Alytaus apylinkės teismo nutartis

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Inga Liubinienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. Č. prašymą dėl bausmės peržiūrėjimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu A. Č. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 2 dalį dėl A. A. ir L. A. turto sugadinimo laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal BK 187 straipsnio 2 dalį L. A. turto sugadinimo laisvės atėmimu vieneriems metams ir trims mėnesiams, pagal BK 187 straipsnio 2 dalį dėl O. A. turto sugadinimo laisvės atėmimu vieneriems metams ir trims mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant, ir A. Č. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams ir aštuoniems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Iš A. Č. A. A. priteista 2 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, L. A. – 300 Lt neturtinei žalai atlyginti, O. A. – 500 Lt turtinei ir 300 Lt neturtinei žalai atlyginti bei 1 000 Lt išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu nukentėjusiųjų A. A. ir L. A. apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 28 d. nuosprendį pakeistas: A. Č. pagal BK 187 straipsnio 2 dalį dėl A. A. turto sugadinimo paskirtas laisvės atėmimas trims metams ir šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, ši bausmė subendrinta su Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis pagal BK 187 straipsnio 2 dalį (L. A. turto sugadinimas), pagal BK 187 straipsnio 2 dalį (O. A. turto sugadinimas), iš dalies jas sudedant, ir A. Č. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimą ketveriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Iš A. Č. A. A. priteista 97 275 Lt turtinei žalai atlyginti, 5 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, L. A. – 350 Lt turtinei žalai atlyginti. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 8 d. nutartimi nuteistojo A. Č. kasacinis skundas atmestas.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362¹ straipsnio 1 dalis numato, kad įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro ar bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija.

A. Č. nuteistas pagal BK 187 straipsnio 2 dalis už šių nusikaltimų padarymą:

2012 m. lapkričio 6 d. apie 2 val. (duomenys neskelbtini) tyčia, išlaužęs langą, įlipo į A. A. gyvenamąjį namą, nupjovė dujų baliono žarną ir atsuko dujų baliono ventilį, dėl to kilus gaisrui galėjo įvykti sprogimas, patalpas apipylė benzinu ir padegė, sukeldamas gaisrą, taip visuotinai pavojingu būdu sunaikino ar nepataisomai sugadino A. A. didelės vertės turtą – patį namą kaip pastatą, kurio vertė 74 400 Lt, taip pat jame buvusius įvairius daiktus, kurių vertė 22 875 Lt, iš viso padarydamas A. A. 97 275 Lt turtinę žalą (šias aplinkybes nustatė apeliacinės instancijos teismas 2013 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu);

2012 m. lapkričio 6 d. apie 19.15 val. (duomenys neskelbtini) benzinu apipylė L. A. buto duris, kurių vertė 300 Lt, ir jas padegė taip padarydamas 300 Lt turtinę žalą;

2012 m. lapkričio 14 d. apie 18.10 val. (duomenys neskelbtini) benzinu apipylė O. A. buto duris, kurių vertė 500 Lt, ir jas padegė taip padarydamas 500 Lt turtinę žalą.

Nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja BK 190 straipsnio 1 dalies redakcija, kuri šiuo metu numato, kad BK XXVIII skyriuje numatytas turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos. Šis pakeitimas aktualus kvalifikuojant nusikalstamas veikas už turto sunaikinimą ar sugadinimą pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (kai sunaikinto ar sugadinto svetimo turto vertė yra virš 5 MGL, bet neviršija 250 MGL sumos) ir už nedidelės vertės svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą pagal BK 187 straipsnio 3 dalį (kai sunaikinto ar sugadinto svetimo turto vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos). Pavojingesnės nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 2 dalyje, kvalifikavimui BK 190 straipsnio 1 dalies pakeitimai dėl turto vertės išaiškinimo neturi jokios reikšmės. Nuteistasis A. Č. nuteistas būtent už svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą nepataisomai visuotinai pavojingu būdu, todėl nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojusi nauja BK 190 straipsnio 1 dalies redakcija jokios reikšmės jo veikų kvalifikavimui neturi ir negali būti taikoma.

Nuo 2015 m. kovo 24 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27, 38, 39, 55, 56, 60, 62, 75, 179 ir 187 straipsnių pakeitimo įstatymas (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), kuriuo pakeisti bausmių skyrimo pagrindai. Teismas paskiria bausmę pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. BK 75 straipsnio 1 dalies nauja redakcija leidžia atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų ir asmeniui, nuteistam ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus). Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe. Esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga yra teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pagal formuojamą teismų praktiką, spręsdamas dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo tikslingumo, teismas privalo įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumą (pavojingumo pobūdį ir laipsnį), kaltininko asmenybę (anksčiau padarytas nusikalstamas veikas, teisės pažeidimus, girtavimą ir kitokį antisocialinį kaltininko elgesį, vertybinę orientaciją, požiūrį į darbą, charakterizuojančius duomenis ir pan.), jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (atvykimą ir prisipažinimą, gailėjimąsi, padėjimą išaiškinti nusikaltimą ir kitus bendrininkus, žalos atlyginimą ir pan.). Bausmės vykdymo atidėjimo institute įtvirtintas humaniškumo principas derinamas su teisingumo principu - vienu svarbiausių baudžiamosios teisės principų, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikas, nepagarbą baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus ir pan.

Skirdamas bausmę kaltinamajam A. Č., Alytaus rajono apylinkės teismas konstatavo, kad jis daugybę kartų baustas administracine tvarka dėl vairavimo esant neblaiviam ir be teisės vairuoti, nedidelio chuliganizmo, tyčinio svetimo turto sugadinimo, smulkiosios vagystės, praeityje teistas 8 kartus, teisiamas už trijų tyčinių apysunkių nusikaltimų padarymą, ignoruoja įstatymo saugomas ir ginamas vertybes bei linkęs nuolat ir sistemingai daryti teisės pažeidimus, yra recidyvistas, ir jam skyrė laisvės atėmimo bausmę, kurios trukmę nustatė, atsižvelgdamas į atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kaltės pripažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, nuosprendyje nurodė, kad bausmės rūšis (laisvės atėmimas) A. Č. parinkta teisingai, tačiau jam paskirta per švelni bausmė, neteisingai parinkta jos trukmė, konstatuodamas, kad šioje byloje A. Č. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Taigi, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių buvimą. Išnagrinėjus nuteistojo prašymą, konstatuotina, kad nuo 2015 m. kovo 24 d. įsigalioję baudžiamojo įstatymo pakeitimai nesudaro pagrindo keisti nuteistajam paskirtos bausmės rūšies ar dydžio. Taip pat pažymėtina, kad baudžiamojo įstatymo nuostatos dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo, atsižvelgiant į tai, kad A. Č. buvo nuteistas už apysunkio nusikaltimo padarymą, jo atžvilgiu nesikeitė, todėl BK 75 straipsnio pakeitimai nuteistojo teisinės padėties nelengvina ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, grįžtamosios galios neturi.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, nesant įstatyminio pagrindo tenkinti prašymo dėl nuosprendžio peržiūrėjimo ir bausmės sušvelninimo, nuteistojo A. Č. prašymas atmestinas, ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu, kuriuo pakeistas Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 28 d. nuosprendis, paskirtos bausmės rūšis ir dydis paliktini nepakeisti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹, 364 straipsniais,

nutaria:

Atmesti nuteistojo prašymą.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.