ir žandikaulyje. Iš darbo grįžus tėčiui nuvažiavo į ligoninę, kur gydytojai jam pasakė, kad yra žandikaulio ir akiduobės lūžis bei paleido į namus. Tada atvažiavo policija. Po trijų dienų gavo siuntimą važiuoti į (duomenys neskelbtini) klinikas, kur jam buvo atlikta operacija. Mano, kad nuo R. M. smūgio tokių sužalojimų negalėjo būti. K. M. ir I. D. jam sakė, kad po R. M. smūgio jam nukritus, prie jo pribėgo M. P. ir pradėjo trypti jam ant galvos. Iki įvykio apie M. P. jos jam nebuvo pasakojusios, jis tokio asmens nepažinojo. Stacionare jis gydėsi savaitę su trupučiu, po to mėnesį gydėsi ambulatoriškai. Pasekmes jaučia iki šiol, nes po įvykio jam skauda žandikaulį ir akį ten, kur po operacijos jam yra įdėtas metalas, žiemą, kai būna šalta, jam labai jaučiasi. Jis dažnai negali miegoti ant dešinės pusės. Tapo atsargesnis, uždaresnis, jam nedrąsu praeiti pro grupelę žmonių, atrodo, kad patirs smurtą.

3.4. Nepilnametė liudytoja K. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis R. M. lįsdavo prie jos, kabinėdavosi, o 2018 m. pavasarį metė sniego gniūžtę į ją. Po savaitės, tai galėjo būti 2018 m. kovo 15 d., į jos mokyklą ((duomenys neskelbtini) mokykla) atėjo jos draugas nukentėjusysis V. B.. Su nukentėjusiuoju V. B. susitiko prie mokyklos durų. Su ja buvo jos draugė I. D.. Po to jie trise nuėjo prie (duomenys neskelbtini), kur sėdėjo prie laiptų. Jie atsisėdę kalbėjosi ir maždaug po 10 minučių atėjo kaltinamasis R. M. su 7–8 draugais. Kaltinamasis R. M. prie jų priėjo vienas, jo draugai stovėjo maždaug už 10 žingsnių. Nukentėjusysis V. B. kalbėjosi su kaltinamuoju R. M., jie abu konfliktavo. Tai buvo žodinis konfliktas. Nukentėjusysis su kaltinamuoju kalbėjo griežtai, klausė kaltinamojo, kodėl šis metė gniūžtę ir truputį judėjo link kaltinamojo. Tuo metu nukentėjusiojo V. B. rankos buvo kišenėse, jis kaltinamajam jokių grasinimų neišsakė. Po to kaltinamasis R. M. sudavė nukentėjusiajam V. B. į veidą ir pastarasis nugriuvo. Jai atrodo, kad sudavė dešinės rankos kumščiu ir alkūne. Po tokio poelgio kaltinamasis R. M. iškart nubėgo link bažnyčios, o šiam pabėgus prie gulinčio nukentėjusiojo V. B. pribėgo kaltinamasis M. P.. Kaltinamasis R. M. nematė, kaip prie nukentėjusiojo pribėgo kaltinamasis M. P.. Tuo metu nukentėjusysis V. B. bandė keltis. Pribėgęs kaltinamasis M. P. pradėjo spardyti nukentėjusiajam galvą. Kaltinamasis M. P. prie nukentėjusiojo pribėgo iš dešinės pusės ir spyrė jam į galvos dešinę pusę 2–3 kartus, o po to užšoko, lyg tryptų galvą. Nukentėjusysis V. B. neteko sąmonės, o ji ėmė šaukti, todėl kaltinamasis M. P. taip pat pabėgo. Nukentėjusįjį atgaivino šlakstant vandenį, o vėliau su nukentėjusiojo V. B. draugu parvežė nukentėjusįjį į namus.

3.5. Nepilnametė liudytoja I. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis R. M. lįsdavo prie jos draugės K. M., apmėtė ją sniego gniūžtėmis. Tiksliai datos nepamena, bet galėjo būti 2018 m. kovo 15 d., apie 12 val., ji su drauge K. M. išėjo iš savo mokyklos ((duomenys neskelbtini) mokykla) ir susitiko su nukentėjusiuoju V. B.. Tada visi nuėjo už (duomenys neskelbtini) teatro, kur prie laiptų sėdėjo ir kalbėjo. Vėliau prie jų priėjo kaltinamasis R. M.. Kaltinamasis atėjo su 5–6 draugais, bet prie jų priėjo vienas. Kaltinamojo draugai stovėjo toliau nuo jų, maždaug už 4–5 metrų. Kaltinamajam R. M. priėjus prie nukentėjusiojo jie kalbėjosi. Jiems kalbant kaltinamasis R. M. traukėsi nuo nukentėjusiojo V. B., o pastarasis ėjo link kaltinamojo. Jai atrodė, kad nukentėjusysis V. B. buvo taikiai nusiteikęs. Kaltinamajam atsitraukus nuo nukentėjusiojo V. B., pastarasis paprašė, jog kaltinamasis R. M. atsiprašytų K. M., už tai, kad metė į ją gniūžtę. Po to kaltinamasis R. M. sudavė alkūne nukentėjusiajam į veidą. Jai atrodo, kad smūgis buvo suduotas kairės rankos alkūne ir pataikė į dešinį skruostą. Po smūgio nukentėjusysis nugriuvo, o kaltinamasis R. M. pabėgo. Tada iš tos pačios pusės, kur stovėjo kaltinamojo R. M. draugai, pribėgo kaltinamasis M. P., kuris spyrė nukentėjusiajam kelis kartus į galvą kaip į kamuolį ir trypė ją. Tuo metu kaltinamojo R. M. ji nebematė. Kaltinamasis M. P. spyrė nukentėjusiajam V. B. į galvą priėjęs pastarajam iš dešinės pusės, po to trypė į tą pačią dešinę galvos pusę. Po to, pabėgus kaltinamajam M. P., matė, kad nukentėjusiajam V. B. buvo ištinęs veidas. Jos su K. M. užpylė nukentėjusiajam V. B. ant veido vandens, o šiam atsigavus jį ir K. M. kažkas parvežė į nukentėjusiojo V. B. namus, o ji (liudytoja) nuėjo į pamokas.

3.6. Liudytojas T. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2018 m. pavasarį, tikslios datos nepamena, kartu su kitais jaunuoliais, buvo nuėjęs prie (duomenys neskelbtini). Kartu buvo kaltinamieji R. M. ir M. P.. Prieš tai jis buvo mokykloje ((duomenys neskelbtini)) susitikęs su R. V.. Prie R. V. priėjo nukentėjusysis V. B. ir paklausė „kur tas asilas yra?“. Jis žinojo, jog tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo R. M. yra konfliktas, todėl jis parašė SMS žinutę kaltinamajam, kad atėjo nukentėjusysis ir reikia susitikti. Susitikus su kaltinamuoju R. M. jie visi, vienoje grupėje, nuėjo prie (duomenys neskelbtini). Ten buvo nukentėjusysis V. B. su dviejomis panelėmis. Kaltinamasis R. M. atsiskyrė nuo jų, priėjo prie nukentėjusiojo V. B., kažką sakė jam, tačiau paties pokalbio negirdėjo. Atstumas nuo jų iki kaltinamojo R. M. buvo apie 10 metrų. Po to kaltinamasis R. M. ranka vieną kartą sudavė V. B. į galvos sritį, po ko nukentėjusysis nukrito. Jam buvo netikėta, kad kaltinamasis R. M. suduos nukentėjusiajam V. B.. Kuria ranka kaltinamasis R. M. sudavė ir kaip sudavė negali pasakyti, nes nepamena. Po smūgio jie pradėjo skirstytis. Jis apsisuko ir išėjo. Jis nestebėjo kas vyko toliau ir nepamena, su kuo jis išėjo. Ką po smūgio darė kaltinamieji R. M. ir M. P. jis nepamena.

3.7. Liudytojas B. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tai galėjo būti 2018 m. pavasarį, tarp 11.30–12.30 val., (duomenys neskelbtini) mokykloje ilgosios pertraukos metu sužinojo, kad už (duomenys neskelbtini) teatro vyks muštynės, todėl visi būriu nuėjo į įvykio vietą žiūrėti muštynių. Tame būryje buvo kaltinamieji R. M. ir M. P.. Jis truputį atsiliko nuo kitų, nes kalbėjo telefonu. Kai baigęs kalbėti telefonu priėjo, muštynės buvo pasibaigusios ir nukentėjusysis V. B. jau gulėjo ant žemės. Tuo metu jų būrys nuo nukentėjusiojo buvo 7–8 metrų atstumu. Kilo šurmulys, kad atvyks policija, todėl visi greitai išsiskirstė. Po įvykio jam pasakojo, kad kaltinamasis R. M. ranka sudavė nukentėjusiajam. Kaltinamųjų veiksmų jis pats nematė, apie kaltinamojo M. P. veiksmus jam niekas nepasakojo. Mano, kad nukentėjusysis į mokyklą atėjo dėl muštynių, nes apie muštynes jam (liudytojui) pasakė kiti mokiniai.

3.8. Liudytojas R. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2018 m. pavasarį, tikslios datos neprisimena, būdamas savo mokykloje – (duomenys neskelbtini) mokykloje, matė prie mokyklos durų atėjusį nukentėjusįjį V. B., kuris pasakė „kvieskite tą gaidį“. Tada T. B. parašė SMS žinutę, kad ateitų R. M.. Prieš tai mokykloje sklandė gandas, jog kažkas aiškinsis santykius. Kai atėjo R. M., visi (jų buvo 8 asmenų grupė) nuėjo į įvykio vietą – už (duomenys neskelbtini). Ten buvo V. B. su dviem merginomis. R. M. nuėjo prie V. B., o jie su jaunuolių grupele stovėjo atokiau. V. B. šaukė ant R. M., liepė jam atsiprašyti. V. B. atrodė agresyvus, supykęs, jis priėjo arti prie R. M.. Tuo tarpu R. M. elgėsi ramiai. Atsitraukdamas R. M. sudavė ranka smūgį V. B., tačiau tiksliai nepamena, kuria ranka. Po smūgio V. B. nugriuvo ant žemės, netrukus bandė keltis. Po smūgio R. M. išėjo iš įvykio vietos, jis išėjo kartu su R. M., bet maždaug po minutės sugrįžo atgal. Nematė, kad iš vaikinų būrelio kas nors eitų link V. B.. Priėjęs prie V. B. matė, kad pastarajam kraujavo, lygtai iš nosies ar iš lūpos. Prie V. B. buvo K. M. su drauge ir kažkokia moteris. Merginos tarpusavyje kalbėjo apimtos streso, emocionaliai. Tada jis parvežė V. B. namo. Pastarasis kalbėjo aiškiai, jis (liudytojas) suprato, kur jam V. B. sakė vežti. Nematė, ar po R. M. smūgio kas nors iš grupėje stovėjusių vaikinų buvo priėjęs prie V. B.. Negali atsakyti tiksliai, ar toje grupėje buvo M. P.. Jo nuomone, R. M. suprato, dėl ko atėjo prie (duomenys neskelbtini). R. M. gali apibūdinti kaip labai draugišką klasioką, gerą žmogų. Jis niekada nedalyvavo jokiose muštynėse, neteko matyti, kad ką nors muštų.

3.9. Liudytojas S. Ž. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tikslaus laiko nepamena, bet tą dieną jis buvo M. R. mokykloje, kurioje mokėsi. Girdėjo gandus, kad bus muštynės, todėl nuėjo pažiūrėti. Apie tai, kur ir kada bus muštynės, jam pasakė draugai. Dėl ko bus muštynės niekas nesakė. Nukentėjusįjį V. B. pirmą kartą matė tik tą dieną. Į įvykio vietą nuėjo vienas. Įvykio vietoje jau buvo V. B., R. M., M. P. ir kiti vaikinai, taip pat buvo dvi merginos. Girdėjo kaip V. B. šaukė ant R. M.. V. B. elgėsi agresyviai, o R. M. kalbėjo ramiai. Norėdamas išsivaduoti R. M. sukdamas sudavė dešine alkūne V. B.. R. M. sudavus V. B. nugriuvo. Nepamena, ką po to darė R. M. ir M. P..

3.10. Liudytojas I. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2018 m. kovo 15 d. apie 12.20 val. paskambino savo žmonai ir iš jos sužinojo, kad buvo sumuštas jo sūnus V. B.. Po 17 val. grįžęs į namus pamatė sumuštą sūnų. Sūnui buvo sužalota dešinioji veido sritis – akis buvo sutinusi, net negalėjo pramerkti, jam bėgo kraujas iš nosies ar ausies, sūnus negalėjo paaiškinti, kas jam atsitiko. Apie tai kas įvyko, sužinojo iš sūnaus draugės K. M., kuri pasakojo, jog V. B. atėjo jos pasitikti, po to kilo konfliktas su R., kuris sudavė sūnui alkūne, sūnus nukrito, o M. spardė sūnų. Sakė, kad sūnus V. B. gulėjo be sąmonės, kad kažkokia moteris atnešė vandens, apiplovė jį. Jis nuvežė sūnų į gydymo įstaigą ir iškvietė policiją. Sūnus buvo tiriamas, po to gydytojai pasakė, kad sūnui skilęs akies kaulas ir jį išleido į namus. Maždaug po dviejų valandų atvažiavo policija į namus, apklausė sūnų. Savaitės bėgyje jis nuvežė sūnų į (duomenys neskelbtini), kur V. B. buvo atlikta sulaužyto dešinės pusės akiduobės kaulo operacija. Gydytojai sakė, kad operacija buvo sudėtinga. Operacijos metu sūnui buvo taikoma nejautra – narkozė. Sūnus (duomenys neskelbtini) gydėsi apie 2 savaites, po to apie 1 mėnesį buvo nedarbingas. Sūnus jaučia sužalojimų pasekmes – žiemą jam labai šąla tos pusės žandas, ta pusė yra jautresnė, sūnus jaučia galvos skausmus. Jam gana dažnai užeina galvos skausmai. Taip pat įvykis turėjo įtakos sūnaus elgsenai – atsirado nepasitikėjimas savimi, baimė, tapo nedrąsus, anksčiau buvo drąsesnis, pasidarė labai jautrus.

3.11. Liudytoja J. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tiksliai datos pasakyti negali, bet galėjo būti 2018 m. kovo 15 d., dienos metu, sūnus V. B. pasakė, kad eina į M. R. mokyklą pasikalbėti su K. M.. Po kiek laiko jis grįžo į namus su K. M. ir įėjo į savo kambarį. Maždaug po pusvalandžio įėjusi į sūnaus kambarį pamatė, kad K. M. sėdi sūnaus kambaryje, o sūnus miega. Jis buvo sumuštas – sūnaus veidas buvo pamėlęs, tino, vėliau jai sūnus sakė, kad jam labai skauda. Buvo sužalota dešinė sūnaus veido pusė. Sūnus ir K. M. jai pasakojo, kad kilo konfliktas su vaikinu, kurio vardo ji nepamena (sūnus buvo įvardijęs vaikiną), todėl šis vaikinas sudavė V. B. alkūne ir V. B. pargriuvo. Tada pribėgo M. ir pradėjo šokinėti V. B. ant galvos. Apie 17 val. grįžęs iš darbo vyras nuvežė sūnų į ligoninę, kur gydytojai pasakė, kad sūnui lūžęs žandikaulis ir suskaldyta akiduobė, išdavė siuntimą važiuoti į (duomenys neskelbtini), kur sūnui buvo atlikta operacija. Po šio įvykio sūnus jaučia pasekmes – žiemą akiduobė pamėlynuoja, paraudonuoja, jam skauda. Anksčiau sūnus buvo vikresnis, dabar pasidarė atsargesnis.

3.12. Specialistas R. Ž. teisiamojo posėdžio metu savo išvadą patvirtino ir parodė, kad sužalojimai nukentėjusiajam V. B. padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Galėjo būti vienas ar keli smūgiai į tą pačią vietą. Objektyviai nustatyti trauminius smūgius ir juos išskirti negalima. Smūgiuojant alkūne ar dilbiu sužalojimai gali apimti skruostikaulį. Suduodant dešiniu dilbiu į dešinę veido pusę iš priekio tiesiu smūgiu ir nekliudant nosies teoriškai įmanoma, bet didesnė tikimybė, kad tokiu atveju būtu kliudyta nosis. Nukentėjusįjį jis apžiūrėjo po ilgesnio laiko, nes jis atvyko po to, kai buvo paliestas iš gydymo įstaigos. Nubrozdinimų nefiksavo, nes jų nematė. Asmuo, patyręs viršutinio žandikaulio traumą, faktiškai kalbėti galėtų.

3.13. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra prie (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), prie pastato pietinės sienos. Prie šios sienos yra betoniniai laipteliai, vedantys prie durų į patį pastatą (1 t., 34–35, 38 b. l.).

3.14. Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) ir specialisto paaiškinimo matyti, kad V. B. buvo nustatyti veido dešinės pusės viršutinio žandikaulio ir skruostikaulio lūžiai; sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, prieš kreipimąsi į gydymo įstaigą, t. y. iki 2018 m. kovo 15 d. 17.49 val.; pagal sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją mažai tikėtina, jog nukentėjusysis galėjo susižaloti nugriuvęs; dėl šių sužalojimų V. B. sveikata sutrikdyta nesunkiai; nėra galimybės nustatyti, ar sužalojimai padaryti suduodant rankos alkūne, ar spiriant, ar trypiant, kadangi minėti sužalojimai galėjo būti padaryti visais minėtais būdais (1 t., 44–45; 47–48 b. l.).

3.15. Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolų matyti, kad V. B., K. M. ir I. D. parodė vietą prie (duomenys neskelbtini) teatro pastato, esančio (duomenys neskelbtini), šalia laiptų, kurioje 2018 m. kovo 15 d. buvo sumuštas V. B. (1 t., 68–74, 144–152 b. l.; 2 t., 1–8 b. l.).

3.16. Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolų matyti, kad V. B., K. M. ir I. D. atpažino nuotraukoje kaltinamąjį R. M. kaip asmenį, 2018 m. kovo 15 d. alkūne sudavusį vieną smūgį V. B., ir kaltinamąjį M. P. kaip asmenį, spardžiusį ir trypusį ant žemės gulinčiam V. B. galvą, mušusį jį (1 t., 77–79, 82, 85–87, 90, 130–132, 135–136, 137–139, 142–143, 181–183, 186–187, 189–191, 194–195 b. l.).

3.17. Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad kaltinamasis R. M. galimai naudojasi mobiliojo ryšio telefonu (duomenys neskelbtini); šis numeris 2018 m. kovo 15 d. nuo 11.57 val. iki 14.06 val. jungėsi prie bazinių stočių, esančių (duomenys neskelbtini); šių bazinių stočių veikimo zona gali apimti nusikaltimo padarymo vietą; šiuo laikotarpiu daugiausiai buvo naudojama interneto paslauga ir bendraujama su kitų numerių naudotojais (2 t., 85 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

3.18. Įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimas

3.18.1. Šiame epizode kaltinamieji R. M. ir M. P. kaltinami tuo, kad jie kaltinime nurodytu laiku ir nurodytoje viešoje vietoje, veikdami bendrininkų grupėje, nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį V. B. ir pažeidė viešąją tvarką.

3.18.2. BK 138 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę asmeniui, kuris sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

3.18.3. Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai viešoje vietoje prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius ir pan.

3.18.4. Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų, sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Pats bendrininkavimas iš esmės yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bendrininkavimą apibūdina bei atskleidžia objektyvių ir subjektyvių požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veika; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu.

3.18.5. Kaltinamasis R. M. savo kaltę dėl BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos iš esmės pripažino ir nurodė esmines šios veikos padarymo aplinkybes, tačiau jis nepripažino savo kaltės dėl BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos ir dėl jos nesigailėjo. Kaltinamasis M. P. savo kaltės dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje ir BK 284 straipsnyje, nepripažino.

3.18.6. Visų pirmiausiai, vertindamas byloje esančius ir teisiamojo posėdžio metu patikrintus įrodymus teismas atkreipia dėmesį į tai, jog nagrinėjamu atveju galima įžvelgti tam tikrų bendrininkavimo požymių (pavyzdžiui, kaltinamieji R. M. ir M. P. savo neteisėta veika kėsinosi į tą patį baudžiamojo įstatymo saugomą objektą – žmogaus sveikatą). Tačiau byloje nėra pakankamai duomenų, leidžiančių tvirtinti, jog abu kaltinamieji veikė bendru sutarimu, kad abu jie suvokė veikiantys bendrai ir prisidedantys prie kito bendrininko veikos bendram tikslui pasiekti. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad sudavęs smūgį nukentėjusiajam V. B., po kurio pastarasis nugriuvo, kaltinamasis R. M. iškart pasišalino iš įvykio vietos. Tai teisiamojo posėdžio patvirtino liudytojai K. M., I. D., R. V. ir kaltinamasis R. M.. Be to, pagal liudytojų K. M. ir I. D. parodymus seka, jog kaltinamasis M. P. prie nukentėjusiojo V. B. priėjo kaltinamajam R. M. jau pasišalinus iš įvykio vietos, kad kaltinamasis R. M. nematė, kaip prie nukentėjusiojo pribėgo kaltinamasis M. P.. Byloje nėra duomenų apie tai, kad abu kaltinamieji kuriuo nors momentu būtų kaip nors susitarę kartu sumušti nukentėjusįjį V. B. ir abu būtų taip veikę. Visi byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamojo M. P. neteisėtas sumanymas kilo jau po kaltinamojo R. M. prieš nukentėjusįjį V. B. atliktų veiksmų, pastarajam nukritus ant žemės, o kaltinamajam R. M. pasišalinus iš įvykio vietos ir nežinant apie kaltinamojo M. P. veiksmus. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, jog šioje baudžiamojoje byloje nepakanka įrodymų, patvirtinančių abiejų kaltinamųjų susitarimą padaryti jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas kartu bei tyčios bendrumą, todėl šiuo konkrečiu atveju padarant nusikalstamas veikas nebuvo jokių bendrininkavimo santykių tarp kaltinamųjų R. M. ir M. P..

3.18.7. Sprendžiant klausimą dėl abiejų kaltinamųjų veikų kvalifikavimo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį svarbu nustatyti priežastinį ryšį tarp jų veikų ir kilusių padarinių. Iš byloje esančių ir teisiamojo posėdžio metu patikrintų įrodymų matyti, kad nukentėjusysis V. B. buvo sužalotas, pirmiausiai, kaltinamajam R. M. rankos alkūne suduodant nukentėjusiajam V. B. į galvos sritį, o po to kaltinamajam M. P. spiriant nukentėjusiajam V. B. į galvą ir užšokus ant gulinčio nukentėjusiojo galvos. Tokį sužalojimų nukentėjusiajam padarymo mechanizmą patvirtino nukentėjusysis V. B., liudytojai K. M., I. D., asmens parodymo atpažinti protokolai, parodymų patikrinimo vietoje protokolai ir kiti šiuos įrodymus patvirtinantys bylos duomenys. Liudytojos K. M. parodymus apie nukentėjusiojo sužalojimo mechanizmą patvirtino liudytojai I. B. ir J. B.. Nukentėjusiojo V. B. ir liudytojų K. M. bei I. D. parodymais abejoti teismas neturi pagrindo, nes šie proceso dalyviai, būdami įspėtais už melagingų parodymų davimą, nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios buvo nuoseklūs, jų parodymai neprieštaravo tarpusavyje, kitiems byloje esantiems įrodymams ir papildė vieni kitus. Kaltinamieji teisiamojo posėdžio metu negalėjo nurodyti įtikinamų ir pagrįstų duomenų, kurie leistų abejoti minėtų proceso dalyvių parodymų patikimumu. Be to, kaltinamasis R. M. neneigė sudavęs alkūne nukentėjusiajam V. B. į galvos sritį. Taip pat, kaltinime nurodytas nukentėjusiojo V. B. sužalojimo aplinkybes bei kilusius padarinius patvirtina specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuoti nukentėjusiajam padaryti sužalojimai.

3.18.8. Teismas atkreipia dėmesį į kartu su kaltinamaisiais įvykio vietoje buvusių liudytojų T. B., B. S., R. V. ir S. Ž. parodymus. Visi jie, kartu su kaltinamuoju R. M., liudytojomis K. M. ir I. D. iš esmės patvirtino matę, kaip smūgį nukentėjusiajam sudavė kaltinamasis R. M., kaip nukentėjusysis V. B. nukrito ant žemės, t. y. visi jie patvirtino tas aplinkybes, dėl kurių savo kaltės neneigė pats kaltinamasis R. M.. Tačiau priešingai, nei liudytojos K. M. ir I. D., aplinkybių, susijusių su kaltinamajam M. P. pareikštu kaltinimu, liudytojai T. B., B. S., R. V. ir S. Ž. tvirtino nematę, teisiamajame posėdyje jie negalėjo tiksliai prisiminti, kas vyko po to, kai smūgį nukentėjusiajam sudavė kaltinamasis R. M., t. y. visi jie iš esmės tvirtino nematę, ar kaltinamasis M. P. spyrė nukentėjusiajam į galvą ir trypė ją. Tokie liudytojų T. B., B. S., R. V. ir S. Ž. parodymai, iš esmės suderinti su abiejų kaltinamųjų pozicijomis ir prieštaraujantys liudytojų K. M. bei I. D. parodymams, o taip pat specialisto išvadai, tik sustiprina vidinį teismo įsitikinimą, kad kaltinamasis M. P. įvykdė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

3.18.8.1. Teisiamojo posėdžio metu išsiskyrė proceso dalyvių parodymai apie tai, kurios rankos alkūne kaltinamasis R. M. sudavė nukentėjusiajam – pats kaltinamasis ir liudytoja K. M. nurodė, kad smūgis buvo suduotas dešinės rankos alkūne, liudytoja I. D. ir nukentėjusysis V. B. parodė, kad kaltinamasis R. M. smūgį nukentėjusiajam V. B. sudavė kairės rankos alkūne, o kaltinamasis M. P. iš pradžių tvirtino, kad smūgis buvo suduotas kaire ranka, o po to nebegalėjo nurodyti, kuria ranka kaltinamasis R. M. sudavė smūgį nukentėjusiajam V. B.. Tačiau šioje vietoje teismas atkreipia dėmesį į nukentėjusiojo V. B. parodymus – nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu tiksliai ir kelis kartus pakartojo, kad kaltinamasis R. M. smūgį jam sudavė kairės rankos alkūne, taip pat savo ranka parodė tiksliai į kurią vietą jam buvo suduotas smūgis – į apatinio žandikaulio dešinės pusės šaką, t. y. apatinio žandikaulio dalį, esančią arti dešinės ausies. Atsižvelgiant į šiuos teisiamojo posėdžio metu patikrintus duomenis teismas laiko, jog kaltinamasis R. M. smūgį nukentėjusiajam V. B. sudavė kairės rankos alkūne į apatinio žandikaulio dešinės pusės šaką.

3.18.8.2. Pagal specialisto išvadą ir jo parodymus teisiamajame posėdyje seka, kad nukentėjusiajam V. B. veido dešinės pusės viršutinio žandikaulio ir skruostikaulio lūžiai buvo padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Tai reiškia, kad sužalojimai nukentėjusiajam V. B. buvo padaryti arba vienu smūgiu, arba keliais smūgiais, suduotais tiksliai į tą pačią vietą. Pastaroji versija mažai tikėtina, nes suduoti kelis pakankamai stiprius smūgius į vieną ir tą pačią vietą yra sudėtinga, juolab, skirtingiems kaltinamiesiems. Todėl teismas laiko, kad pirmiau paminėtus sužalojimus nukentėjusiajam V. B. padarė vienas iš kaltinamųjų, suduodamas mažiausiai vieną lemtingą ir pakankamai stiprų smūgį. Nukentėjusiajam padarytų sužalojimų lokalizacija ir jų sunkumas verčia abejoti, ar kaltinamojo R. M. vienas smūgis kairės rankos alkūne galėjo sukelti specialisto išvadoje aprašytus nukentėjusiajam nustatytus veido dešinės pusės sužalojimus, ypatingai atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis R. M. yra dešiniarankis ir jis nesitreniruoja. Tokią abejonę teisiamojo posėdžio metu išsakė pats nukentėjusysis V. B.. Be to, nukentėjusysis V. B. teisiamojo posėdžio metu savo ranka parodė, jog kaltinamasis R. M. kairės rankos alkūne jam sudavė į apatinio žandikaulio dešinės pusės šaką, t. y. apatinio žandikaulio dalį, esančią arti ausies, kurioje, pagal specialisto išvadą ir jo paaiškinimus teisme, jokių sužalojimų nebuvo nustatyta. Specialisto išvadoje pažymėta maža tikimybė, jog nukentėjusysis galėjo susižaloti nugriuvęs, kas vėl gi paneigia, jog nukentėjusiajam sukelto nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastimi galėjo būti kaltinamojo R. M. veika. Tuo tarpu kaltinamojo M. P. veika, t. y. spyriai koja nukentėjusiajam į galvos dešinę pusę, o po to tos pačios galvos pusės trypimas (tai teismo posėdžio metu patvirtino liudytojai K. M., I. D., I. B., J. B. ir nukentėjusysis V. B.), neabejotinai buvo pakankamai stiprūs ir intensyvūs, jog galėtų padaryti nukentėjusiajam specialisto išvadoje nurodytus sužalojimus dešinio viršutinio žandikaulio ir skruostikaulio lūžius. Kaltinamasis M. P., atlikdamas tokio pobūdžio ir intensyvumo veiksmus, neabejotinai suprato ir žinojo, kokius tai gali sukelti neigiamus padarinius ir akivaizdžiai jų siekė. Tokiu būdu, atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes ir byloje nesant objektyvių duomenų, įrodančių priežastinį ryšį tarp kaltinamojo R. M. veikos bei nukentėjusiajam V. B. sukelto nesunkaus sveikatos sutrikdymo, kaltinamojo R. M. veika – fizinio smurto panaudojimas viešoje vietoje – perkvalifikuojama iš BK 138 straipsnio 1 dalies į kitą BK specialiosios dalies straipsnį. Taip pat teismas neabejoja, jog būtent kaltinamojo M. P. veika buvo pagrindine priežastimi kaltinime nurodytiems padariniams kilti – nesunkiam nukentėjusiojo V. B. sužalojimui. Todėl kaltinamojo M. P. nusikalstama veika šiame epizode teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

3.18.9. Pagal byloje esančius įrodymus taip pat seka, kad nagrinėjamu atveju įvykio vieta yra prie (duomenys neskelbtini) teatro pastato, esančio (duomenys neskelbtini), t. y. vieta, į kurią bet kuriuo metu gali ir turi teisę patekti bet koks asmuo. Įvykio metu minėtoje vietoje buvo ne vien tik nukentėjusysis, kaltinamieji ir kiti jaunuoliai, į įvykio vietą atėję kartu su kaltinamaisiais ir tikėjęsi pamatyti santykių aiškinimąsi, muštynes, bet ir liudytojos K. M. ir I. D., kurioms apie kaltinamųjų ketinimą smurtauti prieš nukentėjusįjį V. B. nebuvo žinoma. Po abiejų kaltinamųjų atliktų veikų liudytoja K. M. ėmė šaukti, vėliau abi liudytojos gaivino nukentėjusįjį V. B. šlakstydamos vandenį, o šiam atsigavus liudytoja K. M. lydėjo nukentėjusįjį V. B. į namus. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. P. tvirtino matęs, kaip įvykio vietoje liudytojos I. D. ir K. M., priėjusios prie nukentėjusiojo V. B., verkė. Teismas neabejoja, kad dėl abiejų kaltinamųjų veikų minėtoms liudytojoms buvo sukeltas išgąstis, jos patyrė neigiamų emocijų ir išgyvenimų. Tai, kad dėl neteisėtų veikų kartu su nukentėjusiuoju V. B. buvusioms merginoms galėjo būti sukeltas išgąstis, teisiamojo posėdžio metu pripažino ir kaltinamasis R. M.. Be to, kartu su kaltinamaisiais į įvykio vietą atėjusiam liudytojui T. B. kaltinamojo R. M. nukentėjusiajam suduotas smūgis taip pat buvo netikėtas. Nukentėjusiajam V. B. ir kaltinamajam R. M. dėl mažos dingsties (sniego gniūžtės metimo) asmeniniams santykiams aiškintis pasirinkus viešąją vietą ir joje kaltinamajam R. M. panaudojant fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, o kaltinamajam M. P. – be jokios dingsties viešoje vietoje panaudojant fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, abu kaltinamieji turėjo numatyti, kad jų veiksmais – smurtavimu, bus sutrikdyta visuomenės narių (pavyzdžiui, nukentėjusiojo V. B., liudytojų K. M. ir I. D.) rimtis, tačiau net matydami, kad įvykio vietoje yra ne vieni, vis tiek atliko kaltinime nurodytus veiksmus prieš nukentėjusįjį. Šios aplinkybės liudija, jog abu kaltinamieji savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį, kad jų veikos buvo nukreiptos ne vien į nukentėjusįjį bei tarpusavio santykių aiškinimąsi, bet ir į toje pačioje vietoje buvusių kitų visuomenės narių rimtį ir viešąją tvarką. Taigi, nagrinėjamu atveju viešosios tvarkos pažeidimas pasireiškė įžūliu kaltinamųjų elgesiu, t. y. agresyviu, moralės požiūriu nepriimtinu, aplinkinius šokiruojančiu veikimu – kaltinamųjų R. M. ir M. P. fizinio smurto panaudojimu prieš nukentėjusįjį V. B.. Pagal formuojamą teismų praktiką BK 284 straipsnyje numatyta nusikalstama veika apima ir fizinio smurto panaudojimą. Tuo tarpu, kai nesunkaus sveikatos sutrikdymo metu pažeidžiama ir viešoji tvarka, veika kvalifikuojama kaip BK 138 straipsnyje ir BK 284 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų sutaptis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamosios bylos Nr. 2K-249/2009, 2K-408/2013, 2K-498/2013, 2K-506/2013, 2K-78-693/2015, 2K-457-677/2015, 2K-269-697/2016, 2K-15-648/2017 ir kt.). Nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo nurodyta pirmiau, nors abu kaltinamieji naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, byloje esančiais duomenimis nebuvo įrodyta, jog kaltinamojo R. M. veika nukentėjusiajam V. B. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tuo tarpu kaltinamojo M. P. neteisėti smurtiniai veiksmai sukėlė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Todėl kaltinamojo M. P. veika teisingai kvalifikuota kaip BK 138 straipsnio 1 dalies ir 284 straipsnio sutaptis, o kaltinamojo R. M. veika perkvalifikuojama iš BK 138 straipsnio 1 dalies ir 284 straipsnio sutapties į BK 284 straipsnį.

3.18.10. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. M. ir jo gynėjas nurodė, kad jis smūgį nukentėjusiajam V. B. sudavė gindamasis nuo nukentėjusiojo. Tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad prieš įvykį kaltinamajam R. M. buvo žinoma, jog nukentėjusysis V. B. nori su juo išsiaiškinti dėl ankstesnio jo elgesio su liudytoja K. M., kad kaltinamasis R. M. nujautė, jog dėl to gali kilti muštynės (tai kaltinamasis patvirtino teisiamojo posėdžio metu). Žinodamas tai, turėdamas galimybę niekur neiti ir tokiu būdu išvengti konflikto, kaltinamasis R. M. nusprendė kitaip – jis su grupe vaikinų savanoriškai nuėjo į įvykio vietą, kurioje buvo nukentėjusysis V. B., pats priėjo prie nukentėjusiojo ir aiškinosi su juo. Iš teisiamojo posėdžio metu apklaustų proceso dalyvių parodymų matyti, kad tiek kaltinamasis R. M., tiek nukentėjusysis V. B. nebuvo nusiteikę draugiškai vienas kito atžvilgiu, tarp jų kilo konfliktas, jie išsakė vienas kitam atitinkamus reikalavimus. Be to, kaltinamasis R. M. turėjo akivaizdų kiekybinį pranašumą prieš nukentėjusįjį, nes skirtingai nei nukentėjusysis, kaltinamasis R. M. įvykio vietoje buvo su grupe kitų vaikinų. Taip pat, nors kaltinamasis R. M. tikino, kad smūgį jis nukentėjusiajam sudavė nebeturėdamas kur trauktis, pagal byloje esančius duomenis seka, jog įvykis buvo viešoje vietoje, kurios erdvė buvo neribota ir kaltinamajam R. M. buvo galimybė visiškai atsitraukti nuo nukentėjusiojo V. B. ir iš įvykio vietos. Apibendrinus visa tai ir nepaisant to, jog įvykio vietoje nukentėjusysis V. B. elgėsi agresyviau už kaltinamąjį R. M. ir pastarasis smūgį nukentėjusiajam sudavė tik norėdamas kiek toliau atitraukti nuo savęs nukentėjusįjį, šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog kaltinamajam R. M. buvo kilęs koks nors realus pavojus ir jis smūgį nukentėjusiajam sudavė veikdamas būtinosios ginties sąlygomis.

3.18.11. Kaltinamojo M. P. gynėjas savo baigiamojoje byloje abejojo, ar nukentėjusiojo V. B. galvos dešinė pusė galėjo būti trypiama, nes tokiu atveju būtų likę žymės (nubrozdinimai) kairėje galvos pusėje. Tačiau šioje vietoje teismas pažymi, kad teisiamojo posėdžio metu liudytoja K. M. parodė, jog prieš galvos trypimą nukentėjusysis V. B. gulėjo ant nugaros. Kiti liudytojai negalėjo nurodyti kaip gulėjo nukentėjusysis. Tokiu būdu, trypiant nukentėjusiojo galvą, jos dešinę pusę iš viršaus, kokie nors nubrozdinimai galėjo likti tik ne akivaizdžiai matomoje, plauktoje galvos dalyje. Teisiamojo posėdžio metu specialistas paaiškino, kad nukentėjusysis pas jį apžiūrai atvyko po gydymo kitose gydymo įstaigose, todėl kai kurie smulkesni nukentėjusiojo V. B. sužalojimai (pavyzdžiui, nubrozdinimai) galėjo būti užgiję ir likti neužfiksuoti. Atsižvelgiant į tai, abejoti liudytojų K. M. ir I. D. parodymais apie tai, kad kaltinamasis M. P. ne tik spardė, bet ir trypė nukentėjusiojo V. B. galvą, nėra pagrindo.

3.18.12. Apibendrinamas pirmiau išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, jog kaltinime nurodytu laiku:

3.18.12.1. kaltinamasis R. M. viešoje vietoje – prie (duomenys neskelbtini) teatro pastato, esančio (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį – aplinkinių akivaizdoje panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį V. B. (sudavė jam kairės rankos alkūne į apatinio žandikaulio dešinės pusės šaką), t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje;

3.18.12.2. kaltinamasis M. P. viešoje vietoje – prie (duomenys neskelbtini) pastato, esančio (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo V. B. sveikatą, t. y. aplinkinių akivaizdoje panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį V. B. (spyrė vieną kartą nukentėjusiajam į galvos sritį ir mažiausiai du kartus užšoko ant gulinčio nukentėjusiojo galvos) ir padarė nukentėjusiajam dešinės pusės viršutinio žandikaulio ir skruostikaulio lūžius; padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje.

4.1. Kaltinamasis M. P. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino ir parodė, kad apie dviračio pagrobimą nieko nežino ir nepamena, kur buvo tą dieną. Galėjo būti, kad buvo mieste. Liudytojo H. G. nėra matęs, jam nėra tekę plaukti su drabužiais per upę. Visa tai, ką pasakojo liudytojai, yra melas. Tamsios spalvos džemperių yra turėjęs daug, taip pat ir su kapišonais.

4.2. Teisiamajame posėdyje, remiantis BPK 276 straipsniu, buvo perskaityti mažamečio nukentėjusiojo E. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Mažametis nukentėjusysis E. G., apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, jog su draugu N. M. važiavo dviračiais parku, esančiu (duomenys neskelbtini) gatvėje. Iš priekio pamatė ta pačia kryptimi einantį nepažįstamą vaikiną, ėjusį link automobilių turgaus. Vaikino plaukai buvo ryškiai geltoni, trumpi, vaikino veidas buvo apvalus. Vaikiną atpažintų, jis mokėsi jo mamos mokykloje. Tas vaikinas nustūmė jį (nukentėjusįjį) nuo dviračio, jam nukritus ant žemės vaikinas paėmė jo dviratį ir bandė važiuoti. Jis sugriebė vaikiną už drabužių, tačiau šis sudavė jam kumščiu į veidą. Po smūgio jam skaudėjo, todėl jis paleido vaikino drabužius ir susiėmė už veido. Paleidus drabužius vaikinas nuvažiavo jo dviračiu. Maždaug po 4–5 savaičių, važiuodamas tuo pačiu parku dviračiais kartu su tėvais pamatė tą patį vaikiną. vaikinas tikrai buvo tas pats. Apie tai jis pasakė savo tėčiui. Jie su tėčiu apsisuko. Minėtas vaikinas buvo pasislėpęs, išsigandęs, vėliau perplaukė per (duomenys neskelbtini) upę (2 t., 187–189 b. l.).

4.3. Teisiamajame posėdyje, remiantis BPK 276 straipsniu, buvo perskaityti mažamečio liudytojo N. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Mažametis liudytojas N. M., apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, jog kartu su draugu E. G. važiavo dviračiais parku, esančiu (duomenys neskelbtini) gatvėje, link (duomenys neskelbtini) trasos. Pamatė priekyje jų einantį žmogų, kurį jie norėjo pralenkti. Tas žmogus atsisuko į jo draugą E. G. ir nustūmė jį nuo dviračio. Pasiėmė draugo dviratį, sėdo ant jo ir norėjo važiuoti, bet draugas E. G. sugriebė žmogų. Tada tas žmogus sudavė E. G. į veidą. Draugui skaudėjo. Po to žmogus pabėgo su draugo dviračiu. Tas žmogus buvo paauglys, blondinas. Vėliau jis tame pačiame parke buvo sutikęs E. G. su šeima ir E. G. jam pasakė, kad parke matė tą patį jaunuolį. Jis (E. G.) atpažino jaunuolį, pasakė savo tėčiui, tėtis jį vijosi, bet jaunuolis perplaukė per upę ir pasislėpė krūmuose (3 t., 48–53 b. l.).

4.4. Nukentėjusiojo mažamečio E. G. atstovė pagal įstatymą L. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2018 m. birželio 18 d. apie 15 val. sūnus E. paskambino jai ir pranešė, kad parke prie (duomenys neskelbtini) arenos kažkoks vaikinas sudavė jam ir pagrobė iš jo dviratį, kad jis išsikvietė ir laukia policijos. Su sūnumi ji susitiko policijoje. Jis papasakojo, kad parke su savo draugu N. važiavo dviračiais. Priešais save pamatė einantį vaikinuką tamsiu treningu su baltomis juostelėmis ant rankovių. Jo draugas pravažiavo pro minėtą vaikiną, o jam važiuojant vaikiną, šis nustūmė sūnų nuo dviračio ir sėdosi ant jo dviračio. Tuo metu sūnus atsikėlė, griebė vaikiną už džemperio tempti, bet tas vaikinas atsisuko, sudavė sūnui į kairį smilkinį. Jam suskaudo, todėl jis paleido tą vaikiną, o šis nuvažiavo dviračiu. Pagrobtas dviratis kainavo 345 eurus. Po šio įvykio sūnus užsidarė namuose, užsisklendė, bijojo žmonių, jautė stresą. Vėliau sūnui nupirko kitą dviratį. 2018 m. liepos 15 d. su šeima važinėdami dviračiais sugalvojo nuo (duomenys neskelbtini) aikštės, per parką nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini) pavalgyti. Buvo labai karšta diena. Važiuojant parku pamatė priešais einantį vaikiną su džemperiu ir kapišonu. Ji atkreipė dėmesį į šį vaikiną, nes jai atrodė keista karštą dieną vaikščioti su džemperiu ir kapišonu. Pravažiuodama pro vaikiną ji pamatė, kad tai P. (tuo metu neprisiminė vardo). Jį prisimena, nes jis mokėsi (duomenys neskelbtini), kuriame ji dirba, ir jį teko ne kartą svarstyti dėl netinkamo elgesio. Tuo metu ji pakėlė savo akis ir pamatė, kaip jos sūnus žiūri į tą vaikiną, o taip pat išgirdo, kaip jos vyras paklausė „ar čia šitas?“, o sūnus E. atsakė „taip“. Tada ji su sūnumi sustojo, o jos vyras apsisuko ir nuvažiavo link to vaikino. Vėliau vyras jai paskambino ir pasakė, kad vaikinas krūmuose, prašė prieiti ir pasaugoti jo (vyro) dviratį. Jie priėjo prie dviračio, matė, kaip jos vyras kalbėjo su krūmuose buvusiu vaikinu. Po to vaikinas įšoko į vandenį ir perplaukė per (duomenys neskelbtini) į kitą krantą. Jie dviračiais važiavo aplink, bet vaikino neberado. Kitą dieną ji susisiekė su (duomenys neskelbtini) socialine pedagoge ir paklausė, ar atsimena vaikiną, kuris mokėsi 9 klasėje, pavarde P.. Socialinė pedagogė jai atsakė, kad tai M. P.. Tada ji surado internete M. P., parodė vyrui ir sūnui, abu patvirtino, kad čia tas pats asmuo. Apie tai jie pranešė tyrėjai. Civilinį ieškinį palaiko. Jiems padaryta 345 eurų dydžio turtinė žala, tai yra pagrobto dviračio kaina. Sūnaus patirtą neturtinę žalą vertina 300 eurų, nes sūnus patyrė didelę psichologinę traumą, jis negalėjo ramiai miegoti, reikėjo pirkti homeopatinių raminančių vaistų, kad jis užmigtų. Taip pat turėjo problemų su maistu. Sūnus tapo nervingas, irzlus, užsidarė namuose, nenorėjo eiti bendrauti į kiemą, netgi su draugais. Jokia žalos dalis nebuvo atlyginta, niekas su jais nekalbėjo, nesitarė ir neatsiprašė.

4.5. Liudytojas H. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2018 metais iš jo sūnaus E. buvo pagrobtas dviratis – sūnus važiavo parke su draugu, ta pačia kryptimi priekyje jų ėjo vaikinas, kuris sūnų nustūmė nuo dviračio ir jį atėmė. E. dar bandė stabdyti vaikiną, bet šis trenkė sūnui į veidą ir su tuo dviračiu pabėgo. E. pasakojo, kad tas vaikinas buvo šviesių plaukų, vilkėjo tamsų džemperį. Po to, 2018 m. liepos 15 d. jis su žmona ir sūnumi E. važinėjo dviračiais po miestą. Parke važiuodami paupiu nuo (duomenys neskelbtini) gatvės link (duomenys neskelbtini) gatvės pamatė priekyje ta pačia kryptimi einantį vaikiną. Pravažiuodamas pro minėtą vaikiną pasižiūrėjo į jį. Pavažiavęs toliau paklausė E., ar negali būti tas pats vaikinas, kuris pagrobė iš jo dviratį. E. pasakė, kad čia tas pats vaikinas. Jo žmona su E. pasiliko stovėti, o jis nusprendė grįžti atgal į tą pačią vietą, kur matė vaikiną ir nusileisti link upės. Prie upės kranto stovėjo kaltinamųjų suole sėdintis M. P.. Tvirtina, kad tai buvo būtent kaltinamasis M. P.. Pastarasis stovėjo nusisukęs į upę, o jis (liudytojas) atsistojo ant kranto tiesiai prieš jį. Vaikinas atsisuko į jį ir paklausė „kas yra?“. Jis (liudytojas) atsitraukė ir skambino žmonai, kad ji atvažiuotų su sūnumi, tačiau jie nebespėjo atvažiuoti – šis vaikinas šoko į upę ir perplaukė į kitą upės krantą. Jis nežino, apie ką kalbėjo jo žmona ir sūnus, kai jis nuvažiavo nuo jų. Jam susidarė įspūdis, kad minėtas vaikinas pamatė jo sūnų, atpažino jį ir bandė pasislėpti. Kitą dieną žmona jam paminėjo, kad gali būti, jog minėtas vaikinas mokėsi mokykloje, kurioje ji dirba. Vėliau parodė jo nuotraukas internete, tai buvo tas pats vaikinas. Po įvykio sūnus pasikeitė – jis sunkiai miegojo naktimis, vartojo raminamuosius vaistus, vienas nebenorėjo niekur važiuoti. Netgi dabar sūnus bijo vienas eiti, važiuoti kažkur. Praeitais metais sūnus su dviračiais niekur nebevažiavo, o prieš įvykį važinėdavo su draugais. Dėl žalos atlyginimo su jais niekas nesusisiekė ir neatsiprašė.

4.6. Liudytoja M. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad apie 2018 m. birželio 18 d. įvykį ji nieko nežino, sūnus M. P. jai apie tai nieko nepasakojo. Jie gyvena (duomenys neskelbtini) kaime, sūnus mieste būna retai. Jeigu sūnus važiuoja į miestą, tai pasako. Jeigu neveža ji, tai sūnus važiuoja autobusu. Didelę dalį birželio mėnesio daug dirbo namuose prie malkų. Nuo 2018 m. birželio 24 d. iki penktadienio visi buvo (duomenys neskelbtini). Sūnus M. P. nebuvo atvažiavęs su svetimu dviračiu, nėra turėjęs tamsiai mėlyno arba juodo „Adidas“ rūbo. Jis nėra grįžęs į namus šlapiais rūbais. Sūnui yra nustatytas laikas, kad 21 val. būtų namuose. Nėra buvę, kad sūnus negrįžtų į namus ir pasiliktų mieste. Mobiliojo ryšio telefoną sūnus turi, bet kortelės vis naujos. Yra buvę taip, kad sūnus neturi telefono arba telefonas sugenda ir jam negalima prisiskambinti. Jeigu ne mokykla, vasarą mieste sūnui nėra jokių reikalų. Vasarą į miestą gal ir atvažiuoja su ja, bet tos dienos – vienetai. Jeigu vasaros metu atvažiuoja su ja, grįžta su ja arba su autobusu. Paskutinis autobusas į (duomenys neskelbtini) kaimą važiuoja gal apie 20 val. Sūnus keitė mokyklas dėl elgesio.

4.7. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) gatvėje. Įvykio vietoje yra asfaltuotas dviračių takas. Šis takas yra arčiausiai (duomenys neskelbtini) upės (2 t., 106, 108–109, 111 b. l.).

4.8. Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nukentėjusiajam E. G. nustatyta poodinė kraujosruva kairėje smilkinėje srityje; šis sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, galimai suduodant kumščiu ar panašiai, mažiausiai 1 trauminiu poveikiu; mažai tikėtina, kad nukentėjusysis E. G. galėjo susižaloti pats griūdamas, nes tam prieštarauja sužalojimo pobūdis ir lokalizacija; dėl nustatyto sužalojimo E. G. sveikata buvo sutrikdyta nežymiai, jam galėjo būti sukeltas fizinis skausmas (2 t., 144 b. l.).

4.9. Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis E. G. atpažino kaltinamąjį M. P. kaip asmenį, kuris 2018 m. birželio 18 d. nustūmė jį nuo dviračio, sudavė vieną kartą į veidą ir pagrobęs dviratį nuvažiavo (2 t., 192–194, 197–198 b. l.).

4.10. Iš asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad liudytojas H. G. atpažino kaltinamąjį M. P. kaip asmenį, kurį jis, sūnus ir sutuoktinė matė parke ir kuris, kaip nurodė jo sūnus, smurtaudamas iš sūnaus atėmė dviratį (3 t., 13–18 b. l.).

4.11. Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

4.11.1. Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą.

4.11.2. Kaltinamasis M. P. kaltės dėl šios jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje nepripažino. Tačiau jo kaltė padarius minėtą nusikalstamą veiką įrodyta byloje esančių įrodymų visuma. Byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu patikrintais įrodymais nustatyta, jog kaltinamasis M. P. kaltinime nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje panaudojo fizinį smurtą prieš mažametį nukentėjusįjį E. G., padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą ir pagrobė iš jo 345 eurų vertės nukentėjusiosios L. G. dviratį. Šias aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu patvirtino nukentėjusysis E. G. ir tiesioginis įvykio liudytojas N. M.. Pagal juos seka, kad įvykio metu važiuodami dviračiais parku, esančiu (duomenys neskelbtini) gatvėje, nukentėjusysis E. G. ir liudytojas N. M. pamatė priekyje jų einantį asmenį, kuris atsisukęs į nukentėjusįjį E. G. nustūmė šį nuo dviračio, pasiėmė minėtą dviratį, atsisėdęs norėjo juo nuvažiuoti, bet nukentėjusysis E. G. sugriebė minėtą asmenį. Tada minėtas asmuo sudavė nukentėjusiajam E. G. į veidą ir pabėgo su dviračiu. Teismas pažymi, kad netrukus po įvykio apklaustas nukentėjusysis E. G., nukentėjusioji L. G. ir liudytojas N. M. apibūdino dviratį pagrobusį asmenį – apie 16-18 metų amžiaus, apie 160-170 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, šviesių trumpai kirptų plaukų, taip pat nurodė, kad nukentėjusysis E. G. šį asmenį galėtų atpažinti (2 t., 123–124, 160–161 b. l.; 3 t., 25–26 b. l.). Toks apibūdinimas neprieštarauja kaltinamojo M. P. išvaizdai. Taip pat pagal liudytojo H. G. ir nukentėjusiosios L. G. parodymus seka, kad maždaug po mėnesio tame pačiame parke, kartu su nukentėjusiuoju E. G., pastebėjo tą patį asmenį, atėmusį dviratį iš nukentėjusiojo E. G.. Minėtą asmenį kaip pagrobusį dviratį atpažino nukentėjusysis E. G., o nukentėjusioji L. G. atpažino jį kaip buvusį (duomenys neskelbtini) moksleivį M. P.. Iš byloje esančių asmens parodymo atpažinti protokolų matyti, kad nukentėjusysis E. G. bei liudytojas H. G. atpažino kaltinamąjį M. P. kaip asmenį, kuris panaudojo fizinį smurtą prieš E. G., padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą ir pagrobė iš jo dviratį, o taip pat kaip asmenį, kuris maždaug po mėnesio buvo pastebėtas tame pačiame parke. Liudytojas H. G. taip pat nurodė, kad kaltinamasis M. P., pamatęs jį šoko į vandenį bei nuplaukė į kitą upės pusę. Minėtų proceso dalyvių parodymai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios buvo nuoseklūs, jie neprieštarauja tarpusavyje ir papildo vieni kitus bei kitus byloje esančius įrodymus. Byloje nėra jokių pagrįstų duomenų, kad minėti proceso dalyviai, kurie pirmiausiai apie padarytą veiką iš karto pranešė policijos pareigūnams, o po to viso proceso metu davė vienodus ir nuoseklius parodymus, turėtų kokį nors pagrįstą motyvą kaltinamąjį M. P. apkalbėti ir nepagrįstai kaltinti jį tuo, kad šis padarė jam inkriminuotą nusikaltimą. Pažymėtina, kad kaltinamasis M. P. taip pat nenurodė jokių pagrįstų aplinkybių, kurios leistų manyti, kad minėti proceso dalyviai galėtų būti suinteresuoti apkalbėti būtent jį, nepagrįstai kaltinant nusikalstamos veikos padarymu. Esant šioms aplinkybėms nėra jokio pagrindo netikėti nukentėjusiojo E. G., nukentėjusiosios L. G. ir liudytojų N. M. bei H. G. parodymais, kuriuos, be kita ko, nukentėjusioji L. G. ir liudytojas H. G. davė būdami įspėtais dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą ir kuriuos patvirtina kiti pirmiau paminėti bylos duomenys. Tai, kad minėtų proceso dalyvių parodymai priešingi kaltinamojo M. P. parodymams, nepaneigia šių proceso dalyvių parodymų objektyvumo.

4.11.3. Kaltinamojo M. P. gynėjas atkreipė dėmesį į tai, jog ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo E. G. ir liudytojo N. M. nurodyta dviratį pagrobusio asmens plaukų spalva neatitinka kaltinamojo M. P. plaukų spalvos – nukentėjusysis E. G. ir liudytojas N. M. nurodė, kad plaukai buvo šviesiai geltoni, o M. P. plaukų spalva yra tamsesnė. Tačiau šioje vietoje teismas atkreipia dėmesį į tai, jog kaltinamojo M. P. plaukai iš tiesų nėra tamsūs, jie yra gelsvos spalvos. Todėl atsižvelgdamas į mažamečių nukentėjusiojo E. G. ir liudytojo N. M. ribotas galimybes parinkti tinkamus žodžius, galinčius tiksliai apibūdinti kaltinamojo M. P. plaukų spalvą, teismas laiko, jog jie, pagal savo amžių, gyvenimišką patirtį ir išsilavinimo lygį, ikiteisminio tyrimo metu dviratį pagrobusį kaltinamąjį M. P. apibūdino pakankamai tiksliai.

4.11.4. Kaltinamojo M. P. gynėjas taip pat nurodė, kad asmens parodymai atpažinti buvo atlikti pažeidžiant BPK reikalavimus, nes nukentėjusiajam E. G. kaltinamasis M. P. nebuvo parodytas atpažinti gyvai, tik iš nuotraukų, o liudytojas H. G. nebuvo apklaustas apie matyto asmens požymius. Tačiau iš byloje esančių ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų matyti, kad po įvykio nukentėjusysis E. G. jautė baimę, todėl siekiant apsaugoti mažamečio nukentėjusiojo E. G. interesus, užtikrinti jo saugumą ir vadovaujantis BPK 192 straipsnio 6 dalimi, jam asmenys buvo pateikti atpažinti tik iš nuotraukų. Be to, BPK 191 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad prieš atpažinimą atpažįstantis asmuo turi būti apklaustas apie aplinkybes, kuriomis jis matė ar kitaip įsidėmėjo atpažintiną asmenį, taip pat apie žymes ir ypatybes, pagal kurias jis gali atpažinti tą asmenį. Liudytojas H. G. prieš kaltinamojo M. P. atpažinimą buvo apklaustas apie aplinkybes, kuriomis jis tiesiogiai ir aiškiai matė kaltinamąjį M. P., taip pat nurodė, kad tai buvo jo sūnaus prieš tai jam apibūdintas vaikinas (3 t., 3–4 b. l.). Praėjus daugiau nei 3 mėnesiams po liudytojo H. G. apklausos, jis atpažino kaltinamąjį M. P. kaip asmenį, kurį matė 2018 m. liepos 15 d. parke, kuris pagal jo sūnaus pasakojimą atėmė dviratį ir kuris vėliau įšokęs į upę ją perplaukė (3 t., 13–18 b. l.). Teismas pastebi, jog šio atpažinimo metu dalyvavo advokatė, kuri pastabų dėl šio procesinio veiksmo atlikimo ir eigos pastabų neturėjo. Teismo nuomone, atliekant minėtus procesinius veiksmus esminiai BPK reikalavimų pažeidimai nebuvo padaryti, todėl nesiremti šių procesinių veiksmų atlikimo metu gautais duomenimis pagrindo nėra.

4.11.5. Be to, kaltinamojo M. P. gynėjas nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo rastas pagrobtas dviratis ir tamsus „Adidas“ treningas, kad kaltinamasis tokių drabužių neturėjo. Šioje vietoje teismas pastebi, kad krata kaltinamojo M. P. gyvenamojoje vietoje buvo atlikta 2018 m. liepos 28 d., t. y. praėjus daugiau kaip 1 mėnesiui nuo įvykio ir beveik 2 savaitėms nuo kaltinamojo M. P. susitikimo su nukentėjusiuoju E. G. ir jo tėvais parke (5 t., 65–67 b. l.). Per šį laiką kaltinamasis M. P., ypatingai po akistatos parke su nukentėjusiojo E. G. tėvais, galėjo atsikratyti pas jį ieškotų daiktų. Todėl šiuo konkrečiu atveju, minėtų daiktų neradimas neleidžia tvirtinti, kad kaltinamasis M. P. nepagrobė dviračio iš nukentėjusiojo E. G..

4.11.6. Taip pat teismas pastebi, kad pagal nukentėjusiosios L. G. parodymus seka, jog 2018 m. liepos 15 d., t. y. diena, kurią ji su šeima pamatė parke kaltinamąjį M. P. ir šis perplaukė upę, buvo karšta. Jie kaltinamąjį parke pamatė apie 14 val. Tądien kaltinamasis M. P. vilkėjo tamsios spalvos drabužiais. Liudytoja M. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jos sūnus M. P. ne visada su savimi turėjo mobiliojo ryšio telefoną ir jam ne visada buvo galima prisiskambinti, sūnus iš miesto grįždavo kartu su ja apie 18 val., arba autobusu iki 20 val., sūnus į namus nėra grįžęs šlapiais drabužiais. Tokiu būdu, net ir tikint liudytojos M. P. parodymais, kaltinamasis M. P., kartu su savimi neturėdamas mobiliojo ryšio telefono ir nerizikuodamas jo sugadinti, galėjo karštą ir sausą vasaros dieną su tamsiais drabužiais perplaukti per upę, o po to juos išsidžiovinti ir nustatytu laiku grįžti į namus su sausais drabužiais.

4.11.7. Apibendrindamas visus pirmiau išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, jog kaltinamasis M. P. 2018 m. birželio 18 d. apie 15 val. parke, esančiame (duomenys neskelbtini) gatvėje, panaudodamas fizinį smurtą pagrobė iš nukentėjusiojo E. G. dviratį „Trek“ ir padarė šiam nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokia veika kaltinamasis M. P. padarė BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

4.11.8. Kaltinamasis M. P., nustumdamas nukentėjusįjį E. G. nuo dviračio, vėliau suduodamas jam smūgį į veido sritį ir tokiu būdu nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiojo sveikatą, ką patvirtina ir byloje esanti specialisto išvada, veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamasis M. P., atlikdamas neteisėtus veiksmus neabejotinai suvokė, kad veikia prieš nukentėjusiojo E. G. valią, kad nustumdamas jį nuo dviračio ir suduodamas smūgį jam į veido sritį palaužia šio pasipriešinimą. Akivaizdu, kad atlikęs minėtus veiksmus kaltinamasis M. P. užvaldė dviratį ir įgijo galimybę elgtis su juo laisva valia, kas rodo tokios veikos baigtumą.

4.11.9. Kaltinamajam M. P. pareikštame kaltinime jis kaltinamas pagrobęs 350 eurų vertės dviratį, tačiau byloje esančiais ir teisiamojo posėdžio metu patikrintais įrodymais įrodyta, jog pagrobto dviračio vertė yra 345 eurai. Atsižvelgiant į tai, šiame epizode pagrobto dviračio vertė tikslinama ir laikoma, kad kaltinamasis M. P. pagrobė 345 eurų vertės dviratį.

5.1. Kaltinamasis M. P. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad tiksliai dienos ir laiko nepamena, bet galėjo būti 2018 m. liepos 23 d., apie 15-16 val. Jis su T. J. maudėsi maudykloje prie (duomenys neskelbtini) gatvės, prie tilto, per kurį eina dujų vamzdis. Vėliau išsimaudę lipo per tą vamzdį į kitą krantą. Perlipę į kitą krantą pamatė, kad keturi jam nepažįstami berniukai turi kurpinę, kurioje garsiai groja muzika. Nusprendė pasekti juos ir atimti iš jų garso kolonėlę. Sekdami berniukus jie perėjo per gatvę link (duomenys neskelbtini) arenos dviračių takeliu. Jis priėjo prie vieno iš berniukų, kurio kuprinėje grojo garso kolonėlė ir pasakė parodyti, kokią garso kolonėlę jis turi. Berniukas nerodė, priešinosi jo veiksmams, laikė už kurpinės segtuko, kad neatsegtų. Todėl jis nestipriai spyrė berniukui į užpakalį. Po to jis paėmė už kuprinės, atsisegė ją ir išsiėmė garso kolonėlę. Kuprinę grąžino berniukui. Berniukui negrasino. Garso kolonėlė buvo „JBL“, juodos spalvos. Tuo metu T. J. stovėjo atokiau ir nieko nedarė. Vėliau T. J. paklausė jo, dėl ko jam reikalinga garso kolonėlė, o jis atsakė, kad nori paklausyti muzikos. Garso kolonėlę parsivežė namo į kaimą, ją slėpė nuo mamos. Vėliau sužinojo, kad garso kolonėlės ieško, todėl sutikęs panelę, pažinojusią berniuką, iš kurio atėmė garso kolonėlę, padavė jai garso kolonėlę, kad ją grąžintų.

5.2. Nukentėjusiojo mažamečio A. V. atstovas pagal įstatymą R. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tai galėjo būti 2018 m. liepos 23 d., apie 18-19 val. Jam paskambino sūnus A. V. ir pasakė, kad jam einant su draugais iš maudyklos į parką, link (duomenys neskelbtini) arenos, iš jo buvo atimta garso kolonėlė, kuri prisijungia prie telefono per „bluetooth“ jungtį. Sūnus pasakojo, kad jiems su draugais einant iš maudyklos (jie buvo ėjo trise ar keturiese) juos sekė du vaikinai. Tarp sūnaus draugų buvo kažkuris pažįstamas su kažkuriuo iš tų dviejų asmenų. Pasikvietė sūnų į šoną ir liepė atiduoti garso kolonėlę. Ji buvo kuprinėje. Sūnus laikė kuprinę, spaudė savyje, nenorėjo atiduoti garso kolonėlės. Bet vienas iš vaikinų palaikė kurpinę, o kitas iš jos ištraukė garso kolonėlę. Prieš tai sūnui spyrė į užpakalį ir pagrasino. Po to įvykio bandė pats ieškoti ir surasti garso kolonėlę iš sūnaus atėmusius asmenis, bet neradęs jų kreipėsi į policiją. Šiuo metu garso kolonėlę atgavo ir pretenzijų nebeturi. Ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus viską prisiminė geriau, tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

5.3. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo mažamečio A. V. atstovas pagal įstatymą R. V. parodė, kad 2018 m. liepos 23 d. apie 20.05 val. iš jam paskambinusio mažamečio sūnaus A. V. sužinojo, jog (duomenys neskelbtini) gatvėje esančiame parke nepažįstami vaikinai iš jo atėmė 150 eurų vertės garso kolonėlę „JBL Charge 3“. Jam atvykus į parką sūnus papasakojo, kad apie 20 val., kuomet kartu su draugais A. F., L. J. bei D. J. ėjo parku nuo (duomenys neskelbtini)o gatvės link (duomenys neskelbtini) gatvės, jiems iš paskos ėjo dar du nepažįstami vaikinai. Sūnus eidamas klausėsi muzikos, kuri grojo iš kuprinėje buvusios garso kolonėlės. Netrukus vienas iš minėtų vaikinų sūnaus draugo D. J. paprašė pakviesti sūnų. Sūnui nuėjus prie vaikinų, šie jį nusivedė atokiau nuo jo draugų. Tuomet vienas iš vaikinų paėmė sūnui už dešinės rankos, ėmė jį laikyti bei pareikalavo iš kuprinės išsitraukti garso kolonėlę. Sūnui laikant rankose savo kuprinę ir neatiduodant garso kolonėlės, vienas iš vaikinų vieną kartą spyrė šiam į sėdmenis bei pagrasino, jog neatidavęs kolonėlės sūnus gaus į galvą. Kitas vaikinas tuo metu ištraukė iš sūnaus kuprinės garso kolonėlę ,,JBL Charge 3“. Paėmę garso kolonėlę vaikinai nuėjo link (duomenys neskelbtini) gatvės. Kai sūnus jam viską papasakojo, jis ėmė ieškoti garso kolonėlę iš sūnaus pagrobusių vaikinų. Iš pradžių nuvyko prie vietos, kur prieš tai maudėsi sūnaus draugai, t. y. prie (duomenys neskelbtini) upės. Ten buvusi nepažįstama moteris nurodė, jog buvo atėję du jaunuoliai, kurie kalbėjo, jog atėmė gerą garso kolonėlę. Jis minėtų jaunuolių nerado, tačiau vėliau sūnus iš savo draugų sužinojo, jog vienas iš minėtų vaikinų buvo T. J.. 2018 m. liepos 25 d. vakare, tikslaus laiko negali nurodyti, į namus atėjo maždaug 16 metų amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo, maždaug 170 cm ūgio vaikinas, kurio jis neatpažintų, kuris atnešė ir perdavė iš sūnaus pagrobtą garso kolonėlę. Vaikinas jam nieko neaiškino, o perdavęs jam garso kolonėlę greitai išėjo (3 t., 70, 86–87, 90 b. l.).

5.4. Teisiamajame posėdyje, remiantis BPK 276 straipsniu, buvo perskaityti nepilnamečio liudytojo A. F. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Nepilnametis liudytojas A. F., apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, jog 2018 m. vasarą, liepos mėnesio pabaigoje, tikslios datos neprisimena, jis ėjo kartu su L. J., A. V. ir D. J.. A. V. pasišaukė žmogus, kuris vėliau iš pastarojo atėmė garso kolonėlę „JBL“ (kaina virš 100 eurų). Tas žmogus buvo blondinas, stambesnio kūno sudėjimo. Prieš atimdamas kolonėlę tas žmogus A. V. įspyrė ir pasakė, kad sumuš, jeigu negaus kolonėlės. A. V. išsigando, jis (liudytojas) taip pat išsigando dėl draugo. A. V. nenorėjo atiduoti kolonėlės, bet ją A. V. išplėšė. Su kolonėlę atėmusiu asmeniu buvo kitas asmuo, tačiau jis nieko nedarė, tik stovėjo atokiau nuo jų. Jis tų vaikinų nepažino, anksčiau jų nebuvo matęs. Atėmę kolonėlę asmenys išėjo į kitą parko pusę, į dešinę nuo jų (3 t., 193–196 b. l.).

5.5. Teisiamajame posėdyje, remiantis BPK 276 straipsniu, buvo perskaityti nepilnamečio liudytojo L. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Nepilnametis liudytojas L. J., apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, jog 2018 m. vasarą, nei dienos, nei mėnesio tiksliai neprisimena, kartu su draugais A. F., A. V. ir D. J. ėjo iš maudyklos link parko, per parko takelį link (duomenys neskelbtini) mokyklos. Eidami klausėsi muzikos. Jiems einant kažkas ėjo už jų. Juos pasivijo du žmonės ir paprašė atiduoti kolonėlę, paėmė kuprinę ir atėmė kolonėlę. Kuprinę su kolonėle išplėšė iš A. V. rankų bei nieko nesakydami paėmė kolonėlę. Kolonėlę paėmė vienas žmogus, tuo tarpu kitas tik stovėjo ir nieko nedarė, stovėjo šiek tiek toliau. A. V. labai susinervino dėl atimtos kolonėlės, blogai jautėsi, buvo piktas ir liūdnas. Iš A. V. buvo pagrobta garso kolonėlė „JBL“. Kolonėlę paėmę asmenys nuėjo atgal link tos maudyklos (4 t., 14–16 b. l.).

5.6. Teisiamajame posėdyje, remiantis BPK 276 straipsniu, buvo perskaityti nepilnamečio liudytojo D. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Nepilnametis liudytojas D. J., apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, jog 2018 m. vasarą, mėnesio ir dienos neprisimena, jis kartu su A. V., A. F. ir L. J. ėjo klausydamiesi muzikos. Muzikos klausėsi per kolonėlę „JBL“, skirtą prisijungti per „bluetooth“ jungtį. Pastebėjo, kad kažkas ėjo už jų nugarų. Prie jo priėjo du vaikinai, vienas iš jų paėmė jam (liudytojui) už peties ir liepė pakviesti A. V., nes šis kuprinėje turėjo kolonėlę. Šio vaikino plaukai buvo šviesūs, jis buvo stambesnis už kitą vaikiną. Jis pakvietė A. V. ir tas pats vaikinas A. V. pasakė atsegti kuprinę ir duoti kolonėlę. A. V. atsisakė atiduoti kolonėlę, todėl minėtas vaikinas įspyrė A. V. ir pagrasino, jog sumuš. Tuomet A. V. sutiko atiduoti kolonėlę. Tuomet minėtas vaikinas ištraukė iš kuprinės kolonėlę ir ją pasiėmė. Kitas vaikinas stovėjo ir nieko nedarė. Abu vaikinai nuėjo link (duomenys neskelbtini) arenos. A. V. apsiverkė ir paskambino tėčiui (4 t., 29–31 b. l.).

5.7. Nepilnametis liudytojas T. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pažįsta kaltinamąjį M. P.. Apie įvykį nieko neatsimena, nes labai seniai buvo. Prieš metus pavakaryje maudėsi su draugu, atvažiavo M. P.. Po to važiavo su M. P. dviračių taku nuo maudyklos link (duomenys neskelbtini) arenos. Pamena, kad M. P. atėmė garso kolonėlę. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jų papildyti neturi kuo.

5.8. Ikiteisminio tyrimo metu nepilnametis liudytojas T. J. parodė, kad 2018 m. liepos 23 d. vakare, apie 19 val., buvo maudykloje, esančioje (duomenys neskelbtini), netoli pušynėlio, šalia tilto, vadinamo (duomenys neskelbtini). Maudykloje matė 4 ar 5 berniukus, kurie buvo maždaug 12-14 metų amžiaus. Po kurio laiko su dviračiu atvažiavo kaltinamasis M. P.. Jis su M. P. nusimaudė. Minėtiems berniukams išėjus iš maudyklos ir einant į parko, esančio prie (duomenys neskelbtini) arenos pusę, jis kartu su kaltinamuoju M. P. nuvažiavo šiems iš paskos ir berniukus pasivijo. Girdėjosi, kaip vieno iš berniukų kuprinėje garsiai groja muzika. Kaltinamasis M. P. liepė jam palaukti, nuvažiavo prie minėtų berniukų ir nulipęs nuo dviračio priėjo prie berniuko, kurio kuprinėje grojo muzika. Kaltinamasis M. P. pačiupo už kuprinės ir traukdamas ją berniukui nuo peties liepė berniukui atiduoti kuprinę, nes kitaip gaus į galvą. Berniukas kuprinę tempė į save, neatidavė jos, bet kaltinamasis M. P. spyrė berniukui vieną kartą. Po spyrio berniukas paleido kuprinę. Atsegęs kuprinę kaltinamasis M. P. išėmė kolonėlę, grąžino berniukui kuprinę. Jis pats (liudytojas) nieko nedarė, stovėjo atokiau nuo kaltinamojo M. P. ir berniukų. Grąžinęs berniukui kuprinę kaltinamasis M. P. privažiavo prie jo (liudytojo). Kolonėlė, kurią kaltinamasis M. P. paėmė iš berniuko kuprinės, buvo juodos spalvos, pailgos formos, apvali. Jis paklausė kaltinamojo M. P., kodėl šis pavogė kolonėlę, kaltinamasis M. P. jam atsakė, kad tai ne jo reikalas. Po to jie su kaltinamuoju M. P. išsiskyrė – jis nuvažiavo link (duomenys neskelbtini) arenos, o kaltinamasis M. P. į kitą pusę. (3 t., 131–132, 135, 155–156, 159 b. l.)

5.9. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) esančiame parke, rytinėje parko dalyje. Įvykio vietoje yra asfaltuotas dviračių takas. Šis takas yra arčiausiai (duomenys neskelbtini) gatvės. Įvykio vieta yra ties apšvietimo stulpu, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., 73, 75, 77 b. l.).

5.10. Iš daiktų (dokumentų) pateikimo ir jų apžiūros protokolų matyti, kad mažamečio nukentėjusiojo A. V. atstovas pagal įstatymą R. V. pateikė apžiūrai garso kolonėlę „JBL“, kuri buvo apžiūrėta ir grąžinta R. V. (3 t., 93–95, 97–98 b. l.).

5.11. Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

5.11.1. Iš byloje esančių įrodymų visumos matyti, kad šiuo atveju kaltinamasis M. P., panaudodamas fizinį smurtą bei grasindamas tuoj pat jį panaudoti, pagrobė iš nukentėjusiojo A. V. garso kolonėlę. Tai patvirtina paties kaltinamojo M. P. parodymai, nukentėjusiojo A. V. atstovo pagal įstatymą R. V. parodymai, liudytojo T. J. parodymai ir liudytojų A. F., L. J., D. J. ikiteisminio tyrimo metu teisėjui duoti parodymai. Pagal juos seka, kad pasišaukęs nukentėjusįjį A. V. ir pareikalavęs atiduoti garso kolonėlę, o šiam nesutikus, kaltinamasis M. P. spyrė koja nukentėjusiajam A. V., pagrasino primušti ir tokiu būdu įbauginęs nukentėjusįjį paėmė iš jo kuprinės minėtą garso kolonėlę. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. P. patvirtino, kad nukentėjusysis A. V. iš pradžių jam nerodė garso kolonėlės, priešinosi jo veiksmams, laikė už kurpinės segtuko, kad šis jo neatsegtų, todėl jis spyrė nukentėjusiajam į sėdmenis, o po to paėmė už kuprinės, atsisegė ją ir išsiėmė garso kolonėlę. Tai rodo, kad nukentėjusysis A. V. iš pradžių priešinosi kaltinamojo M. P. veiksmams, tačiau kaltinamasis M. P. smurtu palaužė nukentėjusiojo A. V. valią priešintis ir po to užvaldė svetimą turtą – garso kolonėlę. Nors garso kolonėlė po kelių dienų po nagrinėjamo įvykio buvo grąžinta nukentėjusiojo tėvui R. V., tai veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, nes nusikalstama veika jau buvo baigta kaltinamajam įgijus galimybę savo nuožiūra disponuoti pagrobta garso kolonėle (kaltinamasis M. P. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad jis šiuo turtu disponavo savo nuožiūra, buvo garso kolonėlę parsivežęs į namus, po to perdavė ją kitam asmeniui, kad šis grąžintų garso kolonėlę savininkui). Kaltinamojo M. P. ir kitų pirmiau paminėtų proceso dalyvių parodymai yra nuoseklūs, jie neprieštarauja tarpusavyje ir papildo vieni kitus bei kitus byloje esančius įrodymus.

5.11.2. Pirmiau paminėti įrodymai byloje surinkti BPK nustatyta tvarka, t. y. teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Šie įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu. Be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo, visi aukščiau paminėti įrodymai įrodo, jog kaltinamasis M. P. 2018 m. liepos 23 d. apie 20 val. parke, esančiame (duomenys neskelbtini) gatvėje, grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą ir panaudodamas jį prieš mažametį A. V., pagrobė iš jo garso kolonėlę. Tokia veika kaltinamasis M. P. neabejotinai padarė BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

6.1. Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai yra įtvirtinti BK XI skyriuje. Šio skyriaus nuostatos taikomos asmenims, kuriems nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suėję aštuoniolika metų (BK 81 straipsnio 1 dalis). Nepilnametis nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnį gali būti atleistas tik esant šio straipsnio 1 dalyje numatytoms sąlygoms: 1) toks asmuo turi būti padaręs nusikalstamą veiką dar nesulaukęs aštuoniolikos metų amžiaus; 2) turi būti padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą; 3) turi būti padaręs nusikalstamą veiką pirmą kartą; 4) kaltininkas nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą, arba pripažintas ribotai pakaltinamu, arba pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

6.2. Spręsdamas kaltinamojo R. M. baudžiamosios atsakomybės klausimą teismas atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis padarė vieną tyčinį, nesunkų, baigtą, smurtinį nusikaltimą. Šią nusikalstamą veiką jis padarė būdamas nepilnamečiu. Kaltinamasis R. M. neteistas, administracine tvarka nebaustas, mokosi, mokymosi įstaigoje charakterizuojamas teigiamai, kaip mandagus, draugiškas, pareigingas, tvarkingas mokinys, jam sudarytos geros buities ir gyvenimo sąlygos, psichiatro ir priklausomybių ligų kabinetų įskaitose jis neįrašytas (4 t., 32, 33, 36–37, 40, 42, 44 b. l.). Be to, kaltinamasis R. M. atlygino pusę (duomenys neskelbtini) pareikšto civilinio ieškinio turtinei žalai atlyginti, faktiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuoto BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymo, nes nepaisant tokios veikos interpretavimo pagal savo asmeninį suvokimą (kaip gynybos), jis nurodė esmines šios veikos padarymo aplinkybes.

6.3. Apibendrinęs šias aplinkybes, atsižvelgdamas į kaltinamojo R. M. asmenybę ir kitas svarbias aplinkybes teismas mano, jog šis įvykis kaltinamajam taps pamoka ir ateityje jis padarys teigiamas išvadas, kad kaltinamasis R. M. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl jam tikslinga taikyti BK 93 straipsnį ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, skiriant auklėjamojo poveikio priemones: įspėjimą bei elgesio apribojimą 6 mėnesiams, per kuriuos įpareigoti kaltinamąjį R. M. tęsti mokslą arba dirbti.

6.4. Pagrindų, leidžiančių kaltinamąjį M. P. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, teismas nenustatė.

7.1. Kaltinamojo M. P. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs vieną iš jam inkriminuotų nusikalstamų veikų – pagrobė garso kolonėlę, dėl to nuoširdžiai gailisi, o taip pat savo noru pašalino padarytą žalą (grąžino pagrobtą garso kolonėlę) (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai). Jo atsakomybę sunkina tai, kad fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį V. B. jis panaudojo nukentėjusiajam būnant nesąmoningu dėl prieš jį kaltinamojo R. M. panaudoto fizinio smurto, t. y. nukentėjusiajam V. B. būnant bejėgiškos būklės (BK 60 straipsnio 1 dalies 6 punktas), o taip pat nusikalstamas veikas padarė prieš mažamečius nukentėjusiuosius E. G. ir A. V. (BK 60 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

7.2. Skirdamas bausmę kaltinamajam M. P. teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę bei kitas aplinkybes, reikšmingas bausmių skyrimui ir individualizavimui (BK 54 straipsnio 2 dalis). Kaltinamasis M. P. padarė du nesunkius ir du apysunkius tyčinius, baigtus nusikaltimus, nukreiptus į viešąją tvarką, žmogaus sveikatą ir svetimą turtą. Šias nusikalstamas veikas jis padarė būdamas nepilnamečiu. Kaltinamasis M. P., neteistas, baustas administracine tvarka (taip pat vieną kartą už smulkią vagystę), (duomenys neskelbtini) mokykloje jis charakterizuojamas neigiamai, kaip konfliktinis ir į muštynes įsiveliantis mokinys, (duomenys neskelbtini) kaltinamojo M. P. charakterizuoti negalėjo dėl per trumpo mokymosi laikotarpio, jis dirba, jam sudarytos geros buities ir gyvenimo sąlygos, VšĮ „Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centras“ lankėsi nuo 2006 m., paskutinis apsilankymas 2007 m. vasario 27 d., jam buvo diagnozuotas kalbos išraiškos, aktyvumo ir dėmesio sutrikimai; priklausomybės ligų nesigydė, įskaitoje neįrašytas (4 t., 89–93, 99–100, 103, 106, 110–112, 114, 117, 119, 122 b. l.). Garso kolonėlės pagrobimo epizode yra dvi jo atsakomybę lengvinančios ir viena ją sunkinanti aplinkybės, kituose epizoduose yra po vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Atsižvelgdamas į tai, o taip pat į BK įtvirtintus nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus teismas daro išvadą, kad bausmių tikslus bus galima pasiekti kaltinamajam M. P. paskiriant arešto bausmes, kurių trukmė pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį (dviračio pagrobimas) ir 284 straipsnį yra didesnė už BK 90 straipsnio 4 dalyje numatytą tokios bausmės vidurkį, o pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (garso kolonėlės pagrobimas) – mažesnė už BK 90 straipsnio 4 dalyje numatytą tokios bausmės vidurkį. Kaltinamajam M. P. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir BK 284 straipsnį paskirtos bausmės subendrinamos bausmių apėmimo būdu BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, o ši subendrinta bausmė su kitomis pagal BK 180 straipsnio 1 dalį paskirtomis bausmėmis subendrinama dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnių bausmių dalis, BK 63 straipsnio 4 dalyje numatytu pagrindu.

7.3. Atsižvelgiant į BK 90 straipsnio 4 dalyje numatytą maksimalią nepilnamečiams asmenims skiriamo arešto trukmę ir į tai, kad kaltinamasis M. P. šiuo metu dirba, jam skiriamos galutinės subendrintos arešto bausmės vykdymas nustatomas poilsio dienomis.

8.1. Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiškė 338,08 Eur dydžio civilinį ieškinį Privalomojo sveikatos draudimo fondui padarytai turtinei žalai atlyginti, prašo šią žalą priteisti Privalomojo sveikatos draudimo fondą administruojančiai Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Minėtą žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondas patyrė kompensuodamas gydymo įstaigoms už nukentėjusiajam V. B. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas (1 t., 105–111 b. l.). Ši turtinė žala įrodyta byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu patvirtintais įrodymais, ji nėra aiškiai per didelė. Tačiau teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo R. M. gynėjas pateikė dokumentą, patvirtinantį, jog kaltinamasis R. M. atlygino pusę šios žalos, t. y. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos sumokėjo 169,04 Eur (5 t., 147 b. l.). Atsižvelgiant į tai, kad ši žala buvo padaryta ne bendra veika ir nėra pagrindo solidarinei kaltinamųjų civilinei atsakomybei, kad pusę šios žalos kaltinamasis R. M. jau atlygino, neatlygina aptariamos žalos dalis – 169,04 Eur, Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos priteisiama iš kaltinamojo M. P..

8.2. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo mažamečio E. G. atstovė pagal įstatymą ir nukentėjusioji L. G. teisiamojo posėdžio metu pateikė civilinį ieškinį 345 Eur dydžio turtinei žalai ir 300 Eur dydžio neturtinei žalai atlyginti (169–170 b. l.).

8.2.1. Iš kartu su civiliniu ieškiniu pateiktos kvito kopijos matyti, jog iš mažamečio nukentėjusiojo E. G. pagrobto nukentėjusiosios L. G. dviračio vertė yra 345 Eur. Ši kaltinamojo M. P. veika padaryta turtinė žala įrodyta byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu patvirtintais įrodymais, ji nėra aiškiai per didelė.

8.2.2. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad mažametis nukentėjusysis E. G. dėl įvykio, kurio metu iš jo buvo pagrobtas dviratis, patyrė neturtinę žalą – jam prasidėjo nemiga, jis pradėjo bijoti žmonių, dėl to vartojo homeopatinius nereceptinius vaistus. Teisiamojo posėdžio metu mažamečio nukentėjusiojo tėvai L. G. ir H. G. patvirtino, kad po įvykio sūnus pasikeitė, jis užsisklendė, jautė stresą, baimę, negalėjo ramiai miegoti, vartojo homeopatinius raminančius vaistus, taip pat turėjo problemų su maistu, tapo irzlus, nebenorėjo niekur vienas važiuoti dviračiais, nors prieš įvykį važinėdavo su draugais. Teismui nekyla abejonių, jog dėl kaltinamojo M. P. veikos mažametis nukentėjusysis E. G. patyrė baimę, jautė fizinį skausmą, pažeminimą ir patyrė kitus neigiamus išgyvenimus. Tokia jo patirta neturtinė žala civiliniame ieškinyje įvertinta tinkamai ir ji nėra aiškiai per didelė.

8.2.3. Pirmiau paminėta turtinė ir neturtinė žala buvo padaryta kaltinamojo M. P. veika. Žala neatlyginta, pagrobtas L. G. dviratis negrąžintas, todėl iš kaltinamojo M. P. priteisiama 345 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajai L. G. ir 300 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajam mažamečiui E. G.

8.3. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. B. teisiamojo posėdžio metu pareiškė 5000 eurų dydžio civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (5 t., 148–149 b. l.). Nurodė, kad jis patyrė tokio dydžio neturtinę žalą, nes jam buvo smūgiuojama tikslingai į galvą, dėl ko jis prarado sąmonę ir jam lūžo žandikaulis bei skruostikaulis, jis patyrė ir jautė netrumpalaikį skausmą, buvo pažemintas jo orumas kitų asmenų akivaizdoje. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. B., liudytojai I. B. ir J. B. nurodė, kad nukentėjusiajam V. B. dėl patirtų sužalojimų labai skaudėjo galvą, jis juto skausmą akiduobėje ir žandikaulyje. Operacijos metu jam buvo taikyta nejautra – narkozė. Po operacijos jam žandikaulyje buvo paliktas metalinis implantas, todėl žiemą, kai būna šalta, jam ši vieta labai jaučiasi, ji šąla. Be to, jis dažnai negali miegoti ant dešinės pusės. Po įvykio jis tapo atsargesnis, uždaresnis, jautresnis, jam atsirado nepasitikėjimas savimi, tapo nedrąsu praeiti pro grupelę žmonių, jam atrodo, kad patirs smurtą.

8.3.1. Teismas pažymi, kad nesunkūs sveikatos sužalojimai gali būti įvairūs, todėl vienais atvejais nukentėjusysis gali pakankamai greitai pasveikti ir vėliau nejusti tokių sužalojimų pasekmių, o kitais atvejais sužalojimų atkuriamasis laikas yra žymiai ilgesnis ir jų pasekmės išlieka ilgą laiką ar net visą likusį gyvenimą.

8.3.2. Šiuo konkrečiu atveju dėl įvykio metu patirto sveikatos sutrikdymo nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. B. neabejotinai kentė fizinį skausmą, nepatogumus kasdieniniame gyvenime, jam buvo atlikta operacija, kurios metu jam buvo taikyta nejautra, jis patyrė dvasinių išgyvenimų, jautė pažeminimą prieš kitus asmenis ir patyrė kitus neigiamus išgyvenimus. Dėl to neabejotinai sumažėjo jo galimybės bendrauti su kitais žmonėmis, dirbti. Jis daugiau nei mėnesį gydėsi, buvo nedarbingas. Dalį pasekmių, susijusių su metaliniu implantu, nukentėjusysis ir civilinis ieškovas jaus ateityje. Dėl viso to nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. B. neabejotinai patyrė neturtinę žalą. Tačiau teismai, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, turi paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Formuojama teismų praktika patvirtina, kad bylose kurių aplinkybės tapačios (asmenys nuteisti už viešosios tvarkos pažeidimą ir nesunkų sveikatos sutrikdymą, susijusį su veido kaulų lūžiais), neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas apie 3000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylos Nr. 2K-202-693/2015, 2K-78-693/2015, Nr. 2K-5/2014, 2K-303/2013).

8.3.3. Svarbu paminėti tai, jog prieš įvykį nukentėjusysis V. B. pats atėjo į (duomenys neskelbtini), ieškojo kaltinamojo R. M., prašė kitų asmenų jį pakviesti, išsakė įžeidžiančius žodžius. Vėliau kaltinamajam R. M. kartu su grupele jaunuolių atvykus į įvykio vietą, nukentėjusysis V. B. judėjo link kaltinamojo R. M., kalbėjo su juo griežtu tonu, šaukė ant jo, dėl ko pastarasis atsitraukinėjo ir netrukus sudavė nukentėjusiajam V. B.. Taigi, konfliktas, kurio metu buvo sužalotas nukentėjusysis V. B., iš esmės prasidėjo dėl pastarojo elgesio, todėl tokie nukentėjusiojo rizikingi ir provokuojantys veiksmai neabejotinai mažina nukentėjusiajam V. B. nustatytinos neturtinės žalos dydį.

8.3.4. Atsižvelgiant į visas pirmiau paminėtas aplinkybes, į kaltininkų kaltę, jų turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas mano, kad šiuo konkrečiu atveju 2000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas šiuo metu yra pakankama satisfakcija nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. B. už jo patirtus neigiamus išgyvenimus.

8.3.5. Kaip jau buvo paminėta pirmiau, kaltinamieji R. M. ir M. P. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. B. sveikatą sutrikdė bei žalą padarė ne bendra veika ir nėra pagrindo solidarinei jų civilinei atsakomybei, todėl atsižvelgiant į kiekvieno kaltinamojo kaltės apimtį ir jų veikomis sukeltas pasekmes, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. B. iš kaltinamojo R. M. priteisiama 300 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas, o iš kaltinamojo M. P. – 1700 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas.

9.1. Kaltinamiesiems R. M. ir M. P. paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti (4 t., 81–82; 5 t., 41–42, 44–45, 47–48 b. l.), kurios, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinamos.

9.2. Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, proceso išlaidomis pripažįstamos ir į valstybės pajamas išieškomos išlaidos teismo procesiniams dokumentams įteikti. Dėl nusikalstamų veikų prieš nukentėjusįjį V. B. nagrinėjimo teismo procesinių dokumentų įteikimui sumokėta 24,70 Eur, dėl nusikalstamos veikos prieš nukentėjusįjį E. G. – 5,70 Eur, dėl nusikalstamos veikos prieš A. V. – 5,70 Eur. Šios proceso išlaidos kaltinamiesiems paskirstomos atsižvelgiant į išlaidas, patirtas nagrinėjant atitinkamus nusikalstamų veikų epizodus – nukentėjusiojo V. B. sužalojimo epizode abiems kaltinamiesiems per pusę, o kituose dviejuose epizoduose – iš kaltinamojo M. P..

9.3. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo V. B. atstovas pateikė prašymą pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti nukentėjusiajam V. B. 800 Eur (ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusiajam atstovavusio advokato pagalbai apmokėti). Šios išlaidos yra realios ir pagrįstos (BPK 106 straipsnio 2 dalis), tačiau atsižvelgiant į šio nuosprendžio 8.3.3. punkte išdėstytas aplinkybes, jos mažinamos iki 400 Eur ir priteisiamos iš abiejų kaltinamųjų per pusę.

9.4. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307–308 teismas

nusprendžia:

R. M., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 straipsnyje numatytu pagrindu ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis BK 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsnio 2 dalies 2 punktu, taikyti auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 6 mėnesiams, per kuriuos įpareigoti R. M. arba mokytis (tęsti mokslą), arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje arba dirbti.

M. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas:

- BK 138 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam bausmę – 30 (trisdešimties) parų areštą;

- BK 180 straipsnio 1 dalyje (dviračio pagrobimas) ir skirti jam bausmę – 30 (trisdešimties) parų areštą;

- BK 180 straipsnio 1 dalyje (garso kolonėlės pagrobimas) ir skirti jam bausmę – 20 (dvidešimties) parų areštą;

- BK 284 straipsnyje ir paskirti jam bausmę – 30 (trisdešimties) parų areštą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnį paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir skirti subendrintą bausmę – 30 (trisdešimties) parų areštą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šią bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnių bausmių dalis ir skirti M. P. galutinę subendrintą bausmę – areštą 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms.

Galutinės subendrintos arešto bausmės vykdymą nustatyti poilsio dienomis.

Taikyti Lietuvos Respublikos įstatymo dėl amnestijos akto (2018 m. lapkričio 15 d. Nr. XIII-1640) 1 straipsnio 1 dalį ir M. P. nuo neatliktosios arešto bausmės dalies atleisti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus R. M. ir M. P. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti, panaikinti.

Priteisti iš R. M. nukentėjusiajam V. B. 300 eurų neturtinei žalai atlyginti.

-nukentėjusiajam V. B. 1700 eurų neturtinei žalai atlyginti;

-nukentėjusiajai L. G. 345 eurus turtinei žalai atlyginti;

-nukentėjusiajam E. G. 300 eurų neturtinei žalai atlyginti, iki jo pilnametystės paskiriant jo mamą L. G. šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise;

-169,04 euro Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos turtinei žalai atlyginti.

Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinti proceso išlaidomis ir:

1) iš R. M. išieškoti 12,35 Eur (dvylika eurų 35 ct) į valstybės pajamas už teismo procesinių dokumentų įteikimą ir 200 Eur (du šimtus eurų) nukentėjusiajam V. B. advokato pagalbai (už atstovavimą) apmokėti;

2) iš M. P. išieškoti 23,75 Eur (dvidešimt tris eurus 75 ct) į valstybės pajamas už teismo procesinių dokumentų įteikimą ir 200 Eur (du šimtus eurų) nukentėjusiajam V. B. advokato pagalbai (už atstovavimą) apmokėti;

Išaiškinti R. M. ir M. P., jog proceso išlaidas (už teismo procesinių dokumentų įteikimą) jie turi sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų: (duomenys neskelbtini) (AB „Citadele“ bankas); (duomenys neskelbtini) (AB SEB bankas); (duomenys neskelbtini) (AB Šiaulių bankas); (duomenys neskelbtini) (Danske Bank A/S Lietuvos filialas); (duomenys neskelbtini) (Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas)); (duomenys neskelbtini) (Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB)); (duomenys neskelbtini) („Swedbank“ AB); (duomenys neskelbtini) (UAB Medicinos bankas) (įmokos kodas (duomenys neskelbtini)).

Mokėjimo pavedime (unikalaus mokėjimo kodo laukelyje) nurodyti baudžiamosios bylos numerį, o dokumentus, patvirtinančius apie proceso išlaidų sumokėjimą, pristatyti Panevėžio apylinkės teismo raštinei (Laisvės a. 17, Panevėžys).

Nuosprendis per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.