Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Giedrės Seselskytės,

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo A. L. ir trečiojo asmens J. J. B. apeliacinius skundus dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. L., trečiųjų asmenų G. P. ir J. J. B. ieškinius atsakovei DNSB „Namas mums“ dėl sprendimo dalies panaikinimo ir įnašo grąžinimo, tretieji asmenys I. J., P. T., A. Ž., J. R., D. L., I. P., R. A., R. K., I. P..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti visuotinio narių susirinkimo 2014-03-20 nutarimo dalį „iš susigrąžintos pinigų sumos, investuotos į techninio projekto parengimą, skirti 10000 Lt R. K. už 3-jų metų darbą įgyvendinant namo renovacijos (modernizacijos) projektą“ bei priteisti iš atsakovės 457,60 Eur, taip pat bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, jog DNSB „Namas mums“ dalyvavo namų renovacijos programoje, 2012-10-25 jis namo renovacijos techninio projekto parengimui įnešė 1580 Lt (457,60 Eur). Šios paskirties lėšos yra gyventojams Vyriausybės pilnai kompensuojamos, tačiau renovacijai pasibaigus šių lėšų grąžinimo nesulaukė. Kadangi sirgo, bendrijos veikloje ne visada galėjo dalyvauti, kreipėsi į pirmininkę R. K. dėl lėšų grąžinimo, bet pirmininkė motyvavo, kad bendrijos dauguma nusprendė pinigų negrąžinti. Kadangi iš pirmininkės negavo konkretaus atsakymo, laiku negavo dokumentų, be to, dėl sudėtingos sveikatos būklės negalėjo laiku kreiptis dėl 457,60 Eur grąžinimo ir 2014-03-20 nutarimo dalį „iš susigrąžintos pinigų sumos, investuotos į techninį projektą parengimą, skirti 10000 Lt R. K. už 3 metų darbą įgyvendinant namo renovacijos (modernizacijos) projektą”, panaikinimo. Teigė, kad 2014-03-20 susirinkimas buvo sušauktas ir nutarimas jame priimtas iš anksto neinformavus apie kompensuotos lėšų sumos paskirstymo svarstymą (nebuvo detalizuota numatomo susirinkimo darbotvarkė), tuo pažeisti Daugiabučių namų savininkų bendrijos įstatymo 11 straipsnio 2 dalies reikalavimai. Tai pat nurodė, jog nutarimu buvo išspręstas už visuotinio susirinkimo kompetencijos ribų esantis klausimas, kadangi visuotinis narių susirinkimas turi teisę spręsti tik dėl įmokų nustatymo bei lėšų skolinimosi. Valstybės parama būsto renovacijai yra skirta daugiabučio namo savininkams, teisę į išlaidų namo renovacijai ir modernizacijai grąžinimą turi asmenys – savininkai, o šiuo atveju bendrija atlieka tik lėšų administratoriaus funkciją, šios lėšos yra bendrijai patikėtos, o ne nuosavos lėšos, ir jomis disponuoti ji neturi jokios teisės. Tai, kad vykdant renovacijos projektus bendrijos lėšos privalo būti atskirtos nuo savininkų lėšų, numato DNSBĮ 25 str., nurodantis kas sudaro bendrijos lėšas ir kaip jos tvarkomos. Savininkų lėšos, įskaitant lėšas, surinktas ir (arba) naudojamas pastato ar jo bendrojo naudojimo objektams atnaujinti apskaitomos kaupiamųjų lėšų sąskaitoje, bendrija neturi jokių įgaliojimų, leidžiančių nurašyti lėšas ar tas lėšas gauti pirmenybės būdu. Todėl priimtas nutarimas skirti 10000 Lt R. K. prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams ir yra neteisėtas. Be to, įmoką grąžinti bendrija privalo nepaisant to, ar bus panaikinta skundžiama nutarimo dalis, kadangi pati ieškovo teisė į aptariamą kompensaciją už techninio projekto parengimą yra egzistuojanti, nenuginčyta ir nepakeista. Trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais G. P. prašė panaikinti visuotinio narių susirinkimo 2014-03-20 nutarimo dalį „iš susigrąžintos pinigų sumos, investuotos į tech. projekto parengimą, skirti 10000 Lt R. K. už 3-jų metų darbą, įgyvendinant namo renovacijos (modernizacijos) projektą“, jai priteisti iš atsakovės DNSB „Namas mums“ 381,33 Eur bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2014-11-08 buvo įspėta susimokėti 507,58 Eur įsiskolinimą, kurio 381,33 Eur dalis (atitinka 1316,67 Eur) yra susidariusi dėl įmokos už techninio projekto parengimą namo renovacijai. 2015-11-26 skola 537,10 Eur, tarp jų ir už techninio projekto parengimą buvo sumokėta. Jai nėra žinoma, kas vietoje jos sumokėjo įnašą už techninio projekto parengimą, tačiau ji formaliai šiuo metu yra apmokėjusi už minėtą paslaugą, o šios paskirties lėšos yra gyventojams Vyriausybės pilnai kompensuojamos. Tik prasidėjus teismo procesui suprato, kad valstybės kompensuotos lėšos buvo keleto bendrijos narių paskirstytos dar 2014-03-20 vykusiame susirinkime. Apie šį veiksmą ir jo konkrečias aplinkybes nedalyvavę namo gyventojai informuoti nebuvo, kaip neinformuoti ir apie pasekmes. Dėl sveiktos būklės (turi regėjimo negalią) negalėjo pilnavertiškai dalyvauti bendrijos veikloje, rašytinių pranešimų skelbimų lentoje perskaityti negali. Tokiu būdu ji nė neįtarė, kada ir kaip neteisėtas sprendimas buvo priimtas, taip neturėdama objektyvios galimybės tą sprendimą ginčyti. Trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais J. J. B. prašė panaikinti visuotinio narių susirinkimo 2014-03-20 nutarimo dalį „iš susigrąžintos pinigų sumos, investuotos į techninio projekto parengimą skirti 10000 Lt R. K. už 3-jų metų darbą, įgyvendinant namo renovacijos (modernizacijos) projektą“ ir jam priteisti iš atsakovės DNSB „Namas mums“ 454,70 Eur bei bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, jog namo renovacijos techninio projekto parengimui įnešė 1570 Lt (454,70 Eur). Šios paskirties lėšos gyventojams Vyriausybės yra kompensuojamos, tačiau renovacijai pasibaigus, lėšų grąžinimo nebuvo. Jis susirinkime dalyvavo, balsavo prieš tokį pasiūlymą, tačiau jokių dokumentų iš pirmininkės negavo, su ja neranda bendros kalbos, be to, nebuvo tokio susitarimo apie tai, kad R. K. už dalyvavimą renovacijos projekte bus mokamas atlyginimas. Susirinkimo metu buvo pasakyta, kad lėšos yra „gautos“ ir bus „paskirstytos”, nepaaiškinta, kad šios lėšos įstatymiškai turėjo būti pervestos į asmenines narių sąskaitas. Tikėtina, jog dauguma nesuprato grąžintų ir paskirstomų lėšų bendrumo, kad nariai atiduoda jiems priklausančias lėšas. Protokole nėra nurodyta, kokiomis faktinėmis aplinkybėmis remiantis bendrijos nariai nutarė paremti R. K. pasiūlymą ir jai atiduoti savo pinigus. Tokie sprendimai yra neteisėti, nes bendrijos nariai negalėjo pareikšti savo nuomonės. Plungės rajono apylinkės teismas 2016-05-09 sprendimu ieškinius atmetė.Nurodė, kad remiantis CK 4.83 straipsnio 4 dalimi, vienas iš pagrindų atsisakyti mokėti išlaidas yra tuo atveju, kai nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju įsteigta gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, ginčo teisiniams santykiams aktualus CK 4.85 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, jog sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip. CK 4.85 straipsnyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas dėl valdymo ir naudojimo teisių įgyvendinimo balsų dauguma grindžiamas bendraturčių lygiateisiškumo, solidarumo bei demokratijos principais, preziumuojant, kad daugumos valia reiškia normaliai atidžių, protingų ir tikrąją reikalų padėtį žinančių savininkų interesą. Bendraturčių priimti sprendimai galioja visiems atitinkamo daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.85 straipsnio 4 dalis).Taigi tuo atveju, kai CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas, bendraturčių pareiga dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą nėra eliminuojama, net ir nesant asmens aiškiai išreikšto sutikimo dėl atitinkamų išlaidų. Priešingas aiškinimas, kad butų ir kitų patalpų savininkas, nesant jo asmeninio sutikimo, privalėtų apmokėti vien išlaidas, susijusias su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, o jokių kitų išlaidų apmokėti neprivalo, neatitiktų CK 4.82 straipsnio 3 dalyje ir 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatyto teisinio reglamentavimo bei neleistų užtikrinti efektyvios daugiabučio namo priežiūros. 2015-02-18 bendrijos „Namas mums“ narių susirinkime buvo svarstomas klausimas dėl įnašų už projektus grąžinimo. Balsų dauguma buvo nutarta lėšų neišsidalinti. Teismas padarė išvadą, jog nėra pagrindo tenkinti ieškovo ir trečiųjų asmenų reikalavimų, ieškiniai atmestini. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Plungės rajono apylinkės teismo 2016-05-09 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.Nurodo, kad netinkamai buvo įforminamas susirinkime dalyvavusių asmenų balsavimas dėl ginčijamo nutarimo. Taip pat nurodo, kad palaiko trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais ieškinius. Teigia, kad teismui nepavyko išsiaiškinti daugumos savininkų nuomonės apie įvykusį 2014-03-20 visuotinį susirinkimą, ar buvo susirinkime balsuojama ir ar už visą nutarimą, ar tik už kai kureias jo dalis, ir kokia susirinkimo dalyvių nuomonė apie nutarimo dalį, kuria nutarta sumokėti R. K. 10 000 Lt. Mano, kad teismas be pagrindo rėmėsi CK 4.83 straipsnio 4 dalies nuostatomis. Nurodo, kad teismas nesivadovavo 2009-12-16 Vyriausybės nutarimo Nr. 1725 “Dėl valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti teikimo” 2.5 punktu, pagal kurį butų ir kitų patalpų savininkams apmokama arba kompensuojama 100 procentų faktinių išlaidų, tenkančių atnaujinimo (modernizavimo) projektui ar jo daliai parengti. Teismas netinkamai taikė CK 4.82-4.85 straipsnių nuostatas apie butų savininkų teises ir pareigas naudojantis bendrąja daline nuosavybe. Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo J. J. B. prašo Plungės rajono apylinkės teismo 2016-05-09 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ir jo ieškinius tenkinti.Nurodo, kad atsakovė nepateikė į bylą jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kaip valstybės grąžintos lėšos buvo apskaitomos ir kaupiamos, kiek valstybė grąžino jai kompensacijos. Taip pat nėra duomenų apie tai, kad grąžintos lėšos būtų pripažintos bendrijos piniginėmis lėšomis, todėl teismas negalėjo spręsti, kad bendrijos nariai galėjo jas skirstyti savo nuožiūra. Teismas netinkamai vertino įrodymus, todėl nepagrįsai nustatė, kad 2014-03-20 visuotinis bendrijos narių susirinkimas buvo sušauktas tinkamai apie jį informavus. Sprendime nustatyta, kad atsakovė taip ir nepaneigė fakto, jog ieškovas ir tretieji asmenys nebuvo iš anksto informuoti apie darbotvarkę ir konkrečiai apie 10 000 Lt paskyrimą pirmininkei, tačiau pažeidimo nelaikė esminiu pažeidimu. Su tokiu vertinimu apeliantas nesutinka, nes visi susirinkimo sušaukimo veiksmai turi būti atlikti laikantis įstatymų, o nariai privalo būti informuoti apie visus darbotvarkės klausimus. Pažymi, kad teismas nepagrįstai nepripažino, kad visuotinis narių susirinkimas 2014-03-20 savo sprendimu peržengė DNSB įstatymo 10 straipsnyje įtvirtintas kompetencijos ribas, todėl protokolas šioje dalyje turi būti panaikintas. Teigia, kad teismas neištyrė visų aplinkybkių ir neatitikimų, todėl klaidingai nustatė, kad J. J. B. iš pradžių balsavo už, o tik vėliau pakeitė nuomonę, nes tokia išvada prieštarauja veiksmų eiliškimui organizuojant susirinkimą ir dalyvaujant jame. Mano, kad visi šie veiksmai atlikti nesilaikant DNSB įstatyme nustatytų normų, pažeidimai yra esminiai, todėl sprendimas naikintinas. Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą trečiasis asmuo J. J. B. prašo skundą tenkinti. Atsiliepime į apeliacinius skundus atsakovė prašo skundų netenkinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į atsakovės nurodytas aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad daugumos bendrijos narių priimti sprendimai yra teisėti ir neskundžiami. Tap pat nurodo, kad ieškovas ir tretieji asmenys apskundė sąžiningą bendrijos sprendimą praleidę sprendimo apskundimo terminą, tačiau pirmosios instancijos teismas į šią aplinkybę neatsižvelgė, jos neįvertino, nors teismo posėdžio metu ji tai nurodė ir prašė taikyti CK 1.125 str. 4 p. numatytą sutrumpintą 3 mėnesių senaties terminą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai netenkintini.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t. y. jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgiant į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl daugiabučio gyvenamojo namo bendrijos „Namas mums“ susirinkimo organizavimo tvarkos pažeidimų bei priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Nustatyta, kad DNSB „Namas mums“ 2014-03-20 namo butų savininkų susirinkimo protokole Nr.01 užfiksuota, jog susirinkime vienbalsiai, vėliau J.J. B. pakeitus nuomonę, balsų dauguma, buvo nuspręsta iš grąžintos pinigų sumos, investuotos į techninio projektų parengimą, skirti 10000 Lt R. K. už 3-jų metų darbą, įgyvendinant namo renovacijos (modernizavimo) projektą, o už likusią sumą pradėti darbus, reikalingus pasiruošimti laiptinių remontui, elektros įrangos sutvarkymui.Ieškovas ir tretieji asmenys su 2014-03-20 susirinkimo sprendimu nesutinka. Teigia, kad teismui nepavyko išsiaiškinti daugumos savininkų nuomonės apie įvykusį 2014-03-20 visuotinį susirinkimą, ar buvo susirinkime balsuojama, ir ar už visą nutarimą, ar tik už kai kureias jo dalis, ir kokia susirinkimo dalyvių nuomonė apie nutarimo dalį, kuria nutarta sumokėti R. K. 10 000 Lt. Mano, kad teismas be pagrindo rėmėsi CK 4.83 straipsnio 4 dalies nuostatomis.Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo ir trečiųjų asmenų ieškinius, tačiau pažymi, kad ieškovas ir tretieji asmenys apskundė bendrijos sprendimą praleidę sprendimo apskundimo terminą, bet pirmosios instancijos teismas į šią aplinkybę neatsižvelgė ir jos neįvertino. Su šiuo argumentu teisėjų kolegija sutinka.Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senaties termino pasibaigimas iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas atmesti ieškinį (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Dėl to, tuo atveju, kai atsakovas reikalauja taikyti ieškinio senatį, tik teismui išsprendus šį klausimą ir nustačius, kad ieškinio senaties terminas nepraleistas arba praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujintinas, ieškinio reikalavimai nagrinėjami iš esmės (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Pagal bendrąją ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklę šio termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Šios taisyklės išimtys nustatytos Civiliniame kodekse ir kituose įstatymuose (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyvusis momentas), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyvusis momentas), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi įvertinti, ar šis apie savo pažeistą teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiškoje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rūpestingai su savo teisėmis besielgiantis asmuo. Be to, teismas turi atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą, atsakovo veiksmų ar neveikimo įtaką ieškovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kirstnė“ ir kt. v. UAB „Medicinos bankas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-317/2008; 2009 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras v. Švenčionių rajono savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-532/2009; 2010 m. sausio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. M. ir kt. v. Kauno miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-11/2010, kt.). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme nustatant ieškinio senaties terminą, per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynimą, užtikrinamas ne tik subjektinės teisės realumas, bet ir yra sudaromos sąlygos sukurti stabilius civilinius teisinius santykius. Šis terminas ne tik skatina nukentėjusią šalį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimą, bet ir suteikia garantiją kitai civilinio teisinio santykio šaliai, jog po tam tikro įstatyme numatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės būti ginčijamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. UAB „BNA Ergo“, bylos Nr. 3K-3-331/2002; 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Mažeikių nafta“ v. L. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-446/2009). CK 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Ieškinį gali pareikšti juridinio asmens kreditoriai – jeigu sprendimas pažeidžia jų teises ar interesus, atitinkamas juridinio asmens valdymo organas, juridinio asmens dalyvis arba kiti įstatymuose numatyti asmenys. Tokiems ieškiniams nustatomas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas. Jis pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie ginčijamą sprendimą, jeigu šis kodeksas ir kiti įstatymai nenustato kitokio ieškinio senaties termino ir kitokios sprendimo nuginčijimo tvarkos.Nustatyta, kad skundžiams sprendimas priimtas 2014-03-20, taigi tokį ieškinį tiek ieškovas, tiek tretieji asmenys turėjo teisę pateikti iki 2014-06-20. Visuotiniame bendrijos narių susirinkime J. J. B. dalyvavo, taigi darytina išvada, kad jis apie skundžiamą sprendimą sužinojo 2014-03-20. Nors ieškovas ir teigia, kad iki 2015-08-12 nebuvo jam aiškiai atsakyta, kokiu pagrindu lėšos nebus grąžinamos, ši aplinkybė nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad ieškovas apie 2014-03-20 nutarimą sužinojo tik 2015-08-12. Tuo labiau, pats ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2015-02-18 pareikalavo, kad bendrijos pirmininkė grąžintų pinigus už projekto parengimą, tačiau ji motyvavo, kad bendrijos dauguma nusprendė negrąžinti. Be to, apie 2014-03-20 susirinkimą buvo pranešta ir šią aplinkybę patvirtina tai, kad susirinkime dalyvavo dauguma bendrijos narių. Todėl ta aplinkybė, kad ieškovas, kaip bendrijos narys, nepasinaudojo teise dalyvauti susirinkime, negali būti pagrindu pripažinti, kad ieškovas apie skundžiamą nutarimą turėjo galimybę sužinoti tik 2015-08-12 ir apskųsti minėtą nutarimą tik 2015-08-24, tai yra, žymiai praleidus ieškinio senaties terminą.Iš 2016-04-19 teismo posėdžio garso įrašo nustatyta, kad atsakovė nurodė, jog ieškovas ir tretieji asmenys turėjo pareigą bendrijos narių susirinkimo 2014-03-20 nutarimą ginčyti iki 2014-06-20, todėl neįvykdžius šios įstatymo pareigos prašė pirmosios instancijos teismo atmesti ieškinius ir CK 1.124 straipsnio pagrindu.Kaip minėta, ieškinio senaties termino pasibaigimas iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas atmesti ieškinį (CK 1.131 straipsnio 1 dalis), todėl nustačius, kad atsakovė prašė taikyti ieškinio senatį, senaties terminas praleistas be svarbių priežasčių ir netikslinga jį atnaujinti, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą atmesti ieškinius, kaip pateiktus praleidus ieškinio senaties terminą ir dėl kitų reikalavimų, kaip neturinčių įtakos procesinei bylos baigčiai, pasisakyti neturėjo pareigos.CPK 328 straipsnyje nustatyta, kad iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas ar nutartis negali būti panaikinami vien formaliais pagrindais (CPK 328 straipsnis), todėl esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo ir trečiųjų asmenų ieškiniai atmestini praleidus ieškinio senaties terminą, o dėl kitų apeliacinių skundų argumentų, kaip neturinčių įtakos procesinei bylos baigčiai, teisėjų kolegija pasisakyti neturi pagrindo (CK 1.125 straipsnio 4 dalis, CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl jo naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.